2022-12-28 Nr. AB-31948-3-62-3-02682-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1441-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02682-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas, pataisos namai), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad buvo kalinamas Marijampolės PN 7 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. spalio 25 d. nepriimtinomis ir jo orumą žeminančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, trūko gyvenamojo ploto, taburečių, kabliukų drabužiams pasikabinti, nebuvo stalo. Gyvenamojoje patalpoje veisėsi parazitai. Sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo lentynėlių higienos reikmenims susidėti, veidrodžių, atskirų praustuvių (įrengta viena ilga bendra praustuvė neatitiko higienos sąlygų). Per mažai įrengta klozetų ir pisuarų, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinamas privatumas. Dušo patalpose nebuvo guminių kilimėlių ar grotelių, vietoje dušo ragelių styrojo metaliniai vamzdžiai, bėgdavo šaltas vanduo, nebuvo užtikrinamas privatumas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, nesudaromos sąlygos sportuoti. Nebuvo patalpos, skirtos drabužiams ir avalynei džiovinti, pasidžiauti skalbinius pareiškėjas galėdavo tik vasarą lauke. Nebuvo laisvalaikio kambario, todėl pareiškėjas negalėjo ramiai skaityti knygų, rašyti laiškų, turiningai leisti laiką. Pareiškėjas neturėjo jokio užimtumo, kadangi jam nebuvo taikomos socialinės reabilitacijos programos. Virtuvėje buvo vienas šaldytuvas, todėl trūko vietos maistui laikyti. Trūko indų ir įrankių maistui gaminti.

4. Pareiškėjas teigė, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi pataisos namuose nėra atskiros patalpos rūkymui. Nuteistieji rūkydavo tiek lauke, tiek ir gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo teisė paskambinti telefonu buvo neteisėtai ribojama, nes pataisos namuose įrengti tik du taksofonai, kuriais naudojantis neužtikrinamas privatumas, aplink nuolat daug žmonių, skambučiai trukdomi. Papildomai pažymėjo, kad pataisos namuose laiku nesuteikiama medicininė pagalba, todėl pareiškėjui tekdavo kęsti skausmus. Dėl šių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui kilo neturtinė žala, pasireiškusi nepatogumais, kančiomis, neigiamais emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu bei fiziniais negalavimais.

5. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi nurodyti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą kalinimo laikotarpį. Pareiškėjas buvo apgyvendintas bendrabučio tipo patalpose, todėl nuo kėlimosi iki gulimosi laiko galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, jis dalyvavo įvairiose programose, taip pat, ginčo laikotarpiu dirbo, susirašinėjo su artimaisiais. Pažymėjo, kad sanitarinių įrenginių kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo pažeista, kadangi sanitarinio mazgo patalpos buvo įrengtos atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, tualetai atskirti 1,5 m aukščio sienelėmis. Dušuose taip pat nuo 2018 m. liepos 10 d. įrengtos pertvaros tarp dušo ragelių, o dušo patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Prausyklose įrengti veidrodžiai ir lentynėlės, gyvenamosiose patalpose kiekvienam nuteistajam skiriama po 1 spintelę prie lovos, todėl pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus trūkumo nepagrįsti. Pareiškėjas nesiskundė pataisos namų administracijai dėl baldų, kito inventoriaus, vietos daiktams laikyti trūkumo. Akcentavo, jog 19 ir 2 būrių nuteistiesiems laisvalaikio patalpa įrengta kartu su virtuvėle. Šioje patalpoje yra reikiama buitinė technika, taip pat stalas, televizorius. Nuteistiesiems leidžiama turėti televizorių ir radiją gyvenamosiose patalpose.

8. Atsakovo atstovas patikino, kad pataisos namuose įrengta patalpa drabužiams laikyti ir džiovinti, be to, pareiškėjas galėjo naudotis skalbyklos paslaugomis. Teisės aktuose nenumatytas atskirų rūkymo patalpų įrengimas pataisos įstaigose. Gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose rūkyti griežtai draudžiama. Specialios rūkymo vietos įrengtos pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareiškėjas nesiskundė pataisos namų administracijai dėl kitų nuteistųjų neleistino rūkymo, nenustatyta su tuo susijusių pažeidimų. Paskambinti telefonu pareiškėjui buvo leidžiama pagal patvirtintą grafiką, šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi. Teisės aktai nenumato pareigos taksofonus atitverti ar kitaip izoliuoti nuo likusios patalpos. Buitinių parazitų kontrolės ir naikinimo paslaugas pataisos namams teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ pagal sudarytą sutartį, minkštasis inventorius dezinfekuojamas. Pažymėjo, kad buitiniai parazitai dažniausiai veisiasi netvarkingose patalpose, kuriose nesilaikoma bendrųjų higienos reikalavimų. Patys nuteistieji yra atsakingi už švarios ir tvarkingos gyvenamosios aplinkos palaikymą. Teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigų pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo kiemelių ploto, anot atsakovo atstovo, yra nepagrįsti. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos, todėl pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista nuo

2018 m. spalio 27 d. iki 2021 m. spalio 25 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas, esant atsakovo atstovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties taikymo ir atnaujinimo institutą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl šių nuostatų taikymo, nurodė, kad pareiškėjas svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Teismas pareiškėjo argumentus, jog jo teisių pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senatis negali būti taikoma, atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, teismas pritaikė senaties terminą ir ginčo laikotarpį pripažino nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2021 m. spalio 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

11. Teismas, pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto, ir vadovaudamasis atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekdavo nuo 3,2 kv. m iki 3,4 kv. m ploto, taigi sprendė, jog gyvenamojo ploto norma tenkanti vienam asmeniui šiuo atveju nebuvo pažeista. Dėl trūkstamo inventoriaus gyvenamojoje patalpoje teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad visose patalpose buvo po vieną stalą bei taburečių arba kėdžių, todėl pareiškėjo argumentus dėl baldų trūkumo pripažino nepagrįstais.

12. Dėl sanitarinių mazgų teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad dušų patalpose, kuriomis naudojosi pareiškėjas, maudymosi vietos yra atskirtos pertvaromis, kai kurios – ir užuolaidomis, dušo patalpose įrengti dušo rageliai, kabliukai drabužiams kabinti, muilo dozatoriai, veidrodžiai, stalas, ant kurio galima susidėti higienos reikmenis, taip pat, suoliukai, medinės grotelės ant grindų. Nustatęs šias aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad vienos ilgos praustuvės įrengimas vietoje atskirų prausimosi kriauklių neatitinka higienos normų, kadangi pagal teisinį reguliavimą viena praustuvė įrengiama penkiolikai asmenų, o teisės aktai nereglamentuoja praustuvių techninių ypatumų. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo atstovo byloje pateiktos nuotraukos matyti, jog sanitarinio mazgo patalpose tualetai atskirti sienelėmis, be to, nuo 2020 m. kai kuriuose tualetuose buvo įrengtos ir uždaros kabinos. Nustatęs, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, pareiškėjo skundo argumentus dėl tariamo privatumo pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, jog sanitarinių įrenginių kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus.

13. Dėl buitinių kenkėjų teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Iš byloje pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų teismas nustatė, kad kas kartą atlikus gyvenamųjų patalpų patikrinimą, buvo nustatomas kenkėjų buvimo faktas. Teismas sprendė, kad atliekami naikinimo darbai nebuvo pakankami ir pareiškėjo argumentą, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniais parazitai pripažino pagrįstu. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN nebuvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

14. Dėl rūkymo teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių kur, kada ir kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, nepaaiškino, ar dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją. Byloje teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Marijampolės PN pareigūnams dėl to, jog kiti asmenys galimai rūko gyvenamosiose patalpose. Be to, teismas nenustatė, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas pataisos namų parduotuvėje buvo pirkęs cigarečių, todėl pareiškėjo teiginius, kad jis yra nerūkantis, vertino kritiškai, bei atmetė kaip nepagrįstus.

15. Dėl taksofonų teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad teise skambinti telefonu pareiškėjas naudojosi aktyviai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kada konkrečiai ir kokie asmenys pareiškėjui trukdė naudotis telefonu, klausėsi jo pokalbių, nenurodė, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Teismas iš byloje esančių nuotraukų nustatė, kad vaizdo skambučių vietos yra įrengtos su pertvaromis, atskiroje patalpoje, todėl pareiškėjo argumentus dėl teisės skambinti ir privatumo pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus.

16. Dėl kiemelių ir sporto inventoriaus, teismas nurodė, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose privalo būti įrengtas sporto inventorius. Nors pareiškėjas teigia, kad kiemeliai buvo per maži, teisės aktuose nereglamentuojama minimalaus ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo metu, todėl šiuos pareiškėjo skundo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad laisvalaikio kambario 4 būryje nebuvo.

17. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl skubiai nesuteiktos medicininės pagalbos laikė abstrakčiais ir nekonkrečiais: pareiškėjas nenurodė, dėl kokių sveikatos sutrikimų pageidavo gauti medicininę pagalbą, nepaaiškino, kurią dieną ir kokiomis aplinkybėmis tai nutiko. Be to, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus nesikreipė, todėl šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

18. Dėl socialinės reabilitacijos teismas pažymėjo, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dalyvavo „Relaksacijos“ užsiėmimuose, aktyviai dalyvavo intervencinėse programose dėl savo nusikalstamo elgesio. Pareiškėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, jis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, psichologo konsultacijas, stimuliacinius žaidimus, dvasinio ugdymo programas. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl jam netaikomų užimtumo programų atmetė.

19. Teismas konstatavo pareiškėjui padarytą neturtinę žalą: ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir laisvalaikio kambarių neįrengimo. Teismas sutiko, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar psichologą. Teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė ilgalaikių pasekmių, byloje nėra įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad žala nebuvo tokia didelė, kad ją galima būtų įvertinti pinigais.

III. 20. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, o pareiškėjo skundo argumentus sistemingai atmesdavo. Pareiškėjo tvirtinimu, gyvenamosiose kamerose nėra jokių stalų, kėdžių, trūksta pakabų drabužiams pasikabinti, trūksta gyvenamojo ploto. Sanitarinės patalpos įrengtos antisanitarinėmis sąlygomis, driekiasi eilės pasinaudoti sanitariniais mazgais, praustuvais. Gyvenamosiose patalpose yra buitinių parazitų, pareiškėjas ne kartą dėl jų yra skundęsis Marijampolės PN administracijai, gydytojui ir kitoms kompetentingoms institucijoms, tačiau į pareiškėjo nusiskundimus nėra reaguojama. Dėl rūkymo pareiškėjas nurodė, kad cigaretes pirko ne sau, o kitam asmeniui, tačiau nepaisant to, pareiškėjui vis vien nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos nekvėpuoti tabako užterštu oru. Pareiškėjas pažymėjo, jog naudojantis taksofonu nebuvo užtikrinamas jo privatumas. Pareiškėjas skundėsi netinkama Marijampolės PN medicinine pagalba, kadangi norint patekti pas gydytoją tekdavo ilgai laukti.

22. Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Marijampolės PN nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu. Teigia, kad šioje byloje atsakovo atstovas yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus.

24. Atsakovo atstovo nuomone, teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildančius, bylos nagrinėjimą, duomenys yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, jį kalinant perpildytose, higienos reikalavimų ir buitinio aprūpinimo normų neatitinkančiose gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pareiškėjo reikalavimo dėl žalos, pareiškėjo teigimu atsiradusios iki 2018 m. spalio 27 d., netenkino taikęs ieškinio senatį; pripažino, kad kitu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN sąlygas (gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, nebuvo atskiro poilsio kambario), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei neturtinės žalos atlyginimo būdu.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

29. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, patikrino, ar šie įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (pažeidimus).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismui skunde nurodytų Marijampolės PN pažeidimų su atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendimo motyvais. Pareiškėjo nurodyti pažeidimai nebuvo tinkamai pagrįsti ir individualizuoti patirtais neigiamais išgyvenimais (pasekmėmis), taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos žalos ir Marijampolės PN tariamai neteisėtų veiksmų (neveikimo), be to, dalis pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų buvo paneigti atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, pakartodamas pirmosios instancijos teismui skunde išdėstytas aplinkybes, nenurodė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties taikymo ir nekonstatuotų arba iš dalies konstatuotų pažeidimų turėtų būti pripažintos neteisingomis.

32. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pagrįstai nustatė, kad dalis pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareikšta praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo prašymu teismas ieškinio senatį taikė, prieš tai ex officio (lot. pagal pareigas) patikrinęs ir įvertinęs ieškinio senaties taikymo pagrindus. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų dėl ieškinio senaties, atsižvelgusi ir į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl šios sprendimo dalies pakeitimo ar jos panaikinimo, pritaria skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms.

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi išimtinai tik atsakovo atstovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1275-525/2020, kt.).

34. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo, jame aptarti visi pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, kurie detaliai išanalizuoti, visapusiškai ir objektyviai bei išsamiai įvertinti remiantis byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas neįvertino arba netinkamai įvertino. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ar rėmėsi išskirtinai tik atsakovo atstovo pateiktais įrodymais.

35. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamo jo pažeistų teisių gynimo būdo pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

36. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų (gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, nebuvo atskiro poilsio kambario) pobūdį, mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė