f5a903ba-63f9-4d91-8d8a-9cecd9f81de2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-197/2017Proceso Nr. 1-50-9-00016-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.5.2; 2.4.6.5.1                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,gynėjui advokatui Raimundui Lideikai,nuteistajam D.

L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrino su Å iaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojant per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos – P. – ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikino sulaikymo laikas, iÅ¡bÅ«tas nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 10 d.Palikti nenagrinėti civiliniai ieÅ¡kiniai D.

G., Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“.Iš nuteistojo D. L. priteista 31,61 Eur (109,14 Lt) proceso išlaidų valstybės naudai.Baudžiamosios bylos dalis, kuria D. L. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl Å¡ios dalies Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. L. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas nesusijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), tačiau bÅ«damas faktinis jos savininkas, kadangi susitaręs su D. F., kad pastarojo vardu už savo lėšas nupirks bendrovę, kad D. F. bus oficialus bendrovės savininkas ir direktorius, o jis (D.

L.) vykdys bendrovės vardu Å«kinę finansinę veiklÄ , 2004 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (be numerio) iÅ¡ L. L. D. F. vardu nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. F. nežinant, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 31 d. iki gruodžio 5 d. nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui suklastojus tikrus dokumentus, tai yra įraÅ¡ant tikrovės neatitinkančius duomenis – 2005 m. sausio 31 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 213 įraÅ¡ius, kad E. G. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡mokama 11 000 Lt; 2005 m. rugpjūčio 30 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 226 įraÅ¡ius, kad D.

F. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡mokama 126 780,78 Lt; 2005 m. spalio 6 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 227 įraÅ¡ius, kad D. F. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡mokama 90 000 Lt; 2005 m. gruodžio 5 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 228 įraÅ¡ius, kad D. F. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡mokama 60 896 Lt, bei Å¡iuos dokumentus panaudojo, nurodydamas D. F. įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , nors realiai Å¡ie pinigai iÅ¡mokėti nebuvo, apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – didelės vertės turtÄ â€“ 288 676,78 Lt.Nuteistasis D.

L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Å iaulių apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nuosprendis nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai neiÅ¡tirti ir neįvertinti byloje esantys įrodymai, neteisingai nustatytos bylos aplinkybės, neįrodyta subjektyvioji nusikaltimo pusė, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, pažeistos BPK 20 ir 276 straipsnių nuostatos.Teigia, kad nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas, nepadarė, nes apgaule neįgijo svetimo turto, neklastojo kasos orderių Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, nedavė nurodymų D.

F., jog šis įtrauktų kasos išlaidų orderius. Teismas tinkamai neįvertino liudytojų R. P., R. G. parodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija galėjo būti tvarkoma apgaulingai ir nebuvo mokami pinigai pagal kasos pajamų orderius. Todėl nepagrįstai netenkino jo prašymo ir nenustatė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje iš viso galėjo būti 288 676,78 Lt. Į tai nebuvo atkreiptas dėmesys ir skiriant pakartotines užduotis specialistui. Liudytoja V. K. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus perdavė R.

P., jog Å¡i juos sutvarkytų. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus taip pat tvarkė ir G.. PaaiÅ¡kėjus kasos iÅ¡laidų orderių suraÅ¡ymo aplinkybėms, prašė apklausti G., bet teismas jo praÅ¡ymo netenkino. Teigia, kad nepažįsta V. K. ir R. P..Nuteistasis nesutinka, kad jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, patvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės. D.

F. parodymai byloje turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes Å¡is liudytojas buvo kaltinamas kitoje byloje ir, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, galėjo jį apkalbėti. Be to, D. F. parodymai nenuoseklÅ«s, jų nepatvirtina kiti byloje esantys surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Minėtas liudytojas nebuvo apklaustas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, todėl nei jis, nei teismas neturėjo galimybės užduoti klausimų, o jo parodymai pagarsinti pažeidžiant BPK 276 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ . Apeliantas savaip interpretuoja liudytojo D.

F. parodymus ir, jo manymu, šie parodymai nepatvirtino, jog jis apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, o tik pavirtino jo komercinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis negalėjo duoti nurodymų D. F. dėl kasos išlaidų orderių įtraukimo į išlaidas, nes šis pagal bylos duomenis bendrovėje nedirbo.Iš specialisto išvados ir specialistės Z. M. paaiškinimų teisme matyti, kad nevyko ūkinės operacijos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, neišmokėti pinigai.

Tai patvirtina R. G. ir R. P. parodymai, jog nebuvo gauti pinigai iÅ¡ R. G.. Apeliantas praÅ¡o iÅ¡teisinti dėl BK 182 straipsnio 2 dalies. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bendrinant bausmes į paskirtÄ bausmės laikÄ nebuvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Å iaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras – atmesti.Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkinamas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla dėl D.

L. kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neskundžiama. Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu skundžia tik tÄ apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla nagrinėjama neperžengiant nuteistojo apeliacinio skundo ribų.

Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, todėl, atlikus apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimÄ , konstatuotina, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl D. L. kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Å i nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako tas, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės arba jÄ panaikino.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys Å¡ių asmenų apsisprendimÄ dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2K-309/2013). Baudžiamajai apgaulei konstatuoti bÅ«tini trys požymiai: objektyviosios tiesos iÅ¡kreipimas; tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; tyčia – kaltininkas turi suvokti, kad jis sÄ moningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis ar informacijÄ .

Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ sukčiavimo atveju apgaulė taip pat laikoma, kai pateikiami suklastoti dokumentai, patvirtinantys prievolės įvykdymÄ , įvykusias Å«kines operacijas, sutartis ar kitus realiai nevykusius sandorius, pagal čekį ar vekselį antrÄ kartÄ inkasuojant pinigus, sudaromose sutartyse nurodant sutarties Å¡alies tikrovės neatitinkančius identifikacinius duomenis, mokesčių inspekcijai pateikiant suklastotus krovinio gabenimo dokumentus bei reikalaujant grÄ Å¾inti PVM ir kt. Veika ir padariniai sukčiavimo sudėtyje apibrėžiami keturiais alternatyviais požymiais: savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę; savo ar kitų naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino.

Be to, turi bÅ«ti nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių, t. y. jog veika buvo nukentėjusiojo turto aktyvo sumažėjimas ar turto pasyvo padidėjimas arba ekonominio pobÅ«džio turtinės žalos tiesioginė ir pagrindinė priežastis. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl ji laikoma baigta, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is jÄ Ä¯gyvendino.

Apie turtinės prievolės iÅ¡vengimo baigtumo momentÄ teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Paprastai nusikalstama veika yra baigta nuo to momento, kai dėl apgaulės kreditorius praranda realiÄ galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba Å¡ios galimybės yra esmingai apsunkintos (LAT nutartis Nr. 2K-453-648/2016). Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgis svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengs turtinės prievolės arba jÄ panaikins, numato, jog dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir to nori.Nuteistasis D.

L. niekada nepripažino dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o tuo labiau tvarkęs įmonės buhalterinius dokumentus ar dėl to davęs įmonės direktoriams kokius nors nurodymus. Teismuose tvirtino, kad jam buvo siÅ«loma įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tačiau jis jų neįsigijo. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo D. G., A. L., D. F., tačiau jis Å¡ioje įmonėje nedirbo. <...> Teigia, kad nei D. F., nei buhalterei nedavė nurodymų įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ nenustatyto asmens suklastotus dokumentus dėl neįvykusių Å«kinių operacijų, nes nebuvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijÄ (t. 8, b. l. 155–162; t. 12, b. l. 57).Siekiant atsakyti į D.

L. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti liudytojai R. P., V. K., I. R. (buvusi G.), R. G., nuteistasis D. L., specialistė Z. M., taip pat ištirti dokumentai – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendis, kuriuo R. P. nuteista ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikro dokumento suklastojimo sandoriams su šia įmone pagrįsti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo R.

G. nuteistas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu suklastotų dokumentų įtraukimÄ Ä¯ R. G. Å«kininko Å«kio buhalterinę apskaitÄ . Å ie naujai iÅ¡tirti įrodymai vertinami kartu su pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais, jungiant juos į bendrÄ visumÄ .Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad suklastotuose kasos pajamų orderiuose nurodyta, jog buvo iÅ¡mokėti pinigai E. G. ir D. F., t. y. 2005 m. sausio 31 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 213 įraÅ¡yta, kad E. G. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡mokama 11 000 Lt; 2005 m. rugpjūčio 30 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 226 įraÅ¡yta, kad D.

F. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡mokama 126 780,78 Lt; 2005 m. spalio 6 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 227 įraÅ¡yta, kad D. F. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡mokama 90 000 Lt; 2005 m. gruodžio 5 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 228 įraÅ¡yta, kad D. F. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡mokama 60 896 Lt. Tačiau liko nepaÅ¡alintos abejonės, kad bÅ«tent nuteistasis D. L. Å¡iuos dokumentus panaudojo, nurodydamas D. F. įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , nors realiai Å¡ie pinigai iÅ¡mokėti nebuvo, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – didelės vertės turtÄ â€“ 288 676,78 Lt.Å iaulių apygardos teismas D.

L. kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalies grindė D. F., D. G., D. B., M. I., E. G., V. K. parodymais, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, 2007 m. sausio 3 d. specialisto išvada ir specialistės Z. M. paaiškinimais. D. L. savo apeliaciniame skunde teigia, kad D. F. parodymai byloje turi būti vertinami kritiškai, nes šis liudytojas buvo kaltinamas kitoje byloje, todėl, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, galėjo jį apkalbėti. Be to, D.

F. parodymai nenuoseklÅ«s, jų nepatvirtina kiti byloje esantys surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Minėtas liudytojas nebuvo apklaustas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, todėl nei jis, nei teismas neturėjo galimybės užduoti klausimų, o jo parodymai pagarsinti pažeidžiant BPK 276 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ .Pagal BPK 276 straipsnį kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai gali bÅ«ti perskaitomi, tačiau įstatymo leidėjas numatė ir tam tikrus apribojimus, t. y. parodymai turi bÅ«ti duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme ir tik tada numatomos dar ir kitos sÄ lygos: parodymus davęs proceso dalyvis yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, atsisako arba vengia duoti parodymus, kai nurodo neprisimenantis aplinkybių, duoda iÅ¡ esmės skirtingus parodymus.

Numatyta galimybė ir perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigÅ«nus (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau Å¡ie parodymai naudojami tik byloje esantiems įrodymams patikrinti.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. F. buvo siunčiami teismo Å¡aukimai, bet jie grįždavo neįteikti. Teismas kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariatÄ ir buvo gautas tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės įteikti teismo Å¡aukimo D.

F., nes nuvykus nurodytu adresu niekas neatidarė durų. Todėl buvo nuvykta ir pas jo tėvus. V. F. paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus yra iÅ¡vykęs į užsienį. VRM duomenų bazėje užfiksuota, kad D. F. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å veicarijoje nuo 2013 m. sausio 11 d. (t. 8, b. l. 89). Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teisme D. F. nebuvo apklaustas, nors ir buvo kviečiamas į teismo posėdžius. Taigi teismas iÅ¡naudojo visas galimybes iÅ¡kviesti liudytojÄ D. F. į teismÄ , todėl pagal BPK 276 straipsnį galėjo pagarsinti D.

F. parodymus. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių D. L. argumentas, jog parodymai pagarsinti pažeidžiant BPK 276 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ , atmetamas. Taip pat D. F. buvo kviečiamas ir į apeliacinės instancijos teismo posėdžius, tačiau jam Å¡aukimai grįždavo neįteikti dėl tokių pačių priežasčių, todėl ir Å¡ios instancijos teisme liudytojas nebuvo apklaustas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teisme buvo pagarsinti D. F. parodymai, duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir prokurorui, t. y. 2010 m. kovo 9 d.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Panevėžio apskrities skyriaus vyresniajam tyrėjui R. T., 2007 m. gegužės 17 d. Panevėžio rajono PK KP NTS ENTP tyrėjai R. K. ir 2007 m. spalio 4 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorui K. G. (t. 5, b. l. 91–93, 99–101, 110–112). Kaip jau minėta pirmiau, įstatymo leidėjas nenumatė galimybės tokius parodymus, kurie duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, vertinti kaip savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodymų Å¡altinį, nes tokie parodymai vertinami kaip duomenys, galintys patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir bÅ«ti reikÅ¡mingi formuojant teismo vidinį įsitikinimÄ , galutiniam įrodymų vertinimui (LAT nutartys Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-340-746/2016).Å iuose D.

F. parodymuose nurodyta, kad 2004 m. gruodžio mėnesį D. L. pasakė, jog reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėti patalpų, nes D. L. nori jo vardu nupirkti įmonę, kurioje turės prižiÅ«rėti gamybÄ . D. L. susitarė, kad pirks įmonę, o jis tik pasirašė akcijų pirkimo sutartį. Po kiek laiko D. L. pasakė, kad turi bÅ«ti ir Å¡ios įmonės direktoriumi. <...> Apie 2005 m. sausio 31 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 213 E. G. iÅ¡mokėtus 11 000 Lt nieko negali pasakyti.

O kasos iÅ¡laidų orderiuose Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228 ne jo paraÅ¡ai, Å¡iuose dokumentuose esantys įraÅ¡ai taip pat ne jo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų netvarkė, jų neturėjo, o tik kartais D. L. nurodymu pasiraÅ¡ydavo jo pateiktus dokumentus, nesigilindamas į jų turinį. Taigi iÅ¡ Å¡ių D. F. pagarsintų parodymų bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir buhalterine apskaita rÅ«pinosi D. L., todėl galėjo ir į apskaitÄ Ä¯traukti kasos iÅ¡laidų orderius, kuriais įformintos realiai neįvykusios Å«kinės operacijos, tačiau bÅ«tina, kad juos patvirtintų kiti byloje esantys teismų iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, t. y. liudytojų D. G., D. B., M. I., E. G., V. K. parodymus, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, 2007 m. sausio 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ ir specialistės Z. M. paaiÅ¡kinimus, taip pat apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad tiek D. L., tiek D. F. dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tačiau lieka nepaÅ¡alinta abejonė, kad bÅ«tent nuteistojo D.

L. nurodymu minėti suklastoti kasos iÅ¡laidų orderiai buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ ir jų pagrindu D. L. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – didelės vertės turtÄ â€“ 288 676,78 Lt.Liudytojų D. G., D. B. ir M. I. parodymais nustatyta tik tai, jog D. L. dalyvavo D. F. įsigyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat Å¡ios bendrovės veikloje.Liudytojas D. G. parodė, kad dėl įmonės pardavimo su juo tarėsi D.

L., tačiau dokumentus pasirašė ir akcijos buvo parduotos D. F., kuris vėliau buvo ir bendrovės direktorius. Teisme Å¡is liudytojas patvirtino, kad D. L. teiravosi apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimÄ ir jį organizavo, tačiau visus dokumentus pasirašė D. F.. Nors mano, kad D. F. buvo statytinis (t. 2, b. l. 56–58; t. 8, b. l. 5–7), tačiau Å¡is teiginys niekuo nepagrįstas, nes liudytojas tolesnėje įmonės veikloje nedalyvavo ir po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo iÅ¡vyko dirbti į užsienį.Liudytojas D.

B. parodė, kad D. L. jam pasiÅ«lęs pasirÅ«pinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. prižiÅ«rėti įmonę ir jos Å«kio reikalus. Prižadėjo priimti į darbÄ , tačiau taip ir neįdarbino. D. L. už įvairias paslaugas, vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , jam buvo skolingas 2 000 Lt, todėl paprašė atlyginti. D. L. pasiÅ«lė už skolÄ paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autokrautuvÄ . Teisme minėtas liudytojas patvirtino, jog supratęs, kad D.

L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, nes siūlė jam vadovauti lentpjūvei. Jis joje dirbo mėnesį laiko, todėl susidarė 2 000 Lt skola. Pasakė D. L., kad reikia atsiskaityti, todėl jam buvo perleistas autokrautuvas. Tačiau šis liudytojas taip pat nurodė, kad D. F. buvo šios įmonės direktorius, nes atvažiuodavo medienos tiekėjai ir jo ieškodavo. Apie šios įmonės finansinius reikalus nieko nežinojo (t. 3, b. l. 158–159, t. 8, b. l. 69–70). Liudytojas M. I. parodė, kad nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 24 d.

ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, tačiau jam nebuvo perduoti buhalteriniai dokumentai, vėliau iš šių pareigų save atleido. D. L. jo paprašė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes yra kitos įmonės direktorius ir negali dirbti keliose įmonėse. Paaiškino, kad nereikės tvarkyti apskaitos, nes tam nusamdyta buhalterė. Po jo vėl direktoriumi buvo „pastatytas“ D. F.. Teisme M. I. patvirtino, jog jis tris savaites buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Å ias pareigas jam pasiÅ«lė D. L.. Teigia, kad jam nebuvo perduoti buhalteriniai dokumentai, nebuvo įraÅ¡ytas kaip direktorius ir Registrų centre. D. F. atvažiuodavo į įmonę, žiÅ«rėdavo, kiek yra pirmarÅ«Å¡ių, kiek kitokių lentų, tikriausiai jis buvo ne eilinis žmogus bendrovėje. Teigia, kad kelis kartus D. L. yra davęs jam pinigų už darbÄ , o Å¡iaip už darbÄ niekas nemokėdavo, todėl pasiimdavo malkomis (t. 5, b. l. 53–54; t. 8, b. l. 85). IÅ¡ aptartų Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad jie apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos tvarkymÄ nieko nežino ir nė vienas nepatvirtino, jog D.

L. bÅ«tų liepęs D. F. į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti suklastotus kasos pajamų orderius Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228. Tačiau iÅ¡ parodymų taip pat matyti, kad įmonės veikloje dalyvavo ir D. L., ir D. F.. Liudytoja E. G. iÅ¡ viso nieko nepatvirtino dėl D. L. kokių nors neteisėtų veiksmų, nes nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjų nematė, o sutartį pasiraÅ¡yti atvežė sÅ«nus. Teigė, jog ji nepasirašė kasos pajamų orderyje Nr. 213 ir negavo 11 000 Lt (t. 1, b. l. 129; t. 2, b. l. 45–47; t. 8, b. l. 37).

Liudytoja V. K. parodė, kad 2005 m. kovo mėnesį, tiksliai datos neatsimena, į jÄ kreipėsi pažįstama R. P., kuri paprašė, kad sutvarkytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus. R. P. paaiÅ¡kino, kad buvo pažadėjusi pati sutvarkyti bendrovės apskaitos dokumentus, tačiau dėl laiko stokos to negali padaryti. Jai buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kurie buvo visiÅ¡kai sutvarkyti iki 2004 m. lapkričio 30 d., kiti pirminiai apskaitos dokumentai buvo nevisiÅ¡kai užpildyti, be reikiamų rekvizitų.

Taip pat buvo pridėti popieriniai lapai (suvestinės), kuriuose nurodytos atliktos operacijos, tačiau tai neįforminta pirminiais apskaitos dokumentais. Todėl iš minėtų popierinių lapų perrašė duomenis į pirminius apskaitos dokumentus, bet šių dokumentų nepasirašė. Pripažino, kad ji išrašė 2005 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 213, tačiau prie įrašų „įmonės vadovas“, „gavėjo parašas“ ji nepasirašė. Kas juos pasirašė, nežino.

Mano, kad tÄ turėjo padaryti D. F.. 2005 m. rugsėjo mėnesį visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus grÄ Å¾ino R. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. F. nepažįsta ir nėra mačiusi. Teisme liudytoja nurodė, kad R. P. pažįsta kaip kolegę, dirbančiÄ buhalterijos srityje. R. P. suvedė su bankroto administratoriumi J. V., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo keliama bankroto byla. R. P. prašė sutvarkyti buhalterinę apskaitÄ . Tvirtina, kad jai buvo pateikti ranka užpildyti lapai, kasa.

Kai kas jau buvo iÅ¡raÅ¡yta kaip sÄ skaitos faktÅ«ros, jas reikėjo įtraukti į registrus arba atvirkščiai: buvo pateikti registrai, bet nebuvo pirminių dokumentų. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nepildė, bet pildė kasos knygas, iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderius, nes buvo kvitai, avanso apskaitos, kad iÅ¡ kasos imami pinigai. Teigia, kad į šį darbÄ Ä¯traukė savo darbuotojas, nes pati neturėjo laiko. SuraÅ¡ant dokumentus rėmėsi juodraščiais. Galėjo bÅ«ti nebaigti pildyti dokumentai, nes R.

P. turėjo viskÄ peržiÅ«rėti. Jos atliko tik techninį darbÄ , o R. P. turėjo pasidaryti juridinį ir buhalterinį darbus, t. y. viskÄ pasibaigti. Patvirtino, kad surašė orderį Nr. 213, bet jo nepasirašė. Liudytoja patvirtino, kad jos įmonėje buvo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai už 2005 m. pirmÄ jį ketvirtį, o 2005 m. rugpjūčio 30 d., 2005 m. spalio 6 d., 2005 m. gruodžio 5 d. orderių nepildė ir jų nepripažįsta, nes jie skiriasi savo forma (t. 2, b. l. 48–49; t. 9, b. l. 3–4).

Taigi minėta liudytoja taip pat nepavirtina pažinojusi D. L. ar jo nurodymu pildžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ .Å i liudytoja buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme. Ji parodė, kad nepažįsta D. L.. Teigia, kad kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, į jÄ kreipėsi bankroto administratorius ar tai pati R. P. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų sutvarkymo. Kadangi tai buvo labai seniai, ji negalinti tiksliai pasakyti, kas į juos kreipėsi, bet prisimena, kad buvo pateiktas parduotuvės „M.“ maiÅ¡elis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais.

Å iuos dokumentus susegė į segtuvus. Ten buvo vieno ar poros ketvirčių dokumentai. Visas darbas buvo susegti ir užpildyti pirminius dokumentus pagal jiems pateiktus juodraÅ¡tinius blankus, kurie buvo užpildyti ranka. Mano, kad kompiuteriu buvo pildoma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga. Paskui visi dokumentai atspausdinti, suriÅ¡ti ir perduoti R. P.. Kai liudytojai buvo parodytas kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 213 (t. 2, b. l. 6), ji nurodė, kad šį dokumentÄ pildė jos darbuotoja I. R. (buvusi G.) iÅ¡ joms pateiktų juodraščių, tačiau kas pasirašė po Å¡iuo dokumentu, nežino, o ir pagrindas Å¡iame dokumente nenurodytas, nes nebuvo žinomas.

PagrindÄ , matyt, turėjo įraÅ¡yti tas, kuris pasiėmė dokumentus. Jos tik surašė tuos duomenis, kuriuos turėjo, o ar supildyta teisingai ir (ar) Å«kinės operacijos įvykdytos, turėjo atsakyti tas, kuris jas vykdė. Atsakydama į kolegijos pirmininkės klausimÄ , paaiÅ¡kino, kad D. F. nepažįsta ir neteko bendrauti, tik iÅ¡ dokumentų žinojo, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pripažino, kad dokumentai buvo pildomi atgaline data, t. y. jie iÅ¡raÅ¡yti vėliau nei ant dokumento nurodyta data, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, kada tai buvo padaryta.

Mano, kad galėjo bÅ«ti ir 2005 m. pabaiga. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus tvarkė I. R. (buvusi G.) vienÄ kartÄ . Posėdžio metu liudytojai V. K. buvo parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderiai Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228 (t. 1, b. l. 132–134). ApžiÅ«rėjusi dokumentus, liudytoja nurodė, kad nei ji, nei jos įmonės darbuotojos Å¡ių dokumentų nepildė, ir dar kartÄ paaiÅ¡kino, kad buvo užpildyta įžanga, sutvarkyti dokumentai ir perduoti R.

P., nė ant vieno dokumento nepasirašinėjo, kasos išlaidų orderio Nr. 213 tvirtinimas turėjo vykti ne jų įstaigoje (t. 12, b. l. 124–126). Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta ir liudytoja I. R. (buvusi G.). Ji parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, todėl pažįsta direktorę V. K., o R. P. nepažįsta. Kai liudytojai buvo parodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis Nr. 213 (t. 2, b. l. 6), ji pripažino, jog būtent ji užpildė šį kasos išlaidų orderį, tačiau jame nepasirašė.

Kokiomis aplinkybėmis buvo užpildytas Å¡is kasos iÅ¡laidų orderis, pagal kurį akcininkei E. G. buvo iÅ¡mokėta 11 000 Lt, neprisimena. Negali pasakyti, ar kasos iÅ¡laidų orderyje nurodyta data reiÅ¡kia, kad orderis buvo užpildytas bÅ«tent tÄ dienÄ . Negali pasakyti ir to, ar pagal šį kasos iÅ¡laidų orderį pinigų iÅ¡mokėjimas vyko tÄ pačiÄ dienÄ , anksčiau ar vėliau, nes ji iÅ¡ viso nežino apie realiai vykusį pinigų iÅ¡mokėjimÄ pagal šį kasos iÅ¡laidų orderį, pripažino, kad pagal kasos iÅ¡laidų orderius pinigai bÅ«davo iÅ¡mokami jai nedalyvaujant.

Juos iÅ¡raÅ¡ydavo įmonių savininkų nurodymu. D. L., D. F. ir R. G. nepažįsta. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė buhalterinės apskaitos tvarkymu, tai darbo užduotis gaudavo iÅ¡ V. K.. Jai bÅ«davo priskiriama įmonė ir tada bendraudavo su įmonės savininkais, tačiau neatsimena, kad V. K. jai bÅ«tų davusi užduotį tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Kai liudytojai buvo parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos fragmentai (t. 1, b. l. 161–162), Å¡i nurodė, kad negali pasakyti, ar Å¡ie kasos knygos fragmentai yra pildyti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Jai atrodo, kad ne, nes kasos knygos forma buvo ne tokia, tačiau praėjo labai daug laiko, todėl tiksliai negali pasakyti (t. 12, b. l. 148–149).Liudytoja R. P. dėl Å¡ių aplinkybių buvo apklausta apeliacinės instancijos teisme. Ji parodė, kad D. L. nepažįsta ir Å¡iame teismo posėdyje jį mato pirmÄ kartÄ . Su D. F. teko susitikti, nes pažįstama dėstytoja E. Å . paprašė sutvarkyti jo įmonės buhalterinę apskaitÄ . Tuo metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo daug darbo, todėl papraÅ¡iusi V.

K., kuri tuo metu dirbo buhalterinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad Å¡iuos dokumentus sutvarkytų. Teigia, kad pati jokios apskaitos Å¡ioje įmonėje netvarkė, bet viskÄ perdavė V. K.. Nurodė, kad jai pateiktus dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo gauti tik iÅ¡ D. F.. Liudytoja taip pat buvo apklausta ir dėl R. G. tvarkytos buhalterinės apskaitos, kuri susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytais buhalteriniais dokumentais, tačiau R.

P. neigė iÅ¡raÅ¡iusi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir kasos iÅ¡laidų orderius, nors vėliau pripažino, kad buvo nuteista už tai, kad netinkamai tvarkė R. G. įmonės buhalterinę apskaitÄ (t. 12, b. l. 122–127).Liudytojas R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek abiejų instancijų teismuose tvirtino, jog jam priklausančio Å«kio buhalterijÄ tvarkė R. P.. Jis nepažinojo nei D. F., nei D. L.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaręs realių sandorių ir pinigų už juos nemokėjo, bet pasirašęs po Å¡iai įmonei iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir kasos iÅ¡laidų orderiais, kuriuos jam pateikė R.

P.. Pripažino, kad buvo teisiamas už netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ savo Å«kyje ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų (t. 1, b. l. 163; t. 5, b. l. 16–17; t. 8, b. l. 70–71; t. 12, b. l. 171). Tokius liudytojo R. G. parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme pateikti ir iÅ¡tirti dokumentai – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendis ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. teismo baudžiamasis įsakymas (t. 12, b. l. 107–118, 160–168).

Nors Å¡io liudytojo parodymai tiesiogiai nesusiję su D. L. pripažinimu kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau iÅ¡ jų matyti, kas galėjo bÅ«ti susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, nes jam bÅ«tent liudytoja R. P. pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir kasos iÅ¡laidų orderius, susijusius su sandoriais, sudarytais su UAB „(duomenys neskelbtini)“.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjant pirmiau nurodytas baudžiamÄ sias bylas kaip liudytojas buvo apklaustas ir D.

F., kuris parodė, kad 2004 m. gruodžio 15 d. nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Bendrovės direktoriumi buvo nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki 2005 m. vasario 1 d. Medienos verslas nesisekė, todėl nuo 2005 m. rudens įmonė nevykdė veiklos, o 2006 m. bankrutavo. Teigė, kad bendrovėje nebuvo buhalterio ir kasininko pareigybių, už visÄ buhalterinę dokumentacijÄ buvo atsakingi direktoriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinių sandorių su R. G. Å«kiu neturėjo ir nieko jam nepardavė.

Be to, apie R. G. Å«kį nieko nėra girdėjęs. Tyrimo metu jam parodžius dokumentus: 2005 m. rugpjūčio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LGA Nr. 2650132, 2005 m. gruodžio 4 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LGA Nr. 2650160, 2005 m. rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderį Ser. KER Nr. 08, 2005 m. rugpjūčio 25 d. kasos pajamų orderį Ser. KER Nr. 09, 2005 m. gruodžio 4 d. kasos pajamų orderį Ser. KER Nr. 17, 2005 m. gruodžio 8 d. kasos pajamų orderį Ser. KER Nr. 18, paaiÅ¡kino, kad prie Å¡ių įrašų „akcininkas D.

F.“ yra ne jo parašas. Kasos pajamų orderiuose nurodytų pinigų sumų negavo, kas galėjo pasirašyti už jį, neįtaria. Teigė, kad tiksliai negali pasakyti, kada, bet mano, kad tai buvo 2005 m. pabaigoje, jis norėjo surasti asmenį ar įmonę, kuri sutvarkytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Jis su buhaltere susitiko P. mieste ir atidavė jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, po savaitės ar ilgiau juos pasiėmė. Ši moteris pasakė, kad apskaitoje yra nesklandumų.

KÄ ji surašė, jis irgi nežino, nes nieko nesupranta apie buhalterijÄ . Pasiėmė dokumentus, jų neskaitęs, todėl nežino, kas buvo apskaityta jo buhalterinės apskaitos registruose. Jau minėtame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės taip pat nepatvirtina, kad bÅ«tent D. L. panaudojo apgaulę, t. y. įtraukė į buhalterinę apskaitÄ kasos iÅ¡laidų orderius Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, ir taip savo naudai įgijo svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – didelės vertės turtÄ â€“ 288 676,78 Lt (83 606,57 Eur).

Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės labiau susijusios su tuo, jog D. L. iniciatyva buvo įsigytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, tačiau direktoriumi paskirtas D. F.. Liudytojai patvirtino, jog bÅ«tent D. L. jiems siÅ«lydavo pirkti arba pasiimti už skolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius įrenginius, tačiau niekas nepatvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijÄ tvarkė bÅ«tent D. L. (t. 5, b. l. 113–128). 2007 m. sausio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-5/2 ir specialistės Z.

M. paaiÅ¡kinimai patvirtina tik tÄ faktÄ , kad 2004–2005 m. tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAÄ®) reikalavimai. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/2 konstatuota, jog pažeidžiant BAÄ® 13 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ apskaitos dokumentuose nurodyti neteisingi rekvizitai: 2005 m. kasos iÅ¡laidų orderiuose įformintų sumų, t. y. E. G. – 11 000 Lt, o D.

F. – 277 676,78 Lt, negavo ir nepasirašė minėtų dokumentų. Pažeista ir Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, nes į 2005 m. apskaitÄ Ä¯traukta realiai neįvykusios Å«kinės operacijos, t. y. keturiuose kasos iÅ¡laidų orderiuose įformintas 288 676,78 Lt iÅ¡mokėjimas (D. F. vardu – 277 676,78 Lt, o E. G. vardu – 11 000 Lt) (t. 1, b. l. 20–46). Specialistė Z. M. teisme patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡raÅ¡yti trys kasos iÅ¡laidų orderiai, kurių suma sudaro apie 277 000 Lt ir kurie įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D.

F. vardu, nurodyta pinigų iÅ¡mokėjimo tikslinė paskirtis – mokėti už pirktas prekes. D. F. nuo 2005 m. vasario 1 d. bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir nebuvo atsakingas asmuo, todėl bendrovė jam pinigų atsiskaityti už prekes iÅ¡mokėti negalėjo. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės 2005 m. apskaitoje nėra dokumentų, įrodančių prekių pirkimÄ už gautus pinigus. Pats akcininkas teigė, kad kasos iÅ¡laidų orderiuose Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228 įformintų pinigų negavo ir Å¡iuose dokumentuose nepasirašė.

Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuose dokumentuose įformintos Å«kinės operacijos neįvyko, nors ir buvo įtrauktos į apskaitÄ (t. 8, b. l. 159–164). Taigi Å¡ie įrodymai patvirtina, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ buvo įtraukti kasos iÅ¡laidų orderiai Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, nors realiai pagal juos ir neįvyko Å«kinės operacijos, tačiau jie nepatvirtina, jog bÅ«tent juos į buhalterijÄ nurodė įtraukti ar pats įtraukė D. L..Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Z.

M. paaiÅ¡kino, kad ji parengė specialisto iÅ¡vadÄ ir mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, sprendžiant pagal buhalterinius dokumentus, buvo tokios grynųjų pinigų sumos, kurios nurodytos kaip iÅ¡mokėtos pagal kasos iÅ¡laidų orderius, nes prieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų tai nurodžiusi iÅ¡vadoje. Mano, kad bÅ«tų galima pagal jai pateiktus buhalterinius dokumentus, kasos knygÄ nustatyti, koks tuo metu buvo dokumentinis kasos likutis, tačiau, kaip jau minėjo, kasoje nebuvo konstatuotas pinigų trÅ«kumas ar perteklius, todėl tokie pinigai pagal dokumentus buvo kasoje.

Žinoma, koks buvo realus kasos likutis, niekas negalės nustatyti. 2007 m. sausio 3 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitÄ Ä¯traukė realiai neįvykusias Å«kines operacijas, bet Å¡ios operacijos laikomos neįvykusiomis ne todėl, kad įmonės kasoje nebuvo pinigų, o dėl kitų priežasčių. Å ių operacijų realumas ar nerealumas buvo konstatuojamas pagal dokumentų turinį ir formÄ , kiek jie atitinka reikalavimus ar jų neatitinka. Nurodė, kad apsimestinių sandorių nenagrinėjo, bet iÅ¡vadas darė pagal jai pateiktus dokumentus (t. 12, b. l. 57–58).

Iš to matyti, kad pagal specialistei pateiktus dokumentus kasoje turėjo būti grynųjų pinigų, kurių sumai ir buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, tačiau ar tie pinigai realiai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, kaip ir teigiama D. L. apeliaciniame skunde, nenustatė, o šiuo metu nebeįmanoma nustatyti. Todėl lieka nepašalinta abejonė, ar tokios pinigų sumos realiai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje ir ar jas galėjo pasisavinti būtent nuteistasis D.

L.. Tuo labiau kad pinigų pasisavinimas siejamas tik su, specialistės manymu, realiai neįvykusiomis finansinėmis operacijomis. Net ir konstatavus faktÄ , jog tie pinigai realiai buvo kasoje, įvertinus visus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, lieka nepaÅ¡alintos abejonės, jog juos pasisavino D. L., o ne kitas asmuo, turėjęs teisę tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitÄ , valdyti bendrovę ir faktiÅ¡kai tai vykdęs. Tuo labiau kad minėtuose pirminiuose buhalteriniuose dokumentuose taip pat nėra ir nuteistojo D.

L. parašų.  Taigi, iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės vadovavo D. F., jis rūpinosi bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl to tarėsi su liudytoja R. P.. Liudytoja R. P. taip pat patvirtino, kad buvo susitikusi su D. F. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tvarkymo ir juos perdavė tvarkyti liudytojai V. K.. Liudytoja V. K. pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus gavo būtent iš R.

P., jos darbuotoja atliko techninį darbÄ ir suvedė juodraÅ¡tyje buvusius dokumentus, iÅ¡rašė ir pirminius dokumentus, kurių trÅ«ko. Kaip matyti, kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 213 buvo iÅ¡raÅ¡ytas liudytojos I. R. (buvusi G.), ir to minėta liudytoja neneigia, tačiau nurodo, kad ji pinigų nemokėjo ir po dokumentu nepasirašė. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais galėjo disponuoti tiek D. L., tiek D. F., tiek R. P., tiek V. K., tiek ir I.

R. (buvusi G.). Nustatyti tiksliai, kas ir kieno nurodymu įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ kasos iÅ¡laidų orderius Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228, neįmanoma. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai neabejotinai nepatvirtino to fakto, jog bÅ«tent D. L. naudojo apgaulę siekdamas savo naudai įgyti svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – didelės vertės turtÄ â€“ 288 676,78 Lt (83 606,57 Eur) ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė ar liepė D.

F. įtraukti kasos iÅ¡laidų orderius Nr. 213, Nr. 226, Nr. 227, Nr. 228. Teisėjų kolegija dėl pirmiau iÅ¡dėstytų motyvų konstatuoja, kad D. L. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, teismo iÅ¡vados nepagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti asmens, kuriam taikoma baudžiamoji atsakomybė, naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Esant tokiai situacijai D. L. iÅ¡teisinamas dėl sukčiavimo, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kadangi D. L. iÅ¡teisinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, naikinamos Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu jam paliktos galioti kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento – jo tapatybės kortelės Nr. 1155630 – paėmimas. Taip pat naikinami bausmių subendrinimas, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ D. L. neiÅ¡ieÅ¡komos proceso iÅ¡laidos valstybei – 31,61 Eur (109,14 Lt). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį: D. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis D. L. subendrinta bausmė su Å iaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu D. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojant per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto – P. – ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Nepriteisti iÅ¡ D.

L. 31,61 Eur (109,14 Lt) proceso iÅ¡laidų valstybei. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                             Laima Garnelienė                                                                                                                                       Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                                              Linas Žukauskas