2025-12-03 Nr. AB-21318-3-61-3-05484-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1403-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05484-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės mero 2025 m. rugsėjo 5 d. priimtą sprendimą Nr. MP3E-830 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. liepos 28 d. ji pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijai prašymą „Dėl nepalankių darbo sąlygų (duomenys neskelbtini)“. Jame pareiškėja, kaip šios mokymosi įstaigos pradinių klasių mokytoja, išsamiai nurodė faktines aplinkybes, kurias vertino kaip neleistinai daromą poveiki pareiškėjos darbui ir darbo aplinkai, t. y. pareiškėja savo prašymu prašė sudaryti darbo grupę ar kitą kontrolę vykdantį subjektą, kuris tinkamai ištirtų jos išdėstytas aplinkybes ir nustatytų, ar pareiškėjos atžvilgiu darbo metu buvo taikomas mobingas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą; išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme; nutarė įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjai sumokėtą 30 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčija Trakų rajono savivaldybės mero 2025 m. rugsėjo 5 d. priimtą sprendimą Nr. MP3E-830, kuriuo nebuvo nustatyti (duomenys neskelbtini) direktorės galimai neteisėti veiksmai pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl darbo sąlygų ir taikomo mobingo. Kaip matyti, atsakovas tyrė tarp pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) susiklosčiusius darbo teisinius santykius darbo sutarties pagrindu. Pareiškėja nėra valstybės tarnautoja, todėl ginčas yra kilęs ne iš valstybės tarnybos santykių, bet iš darbo teisinių santykių. Pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnį ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Šiuo atveju ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Nustatęs, kad ginčas kyla iš darbo teisinių santykių teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu ir išaiškino pareiškėjai teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme.

III. Pareiškėja R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį.

Pareiškėja nesutinka su tuo, kad ji kelia ginčą, susijusį su darbo teisiniais santykiais. Priešingai, ji argumentuoja, kad pats atsakovas sudarė pareiškėjai regimybę, kad jis per viešojo administravimo įgaliojimus atliks pavaldžios švietimo įstaigos priežiūros kontrolę. Trakų rajono savivaldybės mero 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. MP3E-830 nurodoma, kad jis skundžiamas administraciniam teismui. Ginčas yra kilęs ne iš darbo teisinių santykių, o iš viešojo administravimo subjekto vykdytos administracinės procedūros santykių, nes jokie darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kad dėl galimo psichologinio smurto darbe asmuo turi kreiptis į tokį viešojo administravimo subjektą kaip Trakų rajono savivaldybės administracija ir pastaroji privalo tokį skundą nagrinėti.

Pareiškėja kreipėsi į atsakovą, siekdama atkreipti jo dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) galima vyksta psichologinis smurtas, nukreiptas prieš personalo darbuotojus, taip pat paprašė atsakovo sudaryti darbo grupę šiems atvejams ištirti. Nors jokie teisės aktai nenumato tokios prievolės dėl darbo grupių sudarymo, bet atsakovas sudarė tokią grupę ir tokiu būdu sukūrė pareiškėjai teisėtą lūkestį, kad jos dėstomos aplinkybės bus ištirtos bei bus pateiktos išvados. Taigi, pareiškėjos skundą atsakovas nagrinėjo ne pagal darbo teisinius santykius reglamentuojančią procedūrą, o savo nuožiūra, remdamasis išimtinai administracinės procedūros nuostatomis.

Pareiškėja nurodo ginčijanti ne faktą, kad atsakovas galimai priėmė neteisėtą sprendimą, bet faktą, kad atsakovas pažeidė administracinio teisės akto turinio ir formai taikomus reikalavimus, t. y. procedūrinius reikalavimus. Viešojo administravimo subjektas savo nuožiūra prisiėmė pareigą sudaryti darbo grupę, kuri ištirtų pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktų savo išvadas, bet vėliau toji darbo grupė priėmė administracinį sprendimą, kuris pareiškėjos nuomone, yra be motyvų. Pareiškėja prašo teismo, kad jis įvertintų, ar atsakovo priimtas administracinis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

Pareiškėjos vertinimu, tokio pobūdžio skundas priskirtinas būtent administracinio teismo kompetencijai, nes atsakovas pagal pareiškėjos gautą skundą nusprendė pradėti administracinę procedūrą ir net sudarė darbo grupę jos atvejui ištirti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad jis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja kelia ginčą, susijusį su darbo teisiniais santykiais, todėl jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėja, nesutikdama su teismo nutartimi, nurodo, kad ji ginčija Trakų rajono savivaldybės mero 2025 m. rugsėjo 5 d. priimtą sprendimą Nr. MP3E-830 tuo aspektu, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų. Pareiškėjos vertinimu, ginčas yra kilęs ne iš darbo teisinių santykių, o iš viešojo administravimo subjekto vykdytos administracinės procedūros santykių.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju, tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

Administraciniame procese pareiškėjas sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Pareiškėjo reikalavimas, kuris nurodomas skunde (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.) ir išsprendžiamas teismo sprendimu bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 86 str. 3 d., 87 str. 5 d. 1 p.), yra pareiškėjo pasirinktas materialaus teisinio pobūdžio teisių ir teisėtų interesų gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-525/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės merą su 2025 m. liepos 28 d. prašymu „Dėl nepalankių darbo sąlygų (duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad savo darbovietėje, t. y. (duomenys neskelbtini), patiria reguliarų psichologinį ir emocinį smurtą.

Trakų rajono savivaldybės mero 2025 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. P1E-424, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 30 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į pareiškėjos 2025 m. liepos 28 d. prašymą dėl nepalankių darbo sąlygų (duomenys neskelbtini), įvertinus poreikį atlikti tyrimą, siekiant nustatyti ir įvertinti prašyme nurodytas faktines aplinkybes, bei siekiant užtikrinti objektyvų ir išsamų situacijos išnagrinėjimą, sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. atlikti tyrimą dėl pareiškėjos 2025 m. liepos 28 d. prašyme išdėstytų faktų ir parengti savivaldybės merui išvadas ir pasiūlymus.

Trakų rajono savivaldybės mero 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. MP3E-830 pareiškėja buvo informuota, kad darbo grupė konstatavo, jog įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos prašyme nurodytus teiginius apie mokyklos direktorės taikytą psichologinį bei emocinį smurtą pareiškėjos atžvilgiu ir finansinio neskaidrumo atvejus, nenustatyta; nurodomi darbo grupės pateikti pasiūlymai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio mero įgaliojimus, 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 26 punkte nustatyta, kad meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pareiškėjos kreipimasis į merą, kaip viešojo administravimo subjektą, vykdantį savivaldybės įsteigtos mokyklos kontrolės funkciją, prašant sudaryti darbo grupę, kuri atliktų tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) direktorės galimai netinkamų veiksmų, laikytinas skundu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 12 dalies, pagal kurią asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, prasme. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjos skundui nagrinėti buvo sudaryta darbo grupė, kuri, kaip nurodoma Sprendime, nenustatė mokyklos direktorės taikyto psichologinio bei emocinio smurto pareiškėjos atžvilgiu ir finansinio neskaidrumo atvejų; nurodomi darbo grupės pateikti pasiūlymai. Taigi, ginčijamas Sprendimas laikytinas administracinės procedūros sprendimu (VAĮ 2 str. 3 d.), kurio apskundimo tvarka reglamentuojama VAĮ 14 straipsnyje. Tokia apskundimo tvarka yra nurodyta ir pačiame Sprendime. Pareiškėja skunde argumentuoja, kad atsakovas nevykdė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose įtvirtintos pareigos nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybes, nurodyti administracinio sprendimo motyvus, t. y. pareiškėjos skundo teisinis pagrindas – viešojo administravimo sritį reglamentuojančios teisės normos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, t. y. kreiptis į viešojo administravimo funkcijas vykdantį subjektą, t. y. savivaldybę, kaip mokyklos steigėją, vykdančią įsteigtos mokyklos kontrolės funkciją, su prašymu ištirti galimo psichologinio smurto atvejus mokyklos direktorės veiksmuose, o jos netenkinantį viešojo administravimo subjekto sprendimą – ginčyti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka administraciniame teisme. Pareiškėjos ir atsakovo Trakų rajono savivaldybės mero nesieja darbo teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš darbo teisinių santykių.

Atsižvelgdama į nutartyje nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, padaryta netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pareiškėjos pasirinktą jos teisių gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui iš naujo spręsti pareiškėjos R. K. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė