2013-03-18 Nr. AB-601-3-61-3-01693-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-650/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01693-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. K.,

pareiškėjos atstovui advokatui Dainiui Baronui,

atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ilonai Bondzinskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovams Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, Tarnyba) direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. TE-157 (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją, vidaus tarnybos majorę, į vidaus tarnybą į FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkės pareigas; 3) priteisti iš FNTT vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Skunde nurodė, kad ant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Vilniaus AVPK KPV) viršininko 2011 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 10-10-S-15820 (toliau – ir 2011 m. rugsėjo 9 d. raštas) yra uždėta FNTT vadovo viza, aiškiai nurodanti, kad užduotis parengti atsakymą yra pavedama tuometiniam FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėjui A. R.. Šio pavedimo FNTT vadovas nederino su pareiškėja, todėl apie šį pavedimą ir apie su šiuo pavedimu susijusias aplinkybes ji iš pradžių nežinojo.

A. R., jau parengęs atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą projektą, ją informavo tik apie tai, kad greitis buvo viršytas vienam iš FNTT pareigūnų vykdant operatyvinę veiklą, o vėliau, t. y. apie tai, kad galimai FNTT Administravimo valdybos viršininkės R. K. 2011 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 25/4-4-1-12880 (toliau – ir 2011 m. lapkričio 24 d. raštas) yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, sužinojo iš pranešimo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą bei iš visuomenės informavimo priemonėse pateiktos informacijos.

Pažymėjo, kad ginčo atveju pareiškėja neorganizavo ir nekontroliavo A. R. pavestos užduoties parengti atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą vykdymo, todėl negalėjo būti atsakinga už 2011 m. lapkričio 24 d. rašto turinį. Nurodė, jog už atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą regimo kontrolę ir įvykdymą buvo atsakingas pats FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vadovas A. R. (kaip FNTT struktūrinės dalies vadovas). Pažymėjo, kad A. R. pavesta užduotis parengti atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą buvo be kontrolės žymos, įgalinčios FNTT Administravimo valdybos viršininką (kaip padalinio vadovą) kontroliuoti atsakymo parengimą, todėl tai dar kartą patvirtina, kad ji nekontroliavo ir nebuvo įgaliota kontroliuoti atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą vykdymo bei tokiu būdu nedarė įtakos 2011 m. lapkričio 24 d. rašto turiniui.

Teigė, kad jai apskritai nebuvo suformuluota užduotis asmeniškai ištirti 2011 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodytas aplinkybes arba kontroliuoti šį tyrimą, todėl negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė net ir nustačius, kad V. G. viršijo leistiną greitį nevykdydamas operatyvinės skubios užduoties. Teigė, kad pareiškėja, gavusi A. R. parengtą atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą, kurį iš pradžių pagal projektą turėjo pasirašyti FNTT direktorius, bei žinodama, jog FNTT direktoriaus raštai turi būti vizuojami padalinio vadovo (t. y. jos pačios) (FNTT darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 128 p.), šį atsakymo projektą (jo turinį) pateikė susipažinti FNTT direktoriui.

FNTT direktorius patvirtino, kad A. R. rašte nurodytos aplinkybės yra teisingos bei nurodė šį raštą pasirašyti jai pačiai, nes ji turi teisę tai padaryti. A. R., būdamas FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėju, negalėjo pasirašyti savo parengto rašto, nes to nenumatė Reglamento 127 punktas. Pabrėžė, kad FNTT direktoriaus žodiniu pavedimu ji, pakeisdama tik A. R. parengto atsakymo formos elementus (pakeičiant raštą pasirašančiojo asmens vardą, pavardę bei papildomai nurodant FNTT padalinio pavadinimą), pasirašė 2011 m. lapkričio 24 d. raštą Vilniaus AVPK KPV.

Šio 2011 m. lapkričio 24 d. rašto stilius buvo el. paštu derinamas su FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiuoju specialistu A. O.. Nei pareiškėja, nei A. O., taisęs rašto stilių, nekeitė A. R. parengto rašto turinio, susijusio su jo asmeniškai atliktu tyrimu apie 9.17 val. kelyje A14 Vilnius-Utena, 23 kilometre FNTT priklausančio automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo aplinkybes, todėl, pareiškėjos nuomone, negalima laikyti, kad ji pasirašė kitokį raštą nei parengė A.

R.. Taip pat akcentavo, kad nepažeidė Reglamento 128 punkto reikalavimo, įpareigojančio pačiai, kaip padalinio vadovei, vizuoti antrą atsakymo egzempliorių bei šį egzempliorių pateikti vizuoti A. R., kuriam buvo pavesta parengti šį atsakymą. Reglamentas numato pareigą padalinio vadovui ir rašto rengėjui vizuoti antrą rašto egzempliorių tik tuo atveju, jei jį pasirašo FNTT vadovas. Šiuo atveju 2011 m. lapkričio 24 d. raštą ji pasirašė kaip FNTT padalinio vadovas, todėl nurodyti reikalavimai nėra taikomi.

Atkreipė dėmesį, kad A. R. nedalyvavo susitikime su FNTT direktoriumi, kuomet ji jam pateikė A. R. parengto rašto projektą, taigi A. R. negalėjo pateikti parodymų apie tai, kad pareiškėja nederino rašto projekto su FNTT vadovu. Taip pat aplinkybės, jog ji derino A. R. raštą su FNTT vadovu, nepaneigė ir pats FNTT vadovas. Išvados 8 puslapio 2 pastraipoje aiškiai nurodyta, jog V. G. „nepamena, ar jam buvo pateiktas pasirašyti parengtas atsakymas į Vilniaus AVPK KPV paklausimą“. Anot pareiškėjos, ji nepagrįstai kaltinama, kad yra atsakinga už tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą Vilniaus AVPK.

Pareiškėja neturėjo pareigos patikrinti, ar rašte nurodytos aplinkybės yra teisingos, apie 2011 m. lapkričio 24 d. rašte nurodytų aplinkybių teisingumą patvirtino FNTT direktorius. Be kita ko, nurodė, kad Išvadoje pažymėta, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM), atlikusi tarnybinį patikrinimą, pripažįsta tarnybinį būtinumą V. G. 2011 m. gegužės 31 d. vairuojant tarnybinį automobilį. Taigi pareiškėja negalėjo daryti poveikio užduoties vykdymo trukmei. Jei A. R., rengdamas atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą numatė, kad vėluos parengti atsakymą, jis privalėjo FNTT vadovui pateikti tarnybinį pranešimą dėl termino atidėjimo arba užduoties atšaukimo (Reglamento 63 p.).

Pažymėjo, kad jai atsakymo projektas buvo pateiktas jau praleidus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) numatytus informacijos pateikimo terminus. Tam, kad ji pasirašė A. R. parengtą atsakymą tik po 9 dienų nuo projekto gavimo (2012-11-14), galėjo turėti įtakos FNTT vadovo užimtumas (šio rašto projektas buvo derinamas su FNTT vadovu). Atsakymas į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą buvo išsiųstas nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytam senaties terminui. Teigė, jog jai nebuvo pavesta atliki ir ji neatliko tyrimo dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodytų aplinkybių, todėl ji neturėjo pagrindo nusišalinti nuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. gruodžio 23 d. raštu nurodyto atlikti tarnybinio patikrinimo.

Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. gruodžio 23 d. rašto pagrindu FNTT direktoriaus pavaduotojas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą jai, FNTT vadovas, grįžęs iš kasmetinių atostogų (jos truko nuo 2011-12-19 iki 2011-12-30), žodiniu pavedimu šį patikrinimą pavedė atlikti tiesiogiai FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajam inspektoriui J. G., kuris, pagal Pareigybių aprašymo 7.7 punktą, yra įgaliotas atlikti tokius patikrinimus. J. G. kreipėsi į pareiškėją tik metodiniais klausimais ir apskritai pareiškėja nedarė įtakos tam, kad nepaaiškėtų V.

G. galimai padaryti teisės pažeidimai. Sprendimus dėl taktinių tyrimo veiksmų priiminėjo pats J. G.. Pareiškėja atsisakė vizuoti J. G. atliekamo tyrimo išvadas ir kitus dokumentus, nes pats tyrimas buvo neteisėtas, prieštaraujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, (toliau – ir Tvarka) 6 punktui bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 6 daliai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras negalėjo 2011 m. gruodžio 23 d. raštu pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikto anoniminio skundo todėl, kad šiame skunde skundžiamas ne tik V. G., bet ir tuometinis FNTT direktorius V. G.. Taigi tarnybinis patikrinimas galėjo būti siejamas su FNTT vadovo atsakomybe, šis patikrinimas turėjo būti atliekamas VRM. Pasak pareiškėjos, J. G. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. gruodžio 23 d. rašto pagrindu atlikto tarnybinio patikrinimo metu negalėjo nustatyti, kad automobilį TOYOTA AVENSIS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. G., ne dėl neteisėto poveikio patikrinimą atlikusiam asmeniui, bet dėl to, kad pažeidžiant galiojusios FNTT tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 10 ir 11 punktus buvo klaidingai užpildytas 2011 m. gegužės 31 d. automobilio TOYOTA AVENSIS kelionės lapas. Kaip numatyta pačioje Išvadoje, TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapuose buvo nurodyta, kad 2011 m. gegužės 30 d. – 2011 m. birželio 1 d. automobilį vairavo ne V. G., bet R. K..

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, pareiškėja laikė, kad VRM Teisės departamento 2012 m. gegužės 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 3VL-23 (toliau – ir Išvada) nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami kaltinimai jai, negali būti pripažintos nustatytomis. Kadangi Išvadoje nustatytos aplinkybės yra neteisingos, todėl naikintinas ir Įsakymas.

Teigė, jog Išvadoje pareikšti kaltinimai pareiškėjai iš esmės paremti vieno asmens A. R. parodymais. Pareiškėjos manymu, A. R., manydamas, kad ji jam teikia neteisėtus nurodymus, privalėjo apie tai informuoti FNTT vadovybę – FNTT direktorių arba jo pavaduotoją. Mano, kad A. R. teikti parodymai tarnybinio patikrinimo metu yra jo paties gynybinė pozicija, kadangi tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad A. R. netinkamai atliko 2011 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodytų aplinkybių tyrimą, atsakymą parengė praleisdamas nustatytus terminus bei niekieno nepaveiktas 2011 m. lapkričio 24 d. rašte nurodė galimai klaidingas aplinkybes, tarnybinė atsakomybė galimai kiltų pačiam A. R., todėl remtis vien tik šio asmens parodymais reiškiant kaltinimą jai negalima. Taip pat iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad A. R. parodymai yra prieštaringi. A. R. asmeniškai su FNTT vadovybe derino FNTT poziciją dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu reikalaujamos informacijos pateikimo. Pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. gautą 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą el. laišku A. R. 2011 m. lapkričio 7 d. nusiuntė FNTT direktoriaus pavaduotojui V. G.. Taigi A. R. tarnybinio patikrinimo metu teikė melagingus parodymus, kad tik su pareiškėja derino FNTT poziciją dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu reikalaujamos informacijos pateikimo. Taip pat, pareiškėjos nuomone, negalima remtis ir Išvadoje nurodytais J. G. paaiškinimais, kadangi iš šio asmens pateiktų paaiškinimų neįmanoma nustatyti, kokį tiksliai poveikį darė pareiškėja jam VRM pavesto tarnybinio patikrinimo atlikimui.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 138-142) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi VRM Teisės departamento Teisės taikymo ir vidaus tyrimų skyriaus patarėja Išvadoje direktoriui pasiūlė pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos sistemos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad Išvadoje, kaip reikalauja Tvarkos nuostatos, yra išdėstytos nustatytos aplinkybės, jos pagrįstos įrodymais, pateiktas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyta, kurie konkrečiai pareiškėjos veiksmai pažemino pareigūno vardą. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo konstatuotas pareigūno vardo pažeminimas, t. y. savarankiškas ir pakankamas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Nurodė Statuto 2 straipsnio 7 dalį. Teigė, kad Statutas nenustato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Be to, tvirtino, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo galima suabejoti Išvada, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas, teisėtumu ar pagrįstumu. Išvada patvirtinta vidaus reikalų ministro. FNTT direktorius, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Išvadoje konstatuotus teisės aktų pažeidimus ir siūlymą, patvirtintą vidaus reikalų ministro, bei vadovaudamasi Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi ir 58 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų. Akcentavo, kad Išvadoje buvo pateiktas siūlymas perduoti ją ir medžiagą prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. FNTT gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. gegužės 28 d. raštas, kuriame informuojama, kad dėl galimo dokumento klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyboje, nuslepiant Vilniaus apygardos valdybos viršininko V. G. galimai padarytą Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, (toliau – ir KET) pažeidimą bei padedant jam išvengti atsakomybės, Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnyje, 2012 m. gegužės 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį pavesta atlikti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 73-77) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad ne nustatytas teisinis reglamentavimas dėl pavedimų (vizų) davimo, raštų vykdymo bei kontrolės patvirtina pareigūno neteisėtus veiksmus ir atsakomybę už jų atlikimą, o konkretūs pareigūno atlikti neteisėti veiksmai, ginčo atveju, tai būtent pareiškėjos pavaldiniui A. R. duotas neteisėtas nurodymas parengti atsakymą Vilniaus AVPK KPV, nuslepiant FNTT pareigūno V. G. pavardę ir pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žinant, kad tokiu būtu V. G. išvengs administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą, bei jos pačios konkretūs veiksmai, neteisėtai parengiant kitą, nei A.

R. atsiųstą atsakymą, jį pasirašant bei išsiunčiant. Akcentavo, kad šiuos neteisėtus pareiškėjos veiksmus įrodo konkretūs tyrimo metu nustatyti faktiniai duomenys, t. y.: (1) A. R. duoti parodymai apie tai, kad pareiškėja, jam informavus, jog KET pažeidimą 2011 m. gegužės 31 d. padaręs V. G. neįvykdė susitarimo nueiti į kelių policiją ir prisistatyti kaip pažeidėjui, liepė palaukti su atsakymo parengimu, o vėliau nurodė parengti atsakymą kelių policijai nenurodant, kas vairavo automobilį, o nurodant, kad automobilį vairavęs asmuo vykdė operatyvinę veiklą; (2) minėto atsakymo kelių policijai rengimo medžiaga (A.

R. parengto atsakymo siuntimas derinti pareiškėjai bei jos siųstas parengtas kitas atsakymas ant kito blanko) bei (3) konkretūs pareiškėjos veiksmai – pakoreguotas atsakymo turinys, atsakymas, perkeltas ant Administravimo valdybos blanko bei jos tokio turinio rašto pasirašymas ir išsiuntimas, jai akivaizdžiai žinant ir suprantant. Teigė, kad patikrinimo metu A. R. pareiškėjai pasakė, koks pareigūnas yra padaręs KET pažeidimą kelių policijos paklausime nurodytu laiku, t. y. Vilniaus apygardos valdybos viršininkas V. G.. Šis pareigūnas nėra slaptas operatyvinis darbuotojas, kurio duomenys negali būti teikiami kelių policijai, įtariant šį pareigūną padarius administracinį teisės pažeidimą, ir tai jai neabejotinai buvo žinoma.

Netgi jei V. G. šį KET pažeidimą būtų padaręs operatyvinių veiksmų vykdymo metu, ši aplinkybė taip pat nebūtų pagrindas nesilaikyti teisės normų reikalavimų, įpareigojančių atskleisti kelių policijai pažeidimą padariusio tokio pareigūno pavardę. Taigi pareiškėja, žinodama, kad KET pažeidimą yra padaręs V. G., neabejotinai turėjo suprasti, kad neva jai pateikto A. R. atsakymo turinys ir neva jai išsakytas V. G. patvirtinimas apie atsakymo turinio teisingumą yra neteisėtas ir pažeidžiantis minėtų teisės aktų reikalavimus ir jų nevykdyti, t. y. nei vizuoti tokio rašto projekto, nei pačiai pasirašyti tokį raštą.

Tačiau patikrinimo metu šie teiginiai nepasitvirtino. A. R. parodymai patvirtina, kad ji, sužinojusi iš jo, kad V. G. pats asmeniškai nenuėjo į kelių policiją, kaip buvo pažadėjęs A. R., liepė jam palaukti su atsakymo rengimu, o vėliau nurodė, kokio turinio atsakymą parengti, t. y. neatskleidžiant V. G. pavardės, o nurodant apie operatyvinių veiksmų vykdymą bei negalimumą atskleisti duomenis apie slaptus operatyvinius veiklos dalyvius. V. G. taip pat nepatvirtino minėtų pareiškėjos parodymų. Todėl aktyvūs pareiškėjos veiksmai neabejotinai liudija ir jos įtaką bei kontrolę tiek dėl atsakymo kelių policijai termino bei turinio.

Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja puikiai suprato, jog ji neturi įgaliojimų pasirašyti atsakymo į kelių policijos paklausimą, todėl, jos teigimu, jei ji neva buvo gavusi tokį FNTT vadovo „leidimą“, tuomet ji turėjo atsisakyti jį vykdyti. Pareiškėja buvo pripažinta pažeminusi pareigūno vardą ir atleista iš tarnybos dėl jos veiksmų parengiant, pasirašant bei išsiunčiant Vilniaus AVPK KPV akivaizdžiai neteisėto turinio 2011 m. lapkričio 24 d. raštą bei tokiu būdu padedant V.

G. išvengti administracinės atsakomybės. Šie jos atlikti veiksmai yra akivaizdūs, tai liudija jos pasirašytas raštas ir pati pareiškėja patvirtina atlikusi šiuos veiksmus, jų neneigia. Jos veiksmai, derinant atsakymo turinį su FNTT vadovybe, yra reikšmingi tik nustatant šio pažeidimo padarymo priežastis, tai tyrimo metu ir buvo bandoma nustatyti, tačiau, kaip ir nurodyta Išvadoje, nepaneigia ir nepanaikina jos kaltės dėl padaryto pažeidimo, nes, netgi pripažįstant nurodytą faktą, neva jai taip pasielgti nurodė FNTT direktorius V.

G., toks nurodymas būtų neteisėtas, o už neteisėto nurodymo vykdymą bei kilusias pasekmes pareigūnas atsako asmeniškai.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos atsakomybės taikymui nėra reikšminga, koks buvo parengtas A. R. raštas, o svarbu, kokio turinio buvo parengtas ir jos pasirašytas ir išsiųstas raštas kelių policijai, t. y. teisiškai reikšmingi yra jos atlikti veiksmai, sukėlę atitinkamas pasekmes – padėjimas V. G. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą. Teigė, jog ta aplinkybė, kad A. R. siuntė FNTT direktoriaus pavaduotojui V. G. kelių policijos raštą, nesudaro pagrindo abejoti jo duotų parodymų teisingumu ir neliudija pozicijos derinimo dėl atsakymo rengimo kelių policijai turinio. Atsakymą kelių policijai pasirašė pareiškėja, kuri patikrinimo metu paaiškino, kad atsakymo projektą nešė FNTT direktoriui V. G., o ne V. G.. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad jai kaltinimai grindžiami tik A. R. parodymais, yra visiškai nepagrįsti, nes jos neteisėtus veiksmus įrodo jos pačios atlikti veiksmai, o būtent 2011 m. lapkričio 24 d. rašto parengimas, pasirašymas ir išsiuntimas ir patikrinimo metu nustatytos šio rašto rengimo aplinkybės, o A. R. parodymai yra reikšmingi siekiant nustatyti šio pažeidimo padarymo priežastis ir aplinkybes. Manė, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Pabrėžė, kad pareiškėjos veiksmuose, parengiant, pasirašant bei išsiunčiant raštą patikrinimo metu buvo įžvelgti ir piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimo požymiai, todėl patikrinimo medžiaga buvo perduota prokuratūrai spręsti klausimą ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. FNTT buvo gautas Vilniaus AVPK KPV viršininko 2011 m. rugsėjo 9 d. raštas, kuriame nurodyta, jog Vilniaus AVPK KPV atliekamas tyrimas dėl KET pažeidimo, kurį padarė automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra FNTT, vairuotojas bei prašoma pranešti, kas 2011 m. gegužės 31 d., apie 9.17 val., kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre vairavo šį automobilį ir galimai pažeidė KET reikalavimus. Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 14 d. FNTT direktoriaus V.

G. rezoliucijos ant minėto rašto, šis raštas vykdymui buvo nukreiptas A. R.. Į minėtą paklausimą buvo atsakyta FNTT Administravimo valdybos viršininkės R. K. (pareiškėjos) 2011 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 25/4-4-1-12880 (rašto rengėju nurodytas A. R.). Teismas aptarė Išvadoje nustatytas aplinkybes (I t., b. l. 13-31, 82-101), A. R., J. G., V. G. paaiškinimuose pateiktas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnį, 86 straipsnio 2 dalį.

Nurodytų faktinių aplinkybių visuma teismui suponavo, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad raštą turėjo pasirašyti FNTT vadovas, o ji pagal Reglamento 128 punkto reikalavimus, kaip padalinio vadovas, turėjo tik vizuoti A. R. parengto atsakymo antrą egzempliorių, kad ji neturėjo pareigos tikrinti, ar rašte nurodytos aplinkybės yra teisingos, nes pirminį atsakymo variantą pateikęs A. R. jau buvo ištyręs KET pažeidimo aplinkybes ir nustatęs, koks pareigūnas ir kokiomis aplinkybėmis padarė pažeidimą, o FNTT vadovas V.

G. neva jai patvirtino, prieštarauja tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjos nurodytų aplinkybių savo paaiškinime V. G. nepatvirtino. Pareiškėja neturėjo jokios teisės pasirašyti dokumento, kuriame pateikiami duomenys, susiję su operatyvine veikla. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokia teisė pareiškėjai nėra nustatyta ir jos pareigybinėje instrukcijoje. Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai pasirašant raštą nepatikrinus jo turinio teisingumo, neatitiko ne tik jos pareigybinės instrukcijos, bet ir gero administravimo principo.

Pareiškėja turėjo žinoti, kad Vilniaus AVPK KPV būtina pranešti tarnybinį automobilį vairavusio asmens pavardę, o matydama, kad tokia pavardė nėra nurodyta – negalėjo jo pasirašyti. Be kita ko, tokio rašto ji negalėjo pasirašyti ir dėl to, nes tai nepriklausė jos kompetencijai, kaip minėta, tame rašte buvo pateikta informacija, susijusi su operatyvine veikla.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta anksčiau, teismas darė išvadą, kad Išvada yra pagrįsta ir teisėta. Teismas sutiko su Išvadoje pateiktų faktinių aplinkybių kvalifikavimu. Teismas nurodė Statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkte įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigų vykdymo principą, analogiška pareiga numatyta ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (FNTT įstatymas) 12 straipsnio 3 punkte. Pareigą laikytis šių principų įtvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodeksas (toliau – ir Kodeksas), kurio atitinkamus punktus teismas nurodė (6.1, 6.3, 6.4, 7.8, 7.10, 7.11, 7.12 ir 14.9 punktai).

Teismas iš pareiškėjos pareigybės aprašymo nustatė, kad ji buvo atsakinga už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą valdyboje, siekiant užkirsti kelią darbuotojų piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi (7.5 p.), užtikrinti darbo drausmę ir nedelsiant informuoti Tarnybos vadovybę apie jų galimus tarnybinius nusižengimus (7.7 p.), pasirašyti siunčiamus ir kitus raštus Tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka (7.9 p.). Pažymėjo, kad ginčo atveju, pareiškėja, žinodama apie tai, kad FNTT Vilniaus valdybos viršininkas V.

G., vairuodamas ne jam priskirtą FNTT priklausantį tarnybinį automobilį TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 31 d. vykdamas į seminarą, vykusį Teisingumo ministerijos mokymo centre (Sanklodiškių k., Molėtų raj.), apie 9.17 val., kelyje A14 Vilnius-Utena, 23 kilometre, galimai pažeidė KET, viršydama suteiktus įgaliojimus, be jokio teisinio pagrindo šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo Vilniaus AVPK KPV, tiriančios minėtą KET pažeidimo atvejį, kuriai pateikė ir tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, bei tokiu būdu padėjo V.

G. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas manė, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, veikė priešingai savo esminėms pareigoms, t. y. pažeidė bendrųjų tarnybinių pareigų atlikimą bei pareigūno elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. Statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkto, FNTT įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 punktą, Kodekso 6.1, 6.3, 6.4, 7.1, 7.5, 7.8, 7.10, 7.11, 7.12, 11.5 ir 14.9 punktus, Reglamento 12 punktą, Pareigybės aprašymo 7.5, 7.7 ir 7.9 punktus.

Pareiškėjos elgesys negali būti suderinamas su pareigūno statusu, jis menkina vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei akivaizdžiai žemina FNTT autoritetą ir pasitikėjimą FNTT bei ją kompromituoja, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo aprašytas žiniasklaidoje.

Teismas konstatavęs, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, sprendė, kad ir Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja pagrįstai ir teisėtai atleista iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Teismo vertinimu, pagrįstu sistemine ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma ir nurodytų teisės normų analize, FNTT tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, aktualias tinkamam ir teisingam kilusio ginčo išnagrinėjimui. Atsakovas neveikė ultra vires. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 ir konstatavo, kad vertinti kitaip aplinkybes, nei jos buvo įvertintos Išvadoje, neturi jokio pagrindo. Pareiškėja teismui nepateikė jokių prejudicinę galią turinčių įrodymų, kurie paneigtų Išvadoje nustatytas aplinkybes ir patvirtintų Įsakymo neteisėtumą bei nepagrįstumą. Įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą anksčiau nurodytais motyvais, teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų, nes jie, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.

III. Pareiškėja R. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 179-185) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Taip pat prašo iškviesti liudytojais V. G., V. G. ir V. K..

Apeliaciniame skunde, visų pirma, pažymi, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas. Nesuprantama, kodėl buvo atmesti pareiškėjos argumentai dėl to, jog pagal 2011 m. liepos 28 d. FNTT direktoriaus įsakymu Nr. V-170 (skundo priedas Nr. 5), kuriuo yra patvirtinta aktuali Reglamento redakcija, 50 punktą ji nebuvo atsakinga už atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą parengimą bei šios užduoties kokybę. Taip pat nebuvo vertinama tai, kad pagal Reglamento 51 ir 52 punktus, atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą parengimas, kaip FNTT vadovo užduotis, buvo be kontrolės žymos, įpareigojančios FNTT Administravimo valdybos viršininkę, kaip tiesioginę A. R. vadovę, kontroliuoti atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą rengimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neaptarė svarbios aplinkybės, kad galimai pats A. R. asmeniškai su FNTT vadovybe derino FNTT poziciją dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu reikalaujamos informacijos pateikimo (2011-09-09 raštą el. laišku (2012-06-25 skundo priedas Nr. 7) A. R. 2011-11-07 nusiuntė FNTT direktoriaus pavaduotojui V. G.). Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl tinkamo teismo sprendimo motyvavimo (Angel Angelov v. Bulgari, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998 ir kt.) ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą bei nepasisakydamas dėl esminių skundžiamo įsakymo negaliojimo pagrindų, tinkamai nemotyvavo ir priėmė neišsamų teismo sprendimą. Kartu nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas yra laikytinas vienu iš pagrindų panaikinti skundžiamą sprendimą.

Antra, pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė fakto vertinimo klaidų, t. y. teismo išvada, kad V. G. nepatvirtino, jog R. K. pasirašytame 2011 m. lapkričio 24 d. rašte Vilniaus AVPK KPV nurodytos aplinkybės yra teisingos, nes V. G. paaiškino, kad „nepamena, ar jam buvo pateiktas pasirašyti parengtas atsakymas į Vilniaus AVPK Kelių policijos paklausimą“. Akcentuoja, kad nei tarnybinio patikrinimo metu, nei proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad R. K. su V. G. nederino 2011 m. lapkričio 24 d. rašto teksto, todėl ši aplinkybė turėjo būti vertinama pareiškėjos naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas Nr. A63-2967/2011). Pažymi, kad teismo sprendimo 7 puslapyje ir kituose neteisingai nurodytos pareiškėjos eitos pareigos (FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė). Šiame skunde minimų aplinkybių atsiradimo metu R. K. laikinai ėjo FNTT Administravimo valdybos viršininkės pareigas, todėl teismas galėjo susipainioti dėl pareiškėjos įgaliojimų pasirašyti raštus teisėsaugos institucijoms.

Trečia, apeliantė nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendime išdėstyta pozicija, jog ji neva negalėjo pasirašyti 2011 m. lapkričio 24 d. rašto Vilniaus AVPK KPV. Pažymi, kad tai jai leidžia Reglamento 121 punktas, kuris numato, jog administravimo valdybos vadovas pasirašo raštus teisėsaugos institucijoms; taip pat jos pareigybės instrukcijos 7.9 punktas, kuris skelbia, jog administravimo valdybos viršininkas pasirašo siunčiamus ir kitus raštus tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka; FNTT Administravimo valdybos nuostatų 5.47 papunktis, kuriame nurodyta, jog FNTT pagal kompetenciją bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir įstaigomis. Be to, minėtame rašte apeliantė neatskleidė jokios operatyvinės informacijos, o tik nurodė, kad asmuo, galimai pažeidęs KET, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, o tai išsiaiškino ne ji, o A. R. ir šį pavedimą galimai kontroliavęs V. G. ir V. G., todėl ji nėra atsakinga už rašto turinį. Nurodo, jog pagal FNTT direktoriaus 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 38-V patvirtintų Tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių 5 punktą ir kitus punktus tarnybinių automobilių (taip pat ir automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos kontrolę užtikrina FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus tarnautojai ir kiti FNTT Administravimo valdybos tarnautojai. Daro išvadą, jog FNTT Administravimo valdybai yra priskirta naudojimosi „operatyviniu“ automobiliu TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolė, todėl FNTT Administravimo valdybos vadovo kompetencijai priskirtina pasirašyti raštus dėl informacijos suteikimo apie naudojimąsi šiais automobiliais.

Ketvirta, apeliantė pažymi, kad jai skirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iš tarnybos) yra neproporcinga, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-249/2004, Nr. A-334/2004, Nr. A-842/2005, Nr. A-726/2004). Atkreipia dėmesį, kad R. K. vidaus tarnybos metu nebuvo taikomos drausminės nuobaudos, o ne vieną kartą buvo skatinama. Be to, net ir nustačius, jog R. K. atsakinga už 2011 m. lapkričio 24 d. rašto turinį, jos kaltė gali būti vertinama tik kaip neatsargi. Pažymi, jog ji neprivalėjo kontroliuoti A. R., nes V. G., pavesdamas parengti atsakymą A. R., neužpildė kontrolės kortelės (Reglamento 51 ir 52 punktai), taip pat nėra nustatytų aplinkybių dėl neteisėto apeliantės poveikio A. R., o pats apeliantės 2011 m. lapkričio 24 d. rašto pasirašymas nesukėlė FNTT sunkių pasekmių. Apeliantė nurodo, kad VRM neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji pažemino pareigūno vardą, nes pagal teismų praktiką pareigūno vardo pažeminimas paprastai siejamas su neblaivumu tarnybos metu, kitų asmenų skatinimu daryti teisės pažeidimus, o ji tokių pažeidimų nepadarė.

Penkta, apeliantės R. K. teigimu, tiek teismo sprendime, tiek Išvadoje jai yra nepagrįstai formuojami kaltinimai padarius Kodekse numatytų reikalavimų pažeidimus, nes pagal Kodekso 16 punktą pareigūno etikos pažeidimus gali konstatuoti tik FNTT tarnautojų veiklos etikos komisija, o komisijoje R. K. galimi pažeidimai nebuvo svarstomi. Taip pat nepagristai formuluojami kaltinimai neužtikrinus korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo pagal FNTT Administravimo valdybos vadovo pareigybių aprašymo 7.5 punktą. Jai nepagrįstai formuluojamas kaltinimas pažeidus Kodekso 7.5 punkto reikalavimus, t. y. jog ji neužtikrino korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo, nes byloje nagrinėjamų aplinkybių atsiradimo laikotarpiu FNTT nebuvo patvirtintas korupcijos prevencijos priemonių planas. Pagrįsdama šiuos argumentus apeliantė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al43-1267/2012. Teigia, jog jai nepagrįstai formuluojami kaltinimai neužtikrinus darbo drausmės ir neinformavus FNTT vadovybės apie galimus tarnybinius nusižengimus, nes tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta kitų pareigūnų darbo drausmės pažeidimų.

Šešta, skundžiamo sprendimo motyvuose nepagristai minimos aplinkybės, susijusios tarnybinio patikrinimo pagal VRM 2011 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 1 D-8885(12) ir 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateiktą anoniminį skundą atlikimu. Pažymi, jog VRM 2012 m. liepos 4 d. atsiliepime nurodė, kad R. K. skunde nurodyti argumentai, ginčijant jos nustatytus pažeidimus FNTT tiriant 2011 m. lapkričio 28 d. gautą anoniminį skundą dėl V. G. veiksmų, nevertinti kaip turintys teisinės reikšmės, nes apeliantė buvo atleista ne už šiuos įvykių epizodus. Dėl šios priežasties teisme apeliantė neteikė išsamesnių paaiškinimų, tačiau į bylos nagrinėjimą buvo iškviestas J. G., kuris iš esmės paliudijo, jog R. K. nedarė neteisėto poveikio tarnybinio patikrinimo eigai, o tik konsultavo jį metodiniais klausimais. Pažymi, jog ji siekia įrodyti, kad faktiškai nusišalino nuo tarnybinio patikrinimo pagal minėtą 2011 m. gruodžio 20 d. anoniminį skundą, todėl tam prašo iškviesti liudyti pareigūną V. K., kuriam apeliantė buvo nurodžiusi, kada yra nusišalinusi nuo minėto patikrinimo atlikimo.

Septinta, teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą atidėti teismo posėdį ir kviesti liudytoju buvusį FNTT vadovą V. G., kuris galėtų pateikti bylai reikšmingus parodymus, susijusius su pavedimais Administravimo valdybos viršininkei pasirašyti raštus teisėsaugos institucijoms, su pavedimu A. R. parengti atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą, bei netenkino apeliantės prašymo apklausti V. G., kuris galimai kontroliavo A. R. veiksmus vykdant V. G. pavedimą parengti atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą, nes A. R. jam siuntė minėtą raštą elektroniniu paštu. Apeliantės įsitikinimu, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų manęs, kad teismo posėdis turi būti atidedamas dėl nepakankamo rūpestingumo teisminio proceso metu, jis galėjo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsniu, 35 straipsniu, 36 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011), sumažinti pareiškėjai priteistinos kompensacijos dydį.

Aštunta, apeliantės įsitikinimu, tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek 2012 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu A. R. parodymai yra nepatikimi ir prieštaringi, nes jis teikė paaiškinimus tris kartus, šiuose paaiškinimuose nurodytos tam tikros gyvenimiškos aplinkybės skiriasi. Pavyzdžiui, 2012 m. kovo 29 d. paaiškinime A. R. nurodė: „< ... > R. K. liepė palaukti su atsakymo rengimu, o 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje liepė parengti atsakymo projektą ant Administravimo valdybos blanko pasirašant jai atsakymą < ... >“. Tačiau A. R. 2012 m. balandžio 5 d. paaiškinimuose pakeitė kitokią versiją nurodydamas, kad 2011 m. lapkričio 23 d. gavo į savo tarnybinį elektroninį paštą laišką, kad raštas su atsakymu Vilniaus AVPK KPV jau pasirašytas ir jam jį reikia tik pasiimti. Neva tik tuomet, kai paėmė šį raštą pastebėjo, kad jis parengtas ant Administravimo valdybos blanko. Taip pat 2012 m. kovo 29 d. paaiškinime A. R. nurodė: „< ... > telefonu kalbėjau su V. G., kuris iš pradžių neigė vairavimo faktą, o vėliau iš kitų FNTT prie VRM asmenų sužinojau, kad V. G. prisipažino, kad jis vairavo minėtą a/m ir pažeidė KET. Apie gautą minėtą pavedimą ir rengiamą atsakymą aš informavau tiesioginį vadovą < ... >“. Vėliau 2012 m. balandžio 6 d. paaiškinimuose A. R. nurodė, kad šnekėjo su V. G. ne telefonu, o žodžiu bei kartu pateikė jam 2011 m. rugsėjo 14 d. rašto kopiją. Tarp 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. balandžio 5 d. ir 2012 m. balandžio 6 d. paaiškinimų randama ir kitų prieštaravimų. Paaiškinimuose bandoma kelis kartu tikslinti poziciją, tačiau nurodomos gyvenimiškos aplinkybės skiriasi. Mano, kad VRM Išvada dalyje dėl siūlymo R. K. patraukti tarnybinėn atsakomybėn yra nepagrįsta, o FNTT Įsakymas yra neteisėtas.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 1-8) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Dėl pirmo pareiškėjos argumento išdėsto motyvus, kuriuos nurodė savo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Antra, pažymi, kad teismas savo sprendime nurodė V. G. duotus paaiškinimus, tarp jų ir apeliantės minimą aplinkybę, jog jis nepamena, ar jam buvo pateiktas pasirašyti parengtas atsakymas į Vilniaus AVPK KPV paklausimą. Minėta aplinkybė negali patvirtinti fakto apie tai, ar R. K. jam nešė derinti parengto atsakymo raštą, todėl argumentai apie teismo padarytą fakto vertinimo klaidą yra nepagrįsti. Be to, teismas įvertino R. K. teiginius net ir tuo atveju, jei ji būtų derinusi atsakymo tekstą su FNTT vadovybe ar pasitikėjusi kitais pareigūnais, t. y. tai neatleistų jos nuo atsakomybės ir nepaneigtų jos kaltės, nes pareiškėja turėjo žinoti, kad Vilniaus AVPK KPV būtina pranešti tarnybinį automobilį vairavusio asmens pavardę, o matydama, kad tokia pavardė nėra nurodyta, negalėjo pasirašyti tokio rašto. Taip pat pažymi, kad teismas sprendimo 7 puslapyje atkartoja tarnybinio patikrinimo išvadas ir jose minimas R. K. eitas pareigas, todėl tai vertinti kaip teismo padarytą fakto vertinimo klaidą nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantė skunde nenurodo, jog teismas susipainiojo dėl jos įgaliojimų pasirašyti raštus, o tik kelia tokią prielaidą, nes iš tiesų teismas nesusipainiojo dėl pareiškėjos įgaliojimų pasirašyti raštus ir teisingai įvertino jos įgaliojimus Reglamento nuostatų prasme, turėtus minimo rašto pasirašymo metu.

