f5b49c7d-e8bc-4240-9742-fbdbc6dc42e6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-215-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02552-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.1.12.1..; 3.3.2.5.                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3042-722/2016 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui R.

B. dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas           n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Kreditorė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuriame prašė priteisti iÅ¡ skolininko 230,19 Eur skolÄ , 403,64 Eur delspinigių laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2016 m. spalio 5 d. (už 3 507 dienas), 23,02 Eur baudÄ , 20,30 Eur už Gyventojų registro pažymÄ , 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 4 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, atsisakė priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko. Sprendė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, pagal kurį gali bÅ«ti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienų), yra ne ieÅ¡kinio senaties norma, bet ribojanti kredito davėjo teises. Kredito davėja negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, o jos reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieÅ¡taraujantis teisės aktų reikalavimams ir nesant skolininko praÅ¡ymo.

Kreditorė reikalavo aiÅ¡kiai per didelių delspinigių priteisimo, teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama, teismas netesybas gali mažinti tik ginčo teisenoje, todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu kreditorė praÅ¡o panaikinti nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, priimti pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡duoti teismo įsakymÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas negali savo iniciatyva tokiu bÅ«du ginti nesÄ Å¾iningos proceso Å¡alies.

Skolininkas nuo 2007 m. vasario 28 d. nemokėjo nė vienos mėnesinės iÅ¡perkamosios nuomos įmokos. Teismas negali spręsti klausimų, kurie priskirtini nagrinėjant bylÄ ginčo teisena, tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. PareiÅ¡kime nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių, reikalavimas skolininkui nėra aiÅ¡kiai nepagrįstas ar per didelis, įvertinus skolininko įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį ir įsipareigojimų dydį. Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., Å¡alių sutarties sudarymo metu jis negaliojo.

Skolininko teisė pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus garantuoja jo teisių apsaugÄ nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo. PrieÅ¡ingas teisės doktrinos aiÅ¡kinimas nepagrįstai suvaržytų kreditorės teisę pasirinkti savo pažeistų teisų gynybos bÅ«dÄ kreiptis į teismÄ , nepagristai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo iÅ¡laidas, pažeistų CPK 435 straipsnio 3 dalį.Kreditorė, vadovaudamasi teismų praktika, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, delspinigių dydį sumažino nuo sutartyje numatyto 0,2 proc. iki 0,05 proc.

Teismas           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ . Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pagrįstumoTeisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Visgi teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.AiÅ¡kiai nepagrįstu pareiÅ¡kimu laikytinas toks pareiÅ¡kimas, kuriuo reiÅ¡kiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patenkinimÄ nebuvimas) yra toks akivaizdus, kad jį galima identifikuoti atliekant formalųjį pareiÅ¡kimo vertinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ia prasme aiÅ¡kiai nepagrįstu laikytinas toks pareiÅ¡kimas, kurio patenkinimas reikÅ¡tų vyraujančios teismų praktikos nepagrįstÄ nesilaikymÄ , teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų pažeidimÄ . PraÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ grindžiamas iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje.

Nr. 3K-3-541/2009).Apeliacinės instancijos teismo manymu, preliminariai sprendžiant, ar pagrįstas yra praÅ¡ymas priimti teismo įsakymÄ dėl netesybų, kurių dydis nustatytas 2006 m. liepos 28 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai įtvirtintam netesybų dydžiui ir skaičiavimo laikotarpiui, pastarojoje normoje nurodytais kriterijais tiesiogiai remtis negalima (įstatymas į praeitį negalioja), tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje vartojimo kredito sutartyje įtvirtintų susitarimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.B., B.J. v.

Bigbank, AS, bylos Nr. 3K-3-500/2014). Pažymėtina, kad Å¡ios nuostatos laikosi ir apeliantė, minėtos normos pagrindu sumažinusi delspinigių dydį nuo sutartyje numatyto 0,2 proc. iki 0,05 proc.  Kasacinis teismas formuoja praktikÄ ta linkme, kad negalima leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų).

Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas į tai, jog teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palÅ«kanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).Å iuo atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl netesybų už laikotarpį, kuris yra daugiau nei 19 kartų ilgesnis už nustatytÄ dabartiniu teisiniu reglamentavimu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į bylų, kylančių iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, nagrinėjimo specifikÄ bei teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimÄ , diskrecijos teisę įvertinti tokio reikalavimo pagrįstumÄ teismas turi ir pareiÅ¡kimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ priėmimo stadijoje. Tuo remiantis nesivadovautina apeliantės nurodytomis kitose bylose priimtomis teismo nutartimis.Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas nuostatas bei tai, kad nėra galimybės neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su esmine pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadosPareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo įvertinus kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , apeliacine tvarka peržiÅ«rėta nutartis nekeistina.Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                 Virginija Gudynienė