f5bbd4b0-d98b-4dd3-ae39-c4296b7fce5d · Å venčionių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-979-617/2011 m.( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00782-2011-5 )                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                           113.8.; 128.2.

Å VENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 29 d.Å venčionys Å venčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij JanuÅ¡evskijsekretoriaujant RÅ«tai Lazauskienei dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Marinai Paplinskai vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal J. Ž. ( J. Ž. ) pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotu asmeniu Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :

    PareiÅ¡kėja J. Ž. ( J. Ž. ), kreipdamasi į teismÄ prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo tėvo J. K. mirties paveldėjo pastarajam priklausantį turtÄ .    PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė M.Paplinska paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos tėvai J. K. ir T. K. gyveno Å venčionių apskrities Å venčionių valsčiaus Stuglių k. ir ten nuosavybės teisėmis valdė 4,3 ha žemės, iÅ¡ jų – 3,8 ha ariamos ir 0,5 ha pievų. 1940 m.

Å¡i žemė buvo nacionalizuota. Jie liko gyventi toje pačioje vietoje savo name. 1950 m. mirė pareiÅ¡kėjos tėvas J. K.. Po jo mirties toje pačioje vietoje liko gyventi pareiÅ¡kėja su savo motina T. K., o 1957 m. jos iÅ¡ Stuglių k. iÅ¡važiavo į LenkijÄ nuolat gyventi. Kadangi tuo metu galiojo 1922 m. RTFSR CK, pagal kodekso 418 str. asmenys, kurie galėjo paveldėti pagal įstatymÄ ir testamentÄ buvo apriboti tiesioginiais žemutiniais giminėmis, o kodekso 429 str. numatė, kad asmuo automatiÅ¡kai priima palikimÄ , tik galima buvo atsisakyti priimti palikimÄ per 3 mėnesius.

Jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų atsisakiusi palikimo, nėra. Po daugelių metų mirus T. K. J. Ž. kreipėsi Lenkijos Respublikoje gauti dalį kompensacijos už nekilnojamÄ jį turtÄ , paliktÄ už dabartinių Lenkijos Respublikos ribų. Kadangi nebuvo pateikta ir pareiÅ¡kėja negalėjo pateikti dokumentų, kad ji paveldėjo po savo tėvo mirties turtÄ , ji praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. Ž. ( J. Ž. ) po savo tėvo J.

K. mirties paveldėjo pastarajam priklausantį turtÄ .    PareiÅ¡kimas tenkintinas.    IÅ¡ pareiÅ¡kėjo atstovės paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos J. Ž. ( J. Ž. ) tėvas J. K. mirė 1950-10-06 Å venčionių apskrities Stuglių k. ( b.l. 10-11 ). PareiÅ¡kėja su savo motina T. K. 1957 m. iÅ¡važiavo nuolatiniam gyvenimui į Lenkijos RespublikÄ ( b.l. 28-29 ), kur iki Å¡iol pareiÅ¡kėja gyvena. PareiÅ¡kėjos motina T. K. mirė 1992-09-09 ( b.l. 25-27 ).

IÅ¡ byloje esančios Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos ( b.l. 24 ) matyti, kad Rytų Lenkijos ir Vidurio Lietuvos finansų įstaigų archyviniame fonde, Å venčionių iždo valdybos ( inspektorato ) 1923 m. byloje, asmenų, gyvenančių ir turinčių nuosavybę Zablocisko 2 valsčiuje, sÄ raÅ¡e, sudarytame pagal duomenis iki 1923-07-01, įraÅ¡ytas K. J., Stugli kaime turėjęs 4,3 ha žemės ( iÅ¡ jų – 3,8 ha ariamos; 0,5 ha pievų ). Skiltyje „Namų įrengimai: paskirtis, patalpų kiekis“ įraÅ¡yta:

„Gyvenamasis, 2“. Kaip yra žinoma, 1940-07-01 nacionalizacijos aktu visa privačios nuosavybės teisė valdoma žemė buvo nacionalizuota ir tapo valstybės nuosavybė. Paveldimas gali bÅ«ti tik turtas, kuri palikėjas mirties diena valdė nuosavybės teisė. IÅ¡ aukščiau nurodytos archyvo pažymos matyti, kad J. K. Stuglių k. 1923-07-01 duomenimis turėjo 4,3 ha žemės, kuri, jeigu nebuvo perleista iki 1940-07-01, buvo nacionalizuota, taip pat turėjo gyvenamÄ jį namÄ . J. K. mirė 1950 m.

Stuglių k., o jo sutuoktinė su dukra dar gyveno Stuglių k. iki 1957 m., kol neiÅ¡važiavo į LenkijÄ . Todėl tikėtina, kad J. K. mirties dienai jis galėjo turėti ir palikti gyvenamÄ jį namÄ . Pagal 1922 m. RTFSR Civilinio kodekso, galiojusio J. K. mirties diena, 418 str. ratas asmenų, Å¡aukiamų paveldėti, yra apribojamas tiesioginiais žemutiniais giminėmis ( vaikais, vaikaičiais ir provaikaičiais ), įvaikiais ( ir jų žemutiniais giminėmis ) ir mirusįjį pergyvenusiu jo sutuoktiniu, taip pat nedarbingais ir beturčiais asmenimis, kurie faktiÅ¡kai buvo mirusiojo visiÅ¡kai iÅ¡laikomi iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

Pagal Å¡io kodekso 429 str. 1 d. jeigu įpėdinis, esÄ s palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo nepareikÅ¡ atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis laikomas palaikus priėmusiu. Duomenų, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų atsisakiusi nuo palikimo, nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas patenkina J. Ž. ( J. Ž. ) pareiÅ¡kimÄ .    LR CPK 92 str. numato, kad iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimų, apmoka Å¡alis, kurios procesinis dokumentas turi bÅ«ti siunčiamas.

Nagrinėjant bylÄ teismas turėjo 13,20 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybės naudai.    Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448, 270 str., teismas n u s p r e n d ė :     J. Ž. ( J. Ž. ) pareiÅ¡kimÄ patenkinti.    Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. Ž. ( J. Ž. ) po savo tėvo J. K. mirties 1950-10-06 priėmė palikimÄ .     Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas kompensacijos už nekilnojamÄ jį turtÄ , paliktÄ už dabartinių Lenkijos Respublikos ribų gavimo tikslu.    Priteisti iÅ¡ J.

Ž. ( J. Ž. ) 13,20 Lt ( trylika Lt 20 ct ) teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.    Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Å venčionių rajono apylinkės teismÄ .     Teisėjas                                                                                                            Anatolij JanuÅ¡evskij