f5ad771f-b76b-4dd2-84be-b60b0ec664df · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėja

V.N. Griškevičienė                                                  Civilinė byla

Nr. 2A-215-123/2011

Teisėjas

E. Pauliukienė                                                            Procesinio

sprendimo kategorija

          Â

121.21 (S)

                                                                 Â

                             Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Karolinai Pažemickienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje

Nr. 2-821-122/2010 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, A. S. tretieji asmenys J. Š., notarė V. M. dėl įvykdytos neteisėtos privatizacijos panaikinimo ir

atsakovo A. S. iškeldinimo,

n u s t a t ė: Â

ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2008-06-05 sprendimÄ Nr. T2-179, pripažinti 2009-06-23 privatizavimo sutartį Nr. VM9-2674 ir priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. VM9-2675 neteisėtais, iÅ¡keldinti atsakovÄ A. S. iÅ¡ gyvenamosios patalpos dalies, esančios (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-15 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių susitarimo sudarymas buvo bÅ«tinoji buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga (conditio sine qua non). Nesant tokio susitarimo, buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartis negalėjo bÅ«ti sudaroma. A. S. ir jo sutuoktinės susitarimas, kurio vardu

bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku, sudarytas 2007 m. rugsėjo 26 d. Tuo metu Butų privatizavimo įstatymas jau negaliojo. Reikiamo susitarimo

nepateikimas įstatymo galiojimo terminu objektyviai reiÅ¡kia buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių nesusitarimÄ , kartu ir sÄ lygų, kurioms esant buvo galimas buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, nebuvimÄ , o nesant nuomininko ir jo Å¡eimos narių susitarimo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sÄ lygų, neatsiranda ir subjektinės teisės privatizuoti butÄ . Nuo 1994 metų vasario 21 d., kai A. S. Valstybinės komisijos buvo leista privatizuoti jo nuomojamas (35,12 kv.m) gyvenamÄ sias patalpas bei 2000 metais papildžius Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , atsakovas

A. S. jokių praÅ¡ymų Savivaldybei nepateikė. Socialinio bÅ«sto nuomininko praÅ¡ymas RyÅ¡ių su visuomene skyriui buvo pateiktas tik 2006-12-20, o notarinis susitarimas su sutuoktine pasiraÅ¡ytas tik 2007-09-26 bei Turto ir privatizavimo skyriui paduotas 2007-10-02. Aptartų įrodymų pagrindu, teismas konstatavo, kad atsakovas A. S. nenuosekliai ir ne įstatymo suteikta teise reiÅ¡kė norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas, todėl praleido Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytus terminus, t.y. pareikÅ¡ti norÄ Ä¯sigyti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Ä®statymui nustojus galioti, galima realizuoti (įgyvendinti) tik tÄ teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Byloje esantys duomenys nepagrindžia teiginių dėl teisės pažeidimų. Atsakovų pateikti prieÅ¡prieÅ¡iniai įrodymai ir faktinės aplinkybės labiau leidžia manyti, jog minėto buto privatizavimo procedÅ«ra iÅ¡ vis nebuvo pradėta, todėl ir neužbaigta ne dėl Savivaldybės ar kitų institucijų priklausančių aplinkybių. Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir pats atsakovas A. S., teigdamas, kad pradžioje nesutarė su seserimi, o vėliau – nedirbo, neturėjo pinigų ir nebuvo kam padėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A.

S. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu tokia galimybe nepasinaudojo, t.y. neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butÄ , o neįgyta

teisė negali būti ginama nei pagal 1964 m., nei pagal 2000 m. Civilinius kodeksus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad turto privatizavimo

sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja

Apeliantė Klaipėdos miesto savivaldybė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. PraÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tenkintas. Apeliantė nurodo, kad atsakovas A. S. BPÄ®

galiojimo metu įgijo teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), kadangi Valstybinė komisija

1994-02-21 potvarkiu Nr. 35 leido privatizuoti atsakovo nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas. Atsižvelgiant į tai taryba 2008-06-05 priėmė sprendimÄ Nr. T2-179, kuriuo atsakovui A. S. buvo leista privatizuoti 16/100 dalį gyvenamųjų patalpų esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė nurodo, jog teismas tik konstatavo, kad tarp jos ir atsakovo sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau nenurodo, kokioms konkrečiai imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡tarauja Å¡alių sudarytas sandoris. Taip pat Klaipėdos miesto savivaldybė nurodo, kad teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi pirmosios instancijos argumentai, kuriuose teigiama, kad su atsakovo negalėjo bÅ«ti sudarytas sandoris, nes jis buvo skolingas ir jog jis siekė sudaryti sandorį lengvatinėmis sÄ lygomis dėl ko, kad butÄ vėliau galėtų parduoti už didesnę kainÄ . Pasak apeliantės, BPÄ® nenumatyta, kad butas gali bÅ«ti privatizuotas lengvatinėmis sÄ lygomis tik Å¡eimos poreikiams tenkinti ir, jog jį privatizuojant nebÅ«tų įsiskolinimų už komunalines paslaugas.

         Ieškovė E. Š. ir trečiasis asmuo J. Š. nesutiko su atsakovės argumentais ir nurodė, kad atsakovo A. S. nuomojamo buto dalis niekada nebuvo padalinta teismine tvarka. Taip pat byloje nėra sprendimo, kurio pagrindu būtų padalintas butas. Pagal BPĮ 5 str. dėl buto dalies (35,12 kv. m.) privatizavimo turėjo būti susitarimas, kurio vardu bus sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis ir šis susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamosios buto dalies pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma, todėl atsakovas A. S. neįgijo įstatymo galiojimo laikotarpiu subjektinės teisės privatizuoti nuomojamas patalpas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo tvarka, taip pat jų įsigijimo nuosavybėn sÄ lygos. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Å¡is įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas. 1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrÄ ja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiÅ¡kimų gyvenamosioms patalpoms

privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga,

kad tokie prašymai bus pateikiami

Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31

d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte buvo nustatyta, kad pilietis, pageidavęs pirkti savivaldybei priklausantį butÄ , turėjo raÅ¡tu kreiptis į miesto ar rajono valdybos sudarytÄ tarnybÄ arba komisijÄ . Pagal Taisyklių 18 punktÄ prie pareiÅ¡kimo turėjo bÅ«ti pridėtas susitarimas pirkti butÄ , t. y. turėjo bÅ«ti pridėtas nuomininko ir jo Å¡eimos narių susitarimas pirkti nuomojamÄ butÄ . Gyvenamosios patalpos nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai turėjo susitarti dėl buto pirkimo: kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams nesutarus pirkti gyvenamojo namo ar buto, pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. Kaip matyti iÅ¡ privatizavimo procesÄ reglamentuojančių teisės aktų vien tik komisijos leidimo privatizuoti butÄ neužteko, asmuo norintis pirkti butÄ nuomojamas patalpas turėjo ne tik raÅ¡tu kreiptis į komisijÄ , bet ir pateikti susitarimÄ su Å¡eimos nariais, kurio vardu bus įformintas pirkimo pardavimo sandoris. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl buto privatizavimo nesutarė su seserimi, o vėliau – nedirbo, neturėjo pinigų ir nebuvo kam padėti privatizuoti butÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra teismo sprendimo, kurio pagrindu bÅ«tų padalintas butas tarp atsakovo A.

S. ir jo sesers. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant teismo sprendimo, kurio pagrindu bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas tarp atsakovo ir jo sesers dėl buto privatizavimo, todėl norint privatizuoti butÄ toks sutikimas buvo bÅ«tinas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad tokia sÄ lyga buvo bÅ«tinoji buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga (conditio sine qua non). Be to,

pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas A. S. neįgijo teisės privatizuoti nuomojamÄ butÄ Å¡i jo teisė

nustojus galioti įstatymui, negali bÅ«ti realizuota, nes galima įgyvendinti tik tÄ teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad turto privatizavimo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja. Teisėjų kolegijos nuomone nepagrįstas

apelaintės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokioms konkrečiai imperatyvioms įstatymo

nuostatoms prieÅ¡tarauja Å¡alių sudarytas sandoris. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju privatizavimo procedÅ«rÄ reglamentuojančios normos yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl teismui konstatavus bent vienÄ iÅ¡ Å¡ios procedÅ«ros nuostatų pažeidimÄ yra pagrindas pripažinti, jog atsakovų sudaryta buto pirkimopardavimo sutartis yra niekinė, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kolegija konstatuoja, jog reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti kiekvienas suinteresuotas asmuo. Be to, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5d.).

Nepaisant to, kad BPÄ® nenumatyta, kad butas gali bÅ«ti privatizuotas lengvatinėmis sÄ lygomis tik Å¡eimos poreikiams tenkinti ir kad jį privatizuojant nebÅ«tų įsiskolinimų už komunalines paslaugas, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų viseta, teisingai konstatavo, jog nuomos sutarties nenutraukimas su A. S., sistemingai ir piktybiÅ¡kai pažeidinėjančiu nuomos sutarties sÄ lygas, patvirtina, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė netinkamai administravo socialinį bÅ«stÄ , sudarė prielaidas neefektyviam socialinio bÅ«sto naudojimui bei jo privatizavimui. Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovas A. S. neskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo sutiko, kad privatizacija, kurios pagrindu pasiraÅ¡yta pirkimo – pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                        Â

  Virginija Nijolė Griškevičienė

Kolegijos teisėjai                                             Â

                                 Almantas Padvelskis

                             Â

                                                                             Bronius

Valius