2017-01-30 Nr. AB-2276-3-61-3-04899-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-336-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04899-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 7 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio neatitinkančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad asmenims tekdavo mažiau kameros ploto, nei nustato teisės aktai. Esant psichologiniams ir fiziniams nepatogumams, dažnai tarp kalinamųjų kildavo konfliktai. Prie gultų nebuvo kopėtėlių, kuriomis būtų galima užlipti į antrą aukštą. Lukiškių TI-K kamerose vasarą buvo labai karšta, o žiemą šalta ir drėgna, trūko oro. Kamerose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas ir tai labai pakenkė pareiškėjo regėjimui, vaistų gauti negalėjo. Maistas buvo neskanus. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui buvo padaryta didelė emocinė ir psichologinė žala, jis patyrė nepatogumų, buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes kalinamiesiems pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pažymėjo, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Lukiškių TI-K pažymi, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius yra suteikiamas, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su įmone, vykdančia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. pareiškėjas paštu išsiuntė 2015 m. spalio 5 d., taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo teismui pateikti ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį nagrinėjamu atveju. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad, pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, 328 dienas jam nebuvo skirta pakankamai ploto. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai neužima per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų. Atsižvelgus į kamerų plotą, teismo vertinimu, nėra galimybės įrengti vienaukščių lovų, o dviaukščių įrengimas teisės aktams neprieštarauja. Teisės aktai nenustato, kad dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis, todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta. Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos pro langus. Tai atitinka higienos normų reikalavimus. Teismo vertinimu, kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, dideli higienos normos neatitikimai fiksuoti trumpalaikio laikymo kamerose. Iš patikrinimo aktų matyti, kad buvo atliekama grįžtamoji kontrolė, neatitikimai buvo pašalinami. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimo aktuose pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama. Patikrinimų metu buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Teismas pabrėžė, kad reikalavimų, jog maistas būtų skanus kiekvienam nuteistajam ir gaminamas pagal jų poreikius, teisės aktuose nėra. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgęs į pareiškėjo teisių pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimtina naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo laikotarpį, kurį jis kalėjo per mažo ploto sąlygomis, kadangi jis prašė teismo, skaičiuojant jam tekusį kalinimo plotą, taikyti „europietišką standartą“, t. y., kad vienam asmeniui turi tekti bent 4 kv. m ploto, atskaičius ir baldų užimamą plotą. Nesutinka su visais teismo argumentais, kurių pagrindu teismas netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas pabrėžia, kad už patį kalinimo faktą jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė priimdamas sprendimą vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, dėl ko pareiškėjas teigia patyręs didelę emocinę ir psichologinę žalą, nepatogumų, buvo pažeminta garbė ir orumas.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto minimalią normą nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas nustatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, esą jam turėjo būti taikoma 4 kv. m kameros ploto, atskaičius ir baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes tokio reikalavimo nenustatė nė vienas ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisės aktas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą Lukiškių TI-K informaciją apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. (b. l. 5–12), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje iš 355 dienų 328 dienas buvo kalinamas vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytos 3,6 kv. m minimalios ploto normos.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo šioje dalyje nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pritaria, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo lovų įrengimo, netinkamo vėdinimo ir temperatūros kamerose, per didelės drėgmės kalinimo patalpose, nepakankamos kamerų apšvietos, kenkėjų kamerose veisimosi, netinkamos kokybės maisto yra nepagrįstos.

Vertinant, kokio dydžio žalos atlyginimas turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į aplinkybę, kad pareiškėjas mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis buvo laikomas net 328 dienas. Pažymėtina, kad didžiąją pareiškėjo laikymo per mažo ploto sąlygomis laiko dalį jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto. Įvertinus, kad pareiškėjo kameros dar buvo apstatytos baldais, konstatuotina, jog pareiškėjui teko ypač mažas kameros plotas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą kompensaciją pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad nustatytos netinkamos pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K sudarė prielaidas patirti jam neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamos su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, proporcinga suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 2 500 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė