2024-04-03 Nr. AB-5434-3-61-3-09025-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1332-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09025-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 23S179171 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1 Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi). Migracijos departamentas 2023 m. spalio 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi. Sprendimą Migracijos departamentas grindė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.

2.2 Sprendimas yra nepagrįstas – pažeidžia teisinį reguliavimą, teisinio saugumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, yra nemotyvuotas (pažeidžia išsamumo principą). Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „HQDS (toliau – ir Bendrovė), kurioje dirba pareiškėjas, veikla nekito nuo įsteigimo. Egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, atsakovas išdavė pareiškėjui leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento staiga pakitusi pozicija, kuri Sprendime yra niekaip nepaaiškinama, nėra suderinama su teisiniu reguliavimu ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atsakovui yra žinoma, kad Bendrovė nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne bendrovės, bet kito asmens vilkikus.

2.3 Migracijos departamentas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla. Atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, Sprendimas negali turėti atgalinio poveikio galios ir neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens, teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Migracijos departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Esant visiškai tokiai pačiai situacijai, Migracijos departamentas nemanė, kad Bendrovės veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ keliamų reikalavimų išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nors pagal Migracijos departamento Sprendimo logiką tariama neatitiktis teisiniam reguliavimui egzistavo nuo pat Bendrovės veiklos pradžios.

2.4 Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, nes nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Teisės aktais nėra pavesta atsakovui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijai (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos Respublikos kelių policijai.

2.5 Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją skundžiamame Sprendime nurodydamas, kad Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė. Atsakovas, nagrinėdamas, ar pareiškėjas atitinka Įstatyme numatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo visas galimybes pasinaudoti Įstatymo 141 straipsnyje numatyta teise gauti informaciją (išaiškinimus) iš kompetentingų valstybės institucijų (LTSA ir Valstybinės darbo inspekcijos) apie Bendrovės vykdomos veiklos teisėtumą. Tačiau, vietoj to, kad veiktų savo kompetencijos ribose, atsakovas nusprendė skundžiamą Sprendimą grįsti aplinkybėmis, dėl kurių neturi kompetencijos pasisakyti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1 Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

4.2 Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą.

4.3 Kaip krovininio kelių transporto veiklą pagrindžiančius dokumentus Bendrovė Migracijos departamentui pateikė su įvairiomis įmonėmis (UAB „Arnatransa“, UAB „CarLo Lt“, UAB „Dorošas“, UAB „Ipukis“, Vokietijos įmone Sikupi GmbH) sudarytas vairavimo paslaugų sutartis, šių sutarčių priedus bei pažymas apie suteiktų vairavimo paslaugų skaičių. Visos pateiktos sutartys yra analogiškos, sudarytos ne dėl krovinių vežimo, o dėl vairavimo paslaugų teikimo.

4.4 Bendrovės pateikti dokumentai patvirtino, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Migracijos departamento įsitikinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad Migracijos departamentas nustatė, jog Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Migracijos departamentas Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė to nepadarė.

4.5 Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl atsisakymo pareiškėjui pakeisti Leidimą laikinai gyventi, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. Be to, pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja 2018 metais tarp Bendrovės, Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytų taikos sutarčių nuostatoms. Su šiais skundo argumentais atsakovas nesutiko, kadangi šios taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir individualias bylų aplinkybes.

4.6 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HQDS“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Bendrovė nurodė, jog iš esmė sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.Teigė, jog atsakovui yra žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. Kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pvz., IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o UAB „HQDS“ savo ruožtu, yra Bendrovė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos. Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo pat 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip skundžiamame Sprendime atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla) ir dėl to nusprendė panaikinti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu, atimdama iš jo pajamų šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje. Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – ir Reglamentas 1072/2009) reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautiniu krovinių vežimo veiklą. Be to, aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą patvirtina tai, kad teisinis reguliavimas nuo jos įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs, o 2017–2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitikimą teisės aktams), todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo S. U. skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 23S179171 ir priteisė pareiškėjui iš Migracijos departamento 628 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y. kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.

9. Teismas taip pat nustatė, kad Sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento įvertinta informacija, kad bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, kad bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą EBKR licencijos kopiją, kad bendrovė neįvykdė atsakovo siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 EBKR licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo, tačiau teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

Visų pirma, Migracijos departamentas Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y. ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS group“ kitų įmonių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt.

Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS group“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Atsakovo Sprendime nurodyta, kad Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, jog Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais, tačiau šiuo atveju Sprendime neįvertinta, kurioje bendrovėje pareiškėjas buvo įdarbintas, kieno naudai konkrečiai (Bendrovei ar kitų UAB „IPUKIS group“ įmonėms) pareiškėjas dirbo, kam jis buvo pavaldus bei kieno nurodymus jis turėjo vykdyti.

Į bylą pateiktas 2023 m. sausio–gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei pateiktos buhalterinės pažymos apie suteiktų valandų skaičių patvirtina, kad pareiškėjas būtent Bendrovėje išdirbo konkretų valandų skaičių, kas patvirtina, jog pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo būtent Bendrovėje. Neįvertinęs šių aplinkybių, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

11. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodytų argumentų, jog Bendrovė turi 1 EBKR licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, pažymėjo, jog pagal Kodekso 14 straipsnį valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatavo, jog atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

12. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami Įstatymo straipsniai (35, 44, 50 straipsniai), kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos aspektu. Šiuo atveju esminis vertinimo dalykas turėjo būti pareiškėjo situacija, t. y. jo įdarbinimo sąlygų atitiktis Įstatymui, o ne Bendrovės veiklos organizavimas.

13. Teismo įsitikinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų Sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. 14. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1 Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, tačiau Bendrovė neturi reikiamo kiekio EBKR licencijų kopijų, dėl minėtų priežasčių nelaikytina, kad asmuo įdarbintas pagal Migracijos departamentui pateiktą prašyme informaciją ir darbo sutartį, todėl pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad asmuo neatitinka Įstatymo reikalavimų.

15.2 Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas Bendrovėje dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y. vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 strsuosnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje (pavyzdžiui, bandelių kepimu užsiimanti įmonė) galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Migracijos departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento vertinimu, nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.

15.3 Teismas nepagrįstai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais krovinių gabenimo veiklai kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją.

15.4 Migracijos departamento vertinimu, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija. Taigi, Migracijos departamentas nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau, Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsiėmė. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduotą Leidimą laikinai gyventi.

15.5 Išvadą, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, patvirtina Migracijos departamento Sprendime nurodytų aplinkybių visuma. Pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau Migracijos departamento tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė neturi pakankamo EBKR licencijos kopijų skaičiaus ir kroviniams skirtų vežti automobilių, t. y. Bendrovė negali suteikti pareiškėjui darbo sutartimi sulygto darbo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas negali dirbi Bendrovėje pagal darbo sutartį, atitinkamai, neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimų. Teismas šių aplinkybių nevertino, apsiribojo formaliais teiginiais, nevertindamas Įstatymo nuostatų sisteminiu požiūriu, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

16. Pareiškėjas S. U. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti pareiškėjo S. U. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

17.1 Jau 12-oje administracinių bylų, įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimis yra išspręsti analogiški ginčai, kuriuose LVAT pripažino, kad Migracijos departamento analogiško turinio sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Todėl, analogiškai turi būti sprendžiama ir ši byla.

17.2 Migracijos departamentas klaidingai teigia, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų Leidimui laikinai gyventi išduoti. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą Leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai ir buvo prašyta išduoti Leidimą laikinai gyventi.

17.3 Atsakovas netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. Migracijos departamentas faktiškai netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu.

17.4 Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas skundžiamą Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 23S179171 teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, konstatavęs, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas nenustatė ir visapusiškai neišnagrinėjo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu.

20. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir netinkamo teisės normų aiškinimo bei taikymo aspektais.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Atsakovas prašė prijungti papildomą įrodymą – Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento 2024 m. kovo 19 d. raštą Nr. 15B-2058 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2024 m. kovo 19 d. raštas). Pareiškėjas pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus, t. y. vairuotojo liudijimą bei tarp pareiškėjo ir Bendrovės pasirašytą darbo sutartį, atsakymą į 2024 m. vasario 27 d. Migracijos departamento raštą dėl taikos derybų.

23. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o, kaip nurodyta, priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrina ta apimtimi, kuri užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, gali būti tiriami, tačiau tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

24. Migracijos departamentas ir pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodė jokių priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė pagrįstų priežasčių tirti ir vertinti įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako pridėti prie bylos Migracijos departamento ir pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus.

25. Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą išduoti Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Migracijos departamentas, vadovaudamasis, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiais Kodekso 8 straipsnio (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1167 redakcija) pakeitimais, priėmė 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 23S179171, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Leidimą laikinai gyventi, padaręs išvadą, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininio kelių transporto, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

26. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadas, kad Migracijos departamentas neįvardijo ir nenustatė, kokių konkrečiai sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje, neatitiko pareiškėjas, o Sprendime nurodytas faktinis pagrindas – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – nepatenka į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį, todėl nepagrindžia Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, konstatavo, kad Migracijos departamento 2023 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 23S179171 yra neteisėtas.

27. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde patikslino, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytos sąlygos, nes dėl to, jog Bendrovė neturi pakankamai EBRK licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, pareiškėjas apskritai negali būti laikomas dirbančiu Bendrovėje pagal darbo sutartį.

28. Pirmiausia pažymėtina, kad Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 2 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija). Migracijos departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija)), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija)). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija)). Migracijos departamentas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, taiko Įstatymą ir kitus įstatymus (teisės aktus) tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja Įstatymas, išskyrus nustatytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios (Įstatymo 1 str. 4 d. (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3162 redakcija).

29. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aišku, kad Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).

31. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų keisti ar kurti naujas aptartų Įstatymo reglamentuojančius teisinius santykius nustatančių teisės normų aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

32. Nustačius, kad Įstatyme nėra teisės normų, tiesiogiai nustatančių reikalavimus, kuriuos turi atitikti, pavyzdžiui, Migracijos departamento sprendimas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, tokiam sprendimui taikytinas VAĮ 10 straipsnis, kurio 5 dalies 5 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai, taikytini administraciniams sprendimams, priimamiems migracijos kontrolės srityje ( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).

33. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

34. Nustačius, kad nėra pagrindo administracinį sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti administracinio sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento 2023 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 23S179171 turinį, pritardama pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš Sprendimo motyvų, kuriais grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymas, nėra aišku, kurios pareiškėjui taikytinos sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, pareiškėjas neatitiko tuo metu, kai pateikė prašymą išduoti Leidimą laikinai gyventi ir taip išreiškė ketinimą dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas, siekdamas įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, kurių sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose, pareiškėjas neatitinka, nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių tai, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai nėra realūs, taip pat netyrė, ar konkrečiai pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti Bendrovėje. Todėl Migracijos departamento Sprendimo motyvuose nurodytas faktinis pagrindas – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti išduotas Leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad, Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Tačiau tuo pat metu Migracijos departamentas privalo laikytis ne tik Įstatyme, bet ir, kaip nustatyta, VAĮ nustatytų reikalavimų, taikytinų migracijos kontrolės srityje Migracijos departamento priimamiems atitinkamiems sprendimams.

37. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento 2023 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 23S179171, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti Leidimą laikinai gyventi, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, šiame Sprendime padaryti teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis neteisėtas, todėl naikintinas.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

39. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodo naują teisinį ir faktinį Migracijos departamento 2023 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 23S179171 priėmimo pagrindus. Vadovaujantis aptarta praktika, atsižvelgus į teisinių santykių dėl kurių kilo ginčas, pobūdį, jie nevertinami ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas netikrinamas, darant išvadą, kad jie niekaip nekeičia padarytos išvados Sprendimo esminių teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumų.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl atsakovo Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Ši teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

42. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 605 Eur sumą, sumokėtą jo atstovui advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. kovo 11 d. sąskaita faktūra Nr. 2024-03-11/ST01, 2024 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0312104807768)

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę, nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.16 p.), tačiau įvertinusi ir tai, kiek analogiškų bylų, kuriose pareiškėjams ar Bendrovei atstovauja tas pats atstovas, nagrinėjama administraciniuose teismuose, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistiną jo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo sumą iki 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui S. U. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rasa Raguskytė-Markovienė