Trečia, Pagal Reglamento reikalavimus, atsakymą į Tarnybai adresuotą minėtą Vilniaus AVPK KPV 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą privalėjo pasirašyti Tarnybos direktorius V. G., o jo antrą egzempliorių privalėjo vizuoti A. R., kuriam buvo pavesta parengti atsakymą, bei apeliantė R. K., kaip padalinio vadovas (117 p., 119 p., 128 p), t. y. R. K., būdama Tarnybos Administravimo valdybos viršininkė, neturėjo įgaliojimų pasirašyti minėto atsakymo kelių policijai. Pagal Reglamento 121 punktą, Administravimo valdybos vadovas turi teisę pasirašyti atsakymus tik į tiesiogiai valdybai adresuotus raštus.

Be to, pagal Reglamento 121 punkto nuostatą, Administravimo valdybos vadovas turi teisę pasirašyti raštus teisėsaugos institucijoms tik Administravimo valdybos kompetencijos klausimais. Minimas kelių policijos paklausimas nepriskirtinas minėtų raštų kategorijai. Pažymi, kad apeliantė tarnybinio patikrinimo atlikimo metu aiškino, kad jai neva nunešus FNTT vadovui V. G. A. R. parengtą atsakymo projektą V. G. vardu, kurį ji privalėjo vizuoti pagal Reglamento 128 punktą, V. G. patikino, kad atsakymo turinys, kuriame neatsakoma į paklausimą iš esmės, nes nėra nurodoma tarnybinį automobilį vairavusio ir KET pažeidusio vairuotojo pavardė, yra teisingas ir pavedė jai pačiai pasirašyti atsakymą kelių policijai, motyvuodamas, jog Reglamentas jai suteikia tokią teisę.

Taigi R. K. aiškinimas, jog ji turėjo teisę pasirašyti minėto pobūdžio atsakymą ir jai tai leidžia daryti Reglamento 121 punktas, akivaizdžiai prieštarauja jos pačios nurodytiems minėtiems teiginiams bei įrodo, kas buvo nustatyta ir tarnybinio patikrinimo metu ir teismo metu, jog R. K. puikiai suprato, jog ji neturi įgaliojimų pasirašyti atsakymo į minėtą kelių policijos paklausimą. Teigia, kad sunkiai suvokiama, kodėl tokiu atveju V. G. atsisakė pasirašyti jau parengtą ir, jo vertinimu, teisingo turinio atsakymą, o pavedė tai padaryti R.

K.. Labiau tikėtina, kad tokio turinio atsakymas jam nebuvo pateiktas, nes kaip ir aiškino patikrinimo metu V. G., jis nepamena, kad jam būtų buvęs pateiktas šis raštas pasirašymui. Mano, kad jei V. G. būtų pateiktas tokio turinio atsakymas, jis neabejotinai būtų supratęs, kad tokio turinio atsakymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. R. K. tiek tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog ji nežinojo, koks FNTT pareigūnas padarė KET pažeidimą ir tuo nesidomėjo. Tokius jos parodymus paneigė liudytojas A.

R..

Ketvirta, pažymi, kad apeliantė yra pripažinta pažeminusi pareigūno vardą ne už netinkamą A. R. duotų pavedimų vykdymų kontrolę, o už savo atliktus veiksmus. R. K. elgesys, kuriuo ji ne padėjo išaiškinti teisės pažeidimą, o tyčia, pasinaudodama tarnybine padėtimi, sudarė tam kliūtis, pateikė kelių policijai tikrovės neatitinkančius duomenis ir dėl to V. G. išvengė administracinės atsakomybės, teismo pagrįstai vertintinas kaip visiškai nesuderinamas su pareigūno statusu bei menkinantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei akivaizdžiai žeminantis Tarnybos autoritetą ir pasitikėjimą Tarnyba, nes apeliantė sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jos profesinė pareiga.

Penkta, Kodekso 17 punktas nustato, kad už tarnybinės etikos pažeidimus FNTT darbuotojai gali būti patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Pažymi, kad Kodekso 7.5 punktas įpareigoja tarnybos tarnautojus, atliekant savo tarnybines pareigas nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, bendraujant su bendradarbiais ir kitais asmenimis, o ne, kaip nurodo skunde apeliantė, užtikrinti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą. Iš skundo akivaizdu, kad apeliantė sumaišė Kodekso 7.5 punkto su jos pareigybės aprašymo 7.5 punktą. Teigia, kad Išvados 16 puslapyje nurodyta, kad į R. K., kaip Tarnybos Administravimo valdybos viršininkės, funkcijas įėjo atsakyti už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą valdyboje, siekiant užkirsti kelią darbuotojų piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi (7.5 p.), užtikrinti darbo drausmę ir nedelsiant informuoti Tarnybos vadovybę apie jų galimus tarnybinius nusižengimus (7.7 p.). Teigia, jog Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad R. K. veikė priešingai savo esminėms pareigoms, numatytoms jos Pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.7 punktuose.

Šešta, mano, kad atsakovo VRM pozicija, jog pareiškėjos R. K. skunde nurodyti argumentai, ginčijant jos nustatytus padarytus pažeidimus, FNTT tiriant 2011 m. gruodžio 28 d. gautą anoniminį skundą dėl V. G. veiksmų, pažeidinėjant KET ir liekant nenubaustam, nevertintini kaip neturintys teisinės reikšmės ginčijamo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ji buvo atleista iš vidaus tarnybos ne už šiuos pažeidimus (Išvados 18 lapas), teismui buvo aiški ir teismas teismo posėdžio metu tai minėjo ir pareiškėjai, tačiau būtent dėl to, kad pareiškėja vis tiek ginčijo šiuos pažeidimus ir prašė kviesti liudyti V. G. (pažymi, kad nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu pareiškėja neužsiminė apie šiame apeliaciniame skunde minimą liudytoją V. K.), teismas ir išklausė šį liudytoją, tačiau iš teismo sprendimo akivaizdu, kad jis vertino tik tuos pareiškėjos R. K. tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, dėl kurių ji buvo atleista iš tarnybos. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti R. K. pažeidimai, kuriuos ji nori ginčyti, neturi teisinės reikšmės ginčijamo FNTT direktoriaus Įsakymo, kuriuo ji buvo atleista iš tarnybos, teisėtumui ir pagrįstumui, jos prašymas kviesti liudytoju V. K., siekiant ginčyti nustatytus pažeidimus FNTT tiriant 2011 m. gruodžio 28 d. anoniminį skundą nepagrįstas, todėl netenkintinas. Taip pat pažymi, kad priešingai nei teigia šiame skunde apeliantė R. K., liudytojas V. G. teisme paneigė R. K. teiginius dėl jos įtakos tyrimo eigai bei patvirtino tarnybinio patikrinimo metu nustatytus jos veiksmus, kontroliuojant V. G. atliekamo patikrinimo eigą. Dėl šių V. G. parodymų atsakovas FNTT teisminio nagrinėjimo metu tik atkreipė teismo dėmesį, jog R. K. nėra sąžininga ir į tai turi būti atsižvelgtina teismui vertinant jos parodymus dėl jos padarytų pažeidimų, dėl kurių ji atleista iš tarnybos.

Septinta, teismas pagrįstai atmetė R. K. prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo, kadangi V. G. parodymai, duoti tarnybinio patikrinimo metu, yra teismui pateiktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje. Pažymi, kad jokio ginčo dėl to, jog parengti atsakymą į minėtą kelių policijos 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą V. G. pavedė A. R., nėra, tai aiškiai matyti iš V. G. rezoliucijų ant minėto rašto ir tai nustatė ir nurodė teismas savo sprendime. Be to, teismas savo sprendime labai aiškiai pasisakė ir dėl to, jei R. K. būtų gavusi tokį V. G. pavedimą t. y. ji vis tiek nebūtų galėjusi pasirašyti tokio rašto, o pasitikėjimas kitais pareigūnais nepaneigia jos kaltės. Pažymi, kad teismo metu apklaustas A. R. paaiškino R. K. minimas aplinkybes dėl minėto kelių policijos paklausimo siuntimo V. G., t. y., jog jo buvo paprašyta nusiųsti ir jis nusiuntė, tačiau nei su V. G., nei su V. G. nekalbėjo ir nederino atsakymo projekto, nes kokį atsakymo projektą parengti jam nurodė R. K.. Atsižvelgiant į tai, kad iš A. R. minėtų parodymų nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, reikšmingų bylos tyrimui, teismas pagrįstai netenkino R. K. prašymo kviesti liudyti V. G.. Be to, kaip nustatyta patikrinimo metu ir to neneigė pati R. K., tai ji pati asmeniškai parašė atsakymą kelių policijai ant Administravimo valdybos blanko, jį pasirašė ir išsiuntė, o apie tai, ar ji pati derino su V. G. atsakymo turinį, ji nemini. Dėl šių motyvų, apeliantės R. K. prašymai kviesti liudyti V. G. ir V. G. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atmestini. Aštunta, apeliantės teiginiai apie A. R. parodymų nepatikimumą grindžiami tik jos prielaidomis ir yra nepagrįsti.

Atsakovas FNTT atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 9-15) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto, kad, Tarnybos manymu, teismas išsamiai išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymi, kad apeliantė, ginčydama teismo sprendimą, nepagrįstai vadovaujasi Reglamento 50-52 punktais, nes šių punktų nuostatos yra susijusios su kontrolės žymos, kuri, Tarnybos vadovybės sprendimu, 2011 m. rugsėjo 9 d. raštui suteikta nebuvo, suteikimu. Todėl į šį raštą atsakymas turėjo būti parengtas, suderintas ir išsiųstas vadovaujantis kitomis Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatomis: Reglamento 59, 117, 118, 121, 128 punktais, KET 32.1 punktu, ATPK 2602 straipsnio 2 dalimi. Teigia, jog į teismo posėdį kaip liudytojų pakviestų A. R. ir J. G. (J. G.) liudijimai ne paneigė, o tik patvirtino Išvadoje konstatuotus faktus.

Teigia, jog apeliantės skunde nurodomi argumentai dėl galimų teismo padarytų fakto vertinimo klaidų atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, V. G. patvirtinimas/nepatvirtinimas apie tai, kad jam buvo pateiktas pasirašyti parengtas atsakymas į Vilniaus AVPK KPV paklausimą, nepaneigia tiek tarnybinio patikrinimo, tiek teismo metu nustatyto fakto apie viršijant įgaliojimus pasirašytą ir išsiųstą atsakymą į Vilniaus AVPK KPV paklausimą, kuriuo, nesant tam teisinio pagrindo, buvo nuslėpta informacija apie galbūt KET pažeidimą padariusį Tarnybos pareigūną. Be to, iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies akivaizdu, kad teismas klaidos dėl apeliantės pareigų tarnybinio patikrinimo išvadoje aptariamu laikotarpiu nepadarė, todėl ir jos pareigas bei atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų normos šiuo aspektu yra pritaikytos tinkamai. Mano, jog teismas teisingai sprendė apie apeliantės kompetenciją pasirašant siunčiamus raštus kitoms teisėsaugos institucijos. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikiama nuoroda į Reglamento 121 punktą yra paimta iš konteksto, kadangi toliau šiame punkte duodama nuoroda į Administravimo valdybos kompetencijos ribas, kurios, kaip teisingai įvertinta Išvadoje ir Sprendime, neapima operatyvinės veiklos klausimų. Pažymi, kad apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad apeliantei yra skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, o argumentai, kad nebuvo pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Išvadoje, kaip reikalauja Tvarkos 20 punktas, išdėstytos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateiktas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyta, kurie konkretūs pareiškėjos veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tarnyba neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo suabejoti Išvados, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas, teisėtumu ar pagrįstumu. Apeliantės argumentai dėl jai pritaikytos griežčiausios nuobaudos ir jos neproporcingumo bei teisinio pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimo faktą nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, kaip ir argumentai, kad tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek teismo sprendime nepagrįstai formuluojami kaltinimai padarius Kodekse nustatytų reikalavimų pažeidimus, neužtikrinus korupcijos priemonių įgyvendinimo pagal Administravimo valdybos viršininko pareigybės aprašymo 7.5 punktą bei neužtikrinus darbo drausmės ir neinformavus Tarnybos vadovybės apie galimus tarnybinius pažeidimus.

Visų pirma, Kodekso 17 punkte nustatyta, kad už tarnybinės etikos pažeidimus tarnautojai gali būti patraukti tarnybinėn atsakomybėn, taigi tarnautojo elgesio svarstymas/nesvarstymas komisijoje nepašalina galimybės tarnautojo patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai ir į nustatytas byloje aplinkybes, teismo sprendime pagrįstai konstatuoti Kodekso normų pažeidimai. Antra, apeliantė, būdama Administravimo valdybos viršininke, turėjo pareigą atsakyti už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą valdyboje, siekiant užkirsti kelią valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi (pareigybės aprašymo 7.5 p.), užtikrinti darbo drausmę ir nedelsiant informuoti Tarnybos vadovybę apie jų galimus tarnybinius nusižengimus ar darbo drausmės pažeidimus (pareigybės aprašymo 7.7 p.).

Tarnybinio patikrinimo metu, taip pat ir teisme įrodžius sąmoningus apeliantės anksčiau minėtus veiksmus pasirašant ir išsiunčiant atsakymą į Vilniaus AVPK KPV paklausimą ir tokiu būdu padedant V. G. išvengti administracinės atsakomybės, pagrįstai konstatuoti pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.7 punktų pažeidimai. Teigia, jog teismo sprendime aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais apeliantė pažeidė teismo sprendime nurodytas teisės normas. Mano, jog nepagrįsti apeliantės prašymai kviesti liudytojus. Pažymi, kad A. R. ir J. G. liudytojais buvo kviesti pačios apeliantės prašymu.

Apeliantės argumentai dėl A. R. parodymų nepatikimumo ir prieštaringumo yra nepagrįsti, kadangi papildoma liudytojo apklausa tarnybinio patikrinimo metu yra leistinas (neuždraustas) veiksmas, siekiant išsiaiškinti ar patikslinti svarbias aplinkybes. Taip pat pažymi, kad A. R. parodymai nepaneigia tarnybinio patikrinimo ir teismo nustatytų teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių apeliantė buvo atleista iš vidaus tarnybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl FNTT direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. TE-157 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė ir konstatavęs, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, sprendė, jog ir Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi, jog prašo apklausti liudytoju byloje tuometinį FNTT vadovą V. G., tačiau V. G. šaukimas į teismą nebuvo įteiktas (t. II, b. l. 151, 152) ir teismo posėdis dėl to nebuvo atidėtas. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja išreiškė prašymą apklausti liudytoju FNTT direktoriaus pavaduotoją V. G., tačiau šis prašymas taip pat nebuvo tenkintas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjos teigimu, 2011 m. lapkričio 24 d. raštą (atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą), kurį parengė A. R., ji derino su FNTT vadovu V. G., kuris, anot jos, patvirtino, jog minėto rašto turinys ir jame nurodyti duomenys yra teisingi bei pavedė pareiškėjai pasirašyti šį raštą. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme V. G. apklaustas nebuvo, savo atsakymus į VRM Teisės departamento Teisės taikymo ir vidaus tyrimų skyriaus patarėjos I. B. klausimus jis išdėstė elektroniniame laiške. Iš byloje pateikto susirašinėjimo (t. I, b. l. 145-146) matyti, jog į klausimą „Dėl R. K. pasirašyto rašto kelių policijai – ar jūs žinojote apie tai? Ar liepėte jai ar A. R. parengti tokio turinio atsakymą ir pačiai R. K. pasirašyti, nes tai leidžia darbo reglamentas?“ V. G. atsakė, jog „Neprisimenu, ar man toks raštas (ar jo projektas) buvo pateiktas pasirašyti. Tarnybos reglamentas yra viešas dokumentas, kuris yra paskelbtas net tarnybos interneto svetainėje, todėl galite įvertinti Administravimo valdybos viršininko įgaliojimus“. Atsakydamas į klausimą „Ar V. G. rugsėjo mėn. Jus informavo, kad tai jis pažeidė KET 2011-05-31 vykdamas į mokymus Molėtuose? Ar jūs neliepėte jam nueiti tiesiogiai į kelių policiją ir pačiam išsiaiškinti? Ar jis neprašė Jūsų nuslėpti nuo kelių policijos to fakto, kad a/m vairavo jis“ V. G. nurodė, jog „Jokie Tarnybos darbuotojai man nesiūlė atlikti neteisėtų veiksmų“. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog pastarasis atsakymas yra sietinas būtent su V. G. veiksmais, t. y. V. G. nesiūlė atlikti V. G. neteisėtų veiksmų, nors Išvadoje, pateikiant pareigūnės R. K. teisinį vertinimą, preziumuojama, jog iš V. G. paaiškinimo galima daryti išvadą, kad ir R. K. nesiūlė V. G. atlikti jokių neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas tuometinio FNNT vadovo V. G. paaiškinimas (atsakymai į klausimus) nėra pakankamas ir išsamus, iš jo nėra aišku, ar V. G. derino su A. R. ar R. K. atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą turinį, ar nederino, ar V. G. R. K. patvirtino, jog 2011 m. lapkričio 24 d. rašto turinys yra tinkamas, ar pavedė pačiai R. K. pasirašyti minėtą raštą. Dėl išdėstytų argumentų, teismo vertinimu, liko neištirtos visos aplinkybės, susijusios su 2011 m. lapkričio 24 d. rašto parengimu.

Byloje esantis elektroninio laiško išrašas (t. I, b. l. 56) patvirtina, jog A. R. 2011 m. lapkričio 7 d. buvo informavęs FNTT direktoriaus pavaduotoją V. G. apie 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą (dėl greičio viršijimo), tačiau byloje nėra V. G. paaiškinimo, kodėl V. G. buvo persiųstas minėtas raštas ir ar V. G. su A. R. derino atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą turinį bei kontroliavo A. R. veiksmus, vykdant V. G. pavedimą parengti atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje neapklausė FNTT vadovo V. G. ir FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G., kurie gali paliudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes, suteikti reikalingos informacijos ir pašalinti abejones, susijusias su atsakymo (2011 m. lapkričio 24 d. rašto) į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą parengimu. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui iškvietus liudytojais V. G. ir V. G. bei juos apklausus ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1742/2012). Byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, nustatyti proceso pažeidimai, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimamas naujas sprendimas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje nurodyta, jog A. R. paaiškino, kad žodžiu su V. G. sutarė, jog šis nuvyks į kelių policiją, įteikė jam 2011 m. rugsėjo 9 d. rašto kopiją ir po poros savaičių pasidomėjo, ar V. G. nuvyko į policiją, tačiau negavo aiškaus atsakymo. Iš V. G. paaiškinimo, užfiksuoto Išvadoje, matyti, jog jis neigia, kad su juo kas nors būtų taręsis dėl nuvykimo į kelių policiją, jo manymu, buvo reikalingas Tarnybos atsakymas į policijos paklausimą, be to, 2011 m. rugsėjo 9 d. rašto kopija jam nebuvo įteikta (tyrimo metu šie V. G. paaiškinimai buvo vertinti kritiškai).

Pažymėtina, jog 2011 m. rugsėjo 9 d. raštas Tarnyboje gautas 2011 m. rugsėjo 14 d., o į jį atsakyta buvo tik po 1 mėnesio 10 dienų 2011 m. lapkričio 24 d. raštu. Išvadoje užfiksuota, jog pagal ATPK 2602 straipsnio 2 dalį, į policijos paklausimą turėjo būti atsakyta per 3 dienas, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 17 d. Taigi Tarnyba, gavusi paklausimą, turėjo nurodyti net tik automobilį vairavusį asmenį, bet taip pat tai padaryti per 3 dienas. Byloje nustatyta, jog atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą rengimas buvo pavestas A. R. (t. I, b. l. 33). Tačiau A. R. atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą per tris dienas neparengė ir tik po poros savaičių pasidomėjo, ar V. G. nuvyko į policiją. Negavęs aiškaus atsakymo, A. R. kreipėsi į R. K.. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir detaliau neanalizavo, kodėl A. R. laiku (per tris dienas) neatsakė į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą ir savo dispozicijoje minėtą raštą laikė dvi savaites, iki paklausė, ar V. G. nuvyko į policijos komisariatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aišku, ar A. R. atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą savo dispozicijoje dvi savaitės laikė savo iniciatyva, ar kieno nors kito nurodymu. A. R. 2011 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė R. K. laišką su paruoštu dokumentu ir R. K. 2011 m. lapkričio 23 d. jį informavo, jog gali pasiimti pasirašytą dokumentą, t. y. R. K. atsakymą į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą ruošė/derino 9 dienas (t. I, b. l. 138).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog R. K., gavusi A. R. atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. raštą projektą (t. I, b. l. 137), jį pakoregavo ir pakeitė tik tiek, jog jį perkėlė ant Administravimo valdybos blanko ir pati jį pasirašė, tačiau turinio prasmė iš esmės liko nepakeista (t. I, b. l. 32).

Pastebėtina, jog įvertinus pareiškėjos argumentus dėl būtinumo apklausti FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiąjį tyrėją V. K., kuris galėtų paliudyti, jog pareiškėja faktiškai nusišalino nuo tarnybinio patikrinimo pagal 2011 m. gruodžio 20 d. anoniminį skundą, pateiktą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, nelaikytina, jog yra reikalinga apklausti kaip liudytoją V. K., kadangi tarnybinio patikrinimo pagal VRM 2011 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 1D-8885(12) aplinkybės neturi teisinės reikšmės ginčijant Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja tokio prašymo nebuvo pateikusi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neapklausus visų liudytojų, teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl ankščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).

Teismui visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu ir teisėtu, o dėl ankščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė