A-520-2816-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2816/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00404-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 19; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. L.,

pareiškėjo atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

atsakovo atstovams G. N., T. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. KS-4 „Dėl V. L.“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad jis yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narys, Socialinių reikalų komiteto narys, taip pat dirba Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju ugdymui bei istorijos mokytoju, tačiau viešųjų ir privačių interesų nesupainiojo. Paaiškino, kad jis dalyvavo Tarybos ir Socialinių reikalų komiteto posėdžiuose, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su pareiškėjo tiesioginio vadovo, t. y. Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus, veiklos ataskaitos patvirtinimu. Be to, Taryba 2011 m. kovo 31 d. patvirtino 31 Šilutės rajono savivaldybės švietimo įstaigos darbuotojų atestacijos programą, tarp kurių buvo patvirtinta ir Vainuto vidurinės mokyklos atestacijos programa, o į pastarąją atestacijos programą buvo įtraukti penki mokytojai, tarp jų ir V. L. Pabrėžė, kad nurodytų aplinkybių pagrindu Komisija Sprendimu nepagrįstai nusprendė, jog Tarybos narys V. L., dalyvaudamas Tarybos bei Socialinių reikalų komiteto posėdžiuose ir balsuodamas už savo tiesioginio vadovo, t. y. Šilutės rajono savivaldybės Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus, ataskaitą bei tvirtindamas šios mokyklos pedagogų atestacijos programą, kurioje buvo numatyta ir paties V. L. atestacija, nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Komisija padarė nepagrįstas išvadas, kad V. L., eidamas mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas Vainuto vidurinėje mokykloje, negali būti objektyvus ir nešališkas savivaldybėje sprendžiant klausimus, susijusius su šios mokyklos veikla, jo tiesioginio vadovo vertinimu, savo paties profesiniais klausimais ir kt.

V. L. paaiškino, kad Įstatyme yra suformuluotos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privalomo elgesio taisyklės, tarp kurių nustatyta prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Įstatymo 11 straipsnyje, kuriame yra nustatyti konkretūs reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, išvardinti atvejai, kai tokiems asmenims atsiranda pareiga nusišalinti. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o pagal jo 2 dalį, prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinant nurodytas teisės normas pažymima, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms, minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu. Teigė, jog iš skundžiamo Sprendimo motyvų matyti, kad Komisija pripažino pareiškėją V. L. pažeidus Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, formaliai taikydama Įstatymo normas.

Teigė, jog Komisija tinkamai neįsigilino ir neįvertino Įstatymui taikyti teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. L. pažeidė Įstatymo nuostatas, t. y. neįvertino, kad Įstatymo taikymo požiūriu interesų konflikto situacija galima laikyti tik tokią situaciją, kai toks konfliktas tiesiogiai yra siejamas su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens dalyvavimu šioje tarnyboje priimamų sprendimų procese. Komisija, vertindama V. L. elgesį, tvirtinant Vainuto vidurinės mokyklos vadovo ataskaitą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kaip Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui bei istorijos mokytojas, yra tiesiogiai pavaldus Vainuto mokyklos direktoriui.

Tačiau Komisija visiškai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog pareiškėjas, kaip Tarybos narys, yra ir minėtos mokyklos direktoriaus darbdavys. Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus skyrimas į pareigas yra Tarybos prerogatyva. Pareiškėjas, kaip vienas iš Tarybos narių, vienasmeniškai negali nuspręsti ar daryti įtaką Vainuto mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas ar atleidimo iš pareigų procedūrai. Be to, Komisija Sprendimu visiškai nemotyvavo, kuo pasireiškia „interesų konfliktas“ Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme.

Komisija taip pat visiškai nevertino ir Sprendime nepasisakė, kokio turinio ir pobūdžio informacija yra pateikiama Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos vadovo 2008 ir 2009 metų ataskaitose ir kokia šios ataskaitos paskirtis ir reikšmė. Iš pateikiamų Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus ataskaitų matyti, kad ataskaitose yra išdėstomi ilgalaikiai mokyklos tikslai bei aptariamas šių tikslų įgyvendinimas, t. y. aptariamos mokytojų ir mokinių mokymosi sąlygos, administracijos prioritetai, išspręsti klausimai, taip pat probleminiai (spręstini) klausimai.

Pažymėjo, jog vertinant aptariamų ataskaitų turinį matyti, kad V. L. balsavimas dėl pritarimo visų Šilutės rajono švietimo įstaigų vadovų 2008 metų ir 2009 metų ataskaitoms niekaip nebuvo susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu Šilutės rajono savivaldybėje ar Vainuto vidurinėje mokykloje. Paminėjo, kad Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos nuostatuose mokyklos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų funkcijos ir atsakomybės ribos yra aiškiai atskirtos, todėl pareiškėjas, kaip Tarybos narys, bendrai pritardamas visoms Šilutės rajono vidurinių mokyklų vadovų ataskaitoms, nesprendė klausimų, susijusių su savo tarnybinėmis pareigomis.

Pabrėžė, kad Komisija visiškai nepagrįstai konstatavo, jog V. L., tvirtindamas Vainuto vidurinės mokyklos pedagogų atestacijos programą, nusižengė Įstatymo reikalavimams. Komisija, priimdama Sprendimą, visiškai neįvertino, kad mokykla yra viešąsias švietimo paslaugas teikianti savivaldybės biudžetinė įstaiga. Nurodė, jog LVAT yra konstatavęs, kad „interesų konflikto sąvoka siejama ne su bet kokiu interesu, o su privačiu (asmens ar jo artimų giminaičių ar šeimos narių) turtiniu ar neturtiniu interesu. <...> Rūpinimasis viešosios įstaigos gerove – nėra rūpinimasis privačiais interesais. <...> Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, kvalifikacijos kėlimas – taip pat nepriskirtinas privatiems interesams.

Kvalifikacijos kėlimas sietinas su galimybe kokybiškiau vadovauti įstaigai ir profesionaliau teikti paslaugas“.

Pabrėžė, kad Tarybos 2011 m. kovo 31 d. posėdyje buvo patvirtintos Šilutės rajono savivaldybės švietimo įstaigų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos 2011-2013 metų programos už visą švietimo įstaigų sąrašą. Vainuto vidurinės mokyklos atestacijos programa nebuvo svarstoma atskirai. Be to, patvirtinta programa nesuteikia pedagogui kvalifikacinės kategorijos, o tik suteikia teisę/galimybę ruoštis atestacijai. Manė, jog Komisijos Sprendimo motyvai, kad „aukštesnės kvalifikacinės kategorijos įgijimas susijęs ne tik su kompetencijos, bet kartu ir atlyginimo padidėjimu, vadinasi, šio sprendimo priėmimu V. L. buvo asmeniškai suinteresuotas“, yra grindžiami išimtinai tik Komisijos nariams suprantamomis prielaidomis, šie argumentai neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiais įrodymais ir teisės normomis.

Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo V. L. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

Komisija paaiškino, kad Sprendimu nustatė, jog Tarybos narys ir Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas V. L. Tarybos bei Socialinių reikalų komiteto posėdžiuose svarstė ir pritarė savo tiesioginio vadovo (darbdavio) – minėtos mokyklos direktoriaus, veiklos ataskaitai; be to, Taryboje V. L. tvirtino šios mokyklos pedagogų, – taigi, ir savo paties, atestacijos programą. Buvo konstatuota, kad toks V. L. elgesys prieštarauja Įstatymo reikalavimams vengti interesų konflikto ir pareigai nusišalinti tokiam konfliktui iškilus (3 straipsnio 2 punktas, 11 straipsnio 1, 2 dalys).

Komisija pabrėžė, kad Įstatymas savo prigimtimi yra prevencinis, todėl visos jo nuostatos formalios. Įstatymo paskirtis ir tikslas – įtvirtinti valdžios institucijų, neišskiriant ir vietos savivaldos įstaigų, priimamų sprendimų nešališkumą ir pašalinti net menkiausią galimybę asmeniškai suinteresuotiems asmenims dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant šiuos sprendimus. Asmeninių interesų turėjimas dėl svarstomų klausimų neišvengiamai sukompromituoja tokius sprendimus bei pakerta vietos bendruomenės pasitikėjimą jai atstovaujančia valdžia. Prievolės vengti interesų konflikto nepaisymas prieštarauja Įstatymo nuostatomis saugomam viešajam interesui – visuomenės lūkesčiams, kad jų valdžios atstovai visus klausimus spręstų tik objektyviai ir nešališkai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarime yra pažymėjęs, kad būtent viešasis, o ne privatus interesas, valstybės valdymo tarnybos santykiuose yra dominuojantis. Be to, LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al4-844/2007). Nurodė, jog atsižvelgusi į tai, kad Įstatymas besąlygiškai įpareigoja asmeniškai sprendimais suinteresuotus asmenis nusišalinti nuo bet kokių to klausimo svarstymo, rengimo ir sprendimo priėmimo procedūrų, nes šališkų asmenų dalyvavimas netinkamai paveikia sprendimus, Komisija pagrįstai įvertino V. L. elgesį kaip neatitinkantį Įstatymo reikalavimų.

Komisija paaiškino, kad ginčo situacija nėra analogiška V. L. skunde teismui nurodytoms administracinėms byloms, todėl Komisija nemato pagrindo kaip teisminiais precedentais vadovautis nurodytomis bylomis, vertinant Įstatymo 11 straipsnio (pareiga nusišalinti) pagrįstumo klausimą. Komisija pabrėžė, kad V. L., vykdydamas Sprendime nustatytą veiką, buvo šališkas ir neobjektyvus. Įstatymas reikalauja, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys nustatyta tvarka deklaruotų privačius interesus (4 straipsnis 1 dalis). Pareiškėjo darbovietė (-ės) neabejotinai patenka į valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačių interesų sritį (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pobūdžio privatus interesas yra įstatyminė prezumpcija. Kaip matyti iš pareiškėjo privačių interesų deklaracijos – tai pripažįsta ir jis pats, nes savo sutuoktinės ir brolio darbovietes nurodo kaip interesų konfliktą jam Savivaldybėje galinčią sukelti aplinkybę. Manė, jog, neigdamas faktą, kad tokį konfliktą gali sukelti jo paties (vadovaujamas) darbas mokykloje, V. L. yra nenuoseklus. Jo veika prieštarauja Įstatymo tikslams, uždaviniams bei valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims keliamiems reikalavimams. Pažymėjo, jog, anot LVAT, Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad priimant sprendimą asmuo nepasielgė taip, jog būtų išsklaidytos visos abejonės dėl galimo interesų konflikto. Interesų konfliktą kelia valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, priimdamas sprendimus, turi vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta šio Įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A556-2997/2011).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo V. L. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. L. neginčija Komisijos Sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių, tapusių pagrindu priimti Sprendimą, tačiau nesutinka su šių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas V. L., būdamas Tarybos nariu ir Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju, Tarybos bei Socialinių reikalų komiteto posėdžiuose svarstydamas ir pritardamas savo tiesioginio vadovo – minėtos mokyklos direktoriaus, veiklos ataskaitai, bei tvirtindamas šios mokyklos pedagogų atestacijos programą, kurioje buvo numatyta ir paties V. L. atestacijos programa, galėjo turėti ir turėjo privatų interesą, todėl minėta situacija iš esmės atitinka Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą interesų konflikto definiciją. Pažymėjo, jog LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-844/2007 yra išaiškinęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis, jo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Darė išvadą, kad pareiškėjas V. L., dalyvaudamas sprendžiant Taryboje klausimus, susijusius su savo tiesioginio vadovo – minėtos mokyklos direktoriaus, veiklos ataskaita, bei tvirtindamas šios mokyklos pedagogų atestacijos programą, kurioje buvo numatyta ir paties V. L. atestacijos programa, nebandė nusišalinti, taip siekiant išvengti privačių ir viešųjų interesų konflikto, nors privalėjo tai padaryti. Rėmėsi Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatomis. Sprendė, kad Komisija pagrįstai pripažino pareiškėją V. L. pažeidus Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalis, nes V. L. nesiėmė aktyvių ir aiškiai išreikštų veiksmų nusišalinti nuo dalyvavimo sprendžiant Taryboje klausimus, susijusius su V. L. tiesioginio vadovo – minėtos mokyklos direktoriaus, veiklos ataskaitos tvirtinimu, bei tvirtinant šios mokyklos pedagogų atestacijos programą, kurioje buvo numatyta ir paties V. L. atestacijos programa. Teismas atmetė pareiškėjo V. L. argumentus, kad jo vaidmuo Taryboje pritariant mokyklos, kurioje jis dirba direktoriaus pavaduotoju, direktoriaus veiklos ataskaitai bei tvirtinant šios mokyklos pedagogų atestacijos programą, kurioje buvo numatyta ir paties V. L. atestacijos programa, buvo tik formalūs veiksmai, kuriuos jis, būdamas Tarybos nariu, privalėjo atlikti, ir kad šie veiksmai Taryboje nesukelia realių pasekmių V. L. darbui mokykloje, kadangi minėti argumentai yra paremti tik V. L. samprotavimais ir prielaidomis, o teismas yra padaręs pagrįstas išvadas, kad V. L. vaidmuo Taryboje pritariant mokyklos, kurioje jis dirba direktoriaus pavaduotoju, direktoriaus veiklos ataskaitai bei tvirtinant šios mokyklos pedagogų atestacijos programą, kurioje buvo numatyta ir paties V. L. atestacijos programa, buvo svarus, reikšmingas bei sprendžiantis ir tai tiesiogiai atsiliepia V. L. darbo pobūdžiui bei perspektyvoms Vainuto vidurinėje mokykloje, o kartu daro įtaką ir aplinkybėms, galinčioms lemti V. L. viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

III. Pareiškėjas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pateikiami šie pagrindiniai argumentai:

1) Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame 2012 m. gegužės 7 d. sprendime tik formaliai konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau nemotyvavo, kodėl ir ar iš tikrųjų minėtas aktas yra pagrįstas objektyviais, teisingais ir byloje esančiais duomenimis. Šiuo atveju faktinių bylos aplinkybių ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų išdėstymas bei Sprendimo motyvų atkartojimas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų įrodymų reikiamos analizės ir nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka minėtų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-387/2012).

2) Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik trijų įstatyminių sąvokų – „privatūs interesai”, „viešieji interesai” ir „interesų konfliktas”, nurodymu bei jų apibrėžimo pateikimu, tačiau teismas visiškai nesigilino į bylos faktinę esmę ir netyrė byloje esančių įrodymų bei nesivadovavo teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais.

3) Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos nuostatų 58.1 punktas nustato, jog mokyklai vadovauja direktorius. Mokyklos direktorių skiria Šilutės rajono savivaldybės taryba kaip kolegialus organas. Teigia, jog čia itin svarbus viešojoje teisėje taikomas įgalinimų ribų (ultra vires/intra vires) kriterijus, t. y. viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007). Nurodė, jog pareiškėjas yra tik vienas iš 27 Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių. Taigi jis vienas vienasmeniškai niekaip negali nuspręsti, ar daryti įtaką mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas ar atleidimo iš jų procedūrai. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos nuostatais bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad tvirtinant tiek 2008 metų, tiek 2009 metų švietimo įstaigų vadovų veiklos ataskaitas, visi Tarybos nariai balsavo vienbalsiai, nebuvo nė vieno balso „prieš”. Pažymi, kad Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos vadovo ataskaita buvo patvirtinta vienu kartu balsuojant ir tvirtinant ir kitų Šilutės rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų ataskaitas. Teigia, kad teismas visiškai nevertino, kokio turinio ir pobūdžio informacija yra pateikiama Vainuto vidurinės mokyklos vadovo 2008 ir 2009 metų ataskaitose. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo balsavimas dėl pritarimo visų Šilutės rajono švietimo įstaigų vadovų 2008 ir 2009 metų ataskaitoms niekaip nebuvo susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu Šilutės rajono savivaldybės taryboje bei Vainuto vidurinėje mokykloje. Akcentuoja, kad Vainuto vidurinės mokyklos nuostatų 59-61 punktuose direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo funkcijos ir atsakomybės ribos yra aiškiai atskirtos.

4) Teismas tik deklaratyviai skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas V. L. pateko į interesų konflikto situaciją, kai balsavo už Vainuto vidurinės mokyklos pedagogų atestacijos programą. Pareiškėjas nepritaria teismo išvadai, kad svarstydamas ir balsuodamas už Vainuto vidurinės mokyklos, kurioje dirba ir pats pareiškėjas, pedagogų atestacijos programą, pareiškėjas galėjo turėti ir turėjo privatų interesą. Teigia, jog teismų praktikoje rūpinimasis viešosios įstaigos gerove nėra laikoma rūpinimusi privačiais interesais. Be to, kvalifikacijos kėlimas taip pat nėra priskirtinas privatiems interesams. Pažymi, jog patvirtinta atestacijos programa, už kurią balsavo ir pareiškėjas, negali suteikti, nesuteikia pedagogui kvalifikacinės kategorijos, o tik suteikia teisę/galimybę ateityje, jeigu to pageidaus pats pedagogas, ruoštis atestacijai.

5) Teismas skundžiamame sprendime privačių interesų neįvardijo, nors pagal Įstatymo 2 straipsnio 2-4 dalių nuostatas ir teismų praktikoje formuojamą poziciją akivaizdu, kad visi interesų konflikto elementai (privatūs ir vieši) turi būti nustatyti ir įvardinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al80-516/2007).

Atsakovas Komisija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Kolegialūs sprendimai sukelia interesų konfliktą. Pažymi, jog Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose įtvirtintas draudimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ne pačiam (vienasmeniškai) rengti, svarstyti ar priimti sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą, bet dalyvauti rengiant, svarstant, priimant arba kitaip paveikti tokius sprendimus. Prieš pradedant sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą ar pačios procedūros metu asmuo apie kilusį interesų konfliktą turi informuoti savo tiesioginį vadovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, ir nusišalinti. Mano, jog iš šių Įstatymo normų aiškiai matyti, kad Įstatymo leidėjas neišskiria sprendimų priėmimo būdų (kolegialūs ar vienasmeniai), o siekiant šio Įstatymo tikslų yra vienodai svarbu paisyti draudimo nedalyvauti priimant interesų konfliktą keliančius sprendimus, nesvarbu, kokiu būdu jie yra priimami.

2) Įstatymo nuostatos yra formalios, nereikalaujančios atsižvelgti į dėl interesų konflikto kilusias pasekmes. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis ir jo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita (pvz., 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/2007). Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prievolė – vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonės, jog toks konfliktas yra, – kaip ir visos kitos formalaus pobūdžio Įstatymo nuostatos nereikalauja atsižvelgti į dėl interesų konflikto kilusias pasekmes. Neturi reikšmės tai, ar privačių interesų turintis valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kuris veikia pažeisdamas šią prievolę, iš tokių savo veiksmų gavo realios asmeninės naudos ar ne. Taip pat Komisijos vertinimui reikšmės neturi ir tai, ar klausimas, kurio sprendime asmuo dalyvauja, yra išsprendžiamas vienbalsiai ar ne.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. KS-4 teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo pareiškėjo V. L. byloje ginčijamu Sprendimu nuspręsta, kad pareiškėjas, kuris yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dalyvaudamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir Socialinių reikalų komiteto posėdžiuose bei balsuodamas už savo tiesioginio vadovo, t. y. Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus, ataskaitą, bei tvirtindamas šios mokyklos pedagogų atestacijos programą, kurioje buvo numatyta ir paties pareiškėjo atestacija, nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas eina Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui bei istorijos mokytojo pareigas. Pareiškėjas dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir Socialinių reikalų komiteto posėdžiuose ir priimant sprendimus, t. y. 2009 m. kovo 27 d. Tarybos spendimą Nr. T1-887 bei 2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą Nr. T1-1251, kuriais pritarta Šilutės rajono švietimo įstaigų vadovų veiklos ataskaitoms, tarp kurių – ir Vainuto vidurinės mokyklos sektoriaus veiklos ataskaitos, 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimą Nr. 1-1726 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės švietimo įstaigų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos 2011-2013 metų programų tvirtinimo“. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių nėra.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, kad jis (pareiškėjas), eidamas pareigas Šilutės rajono Vainuto vidurinėje mokykloje, negali būti objektyvus ir nešališkas Šilutės rajono savivaldybėje sprendžiant klausimus, susijusius su šios mokyklos veikla, jo tiesioginio vadovo vertinimu, savo profesiniais klausimais, nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką interesų konflikto situacija galima laikyti tik tokią situaciją, kai toks konfliktas tiesiogiai yra siejamas su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens dalyvavimu šioje tarnyboje priimamų sprendimų procese. Pareiškėjas teigė, kad jo balsavimas dėl pritarimo visų Šilutės rajono švietimo įstaigų vadovų 2008 ir 2009 metų ataskaitoms niekaip nebuvo susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu Šilutės rajono savivaldybėje ar Šilutės rajono Vainuto vidurinėje mokykloje. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo vertinimu, kad tvirtindamas Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos pedagogų atestacijos programą pažeidė minėto Įstatymo reikalavimus, teigė, kad patvirtinta programa nesuteikia pedagogui kvalifikacinės kategorijos, o tik suteikia teisę/galimybę ruoštis atestacijai, interesų konflikto sąvoka siejama ne su bet kokiu interesu, o su privačiu interesu (asmens ar jo artimų giminaičių, ar šeimos narių).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde nurodytų argumentų nepripažino pagrįstais ir jų pagrindu netenkino skundo. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad jo skundas dėl skunde nurodytų aplinkybių turėjo būti patenkintas. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į bylos faktinę esmę ir netyrė byloje esančių įrodymų bei nesivadovavo teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normas, nustatančias viešuosius interesus, privačius interesus ir interesų konfliktą. Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos nuostatų 58.1 punktas nustato, jog mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria Šilutės rajono savivaldybės taryba kaip kolegialus organas. Pareiškėjas yra tik vienas iš 27 Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių, todėl jis vienas vienasmeniškai niekaip negali nuspręsti, ar daryti įtaką mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas ar atleidimo iš jų procedūrai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad tvirtinant tiek 2008 metų, tiek 2009 metų švietimo įstaigų vadovų veiklos ataskaitas, visi Tarybos nariai balsavo vienbalsiai, nebuvo nė vieno balso „prieš”, Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos vadovo ataskaita buvo patvirtinta vienu kartu balsuojant ir tvirtinant ir kitų Šilutės rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų ataskaitas. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kokio turinio ir pobūdžio informacija yra pateikiama Vainuto vidurinės mokyklos vadovo 2008 ir 2009 metų ataskaitose, jo balsavimas dėl pritarimo visų Šilutės rajono švietimo įstaigų vadovų 2008 ir 2009 metų ataskaitoms niekaip nebuvo susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu Šilutės rajono savivaldybės taryboje bei Vainuto vidurinėje mokykloje. Akcentuoja, kad Vainuto vidurinės mokyklos nuostatų 59-61 punktuose direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo funkcijos ir atsakomybės ribos yra aiškiai atskirtos.

Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, pažymėtina, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 straipsnis). Siekiant šių uždavinių, Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta pareiga asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto. Šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelią asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio Įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. sausio mėn. 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo argumentus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A180-516/2007, kurioje nurodyta, kad interesų konflikto sąvoka siejama ne su bet kokiu interesu, o su privačiu (asmens ar jo artimų giminaičių, ar šeimos narių) turtiniu ar neturtiniu interesu. Pareiškėjas ypač akcentuoja šioje nutartyje konstatuotas aplinkybes, kad rūpinimasis viešosios įstaigos gerove – nėra rūpinimasis privačiais interesais, kad kvalifikacijos kėlimas – taip pat nepriskirtinas privatiems interesams, kvalifikacijos kėlimas sietinas su galimybe kokybiškiau vadovauti įstaigai ir profesionaliau teikti paslaugas. Šioje nutartyje konstatuotos aplinkybės apie rūpinimąsi viešosios įstaigos gerove, kvalifikacijos kėlimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes administracinės bylos Nr. A180-516/2007 ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje įvertinus atsakovo nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu jis priėmė Sprendimą, pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu ginčijamas atsakovo Sprendimas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, ir dėl to nepanaikino Sprendimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar buvo pažeista Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus. Ši aplinkybė nustatytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; kt.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, kurių pagrindu nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/2007, 2011 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiėmė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, neįvykdė šio Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Pagal bylos duomenis pareiškėjas dalyvavo priimant 2009 m. kovo 27 d. Tarybos spendimą Nr. T1-887 bei 2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą Nr. T1-1251, kuriais pritarta Šilutės rajono švietimo įstaigų vadovų veiklos ataskaitoms, tarp kurių buvo ir Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos vadovo veiklos ataskaitos, 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimą Nr. 1-1726 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės švietimo įstaigų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos 2011-2013 metų programų tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos 2011-2013 metų programa, kurioje yra nurodyta pareiškėjo pavardė, tai, kad pareiškėjas siekia metodininko kvalifikacinės kategorijos, kad numatyta atestacijos data – 2011 metų II pusmetis.

Iš byloje pateiktų Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos nuostatų matyti, kad mokyklos steigėjas ir savininkas yra Šilutės rajono savivaldybė. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 60 straipsnis numato, kad mokyklos steigėjas užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mokyklos veiklą, vykdymą mokykloje; tvirtina mokyklos nuostatus (statutą), jų pakeitimus ir papildymus, pritaria mokyklos strateginiam švietimo planui, metinei veiklos programai; švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinės mokyklos vadovo atestaciją; organizuoja informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės, specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės, kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą mokyklai ir mokytojui; organizuoja pedagogų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą, jų atestaciją; t. t.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme apibrėžta savivaldybės sąvoka. Savivaldybė – tai įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. 2009 m. kovo 27 d. Tarybos spendimas Nr. T1-887 bei 2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas Nr. T1-1251, kuriais pritarta Šilutės rajono švietimo įstaigų vadovų veiklos ataskaitoms, tarp kurių – ir Vainuto vidurinės mokyklos vadovo veiklos ataskaitos, buvo priimti įgyvendinant išimtinę Tarybos kompetenciją, t. y. biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymą reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktas).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, kuris dalyvavo priimant šiuos sprendimus. Pareiškėjas neinformavo tarybos narių, kurie kartu dalyvavo šių sprendimų priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalino nuo dalyvavimo procedūroje, nors priimami sprendimai kėlė interesų konfliktą, t. y. sudarė situaciją, kai priimami sprendimai yra susiję su pareiškėjo privačiais interesais.

Pareiškėjo privatūs interesai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas eina pareigas Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos administracijoje, t. y. eina direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas. Iš Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos nuostatų 61 punkto matyti, kad pareiškėjas yra atsakingas už ugdymo procesą, ugdymo programų vykdymą, vertina ugdymo rezultatus, koordinuoja mokyklos metodinę veiklą, atsako už mokyklos veiklą, kai pavaduoja direktorių, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai ir t. t.

Iš byloje pateiktų ataskaitų, kurios buvo patvirtintos minėtais sprendimais, matyti, kad ataskaitose yra pateikiama informacija apie mokyklos administracijos veiklą, t. y. tiek apie vadovo, tiek ir vadovo pavaduotojo (pareiškėjo) veiklą. Pvz., ataskaitoje už 2008 metus nurodoma, kad 2008 metais mokyklos prioritetas buvo ugdymo kokybės užtikrinimas saugioje aplinkoje, mokyklos administracija, kaip komanda, savo darbe vadovavosi humaniškumo, kolegialumo, pa(si)tikėjimo, atsakomybės principais, administracija nuolatinį dėmesį skyrė kadrų politikai, administracijos vienas iš prioritetų yra gerinti mokytojų ir mokinių mokymo(si) sąlygas tam tikslui pritraukiant ir nebiudžetines lėšas ir kt. Ataskaitoje už 2009 metus taip pat nurodoma, kad mokyklos prioritetas buvo ugdymo kokybės užtikrinimas modernioje ir saugioje aplinkoje, išanalizuotos ir pradėtos įdiegti atnaujintos Bendrojo ugdymo programos, nurodoma, kas numatyta ugdymo plane, ir t. t. Taigi Tarybos patvirtintos ataskaitos yra tiesiogiai susijusios ir su pareiškėjo einamomis pareigomis Šilutės rajono Vainuto vidurinėje mokykloje, jo vykdoma administracine veikla ir šios veiklos vertinimu. Be to, pareiškėjas yra pavaldus mokyklos direktoriui, nes direktorius yra jo darbdavys.

Įvertinus pirmiau nurodytas savivaldybės, tarybos, kaip įgyvendinančios savivaldos teisę institucijos, atliekamas funkcijas, pareiškėjo darbinę veiklą Šilutės rajono Vainuto vidurinėje mokykloje, jo pavaldumą direktoriui, tvirtintų ataskaitų turinį, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo dalyvavimas ir balsavimas priimant minėtus sprendimus, nekėlė interesų konflikto, o atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Taip pat nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas nenusišalindamas ir dalyvaudamas priimant 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimą Nr. 1-1726 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės švietimo įstaigų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos 2011-2013 metų programų tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos 2011-2013 metų programa, nepažeidė Įstatymo reikalavimų.

2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimas Nr. 1-1726 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3216 patvirtintų Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 28.2 punktu, kuris numatė, kad atestacijos komisijos funkcija yra pagal per metus pateiktus mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų prašymus kasmet rengti ir suderinus su institucijos vadovu, mokyklos taryba, mokytojų taryba, darbuotojų atstovais teikti steigėjui/valdymo organui tvirtinti trejų metų (slenkamuoju principu sudaromą) atestacijos programą. Tai, kad Tarybos patvirtintoje Šilutės rajono Vainuto vidurinės mokyklos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos 2011-2013 metų programoje buvo įrašyta ir pareiškėjo pavardė, reiškia, kad pareiškėjas siekia atestuotis minėtų Nuostatų tvarka. Iš Nuostatų 4 punkte nurodytų atestacijos tikslų matyti, kad atestacijos tikslas yra sudaryti sąlygas mokytojui ir pagalbos mokiniui specialistui siekti karjeros ir įgyti jo kompetenciją ir praktinę veiklą atitinkančią kvalifikacinę kategoriją, skatinti jį materialiai. Tam, kad pareiškėjas galėtų atestuotis, kad atestacijos komisija galėtų suteikti pareiškėjui metodininko kvalifikaciją, kad pareiškėjas ateityje galėtų siekti karjeros, kad jis galėtų būti skatinamas materialiai, buvo būtina, jog minėta programa būtų suderinta su steigėju. Esant tokioms aplinkybėms konstatuoti, kad atsakovo veiksmuose, dalyvaujant sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta programa, priėmime, nėra viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių, nėra pagrindo.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad pirmiau minėti Tarybos sprendimai yra priimti kolegialaus organo, kad sprendimai buvo priimami kartu balsuojant ir tvirtinant ir kitų Šilutės rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų ataskaitas, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovo Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nenumato, kad, kai sprendimai priimami kolegialiai, šio Įstatymo nuostatos netaikomos, kad asmuo neturi imtis priemonių išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, neturi elgtis taip, kad nekiltų net menkiausių abejonių jo nešališkumu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė