Legislator Case Law & Legislation
f5b451af-0abf-4ddb-a2a5-2d6fb01dbd4f AI generated

f5b451af-0abf-4ddb-a2a5-2d6fb01dbd4f · Kauno apygardos teismas

Case Number f5b451af-0abf-4ddb-a2a5-2d6fb01dbd4f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-2404-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04204-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.5.;1.3.5.7.;3.3.1.21.;(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8701-945/2015 pagal ieÅ¡kovo H.

Legislator headnote

AI generated

f5b451af-0abf-4ddb-a2a5-2d6fb01dbd4f · Kauno apygardos teismas: Pastaroji aplinkybė atskleidžia, jog atsakovės prezidentas, konkuruodamas su ieÅ¡kovu bendrovės valdyme, vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė subjektyvų sprendimÄ nuÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ nuo jo darbinių funkcijų neapibrėžtam laikotarpiui, kurio pabaiga nesukurs jokių papildomų teisių ar pareigų darbdaviui. Net ir iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui baudžiamÄ jÄ bylÄ ir Å¡ioje byloje jį pripažinus kaltu pastaroji aplinkybė nesukurtų pagrindo taikyti ieÅ¡kovui drausminę atsakomybę. IÅ¡ kitos pusės, teismas pripažino kaip pagrįstÄ ieÅ¡kovo atstovo argumentÄ , jog atsakovės prezidentas nebuvo tinkamas subjektas įsakymui ginčijamu klausimu priimti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-2404-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04204-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.5.;1.3.5.7.;3.3.1.21.;(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8701-945/2015 pagal ieÅ¡kovo H.

U. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Samsonas“ dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės prezidento 2015 m. vasario 4 d. įsakymÄ Nr. 10 „Dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo“ ir nuÅ¡alintÄ darbuotojÄ (generalinį direktorių) H. U. grÄ Å¾inti į darbÄ , skirti atsakovės administracijos vadovui 100 Eur baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ , jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas skubiai, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės skirtumÄ tarp jam priklausančio vidutinio darbo užmokesčio už nuÅ¡alinimo laikÄ ir jam faktiÅ¡kai iÅ¡mokamų sumų, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-197-638/2015 pripažintas neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas į darbÄ grÄ Å¾intas nurodant, jog atitinkama sprendimo dalis vykdytina skubiai. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl skubiai vykdytinos sprendimo dalies. Å is vykdomasis raÅ¡tas 2015 m. vasario 4 d. pateiktas vykdyti antstoliui, su kuriuo ieÅ¡kovas tos pačios dienos rytÄ nuvyko į darbo vietÄ . Ä® bendrovės patalpas nei antstolis, nei ieÅ¡kovas nebuvo įleisti, jiems buvo perduoti atsakovės prezidento 2015 m. vasario 4 d.

įsakymas Nr. P-9 dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ ir ginčijamas 2015 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. P-10 dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo. Pastarajame įsakyme nurodoma, jog ieÅ¡kovas, siekdamas apgaule neteisėtai perimti atsakovės valdymÄ , pateikė bendrovei galimai suklastotus oficialius dokumentus - bendrovės akcijų dovanojimo sutartis, dėl galimai neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismuose nagrinėjamos civilinės bylos, kas yra nesuderinama su tolesnių pareigų ėjimu.

Nurodytos aplinkybės įvertintos kaip pagrindas nuÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ nuo darbo, neleidžiant jam dirbti ir bÅ«ti darbo vietoje iki nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, nuÅ¡alinimo laikotarpiu mokant ieÅ¡kovui jo vidutinį darbo užmokestį. Å is įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog jį priėmė netinkamas subjektas - kaip konstatavo Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendime, bendrovės įstatų 67 punktu teisė spręsti su generalinio direktoriaus darbo funkcijų vykdymu susijusius klausimus yra priskirta akcininkų susirinkimo, o ne prezidento kompetencijai.

Be to, įsakyme nurodytas nuÅ¡alinimo pagrindas neatitinka DK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, kurioms esant galėtų bÅ«ti taikomas nuÅ¡alinimas. Nurodytais argumentais remdamasis drausminę atsakomybę ieÅ¡kovui darbdavys taiko antrÄ kartÄ . IeÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo analogiÅ¡ku pagrindu teismas jau pripažino neteisėtu. Bauda atsakovės administracijos vadovui skirtina vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimÄ nuo darbo ir panaikino atsakovės prezidento 2015 m. vasario 4 d. įsakymÄ Nr. 10 „Dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo“; Å¡iÄ sprendimo dalį nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iÅ¡ atsakovės 303,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio, 475 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovui.Teismas nurodė, kad į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma paneigia atsakovės atstovo pozicijÄ , jog ieÅ¡kovas nuo darbo nebuvo nuÅ¡alintas, jog darbo santykiai tęsiasi, ieÅ¡kovui tėra laikinai neleidžiama vykdyti darbo funkcijas.

Pirma, kaip matyti iÅ¡ ginčijamo įsakymo turinio, jame yra aiÅ¡kiai vartojama „nuÅ¡alinimo“ sÄ voka. Antra, iÅ¡ atsakovės į bylÄ pateikto 2015 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio akivaizdu, jog ieÅ¡kovui yra fiksuojamas ne faktiÅ¡kai dirbtas laikas, bet įraÅ¡ai „NN“. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, priede Darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartinis žymėjimas pateiktos lentelės 35 punkte nurodyta, jog žymėjimas „NN“ yra naudojamas nuÅ¡alinimo nuo darbo DK 123 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atvejais.

Trečia, kaip teisingai akcentavo ieÅ¡kovo atstovas, ginčijamame įsakyme nurodyta nuÅ¡alinimo laikotarpiu mokėti ieÅ¡kovui ne jo darbo užmokestį, bet jo vidutinį darbo užmokestį. Pastaroji aplinkybė atskleidžia, jog darbdavys, priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ jo pagrindu modifikavo ir kitÄ savo įstatyme nustatytÄ pareigÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsdamas mokėti darbuotojui ne jo darbo sutartimi sulygtÄ darbo užmokestį, bet specialia tvarka remiantis apskaičiuotÄ vidutinį darbo užmokestį.

Ketvirta, darbdavys nenurodė jokio kito teisinio susiklosčiusios situacijos pagrindo (neįrodinėjo, jog darbuotojas yra iÅ¡leistas į prastovÄ , jog darbuotojui toliau dirba pakeistomis darbo sÄ lygomis ar pan.). Aptartų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu teismas sprendė, jog darbdavys ieÅ¡kovo atžvilgiu taikė bÅ«tent nuÅ¡alinimÄ nuo darbo DK 123 straipsnyje įtvirtinta prasme, nors tam nebuvo įstatyme įtvirtinto pagrindo.Vertindamas ginčijamo įsakymo priėmimo motyvus teismas pažymėjo, jog atsakovės prezidentas, pasinaudodamas savo padėtimi, neteisėtai apribojo iÅ¡ darbo santykių kylančias ieÅ¡kovo teises remdamasis motyvais, nesusijusiais su Å¡alis siejančiais darbo santykiais.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovės prezidentas yra stambieji atsakovės akcininkai, siekiantys įgyti kontrolinį akcijų paketÄ perimdami akcijas iÅ¡ jas valdančių smulkiųjų akcininkų. Ä®siteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas neteisėtu A. R. siekis įsigyti papildomÄ skaičių akcijų. IÅ¡ kitos pusės, teisme ginčijamas ir dovanojimo sandorių, kurių pagrindu papildomų akcijų siekė įsigyti ieÅ¡kovas, teisėtumas.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad A. R. iniciatyva yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl nurodytų dovanojimo sandorių galimo suklastojimo. Teismo vertinimu, šie ieškovo ir atsakovės prezidento veiksmai, nepriklausomai nuo teisinio jų vertinimo, nėra susiję su juos su bendrove siejančiais darbo santykiais. Nurodė, kad ieškovas, kaip atsakovės akcininkas, negali būti tapatinamas su ieškovu, kaip atsakovės generaliniu direktoriumi. Kad ir kokius veiksmus atliktų ieškovas kaip akcininkas, šie veiksmai negali būti vertinami kaip turintys įtakos jį su atsakove siejantiems darbo santykiams.

Už tokių veiksmų atlikimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė, nurodytos aplinkybės negali tapti pagrindu riboti iÅ¡ darbo santykių kylančias ieÅ¡kovo teises. Taip pat teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-197-638/2015, kuris įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2015 m. liepos 17 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1314-259/2015, konstatavo, kad teisė spręsti dėl ieÅ¡kovo priėmimo į darbÄ bei atleidimo iÅ¡ pareigų yra suteikta akcininkų susirinkimui ir bendrovės prezidentas vienasmeniÅ¡kai priimti tokį sprendimÄ neturi teisės. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė lemia, jog atsakovės prezidentas, priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ nusprendė sustabdyti ieÅ¡kovo įgaliojimus iki tol, kol paaiÅ¡kės papildomos aplinkybės, kurios gali tapti pagrindu bendrovės akcininkams inicijuoti darbo sutarties su ieÅ¡kovu, kaip praradusiu akcininkų pasitikėjimÄ , nutraukimo.

Pastaroji aplinkybė atskleidžia, jog atsakovės prezidentas, konkuruodamas su ieÅ¡kovu bendrovės valdyme, vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė subjektyvų sprendimÄ nuÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ nuo jo darbinių funkcijų neapibrėžtam laikotarpiui, kurio pabaiga nesukurs jokių papildomų teisių ar pareigų darbdaviui. Net ir iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui baudžiamÄ jÄ bylÄ ir Å¡ioje byloje jį pripažinus kaltu pastaroji aplinkybė nesukurtų pagrindo taikyti ieÅ¡kovui drausminę atsakomybę. IÅ¡ kitos pusės, teismas pripažino kaip pagrįstÄ ieÅ¡kovo atstovo argumentÄ , jog atsakovės prezidentas nebuvo tinkamas subjektas įsakymui ginčijamu klausimu priimti.

Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartyje pateiktas atsakovės įstatų aiškinimas, kuriuo bendrovės generaliniam direktoriui suteiktas specialus statusas. Nors šis asmuo nepriskiriamas bendrovės organams, įstatų 67 punktu teisė spręsti dėl klausimų, susijusių su jo skyrimu į pareigas ir atleidimu iš darbo, taip pat darbo užmokesčio jam nustatymu yra priskirta bendrovės akcininkams, t.y. net ir būdamas įmonės vadovu, jos prezidentas negali priimti sprendimų, priskiriamų darbdavio atstovui, kiek jie susiję su atsakovės su ieškovu sudaryta darbo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymu.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog egzistuoja keli savarankiÅ¡ki pagrindai ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimÄ nuo darbo pripažinti neteisėtu.Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ taikant CPK 273 straipsnio 3 dalį nustatyti sankcijÄ atsakovės administracijos vadovui už galimÄ teismo sprendimo nevykdymÄ , kadangi teismo vertinimu, nurodyta norma yra skirta situacijoms, kai teismo sprendimo įvykdymas yra susijęs su sprendimu nustatytos pareigos atsakovui įgyvendinimu.Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamu įsakymu buvo nuspręsta už nuÅ¡alinimo laikotarpį mokėti ieÅ¡kovui jo vidutinį darbo užmokestį.

Nurodė, kad į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui kiekvienÄ mėnesį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. birželio mėn. buvo skaičiuojama 2316,96 Eur (atskaičius mokesčius iÅ¡mokama po 1760,89 Eur). Å alių atstovai teismo posėdžio metu iÅ¡kilus klausimui dėl ieÅ¡kovo darbo užmokesčio reglamentavimo patvirtino, jog ieÅ¡kovui yra nustatytas 8000 Lt (2316,96 Eur) darbo užmokestis. Å iuo aspektu teismas pažymėjo, jog priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ darbdavys aiÅ¡kiai įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui ne jo darbo užmokestį, bet jo vidutinį darbo užmokestį.

Taip pat pažymėjo, kad įstatyme darbuotojo teisė gauti darbo užmokestį sietina tik su jo faktiÅ¡kai dirbtu laiku. Už kitus laikotarpius darbo užmokestis visai nemokamas arba iÅ¡mokos siejamos su specialia tvarka paskaičiuojamu vidutiniu darbo užmokesčiu. Taigi, teismas sprendė, kad ginčijamo įsakymo panaikinimas finansine prasme sukuria ieÅ¡kovui teisę reikalauti, kad už priverstine pravaikÅ¡ta pripažintÄ laikotarpį jam bÅ«tų priteistas jo vidutinis darbo užmokestis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykius kvalifikavo pagal LR DK 123 straipsnį, nepaisant to, kad apeliantė ieÅ¡kovui už visÄ laikotarpį, kai ieÅ¡kovui nebuvo leidžiama vykdyti savo darbinių funkcijų, mokėjo pilnÄ darbo užmokestį. DK 123 straipsnis reglamentuoja darbuotojÄ nuÅ¡alinimÄ nuo darbo, kai už nuÅ¡alinimo laikotarpį darbuotojui nėra mokamas darbo užmokestis (DK 123 str. 1 d., 2 d.). Å iuo atveju, atsakovė tik sustabdė ieÅ¡kovo kaip darbuotojų pareigų vykdymÄ , bet visiÅ¡kai neapribojo ieÅ¡kovo teisės į jam pagal darbo sutartį priklausantį darbo užmokestį.

Taigi, atsakovės atliktas veiksmas, nors ir įvardintas kaip nušalinimas nuo darbo ginčijamu atsakovo vadovo 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. P-10, savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės skiriasi nuo nušalinimo nuo darbo DK 123 straipsnio prasme. Nušalinimas, kai darbuotojui nėra mokamas darbo užmokestis, yra įstatymo ribojamas konkrečiais įstatymo įvardintais atvejais, kadangi tokio nušalinimo laikotarpiui yra apribojama viena pagrindinių darbuotojo teisių - teisė gauti darbo užmokestį.

Tačiau tas pačias sÄ lygas ir reikalavimus taikyti situacijai, kai darbdavys, palikdamas darbuotojui pilnÄ darbo užmokestį, reikalauja laikinai nevykdyti darbuotojo darbinių funkcijų, nėra pagrindo, kadangi tai yra visiÅ¡kai skirtinga situacija, kai darbuotojo teisės (tarp jų ir teisė į darbo užmokestį) iÅ¡saugomos pilna apimtimi, o laikinai sustabdomas tik darbuotojo pareigų vykdymas. Be to, Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, nenumato jokio atskiro žymėjimo atvejams, kai darbuotojas neatvyksta į darbÄ darbdavio reikalavimu.

Nesant konkrečiai situacijai skirto žymėjimo (indekso) atsakovo darbuotojai, atsakingi už darbo laiko apskaitÄ , naudojo „nuÅ¡alinimo“ žymėjimÄ NN, tačiau, kaip minėta, ginčo santykiai neatitinka nuÅ¡alinimo DK 123 straipsnio prasme požymių ir teisinių pasekmių.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 93 straipsnį. Skundžiamu sprendimu teismas neatskleidė sÄ vokų „suteikti darbÄ â€œ ir „dirbti tam tikrÄ darbÄ â€œ turinio, dėl to jas nepagrįstai sutapatino ir skundžiamame sprendime padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl darbuotojo ir darbdavio pareigų pagal darbo sutartį.

Apeliantės nuomone, ji, kaip darbdavys, savo pareigÄ suteikti darbuotojui darbo sutartyje nurodytÄ darbÄ Ä¯vykdė - ieÅ¡kovas yra priimtas į darbo sutartyje nurodytas pareigas, t. y. Å¡ios pareigos jam yra suteiktos, jam mokamas darbo užmokestis, už jį nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos įmokos. Tuo tarpu darbo sutartyje numatytų funkcijų vykdymas pagal DK 93 straipsnį, yra ne darbdavio, o darbuotojo pareiga, taigi atsakovė turi teisę savo nuožiÅ«ra reikalauti (arba nereikalauti) jos vykdymo.

Atitinkamai yra formuluojama ir Å¡alių sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigoja, o ne turi teisę dirbti darbo sutartyje nurodytÄ darbÄ . Atsižvelgiant į tai, kad darbo teisei taikytini privatinės teisės reguliavimo principai, darbdavio veiksmas, nepažeidžiantis darbuotojo teisių, negali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu vien dėl to, kad tokio veiksmo nenumato teisės aktai. Å iuo atveju darbdavio sprendimas laikinai sustabdyti darbuotojo pareigų pagal darbo sutartį vykdymÄ , kartu iÅ¡laikant visas darbuotojo teises pagal darbo sutartį, akivaizdžiai negali bÅ«ti laikomas darbuotojo teisių pažeidimu.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė skirtumÄ tarp vidutinio darbo užmokesčio ir apeliantės mokėto darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio. Teismas, pripažindamas UAB „Samsonas“ vadovo 2015 m. vasario 4 d. įsakymÄ Nr. P-10 neteisėtu, skundžiamu sprendimu rėmėsi Å¡io įsakymo nuostata dėl vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo ieÅ¡kovui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė ieÅ¡kovui mokėjo ne teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotÄ vidutinį darbo užmokestį, o darbo sutartimi sulygtÄ darbo užmokestį.

Kadangi ginčijamu UAB „Samsonas“ vadovo 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. P-10 darbo užmokesčio mokėjimas ieÅ¡kovui nebuvo nutrauktas, ginčo santykiai neatitinka DK 123 straipsnyje nurodytų nuÅ¡alinimo nuo darbo požymių, o patį įsakymÄ teismas pripažino neteisėtu, teismas neturėjo pagrindo už ginčo laikotarpį ieÅ¡kovui priteisti vidutinio darbo užmokesčio - vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už laikotarpius, kai darbuotojui nemokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį, Å¡iuo atveju apeliantė per visÄ ginčo laikotarpį ieÅ¡kovui mokėjo visÄ darbo sutartyje nurodytÄ darbo užmokestį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Vienu iÅ¡ pagrindų, panaikinančių darbdavio pareigÄ suteikti darbuotojui darbÄ , DK 123 straipsnyje įvardijamas darbuotojo nuÅ¡alinimas nuo darbo. Vadovaujantis DK 123 straipsnio 1 dalimi, netinkamu darbuotojo elgesiu, lemiančiu darbdavio teisę, o kartu ir pareigÄ nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo, įvardijamas darbuotojo pasirodymas darbe neblaivaus, apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Aptariamoje normoje taip pat nurodyta, jog kitais atvejais nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais. Tokio specialaus atvejo pavyzdžiu bÅ«tų galima įvardinti DK 265 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ situacijÄ , kai darbuotojas atsisako pasitikrinti sveikatÄ . Kadangi įstatyme imperatyviai nurodoma, jog nuÅ¡alinimo nuo darbo institutas gali bÅ«ti taikomas tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintais atvejais, Å¡io instituto taikymas nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo pripažintinas darbdavio pareigos suteikti darbuotojui darbÄ pažeidimu.

Su tokiu aiÅ¡kinimu netiesiogiai sutiko ir atsakovės atstovas, tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu pripažinęs, jog nebuvo teisinio pagrindo ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti DK 123 straipsnyje įtvirtintÄ nuÅ¡alinimo institutÄ . Ä®vertinus Å¡iuos pirmosios instancijos teismo argumentus akivaizdu, kad atsakovė iÅ¡ viso neturėjo teisinio pagrindo nuÅ¡alinti ieÅ¡kovo nuo darbo, nes tokio nuÅ¡alinimo bÅ«do ir pagrindo, kurį pritaikė UAB „Samsonas“, DK ar kiti įstatymai iÅ¡ viso nenumato.

Be to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus pagrįstai pabrėžė, jog į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma paneigia atsakovės atstovo pozicijÄ , jog ieÅ¡kovas nuo darbo nebuvo nuÅ¡alintas, jog darbo santykiai tęsiasi, ieÅ¡kovui tėra laikinai neleidžiama vykdyti darbo funkcijas. Papildomai ieÅ¡kovas pažymi, kad jo nuÅ¡alinimÄ nuo darbo teismas pripažino neteisėtu ne tik dėl to, jog tokio pagrindo nenumato nei DK 123 straipsnis ir kiti įstatymai, bet ir dėl to, jog ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo darbo motyvais, kurie nesusiję su Å¡alis siejančiais darbo santykiais.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja keli savarankiÅ¡ki pagrindai ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimÄ nuo darbo pripažinti neteisėtu, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.2. DK 93 straipsnyje yra aiÅ¡kiai numatyta, kad darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

Taigi, darbdavys turi pareigÄ , o ne teisę, suteikti darbuotojui darbo sutartyje nurodytÄ darbÄ . Todėl apeliantės argumentai, kad darbo suteikimas darbuotojui yra darbdavio teisė, o ne pareiga, yra logiÅ¡kai nesuprantami ir nepagrįsti.3. Pats apeliantas pripažįsta, kad ginčijamu įsakymu buvo nusprendęs už nuÅ¡alinimo laikotarpį mokėti ieÅ¡kovui jo vidutinį darbo užmokestį, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui kiekvienÄ mėnesį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. birželio mėn. buvo skaičiuojamas ne jo vidutinis darbo užmokestis, o jam nustatytas 8000 Lt (2316,96 Eur) mėnesinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius iÅ¡mokama po 1760,89 Eur).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ darbdavys aiÅ¡kiai įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui ne jo darbo užmokestį, bet jo vidutinį darbo užmokestį. Be to, teismas pabrėžė, kad įstatyme darbuotojo teisė gauti darbo užmokestį sietina tik su jo faktiÅ¡kai dirbtu laiku. Už kitus laikotarpius darbo užmokestis visai nemokamas arba iÅ¡mokos siejamos su specialia tvarka paskaičiuojamu vidutiniu darbo užmokesčiu. DK 300 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, pripažinęs darbuotojo nuÅ¡alinimÄ nuo darbo neteisėtu, priteisia jam jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Taigi, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už nuÅ¡alinimo laikotarpį priteisė ne tik todėl, kad įsakyme darbdavys aiÅ¡kiai įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui ne jo darbo užmokestį, o jo vidutinį darbo užmokestį, bet ir todėl, kad ginčijamo įsakymo panaikinimas finansine prasme bÅ«tent ir sukuria ieÅ¡kovui teisę reikalauti, kad už priverstine pravaikÅ¡ta pripažintÄ laikotarpį jam bÅ«tų priteistas jo vidutinis darbo užmokestis (nagrinėjamu atveju - skirtumas tarp ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio ir jo faktiÅ¡kai gautos sumos).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl darbdavio administracijos sprendimo nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo pagrįstumo, nuÅ¡alinimo teisinių pasekmių vertinimo ir darbuotojo teisių gynimo bÅ«do parinkimo (DK 123 str., 300 str.) IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-197-638/2015 pripažintas neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas į darbÄ pas atsakovę grÄ Å¾intas nurodant, jog atitinkama sprendimo dalis vykdytina skubiai.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl skubiai vykdytinos sprendimo dalies. Å is vykdomasis raÅ¡tas 2015 m. vasario 4 d. pateiktas vykdyti antstoliui, su kuriuo ieÅ¡kovas tos pačios dienos rytÄ nuvyko į darbo vietÄ . Nuvykus į darbÄ , ieÅ¡kovui buvo įteiktas atsakovės prezidento 2015 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. P-9 dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ ir ginčijamas byloje 2015 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. P-10 dėl jo nuÅ¡alinimo nuo darbo.IeÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės prezidento 2015 m. vasario 4 d.

įsakymÄ Nr. 10 „Dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo“ ir nuÅ¡alintÄ darbuotojÄ (generalinį direktorių) H. U. grÄ Å¾inti į darbÄ , skirti atsakovės administracijos vadovui 100 Eur baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ , jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas skubiai, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės skirtumÄ tarp jam priklausančio vidutinio darbo užmokesčio už nuÅ¡alinimo laikÄ ir jam faktiÅ¡kai iÅ¡mokamų sumų. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimÄ nuo darbo ir panaikino atsakovės prezidento 2015 m. vasario 4 d. įsakymÄ Nr. 10 „Dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo“; Å¡iÄ sprendimo dalį nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iÅ¡ atsakovės 303,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio, 475 Eur atstovavimo iÅ¡laidų reikalavimÄ ieÅ¡kovui, skirti atsakovės administracijos vadovui 100 Eur baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ , jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas skubiai-atmetė.Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ginčo santykius kvalifikavo pagal LR DK 123 straipsnį, nepaisant to, kad apeliantė ieÅ¡kovui už visÄ laikotarpį, kai ieÅ¡kovui nebuvo leidžiama vykdyti savo darbinių funkcijų, mokėjo pilnÄ darbo užmokestį.

DK 123 straipsnis reglamentuoja darbuotojÄ nuÅ¡alinimÄ nuo darbo, kai už nuÅ¡alinimo laikotarpį darbuotojui nėra mokamas darbo užmokestis (DK 123 str. 1 d., 2 d.). Å iuo atveju, atsakovė tik sustabdė ieÅ¡kovo kaip darbuotojo pareigų vykdymÄ , bet visiÅ¡kai neapribojo ieÅ¡kovo teisės į jam pagal darbo sutartį priklausantį darbo užmokestį, atsakovės atliktas veiksmas savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis iÅ¡ esmės skiriasi nuo nuÅ¡alinimo nuo darbo DK 123 straipsnio prasme. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 93 straipsnį.

Skundžiamu sprendimu teismas neatskleidė sÄ vokų „suteikti darbÄ â€œ ir „dirbti tam tikrÄ darbÄ â€œ turinio, dėl to jas nepagrįstai sutapatino ir skundžiamame sprendime padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl darbuotojo ir darbdavio pareigų pagal darbo sutartį. Bendrovė, kaip darbdavys, savo pareigÄ suteikti darbuotojui darbo sutartyje nurodytÄ darbÄ Ä¯vykdė - ieÅ¡kovas yra priimtas į darbo sutartyje nurodytas pareigas, t. y. Å¡ios pareigos jam yra suteiktos, jam mokamas darbo užmokestis, už jį nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos įmokos.

Skunde nurodoma, kad teismas taip pat nepagrįstai priteisė skirtumÄ tarp vidutinio darbo užmokesčio ir apeliantės mokėto darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio. Teismas, pripažindamas UAB „Samsonas“ vadovo 2015 m. vasario 4 d. įsakymÄ Nr. P-10 neteisėtu, skundžiamu sprendimu rėmėsi Å¡io įsakymo nuostata dėl vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo ieÅ¡kovui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė ieÅ¡kovui mokėjo ne teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotÄ vidutinį darbo užmokestį, o darbo sutartimi sulygtÄ darbo užmokestį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo pagrindus, sÄ lygas ir Å¡io instituto taikymo ribas (LR DK 93 str., 95 str., 123 str.), darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ (DK 300 str. 1 d.), dėl ko Å¡alių ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Å i teisėjų kolegijos iÅ¡vada grindžiama žemiau nurodomais motyvais.Byloje kilo ginčas tarp Å¡alių dėl UAB „Samsonas“ prezidento 2015 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. P-10 dėl H. U. nuÅ¡alinimo nuo darbo vertinimo jo esmės ir pasekmių atžvilgiu. IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo, jog darbdavys ieÅ¡kovo atžvilgiu taikė nuÅ¡alinimÄ nuo darbo DK 123 straipsnyje įtvirtinta prasme, nors tam nebuvo įstatyme įtvirtinto pagrindo, bendrovės prezidentas, pasinaudodamas savo padėtimi, neteisėtai apribojo iÅ¡ darbo santykių kylančias ieÅ¡kovo teises, neleidžiant jam dirbti ir bÅ«ti darbo vietoje, vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsdamas mokėti darbuotojui ne jo darbo sutartimi sulygtÄ darbo užmokestį, bet specialia tvarka remiantis apskaičiuotÄ vidutinį darbo užmokestį.

Atsakovė byloje ir apeliaciniame skunde teigė, kad ieÅ¡kovas nebuvo nuÅ¡alintas nuo darbo DK 123 straipsnio prasme ir turiniu, darbdavys tik sustabdė ieÅ¡kovo kaip darbuotojo pareigų vykdymÄ , nes mokėjo jam darbo užmokestį, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį ir bendrovės įstatų 69 punktÄ , sprendimÄ dėl darbuotojo–generalinio direktoriaus pareigų vykdymo sustabdymo priima bendrovės administracijos vadovas-prezidentas.Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sÄ lygas galima suskirstyti į tris grupes:

1) bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos (darbuotojo darbovietė-įmonė, įstaiga, organizacija, struktÅ«rinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos);

2) darbo apmokėjimo sÄ lygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.);

3) papildomos darbo sutarties sÄ lygos (sÄ lygos, kurių darbo įstatymų, kitų norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (iÅ¡bandymas, profesijų jungimas ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ teisinį darbo sutarties sÄ lygų reglamentavimÄ , jog visos Å¡alių sulygtos ir taip nustatytos darbo sutarties sÄ lygos yra vienodai privalomos darbo sutarties Å¡alims ir gali bÅ«ti keičiamos tik susitariančių Å¡alių ar įstatymų nustatyta tvarka Esant teisme ginčui, susijusiam su atitinkamos sÄ lygos teisine reikÅ¡me, vykdymu, pakeitimu ar pan., svarbu tinkamai kvalifikuoti tÄ sÄ lygÄ , įvertinti, ar ji yra darbo sutarties sÄ lyga ir bÅ«tent kuri, nes tai lemia ginčui iÅ¡spręsti taikytinų materialiosios teisės normų parinkimÄ .

Ginčo (reikalavimo) kvalifikavimo tikslas jam iÅ¡spręsti taikytinų materialiosios teisės normų nustatymas.Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma paneigia atsakovės atstovo pozicijÄ , jog ieÅ¡kovas nuo darbo nebuvo nuÅ¡alintas, paneigia manymus, jog darbo santykiai su ieÅ¡kovu tęsiasi sulygta tvarka, ieÅ¡kovui tėra laikinai neleidžiama vykdyti darbo funkcijas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčijamu UAB „Samsonas“ prezidento 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. P-10 dėl H. U. nuÅ¡alinimo nuo darbo, ieÅ¡kovui buvo atimta teisė ir galimybė patekti į darbo vietÄ , atlikti darbo funkcijas, buvo pakeistos jo sulygtos darbo apmokėjimo sÄ lygos. Visos Å¡ios trys minėtos iÅ¡ darbo santykių kylančios sÄ lygos, kaip jau minėta Å¡ioje teisėjų kolegijos nutartyje, yra bÅ«tinosios ir vienodai privalomos darbo santykių Å¡alims. Tokias Kauno apylinkės teismo sprendimo ir teisėjų kolegijos iÅ¡vadas pagrindžia UAB „Samsonas“ prezidento 2015 m. vasario 4 d.

įsakymo Nr. P-10 esmės įvertinimas ir jo turinio leksinis aiÅ¡kinimas, taip pat tos byloje nustatytos aplinkybės, kad Å¡io įsakymo pagrindu H. U. 2015 02 04 nebuvo įleistas į darbo vietÄ (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybės atlikti darbines pareigas ir kaip nustatė Kauno apylinkės teismas, jam nepagrįstai nuo 2015 02 04 iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis už Å¡alių nustatytÄ . Esant Å¡ioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu darbdavio yra taikomas bÅ«tent DK 123 straipsnyje įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus (skundo 1 p.), jog atsakovė tik sustabdė ieÅ¡kovo kaip darbuotojų pareigų vykdymÄ , bet visiÅ¡kai neapribojo ieÅ¡kovo teisės į jam pagal darbo sutartį priklausantį darbo užmokestį, o atsakovės atliktas veiksmas, nors ir įvardintas kaip nuÅ¡alinimas nuo darbo ginčijamu atsakovo vadovo 2015 m. vasario 4 d.

įsakymu Nr. P-10, savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis iÅ¡ esmės skiriasi nuo nuÅ¡alinimo nuo darbo DK 123 straipsnio prasme.Teisėjų kolegija aukščiau nurodomais motyvais atmeta ir tuos apeliacinio skundo argumentus (skundo 2 p.), kad Kauno apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 93 straipsnį, nes skundžiamu sprendimu teismas neatskleidė sÄ vokų „suteikti darbÄ â€œ ir „dirbti tam tikrÄ darbÄ â€œ turinio, dėl to nurodomas sÄ lygas nepagrįstai sutapatino ir skundžiamame sprendime padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl darbuotojo ir darbdavio pareigų pagal darbo sutartį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ DK 93 straipsnio taikymo aiÅ¡kinimÄ , jog nustatytų darbo sutartyje funkcijų vykdymas yra darbuotojo pareiga, o darbdavio pareiga yra suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ . Darbdavio pareigos suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ (darbuotojo darbovietė), darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos); darbo apmokėjimo sÄ lygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.) nevykdymas galimas tik esant DK 123 straipsnyje nustatytiems pagrindams ir Å¡iame straipsnyje nurodytam terminui.

Dėl to apelianto teiginiai, kad darbdavys gali savo pasirinkimu reikalauti ar nereikalauti darbuotojÄ atlikti darbines pareigas, yra nepagrįsti, nes neatitinka įstatymo leidėjo įtvirtintam darbo santykių teisiniam reglamentavimui. Kauno apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažymėjo, jog prieÅ¡inga iÅ¡vada sukurtų galimybę darbdaviui nepagrįstai, manipuliuojant teisinėmis sÄ vokomis, sukurti tokiÄ situacijÄ , kuri leistų pažeisti darbuotojo įstatymu ginamas teises.Sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumentų (skundo 3 p.), kuriuose įrodinėjamas Kauno apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumas priteisiant skirtumÄ tarp vidutinio darbo užmokesčio ir apeliantės nuÅ¡alinimo metu mokėto darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio, teisėjų kolegija pažymi, jog DK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, pripažinęs darbuotojo nuÅ¡alinimÄ nuo darbo neteisėtu, priteisia jam jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ arba darbo užmokesčio skirtumÄ , kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamÄ darbÄ .

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , nustačius nuÅ¡alinimo nuo darbo neteisėtumÄ , darbuotojui turi bÅ«ti kompensuoti dėl neteisėto nuÅ¡alinimo patirti nuostoliai, iÅ¡mokėtas skirtumas tarp darbdavio nuÅ¡alinimo metu iÅ¡mokėto atlyginimo ir gautinų pajamų pagal sulygtÄ darbÄ . Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ darbdavys aiÅ¡kiai įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui ne jo darbo užmokestį, bet jo vidutinį darbo užmokestį.

Teismas, įvertinęs vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo laikotarpį, teisingai nustatė, kad ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo 2.392,95 Eur per mėnesį (vidutinis darbo dienų skaičius-21; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. A1-646). Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog skirtumas tarp ieÅ¡kovui priklausančių ir jam faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtų sumų sudaro 75,99 Eur (priskaitytina suma) per mėnesį ir teisingai priteisė už 2015 m. kovo- birželio mėnesius 303,96 Eur darbo užmokesčio sumÄ (DK 300 str. 1 d.).Esant Å¡ioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliantės skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).Nustatyta, kad ieÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (kartu su atsiliepimu į skundÄ pateikti dokumentai), Å¡ias iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės. Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkintinas (LR CPK 98 str.).Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė nepatyrė iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovui H. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „Samsonas“, (juridinio asmens kodas 133140587) 200 eurų turėtų iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                   Arvydas Žibas