2023-04-26 Nr. AB-9097-4-45-3-00112-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1712-575/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00112-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2023 m. birželio 8 d., bet ne ilgiau, nei bus išnagrinėtas Užsieniečio prieglobsčio prašymas ir bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė:

2.1. Užsienietis Lietuvos Respublikai perduotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublinas III reglamentas), Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio ir turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

2.2. Užsienietis anksčiau buvo atvykęs į Lietuvą, jam buvo išduota „D“ tipo daugkartinė viza. Užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau 2021 m. lapkričio mėn. leidimas panaikintas, nes Užsienietis nutraukė darbo sutartį ir naujos nesudarė. Išklausius Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, akivaizdu, kad nurodomi motyvai egzistavo ir tuo metu, kai Užsienietis dar buvo savo šalyje ir kai atvyko į Europos Sąjungos teritoriją, todėl galima manyti, kad Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio pateikė siekdamas išvengti išsiuntimo į savo valstybę.

2.3. Užsienietis turėjo galimybę pateikti prieglobsčio prašymą ir anksčiau, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Užsienietis gyveno Europos Sąjungos teritorijoje žinodamas, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi jau negalioja ir jis gyvena neteisėtai. Užsienietis neišvyko ir nedėjo pastangų, kad įteisintų savo buvimą. Užsienietį perdavus Lietuvos Respublikai, jis buvo supažindintas, kad jo atžvilgiu pradedama išsiuntimo procedūra, tik tuomet pateikė prašymą dėl prieglobsčio.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Teikimą tenkino ir Užsieniečiui paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje iki 2023 m. birželio 8 d. nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

4. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką teisėtai atvyko 2019 m. kovo 11 d., turėdamas Lietuvos Respublikos „D“ tipo vizą, galiojusią iki 2020 m. vasario 5 d.. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 5 d. išdavė Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2022 m. vasario 5 d., tačiau 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu leidimą panaikino, kadangi Užsienietis nutraukė darbo sutartį ir naujos nesudarė. 2022 m. birželio 6 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini), todėl buvo priimtas sprendimas perduoti Užsienietį pagal Dublino III reglamentą Lietuvos Respublikai, atsakingai už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Perdavus Užsienietį, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Užsieniečio tapatybė nustatyta – jis turi (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojantį iki 2025 m. vasario 26 d.

5. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2022 m. lapkričio 29 d., galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimui Nr. 517, įsigaliojusiam 2021 m. liepos 4 d., kuriuo visoje šalyje paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką reglamentuojančios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos.

6. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (14017 str., 113 str. 4 d. 1–3 p.), nurodė, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas dar nepriimtas, todėl vertino, kad aiškinamasi dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Teismas nurodė, kad Užsienietis į Europos Sąjungos teritoriją teisėtai atvyko 2019 m., tačiau prieglobsčio nepasiprašė, Užsieniečio atvykimo tikslas buvo dirbti, taip pat Užsienietis prieglobsčio nepasiprašė ir Migracijos departamentui panaikinus Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsienietis nurodė, kad tuo metu jis buvo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, tačiau ir toje valstybėje prieglobsčio nesiprašė, prašymą dėl prieglobsčio Nyderlandų Karalystėje pateikė tik 2022 m. birželio 6 d.

7. Teismas pažymėjo, kad, Užsienietį perdavus Lietuvos Respublikai, Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis ilgą laiką teisėtai ir neteisėtai gyvendamas ES teritorijoje, prieglobsčio neprašė, teismas nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė siekdamas išvengti išsiuntimo iš Europos Sąjungos teritorijos į kilmės valstybę.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad dar aiškinamasi dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvų, Užsienietis ilgą laiką neteisėtai gyveno Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat tai, kad Užsienietis kategoriškai nesutinka grįžti į savo valstybę, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės valstybę, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus ir priimti bei įvykdyti sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytoms aplinkybėms.

9. Teismas nurodė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, nėra duomenų apie tai, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl yra pagrindas paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas nurodė, kad Užsienietis ilgą laiką nesilaikė migracijos įstatymų, kategoriškai nesutinka, kad jis būtų išsiųstas į savo kilmės valstybę, todėl teismas sprendė, kad VSAT prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė, apribojant Užsieniečio judėjimo laisvę, proporcinga siekiamiems tikslams – sprendimo dėl prieglobsčio prašymo priėmimui ir jo įvykdymui, ir yra didelė tikimybė, kad šie tikslai nebūtų pasiekti Užsieniečiui paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimą, Teikimą atmesti ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (113 str. 4 d. 2 p., 113 str. 5 d. 1, 6–11 p.), teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio nesulaikius. Užsienietis Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl tai rodo, kad Užsienietis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėti, Užsienietis teigia, kad niekuo nėra pagrįstas ir nustatytas alternatyvios sulaikymui priemonės terminas.

12. Užsienietis pažymi, kad jo tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu, t. y. neteikia minėtoms institucijoms reikalingos ir aktualios informacijos.

13. Užsienietis akcentuoja, kad, įvertinus bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, Įstatymo įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina Užsieniečiui taikyti griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės – sulaikymo, o Užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Centras paaiškina, kad Užsienietis pateikė prašymą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, savanoriškai grįžo į kilmės šalį, todėl bylos nagrinėjimas nebeturi prasmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) iki 2023 m. birželio 8 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytoms aplinkybėms, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, nėra duomenų apie tai, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje iki 2023 m. birželio 8 d. nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu, yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Centras pateikė informaciją, jog 2023 m. kovo 21 d. Užsienietis pateikė rašytinį prašymą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir pageidavo savanoriškai grįžti į kilmės šalį. 2023 m. kovo 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S35014 ir nusprendė nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą; įpareigojo Užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos; neuždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. 2023 m. kovo 31 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 23S35014 buvo įvykdytas – Užsienietis įvykdė įpareigojimą išvykti į kilmės šalį.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

21. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsienietis, 2019 m. kovo mėnesį atvykęs į Europos Sąjungą, prieglobsčio neprašė, o tokį prašymą pateikė tik kai buvo sulaikytas (2022 m. birželio 6 d.), taip pat Užsienietis ilgą laiką neteisėtai gyveno Europos Sąjungoje, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti veiksmingą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą. Aplinkybė, kad Užsienietis savanoriškai išvyko į kilmės valstybę patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad prieglobsčio gavimas nebuvo pareiškėjo tikslas.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su individualia Užsieniečio situacija, ir dėl to pagrįstai jam nustatė judėjimo laisvės ribojimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius