2018-02-14 Nr. AB-3202-3-61-3-01036-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-454-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01036-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.2; 12.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) panaikinti: 2016 m. vasario 8 d. nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-319-350 (toliau – ir Nurodymas); 2016 m. vasario 9 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-360 (toliau – ir Turto arešto aktas 1); 2016 m. vasario 11 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-410 (toliau – ir Turto arešto aktas 2).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. sausio 19 d. atsakovo atsakingo asmens nurodymu buvo įpareigotas iki 2016 m. sausio 29 d. pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus. 2016 m. sausio 27 d. pareiškėjas informavo atsakovo paskirtą atsakingą asmenį, kad UAB „Apskaitos analizė“, tvarkančios Bendrovės buhalterinę apskaitą, direktorė turi nedarbingumo lapelį, todėl iki nurodyto termino pabaigos pareiškėjas negalės pateikti reikalaujamų dokumentų. Minėtu nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo gavimo dienos, t. y. iki 2016 m. vasario 11 d., pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, reikalingus mokestiniam patikrinimui atlikti už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.

Dar nepasibaigus atsakovo nustatytam terminui, 2016 m. vasario 9 d. pareiškėjas, norėdamas atlikti bankines operacijas, darbo dienos pabaigoje sužinojo, kad Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos areštuotos. 2016 m. vasario 10 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorę, iš kurios gavo lakonišką atsakymą su 2016 m. vasario 8 d. nurodymu nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Susipažinęs su šia informacija ir siekdamas bendradarbiauti su atsakovu, 2016 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą (toliau – ir Prašymas) panaikinti pritaikytus suvaržymus Bendrovės atžvilgiu, kartu paaiškindamas, kad 2016 m. sausio 29 d. nurodyme apibrėžtas terminas dokumentams pateikti dar nėra pasibaigęs. Prašymą motyvavo ir tuo, kad pritaikyti suvaržymai skirti ne galimos mokestinės prievolės (jei tokia būtų nustatyta patikrinimo metu) įvykdymo užtikrinimui, o nukreipti į Bendrovės žlugimą.

Pateikęs Prašymą pareiškėjas tą pačią dieną norėjo pateikti atsakovui ir 2016 m. sausio 29 d. nurodyme reikalaujamus dokumentus, tačiau atsakovo paskirto atsakingo asmens 2016 m. vasario 10 d. 16.40 val. (adresu duomenys neskelbtini kab.) nebuvo, todėl dokumentus priimti buvo atsisakyta. Reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus atsakovui pavyko perduoti 2016 m. vasario 12 d., buvo surašytas dokumentų poėmio aktas. Tą pačią dieną pareiškėjas gavo 2016 m. vasario 12 d. nurodymą pateikti jame nurodytus dokumentus iki 2016 m. vasario 22 d.

Šiuos dokumentus pareiškėjas, suderinęs su atsakovu, pateikė 2016 m. vasario 23 d. Tačiau tą pačią dieną pareiškėjui buvo įteiktas dar vienas tapatus nurodymas, nors visus nurodytus dokumentus Bendrovė jau buvo pateikusi 2016 m. vasario 23 d. 2016 m. vasario 24 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AMVI) atsakyme į Prašymą nurodyta, kad Bendrovei pateikus visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, reikalingus mokestiniam patikrinimui atlikti, pritaikytas pinigų išdavimo bei pervedimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų apribojimas bus panaikintas.

Prašymas nebuvo patenkintas ir Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos vis dar yra areštuotos. Atsakovas 2016 m. vasario 9 d. turto arešto aktu konstatavo, kad areštuojama mokesčių mokėtojo mokesčio permoka, lygi 489 983,19 Eur, o 2016 m. vasario 11 d. turto arešto aktu konstatavo, kad areštuojamas mokesčių mokėtojo turtas lygus 5 747 407,59 Eur. Pareiškėjas nesutiko su Turto arešto aktais 1 ir 2 ir Nurodymu. Pareiškėjo teigimu, Bendrovei pritaikyti suvaržymai yra neproporcingi ir neadekvatūs, priimti dar nepasibaigus terminui atsakovo reikalaujamiems dokumentams pateikti, todėl yra nepagrįsti ir neteisėti.

Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu Nurodymas taikomas, nes visus atsakovo reikalaujamus dokumentus Bendrovė pateikė nustatytais terminais, rūpinosi savalaikiu jų pateikimu ir bendradarbiavo su atsakovu. Pareiškėjas nurodė, kad nėra aišku, kaip VMI galėjo padaryti išvadą, jog Bendrovė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijose deklaravo PVM artimą pirkimo PVM arba didesnį pirkimo PVM, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 60 straipsnio bei 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes tokioms išvadoms yra būtina atlikti mokestinį patikrinimą vertinant visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, reikalingus mokestiniam patikrinimui.

Pareiškėjas nėra mokesčių administratoriui pateikęs šių duomenų, todėl minėti teiginiai pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Tai, ar Bendrovė yra pažeidusi įstatymų nuostatas, galima nustatyti tik atlikus mokestinį patikrinimą ir jį tinkamai įforminus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 128 straipsnio nuostatas. Turto arešto aktuose nurodoma, kad preliminariais duomenimis numatoma papildomai priskaičiuoti 6 237 390,78 Eur mokesčių (be baudų ir delspinigių).

Pareiškėjo manymu, VMI teigdama, kad Bendrovei priskaičiuotina didelė suma mokesčių, turėjo argumentuoti ir pagrįsti tokį teiginį. Turto arešto aktai buvo priimti remiantis Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 8 d. pavedimu Nr. (4.65) FR0773-71, tačiau šis pavedimas prie Turto arešto aktų nepridėtas. Pareiškėjo nuomone, papildomos dokumentacijos, kuri pripažįstama sudėtine Turto arešto aktų dalimi, nebuvimas lemia, kad Turto arešto aktai nepagrįsti objektyviai duomenimis, nėra aišku kokių faktinių aplinkybių pagrindu jie surašyti.

Surašyti Turto arešto aktai taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl turi būti panaikinti. VMI priimdama Turto arešto aktą 1 rėmėsi tik preliminariais duomenimis. Atsakovas neturėdamas būtinų mokestiniam patikrinimui būtinų dokumentų negalėjo nustatyti galbūt padarytų pažeidimų, taip pat nepagrindė aplinkybės, kad Bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Turto arešto aktu 2 areštuotas Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas, arešto mastas – 5 747 407,59 Eur.

Atsakovas Turto arešto akte 2 nepagrįstai teigia, jog Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo mokestinio patikrinimo metu nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, neteikia buhalterinės apskaitos dokumentų ir neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė privalėjo pateikti duomenis iki 2016 m. vasario 11 d., o Turto arešto aktas 2 surašytas taip pat 2016 m. vasario 11 d. Atsakovui buvo žinoma, kad Bendrovė buvo pasirengusi pateikti dokumentus 2016 m. vasario 10 d., tačiau tai pavyko padaryti tik 2016 m. vasario 12 d.

Areštavus pareiškėjui būtinas apyvartines lėšas, mokesčio permoką bei nekilnojamąjį turtą, Bendrovė kasdien patiria didelius nuostolius negalėdama įprastai vykdyti savo veiklos. Be to, taikomi suvaržymai daro neigiamą įtaką ir Bendrovės reputacijai, santykiams su kredito įstaigomis, verslo partneriais, neigiamai veikia mokumo vertinimą ir galbūt ateityje turės neigiamos plėtros galimybėms. O šios padėties atitaisymas (kompensavimas) bus itin sudėtingas.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad VMI 2016 m. vasario 9 d. surašė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-360, kuriuo areštavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ deklaruotą PVM 489 983,19 Eur permoką; 2016 m. vasario 11 d. surašė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-410, kuriuo areštavo pareiškėjo turto už 5 808 936,00 Eur. 2016 m. vasario 8 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08)-319-350 nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų). VMI Turto arešto aktus surašė gavus Vilniaus AVMI 2016 m. vasario 1 d. raštą Nr. (11.44-30-6E)-46-KD-644, kuriuo pateikta informacija apie atliekamą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokestinį patikrinimą bei numatomą papildomai apskaičiuoti sumą.

Skundžiamuose Turto arešto aktuose yra aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo turtas areštuojamas kai patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, įvardinta numatoma papildomai apskaičiuoti suma – 6 237 390,78 Eur, bei mokestinio patikrinimo metu padarytos preliminarios išvados apie galimus pažeidimus.

Turto arešto aktuose taip pat nurodyta kuo pasireiškia rizika, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus padaryta Vilniaus AVMI atlikus mokestinį patikrinimą. Tai, kad šiuo metu nėra surašytas patikrinimo aktas, kuriame būtų nurodytos konkretūs pažeidimai, juos patvirtinantys dokumentai ir konkrečios apskaičiuotos mokesčių sumos, nepaneigia VMI teisės areštuoti pareiškėjo turtą atliekamo mokestinio patikrinimo metu, nes turto arešto akto surašymas leidžiamas ne tik tais atvejais, kai jau padarytas pirminis konstatavimas, jog mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su jais susijusių sumų, bet ir tai atvejais, kada daroma preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.

Turto arešto aktuose nurodyta numatoma papildomai atskaičiuoti suma. Pareiškėjui yra žinoma apie atliekamą mokestinį patikrinimą ir Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 8 d. pavedimą tikrinti Nr. (4.65) FR0773-71, nes Bendrovės vadovas R. B. pasirašytinai susipažinęs su šiuo dokumentu 2016 m. sausio 19 d. Mokestinis patikrinimas pratęstas iki 2016 m. gegužės 9 d., nes mokesčių mokėtojui duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti buhalterinės pakaitos registrus ir dokumentus. Tai patvirtina Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 8 d. pavedimo tikrinti Nr. (4.65) FR0773-71 2016 m. kovo 2 d. priedas Nr. (4.65) FR0773-744.

Bendrovės vadovas su šiuo dokumentu taip pat yra susipažinęs. Turto arešto aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Turto arešto akte 1 VMI remiasi tik prielaidomis, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Turto arešto akte 1 aiškiai nurodyta kuo pasireiškia rizika, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitaip jo netekti. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu deklaravo 15 148,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM, tačiau faktiškai į biudžetą PVM nemokėjo, todėl yra rizika, kad Bendrovė gali patikslinti teikiamas deklaracijas bei sumažinti grąžintiną iš biudžeto PVM sumą arba susigrąžinti permoką be kontrolės veiksmo ir tokiu būdu galbūt netekti PVM permokos, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestį ir su juo susijusias sumas.

VMI konstatavus tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidą šios sąlygos taikymui, mokesčių administratorius pagrįstai areštavo Bendrovės turimą PVM permoką. Pareiškėjo teiginiai, kad VMI nepagrįstai Turto arešto akte 2 teigia, jog Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo mokestinio patikrinimo metu nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, neteikia buhalterinės apskaitos dokumentų ir neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, o Turto arešto aktas 2 surašytas nepasibaigus nustatytam terminui pateikti duomenis, kurie buvo pateikti 2016 m. vasario 12 d., yra nepagrįsti ir klaidinantys.

VMI nurodė, kad Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 8 d. parengė pranešimą Nr. (4.65)FR0663-17 apie mokestinį patikrinimą, kuriuo numatomam mokestiniam patikrinimui buvo prašoma pateikti (parengti) dokumentus pagal dokumentų sąrašo priedą. Šis pranešimas pareiškėjui išsiųstas registruotu laišku ir buvo įteiktas 2016 m. sausio 19 d. 2016 m. sausio 19 d. pareiškėjui buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas. Bendrovei nepateikus dokumentų, parengtas 2016 m. sausio 29 d. nurodymas, kuriuo pakartotinai prašoma pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui.

Bendrovė 2016 m. vasario 12 d. mokesčių administratoriui pateikė dalį mokesčių administratoriaus nurodyme reikalaujamų dokumentų. Kadangi pareiškėjas tinkamai neįvykdė 2016 m. sausio 29 d. mokesčių administratoriaus nurodymo ir pateikė tik dalį buhalterinės apskaitos dokumentų, Vilniaus AVMI 2016 m. vasario 12 d. Bendrovės vadovui įteikė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)-FR0706-1907, kuriuo pakartotinai nurodė pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. Šis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl Vilniaus AVMI 2016 m. vasario 26 d.

Bendrovės vadovui įteikė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)- FR0706-2617, kuriuo pakartotinai nurodė pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. Bendrovė šio nurodymo tinkamai neįvykdė, todėl Vilniaus AVMI 2016 m. kovo 10 d. Bendrovės vadovui įteikė mokesčių administratoriaus nurodymą, kuriuo vėl nurodė pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. Bendrovei vėl nepateikus visų reikalingų dokumentų, Vilniaus AVMI 2016 m. kovo 30 d. Bendrovės vadovui įteikė mokesčių administratoriaus nurodymą, kuriuo taip pat buvo prašoma pateikti mokestiniam patikrinimui reikalingus dokumentus.

Atsiliepimo parengimo dienai Bendrovė taip pat nėra pateikusi visų mokestiniam patikrinimui reikalingų dokumentų, taigi akivaizdu, kad Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo mokestinio patikrinimo metu nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, neteikia buhalterinės apskaitos dokumentų ir neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius pagrįstai darė prielaidą, jog tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas ir areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Kadangi Bendrovė yra pateikusi tik dalį visų mokestiniam patikrinimui reikalingų dokumentų, Vilniaus AVMI negali patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. MAĮ 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga – mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai – nėra išnykusi, todėl nėra pagrindo naikinti 2016 m. vasario 8 d. nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-319-350. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu pati Bendrovė tinkamai įvykdys mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, reikalingus mokestiniam patikrinimui atlikti, šioje administracinėje byloje Nurodymas bus nedelsiant panaikintas.

Tai, kad Turto arešto aktai ir Nurodymas gali sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių, nepaneigia VMI teisės areštuoti pareiškėjo turto.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl VMI 2016 m. vasario 8 d. nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-319-350 ir 2016 m. vasario 9 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-360 bei 2016 m. vasario 11 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-410, kuriais areštuota pareiškėjo deklaruota PVM 489 983,19 Eur permoka bei turto už 5 808 936 Eur, teisėtumo bei pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 8 d. pavedimu tikrinti Nr. (4.65)FR0773-71 Vilniaus AVMI Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiajai specialistei iki 2016 m. kovo 8 d. pavedė patikrinti pareiškėjo MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą (mokestinio patikrinimo tema: PVM, elektroninis auditas). 2016 m. kovo 2 d. sprendimu mokestinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2016 m. gegužės 9 d. 2016 m. sausio 8 d. parengtas pranešimas Nr. (4.65) FR0663-17 apie mokestinį patikrinimą, kuriuo pareiškėjo mokestiniam patikrinimui buvo prašoma pateikti (parengti) dokumentus pagal dokumentų sąrašo priedą.

Pareiškėjui 2016 m. sausio 19 d. buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (11.48)- FR0706-425 ne vėliau kaip per 10 dienų pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus. Bendrovei nepateikus prašomų dokumentų, Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 29 d. parengė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)-FR0706-1022, kuriuo buvo pakartotinai prašoma pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. 2016 m. vasario 9 d. atsakovas surašė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-360, kuriuo areštavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ deklaruotą PVM 489 983,19 Eur permoką, o 2016 m. vasario 11 d. surašė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-410, kuriuo areštavo pareiškėjo turto 5 808 936 Eur sumai. 2016 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl 2016 m. sausio 19 d. nurodymo, kuriame nurodė, jog 2016 m. vasario 10 d. pateikė dalį dokumentų ir informavo, jog dėl apskaitininkės ligos kiti dokumentai rengiami.

Pareiškėjui tinkamai neįvykdžius 2016 m. sausio 29 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (11.48)-FR0706-1022 ir pateikus tik dalį buhalterinės apskaitos dokumentų, Vilniaus AVMI 2016 m. vasario 12 d. pareiškėjo vadovui įteikė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)-FR0706-1907, kuriuo pakartotinai nurodė pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. Jo neįvykdžius pareiškėjo vadovui 2016 m. vasario 23 d. buvo įteiktas nurodymas Nr. (11.48)-FR0706-2617, kuriuo pakartotinai nurodė pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui.

Pareiškėjui visų dokumentų nepateikus, 2016 m. kovo 10 d. vadovui buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (11.48)-FR0706-3712, kuriuo vėl nurodyta pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. Nepateikus visų dokumentų, 2016 m. kovo 30 d. nurodymu Nr. (11.48)-FR0706-4203 buvo prašoma pateikti trūkstamus dokumentus. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog jo pateikimo dienai (2016 m. balandžio 4 d.) visi dokumentai nėra pateikti.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 102 straipsnio 1 dalimi.

9. Teismas nurodė, kad su 2016 m. sausio 8 d. pranešimu apie mokestinį patikrinimą, kuris buvo patalpintas Mano VMI portale bei išsiųstas paštu, pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti pranešimo priede nurodytus dokumentus. Šie dokumentai nebuvo pateikti. 2016 m. sausio 19 d. pareiškėjui įteiktas nurodymas pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, parengtas 2016 m. sausio 29 d. nurodymas, kuriuo pakartotinai prašoma pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. Pareiškėjas 2016 m. vasario 12 d. pateikė dalį mokesčių administratoriaus nurodyme reikalaujamų dokumentų, tačiau kaip matyti iš 2016 m. vasario 12 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. kovo 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymų, nurodymas pateikti buhalterinės apskaitos registrus ir dokumentus nebuvo pilnai įvykdytas. Dėl tos priežasties mokestinis patikrinimas 2016 m. kovo 2 d. buvo pratęstas dėl pareiškėjui duoto nurodymo pateikti buhalterinės apskaitos registrus ir dokumentus. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė visų mokestiniam patikrinimui reikalingų dokumentų, tenkinti jo prašymo ir naikinti 2016 m. vasario 8 d. nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą nėra pagrindo.

10. Teismas vadovavosi MAĮ 101 straipsnio 1, 4 dalimis ir nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktiką turto arešto taikymo bylose yra nurodęs, jog MAĮ 101 straipsnio 4 dalis įtvirtina dvi sąlygas, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą:

1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų;

2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (2014 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-711/2014). Pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011).

Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama teismų praktikoje (2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-424/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atveju numatomų priskaičiuoti mokesčių suma didelė – 6 237 390,78 Eur, todėl būsimos didelio masto mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas yra pagrįstas ir teisėtas ir atitinka viešąjį interesą, kad nustatyti privalomi mokesčiai būtų sumokėti. Tai, kad patikrinimo rezultatai nėra įforminti aktu, nėra reikšminga, nes teisės aktų nuostatos atsakovui suteikia teisę surašyti turto arešto aktą ir tuomet, kaip padaroma preliminari išvada apie galimus pažeidimus, ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones taip pat ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu.

11. Teismas taip pat nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui yra žinoma apie atliekamą mokestinį patikrinimą ir 2016 m. sausio 8 d. pavedimą tikrinti. Pareiškėjui įteiktas tiek minėtas pavedimas, tiek daug nurodymų pateikti patikrinimui reikalingus buhalterinės apskaitos registrus ir dokumentus. Ginčijamuose turto arešto aktuose taip pat yra nurodyta, jog turtas areštuojamas patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatomų mokesčio įstatymo pažeidimų ir esant pagrįstai rizikai, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Teismo vertinimu, minėti ginčo aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus, yra priimti kompetentingų subjektų, juose nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jų priėmimo pagrindas. 2016 m. vasario 9 d. turto arešto akte yra nurodyta kuo pasireiškia rizika, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, t. y. nurodoma, jog pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu deklaravo 15 148,00 Eur mokėtino PVM, kurio nesumokėjo. Taip pat įvertinta rizika, jog pareiškėjas gali patikslinti teikiamas deklaracijas bei sumažinti grąžintiną iš biudžeto PVM sumą arba susigrąžinti permoką be kontrolės veiksmo. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad numatoma priskaičiuoti mokėtinų mokesčių suma yra didelė (6 237 390,78 Eur), be to, kaip nurodo atsakovas atsiliepimo pateikimo dienai (2016 m. balandžio 4 d.) pareiškėjas nėra pateikęs visų mokestiniam patikrinimui reikalingų dokumentų, todėl atsakovo tikėtina išvada, jog išieškojimo taikymas gali būti apsunkintas, yra pagrįsta.

12. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriaus nurodymas nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš sąskaitų ir sprendimai areštuoti pareiškėjos turtą yra priimti tinkamai įvertinus MAĮ 33 straipsnio 15 punkto, 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 102 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 4 dalies sąlygas taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, atitinka administracinių teismų formuojamą praktiką, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti VMI panaikinti: 2016 m. vasario 9 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-360, 2016 m. vasario 11 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-410; priteisti iš VMI pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo sprendimas buvo priimtas formaliai vertinant aplinkybes, neištiriant visų pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų ir neatsižvelgiant į taikomų sankcijų neproporcingumą.

13.2. 2016 m. gegužės 2 d. VMI priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)- 319-991. Šiuo sprendimu buvo pripažintas netekusiu galios Nurodymas. 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė teismui 2016 m. gegužės 2 d. VMI sprendimą, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios 2016 m. vasario 8 d. atsakovo nurodymas nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš Bendrovės sąskaitų, tačiau sprendime apie šį įrodymą, neabejotinai reikšmingą bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, apskritai nėra pasisakoma. Teismas pažeidė savo pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktus, pašalinti prieštaravimus, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, o tai sudaro pagrindą sprendimą naikinti. Iš minėtų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas yra pateikęs VMI visus mokestiniam patikrinimui reikalingus dokumentus, todėl teismas, pasisakydamas apie Nurodymo pagrįstumą, priėmė neteisingą sprendimą, kadangi VMI, priimdama 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą, iš esmės pati pripažino nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš Bendrovės sąskaitų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

13.3. Turto arešto aktais Bendrovei buvo pritaikyti apribojimai, kurių bendras mastas siekia 6 298 919,19 Eur, t. y. areštuota Bendrovės mokesčio permoka ir nekilnojamasis turtas. Šie apribojimai yra neproporcingi, nepagrįsti ir iš esmės ribojantys Bendrovės ūkinės veiklos laisvę. Numatyta arešto masto suma yra iš esmės identiška Turto arešto aktuose nurodytai sumai, aktuose nurodoma, kad „preliminariais duomenimis numatoma papildomai priskaičiuoti 6 237 390,78 Eur mokesčių (be baudų ir delspinigių)“. Atsižvelgiant į tai, kad šios sumos yra iš esmės identiškos, VMI teigdama, kad Bendrovei neva priskaičiuotina tokia suma mokesčių, pagal VAĮ 8 straipsnio nuostatas turėjo argumentuoti ir pagrįsti tokį teiginį, o ne remtis preliminariais duomenimis, apie kuriuos plačiau net nėra pasisakoma.

13.4. Tai, ar Bendrovė apskritai yra pažeidusi PVMĮ 60 straipsnio bei 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, gali būti nustatyta tik atlikus mokestinį patikrinimą ir jį tinkamai įforminus pagal MAĮ 128 straipsnio nuostatas.

13.5. Pareiškėjo atžvilgiu taikomi suvaržymai iš esmės yra skirti ne galimos mokestinės prievolės (jei tokia būtų apskaičiuota) įvykdymo užtikrinimui, o atvirkščiai – nukreipti į Bendrovės žlugdymą ir į galimybės užtikrinti prievolės įvykdymą mažinimą/anuliavimą. Bendrovei taikomi neproporcingi suvaržymai daro neigiamą įtaką ir Bendrovės reputacijai, santykiams su kredito įstaigomis, verslo partneriais, neigiamai veikia mokumo vertinimą ir galbūt ateityje turės neigiamos įtakos plėtros galimybėms.

13.6. Pareiškėjas iš esmės negalėjo akivaizdžiai suvokti (suprasti) dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimti Turto arešto aktai. Šios aplinkybės konstatavimas vertintinas kaip esminis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas, sudarantis pakankamą pagrindą ginčijamus aktus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.

14. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas nurodo, kad šioje administracinėje byloje nekilo ginčo dėl VMI 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo pagrįstumo, VMI panaikino Nurodymą, nes pareiškėjui tinkamai įvykdžius mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, išnyko Nurodymo surašymo pagrindas. Taigi VMI, panaikindama Nurodymą, siekė tinkamai vykdyti MAĮ numatytas mokesčių administratoriaus funkcijas. Teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl VMI 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo, nes šis sprendimas neturi įtakos Nurodymo teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimui.

Atsakovas pažymi, kad Turto arešto aktais areštuoto turto vertė yra 6 298 919,19 Eur. Arešto turto vertė nežymiai (0,98 proc.) viršija numatomą papildomai apskaičiuoti sumą, taigi VMI, areštuodama pareiškėjo turtą, nepažeidė MAĮ 101 straipsnio 2 dalies nuostatų. Atliekant mokestinį patikrinimą, Vilniaus AVMI padarė preliminarią išvadą (prielaidą) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus, todėl VMI pagrįstai areštavo pareiškėjo turtą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad VMI negalėjo nurodyti, jog yra pažeistos PVMĮ nuostatos, nes nėra atliktas mokestinis patikrinimas ir įforminti jo rezultatai.

Vilniaus AVMI atlieka mokestinį patikrinimą, kurio metu yra padaryta preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tai, kad Turto arešto aktų priėmimo dieną nebuvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame būtų nurodyti konkretūs pažeidimai, juos patvirtinantys dokumentai ir konkrečios apskaičiuotos mokesčių sumos, nepaneigia VMI teisės areštuoti pareiškėjo turtą atliekamo mokestinio patikrinimo metu, nes turto arešto akto surašymas leidžiamas ne tik tais atvejais, kai jau padarytas pirminis konstatavimas, jog mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su jais susijusių sumų, bet ir tai atvejais, kada daroma preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį (1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d. nutarimai), yra viena pagrindinių valstybės gyvavimo sąlygų (1998 m. spalio 9 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas); nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas (1997 m. liepos 10 d., 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai).

VMI areštuodama pareiškėjo nekilnojamąjį turtą ir PVM permoką, atsižvelgė į numatomos papildomai apskaičiuoti sumos dydį, mokestinio patikrinimo metu padarytą preliminarią išvadą apie galimus pažeidimus bei tai, kad pareiškėjo vadovas ar jo įgaliotas asmuo mokestinio patikrinimo metu nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, neteikia buhalterinės apskaitos dokumentų ir neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Tai, kad Turto arešto aktai gali sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių, nepaneigia VMI teisės areštuoti pareiškėjo turto.

VMI nuomone, teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl 2016 m. vasario 8 d. nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-319-350 (toliau – ir Nurodymas); 2016 m. vasario 9 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-360 (toliau – ir Turto arešto aktas 1); 2016 m. vasario 11 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-410 (toliau – ir Turto arešto aktas 2) pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, prašė įpareigoti atsakovą panaikinti Nurodymą. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-991 buvo pripažintas netekusiu galios pareiškėjo ginčijamas 2016 m. vasario 8 d. nurodymas nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-319-350 (b. l. 95).

18. Atsakovui priėmus sprendimą pripažinti ginčijamą Nurodymą netekusiu galios neliko ginčo dalyko, susijusio su pareiškėjo skundo reikalavimu dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti Nurodymą. Todėl tenkinti šį pareiškėjo skundo reikalavimą nėra pagrindo. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo yra pertekliniai ir neturi jokios prejudicinės reikšmės.

19. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

20. Šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad yra atliekamas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, o numatoma apskaičiuoti mokėtino į biudžetą PVM suma yra 6 237 390,78 Eur, kad pareiškėjas nuo 2008 m. neteikia finansinių ataskaitų, kad nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, be to, nors pareiškėjui 2006 m. sausio 2 d. yra duotas nurodymas teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis, tačiau pareiškėjas nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. tokių duomenų neteikė (b. l. 57–75).

22. Pažymėtina, jog pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Taigi, Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008).

23. Antroji sąlyga, kuriai esant mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes. Todėl sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti apskaičiuota didelė PVM suma ir tokios sumos sumokėjimui į valstybės biudžetą būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Nustatytos mokestinės nepriemokos sumos nėra mažareikšmės, be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, todėl visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjo veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuoto PVM. Šiuo atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes pareiškėjas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės.

24. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.

25. Kaip jau buvo minėta, numatoma papildomai apskaičiuoti mokėtina į biudžetą PVM suma yra 6 237 390,78 Eur, o ginčijamais turto arešto aktais areštuoto turto vertė yra 6 298 919,19 Eur. Nors areštuoto turto vertė nežymiai viršija numatomą papildomai apskaičiuoti PVM sumą, tačiau nėra pagrindo konstatuoti Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes pareiškėjo mokėtinos mokestinės prievolės dydis, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiavus papildomai mokėtiną PVM turės būti skaičiuojamos ir su šiuo mokesčiu susijusios sumos (delspinigiai ir bauda), gali būti žymiai didesnis, nei areštuoto turto vertė.

26. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų turto arešto aktų turinį, sprendžia, kad šie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jie yra pakankamai pagrįsti faktiniais duomenis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamų aktų turinio galima suvokti remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas areštuoti pareiškėjo turtą.

28. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas teisėtai ir pagrįstai areštavo pareiškėjui grąžintiną mokesčio permoką (skirtumą) bei turtą, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl turto arešto aktų panaikinimo.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys