2016-05-31 Nr. BB-2366-1-65-1-00417-2014-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-215-696/2016 Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00417-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.2;

1.2.14.3.2.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės I. J.,

gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu I. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 82 ir 92 straipsnių nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalis dėl I. J. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nuosprendis.

Nuteistojo I. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 24 straipsnio 3 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies į 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, nuteistasis I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. S. bei M. D., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. J. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas nepilnametis, 2014 m. kovo 29 d., apie 20 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kaip vykdytojas su L. S. bei M. D., šiam sukursčius jį ir L. S. padaryti nusikalstamą veiką – apiplėšti gatve dviračiu važiuojantį nukentėjusįjį S. Š., pasakius šokti iš automobilio ir imti dviratį, I. J., veikdamas kartu su L. S., panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujinį balionėlį, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą – nustūmė nukentėjusįjį S. Š. nuo dviračio į griovį ir pagrobė svetimą turtą, t. y.: I. J. ir L. S. priėjus prie kelkraščiu dviračiu važiuojančio nukentėjusiojo S. Š., I. J. tyčia papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajam į veidą, taip šiam padarydamas akių junginių ir ragenų I laipsnio cheminį nudegimą, po to jis su L. S. bendrais veiksmais, pastūmę S. Š. nuo dviračio ir pargriovę į griovį, pagrobė nukentėjusiajam S. Š. priklausantį kalnų bėginį dviratį „Kross Hexagon V3“ (600 Lt, t. y. 173,77 Eur, vertės) ir krepšį su jame buvusiais S. Š. vardu išduotais asmens tapatybės kortele, vairuotojo ir studento pažymėjimais, banko mokėjimo kortele bei kitais šio daiktais, bendros 1005 Lt (t. y. 291 Eur) vertės, ir tame pačiame krepšyje buvusį automobilio „Suzuki Sx4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą 40 Lt (t. y. 11,58 Eur) vertės, priklausantį R. Š..

Apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo I. J. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 2 dalies į 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog I. J. veiksmais nukentėjusiajam būtų padarytas koks nors sužalojimas, jis dėl to net niekur nesigydė, taigi šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad plėšimo metu buvo panaudotas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Virgilijus Čirpus prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai kvalifikavo I. J. padarytą nusikalstamą veiką ir dėl to nepagrįstai jam pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas.

Kauno apygardos teismas nevertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.G7271/14(02), kurioje konstatuota, kad S. Š. dėl akių junginių ir ragenų sužalojimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ja nesivadovavo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam nebuvo padarytas koks nors sužalojimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. J. plėšimo metu panaudojo dujinio balionėlio savybes turintį daiktą, kuriuo padarė sužalojimus nukentėjusiajam, taip šį paveikdamas ir palengvindamas turto pagrobimą. Šis įrankis (balionėlis su neaiškiomis dujomis) buvo panaudotas kaip tiesioginė fizinio smurto priemonė. Tai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 52 (toliau – Nutarimas Nr. 52) 18 punkto išaiškinimui, kad pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tada, kai nešaunamasis ginklas, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje pažymėta, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas gali būti ir bet koks pagal savo prigimtį ir įprastinę paskirtį nekenksmingas daiktas, tačiau dėl tam tikrų savybių arba kai kurių pakeitimų tuo konkrečiu atveju pavojingas sveikatai. Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi ir daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti bei pasiimti tais pačiais tikslais. Iš bylos medžiagos matyti, kad, bendrininkams nutarus apiplėšti dviratininką, I. J., lipdamas iš automobilio, pasiėmė dujų balionėlio savybes turintį daiktą tam, kad specialiai panaudotų jį nukentėjusiajam sužaloti ir svetimam turtui užvaldyti. Nuosprendžiu nustatyta, kad jis šiuos ketinimus realizavo. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, I. J. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį kaip kvalifikuotas plėšimas, padarytas panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Kadangi BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tai I. J. BK 38 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus kasacinis skundas tenkintinas

Dėl I. J. veiksmų kvalifikavimo.

Pagal 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. J. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas nepilnametis, 2014 m. kovo 29 d., apie 20 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kaip vykdytojas su L. S. bei M. D., šiam sukursčius jį ir L. S. padaryti nusikalstamą veiką – apiplėšti gatve dviračiu važiuojantį nukentėjusįjį S. Š., pasakius šokti iš automobilio ir imti dviratį, I. J., veikdamas kartu su L. S., panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujinį balionėlį, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą – nustūmė nukentėjusįjį S. Š. nuo dviračio į griovį ir pagrobė svetimą turtą, t. y.: I. J. ir L. S. priėjus prie kelkraščiu dviračiu važiuojančio nukentėjusiojo S. Š., I. J. tyčia papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajam į veidą, taip šiam padarydamas akių junginių ir ragenų I laipsnio cheminį nudegimą, po to jis su L. S. bendrais veiksmais, pastūmę S. Š. nuo dviračio ir pargriovę į griovį, pagrobė nukentėjusiajam S. Š. priklausantį kalnų bėginį dviratį ir kitus nukentėjusiajam priklausančius bendros 1005 Lt (t. y. 291 Eur) vertės bei tame pačiame krepšyje buvusį automobilio „Suzuki Sx4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą 40 Lt (t. y. 11,58 Eur) vertės, priklausantį R. Š.. Taigi teismas konstatavo, kad I. J. panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujinį balionėlį, papurkšdamas ašarinių dujų nukentėjusiajam į veidą. Taip pat teismas konstatavo akių junginių ir ragenų I laipsnio cheminį nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo I. J. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 2 dalies į 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, argumentuodamas tuo, kad nuteistasis I. J. savo kaltės neneigia. Iš bylos medžiagos matyti, kad, bendrininkams iššokus iš automobilio ir nutarus apiplėšti dviratininką, I. J. iš automobilio durelių dėklo pasiėmė dujinį balionėlį. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuteistasis tai patvirtino ir nurodė, kad „<...> lipdamas iš automobilio durelių paėmė kažkokį flakonėlį, gal valymo priemonę, galvojo panaudoti jį, jei kas nors nepavyks.“ Dviratininkui (nukentėjusiajam S. Š.) privažiavus prie jų, L. S. mėgino spirti į dviratį, tačiau nepataikė, dviratininkas važiavo toliau. Tada jis papurškė dviratininkui dujomis į veidą, šis pradėjo vinguriuoti ir nukrito į griovį. Po to jie paėmė jo dviratį ir kitus kaltinime nurodytus daiktus. Nukentėjęs S. Š. taip pat nurodė, kad pravažiuojant kažkuris iš jaunuolių jam į veidą papurškė tikėtina ašarinių dujų. Po to, kiek pavažiavęs, jis nukrito nuo dviračio, nes labai graužė akis. Kartu nustatyta, kad nukentėjusiajam koks nors sužalojimas padarytas nebuvo, jis dėl to net niekur nesigydė. Taigi, kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo panaudotas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas. Dėl to nuteistojo I. J. padaryta nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.

Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias cituoja ir kuriomis remiasi pats apeliacinės instancijos teismas.

Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo nuosprendyje nustatyta, kad I. J. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kai padarant plėšimą panaudojami specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais.

Byloje nustatyta, kad, prieš išlipdamas iš mašinos daryti plėšimą, J. pasiėmė mašinoje buvusi balionėlį, kurį tikėjosi panaudoti užvaldant nukentėjusiojo dviratį. Jis suvokė, kad ten gali būti dujos ar skystis, kurio panaudojimas palengvins plėšimo padarymą, ir to neneigė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju nuteistasis prieš darydamas plėšimą pritaikė automobilyje buvusi balionėlį kūnui žaloti ir padarė su juo veiksmus, nukreiptus į sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija laiko, kad tokio balionėlio panaudojimas atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantį požymį – kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą,

Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą ir dėl to netinkamai jį taikė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendį dėl I. J. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir bausmės skyrimo.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Vladislovas Ranonis

Vytautas Piesliakas