f5a1007c-2575-40b1-af68-a61aa0f8168e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1015-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06005-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.10; 35.4; 34.5; 121.14; 121.18 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. sausio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Cargo and go“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Cargo and Go“ dėl 19 999,53 Lt skolos ir metinių palÅ«kanų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismÄ su reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Cargo and Go“ 19 132,27 Lt skolÄ (žalos atlyginimÄ ) ir 867,26 Lt palÅ«kanas bei Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 19 999,53 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, remdamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau- TPVCAPDÄ®), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, paskaičiavimais.IeÅ¡kinys buvo iÅ¡nagrinėtas dokumentinio proceso tvarka ir 2011-07-15 preliminariu sprendimu ieÅ¡kinys buvo visiÅ¡kai patenkintas.Atsakovas UAB „Cargo and Go“ pateikė prieÅ¡taravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, o ieÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡taravimus.

Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-31 galutiniu sprendimu nusprendė 2011-07-15 preliminarų teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priimti galutinį sprendimÄ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai tenkinti. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 19 132,27 Lt žalos atlyginimÄ , 867,26 Lt metinių palÅ«kanų, viso 19 999,53 Lt, Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 19 999,53 Lt sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-07-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 521,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad ginčo Å¡alys 2009-03-17 pasirašė transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 7181940 dėl automobilio DAF FT XF 105/460“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės. Draudėjas (atsakovas) įsipareigojo iki 2009-03-19 sumokėti 3 500 Lt dydžio draudimo įmokÄ , o iki 2009-09-19 – dar 3 500 Lt. Draudimo sutartis įsigaliojo 2009-03-17 nuo jos sudarymo, kadangi draudimo sutartyje nurodytas vėlesnis draudimo įmokos mokėjimo terminas.

Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Jungtinėje Karalystėje įvykusio draudiminio įvykio (autoavarijos) metu 2009-12-21 buvo apgadintas automobilis „MB E280CDI“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Autoįvykio kaltininku pripažintas UAB „Cargo and Go“ vairuotojas, vairavęs draustÄ automobilį. IeÅ¡kovas 2010-09-28 sumokėjo 19 132,27 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui. Atsakovas UAB „Cargo and Go“ nebuvo sumokėjęs ieÅ¡kovui draudimo įmokų, todėl ieÅ¡kovas reikalauja priteisti 19 132,27 Lt dydžio žalos atlyginimÄ â€“ ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ autoįvykio metu nukentėjusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad preliminarus sprendimas atitinka pateiktus į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau- CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo santykius, Draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, todėl nėra pagrindo jį keisti remiantis nepagrįstais atsakovo nurodytais motyvais ir argumentais. Teismas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 6 ir 7 dalimis, pažymėjo, kad Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad įmokos buvo sumokėtos vėliau ir draudimo kompanija jų negrÄ Å¾ino draudėjui.

Teismas atsižvelgė į tai, kad abi draudimo sutartį pasiraÅ¡iusios Å¡alys yra juridiniai asmenys, verslininkai, atsakovas UAB „Cargo and go“ nuolat draudžia UAB DK „PZU Lietuva“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemones. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal draudimo sutartį ir nesumokėjo per nustatytÄ terminÄ draudimo įmokų. Draudimo sutartis atsakovo visiÅ¡kai nebuvo vykdoma ir pirmoji draudimo įmoka buvo sumokėta tik 2009-04-12, draudiminio įvykio data 2009-12-21.

Antroji draudimo įmoka sumokėta 2010-04-15, taip pat pažeidžiant susitarimÄ . Atsakovo 2010-04-15 sumokėta 28 960 Lt draudimo įmokų suma įskaityta įmokoms pagal 19 draudimo polisų viso 25 460 Lt, tame tarpe į ankstesnių įsiskolinimų dengimÄ ir tik dalis sumokėtos sumos įskaityta pagal nurodytÄ draudimo polisÄ ir Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b. l. 90, 104). Nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovas nuolat nevykdė įsipareigojimų ir sutartyse nustatytu laiku nemokėjo draudimo įmokų, o įsipareigojimų nevykdymas pagal 2009-03-17 pasiraÅ¡ytÄ privalomojo draudimo sutartį tebuvo vienas iÅ¡ tokių atvejų.

Atsakovo veikla susijusi su krovinių gabenimu, transporto priemonių privalomojo draudimo sutartys sudaromos nuolat ir draudimo kompanija (ieÅ¡kovas) negaudama to, kas priklauso ir kÄ tikimasi gauti pagal draudimo sutartis ir neturėdama teisės atsisakyti sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (TPVCAPDÄ® 4, 6 straipsnis) yra blogesnėje padėtyje negu atsakovas. Todėl TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

Kadangi nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Å¡alių 2009-03-17 pasiraÅ¡ytÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ieÅ¡kovas pagrįstai gina savo pažeistas teises, remdamasis TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalimi ir reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo (draudėjo) 19 132,27 Lt nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui iÅ¡mokėto žalos atlyginimo sumÄ ir metines palÅ«kanas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Cargo and Go“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies taikymui neturi reikÅ¡mės pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas ir aplinkybė, kad draudimo įmokos nebuvo grÄ Å¾intos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudimo įmokos sumokėtos. TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko regreso teisė nėra absoliuti, o alternatyvi teisė, kuri tiesiogiai priklauso nuo kitos draudiko turimo teisės, gauti draudimo įmokÄ , taikymo.

TPVCAPDÄ® įtvirtintų teisės normų sistema įpareigoja draudikÄ pasirinkti, kuriÄ pažeistÄ teisę ginti:

a) teisę reikalauti sumokėti draudimo įmokÄ , kurios mokėjimo terminas yra praleistas, b) teisę reikalauti sumokėti netesybas (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalis), c) teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jei draudimo įmoka nebuvo sumokėta iki eismo įvykio, d) teisę nutraukti draudimo sutartį dėl to, kad per papildomÄ terminÄ draudėjas neįvykdo prievolės sumokėti draudimo įmokÄ , o draudikas buvo informavęs draudėjÄ apie tokio prievolės nevykdymo teisines pasekmes (TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 2 dalis).

Draudimo apsaugo TPVCAPDÄ® prasme yra draudiko iÅ¡moka, mokama atlyginti nukentėjusiam asmeniui (naudos gavėjui) padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsiranda dėl apdraustÄ transporto priemonę naudojančio valdytojo neteisėtų veiksmų. Tai reiÅ¡kia, kad tiek TPVCAPDÄ®, tiek Civilinio kodekso (toliau – CK) LIII skyriaus teisės normų prasme, draudimo įmokÄ draudėjas sumoka už draudimo apsaugÄ , kuriÄ kilus civilinei atsakomybei, suteikia draudikas. Kitų draudimo įmokos mokėjimo teisinių pagrindų nei TPVCAPDÄ®, nei CK nenumato.

Draudiko pažeistÄ regreso teisę teismas galėtų ginti tik Å¡iais atvejais:

a) jei draudėjas draudimo įmokos nesumokėtų visai arba b) pavėluotai draudėjo sumokėtÄ draudimo įmokÄ draudikas per protingÄ terminÄ bÅ«tų grÄ Å¾inęs draudėjui. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas dviem bankiniais pavedimais sumokėjo draudimo įmokÄ . Remiantis TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta dispozityvia ir alternatyvia draudiko teise, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas atliko teisėtus veiksmus, pakeičiančius jų teises ir pareigas, laikytina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje civilinėje byloje turėjo bÅ«ti atmestas dėl to, kad ieÅ¡kovui 2009-04-12 ir 2010-04-15 priėmus draudimo įmokas bei nesant TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje įtvirtintų regreso teisės taikymo atvejų, regreso teisė reikalauti iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾inti nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies pagrindu net neatsirado, nes ieÅ¡kovas anksčiau pilnai įgyvendino savo teisę gauti priklausančiÄ draudimo įmokÄ .

TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje ir TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje įtvirtintų draudiko reikalavimo teisių į draudėjÄ taikymo esminis skirtumas – draudimo įmokos pagal draudimo sutartį tinkamas sumokėjimas. TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje įtvirtinta reikalavimo teisė taikoma, kai draudimo įmoka pagal draudimo sutartį sumokėta laiku arba bent iki eismo įvykio, o TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta regreso teisė taikoma, kai draudimo įmoka iki eismo įvykio nesumokama. Skundžiamu teismo sprendimu visa draudimo rizika yra perkeliama draudėjui.

IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodo, kad kaip draudėjui kylanti prievolė sumokėti draudimo įmokÄ nėra saistoma draudiko naudojimusi ar ne TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teise reikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ draudėjui, taip ir Å¡ios teisės atsiradimas priklauso ne nuo to, ar po eismo įvykio draudėjas sumokėjo draudimo įmokÄ pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o nuo to, ar draudėjas sutartyje nustatytu laiku buvo sumokėjęs draudimo įmokas eismo įvykio metu.

Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, jÄ sudarant nėra aiÅ¡ku, ar draudiminis įvykis įvyks. Draudimo įmokÄ turi bÅ«ti sumokėta nepriklausomai nuo to, ar įvyksta draudiminis įvykis. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad neva draudėjas sumokėjo draudimo įmokÄ už įvykusį draudimo įvykį. Paneigus TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ draudiko regreso teisę, bÅ«tų faktiÅ¡kai paneigtas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo mechanizmas ir sistema, skirta apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų interesus, kurie apima tokia svarbias vertybes, kaip gyvybė ir sveikata.

TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies pagrindu taikoma sankcija atlieka ne tik kompensavimo, bet ir prevencinę funkcijÄ . Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų, susijusių su draudimo įmokų mokėjimu ieÅ¡kovui, įgyvendindamas nebuvo siejamas su papildomu praneÅ¡imu apie galimas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Byloje kilo ginčas dėl to, kaip nagrinėjamos bylos atveju reikia aiÅ¡kinti ir taikyti TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , pagal kuriÄ draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalį.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ginčo Å¡alių 2009-03-17 buvo sudaryta transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 7181940 dėl automobilio „DAF FT XF 105/460“ valdytojų civilinės atsakomybės (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ draudėjas (atsakovas) įsipareigojo iki 2009-03-19 sumokėti 3 500 Lt dydžio draudimo įmokÄ , o iki 2009-09-19 – dar 3 500 Lt.

Sutartyje nurodyta, kad ji galioja nuo 2009-03-19 00:00 val. iki 2010-03-18 00:00 val. ir kad Sutarčiai yra taikomas TPVCAPDĮ (b. l. 5). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pirmoji draudimo įmoka buvo sumokėta tik 2009-04-12, draudiminis įvykis Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Jungtinėje Karalystėje įvyko 2009-12-21, o antroji draudimo įmoka sumokėta 2010-04-15 (b. l. 104). Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo 2010-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010). Skirtingai nuo kitų draudimo sutarčių rūšių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 6 dalį draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.

Draudimo sutarties įsigaliojimo momentas ir terminas, iki kurio pabaigos draudėjas turi sumokėti draudimo įmokÄ , nustatomi draudimo sutartyje. Draudėjui nustatytu terminu draudimo įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga galios, tačiau, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms aplinkybėms, draudėjui gali kilti pareiga sugrÄ Å¾inti draudikui Å¡io už draudėjÄ tretiesiems asmenims sumokėtas draudimo iÅ¡mokas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grÄ Å¾inti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ ) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sÄ lygų buvimu:

1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ;

2) per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės Å¡iai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmokÄ , atsitikimas. Kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino nesumokėjo draudimo įmokos, o per tÄ laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta, atsitiko draudžiamasis įvykis.

Å iuo atveju argumentai, kad atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmokÄ , kasatorius jÄ priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sÄ lygos. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų ne tik įstatymo nuostatų, bet ir draudimo teisinių santykių reguliavimo esmės. TPVCAPDÄ® įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokÄ net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas.

Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobÅ«dį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugÄ bei paÅ¡alinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu bÅ«du draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamÄ draudimo apsaugÄ , jis prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ , kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , įgis į draudėjÄ atgręžtinio reikalavimo teisę.

TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia draudikui galimo elgesio pasirinkimo galimybę, t. y. draudikas, esant nurodytoms sÄ lygomis visada turės teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau tai, ar jis Å¡ia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai. Taigi nurodytos normos dispozityvumas reiÅ¡kia ne tai, kad, esant nustatytoms sÄ lygoms ir draudikui pareikalavus, draudėjas ne visada privalo sugrÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiÅ¡kai spręsti dėl savo teisių gynybos bÅ«dų pasirinkimo.

Kasacinis teismas konstatavo, kad, draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrÄ Å¾inti jai atlyginti iÅ¡mokėtas draudimo sumas iÅ¡ draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmokÄ po draudžiamojo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pusė Sutartyje nurodytų draudimo įmokų (t. y. 3 500 Lt) buvo sumokėta pažeidžiant Sutartyje nustatytÄ terminÄ (t. y. ne 2009-03-19, o tik 2009-04-12), tačiau iki draudiminio įvykio (2009-12-21), todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, kad nagrinėjamos bylos ir anksčiau nurodytos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės yra tapačios.

CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais“. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 1) atsakovas (draudėjas) Sutartyje nustatytu laiku (2009-03-19 ir 2009-09-19) nesumokėjo nei vienos iÅ¡ dviejų draudimo įmokų už teikiamÄ pagal Sutartį draudimo apsaugÄ ;

2) per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ Sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala;

3) pirmoji draudimo įmoka buvo sumokėta pažeidžiant Sutartyje nustatytÄ terminÄ , tačiau iki draudiminio įvykio. Kasacinio teismo anksčiau nurodytoje byloje visa draudimo įmoka buvo sumokėta po draudiminio įvykio, todėl pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad tokiu atveju draudėjui tenka pareiga atlyginti visÄ draudiko žalÄ pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį. Tačiau Å¡iuo atveju ½ dalis įmokų buvo sumokėta iki draudiminio įvykio, todėl bÅ«tų neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga spręsti, kad draudėjas turi atlyginti draudikui visÄ Å¾alÄ , patirtÄ iÅ¡mokėjus trečiajam asmeniui draudimo sumas.

Toks teisės normos aiÅ¡kinimas ir taikymas nagrinėjamos bylos atveju nepažeidžia anksčiau kasacinio teismo nurodyto TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslo, t. y. užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugÄ bei paÅ¡alinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti nemokant draudimo įmokų draudimo sutartyje nustatytu laiku, kadangi iÅ¡ bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovas, užsiimantis krovinių gabenimo verslu, nuolat draudėsi pas ieÅ¡kovÄ ir draudimo įmokas mokėdavo vienu pavedimu už keliolika sutarčių (b. l. 53, 123), t. y. tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi tokia verslo praktika.

Tokiu bÅ«dų, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo (draudiko) patirta žala pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį turi bÅ«ti atlyginta proporcingai atsižvelgiant į atsakovo (draudėjo) nors ir pažeidžiant Sutartyje nurodytÄ terminÄ , tačiau iki draudiminio įvykio sumokėtÄ draudimo įmokų dalį, t. y. 3 500 Lt yra ½ dalis nuo visos pagal Sutartį mokėtinų draudimo įmokų sumos.Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o pirmosios instancijos teismas galutinis sprendimas pakeistinas nurodant, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 9 566,14 Lt žalos atlyginimui (t. y.

½ nuo 19 132,27 Lt), 433,63 Lt metinių palÅ«kanų (½ nuo 867,26 Lt), viso 9 999,77 Lt, Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 9 999,77 Lt sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-07-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsižvelgiant į pasikeitusiÄ teismo patenkintų ir atmestų ieÅ¡kovo reikalavimų dalį (t. y. patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc.) ir nustatoma, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 150 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 559,63 Lt advokato pagalbai atlyginti, 50,82 Lt už dokumentų vertimÄ , viso 760,45 Lt, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 400 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 69).Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, proporcingai paskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina ½ dalis nuo sumokėto 300 Lt žyminio mokesčio, t. y. 150 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas nesprendžia Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimo. IeÅ¡kovo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 847 Lt už advokato pagalbÄ , todėl vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio nuostatomis ir atsižvelgiant į anksčiau nustatytÄ 50 proc. patenkintų reikalavimų proporcijÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 423,50 Lt už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovas teismui nepateikė įrodymų apie iÅ¡laidas advokato pagalbai, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ), todėl.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r ė : Apelianto UAB „Cargo and go“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-31 galutinį sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Cargo and Go“ (į. k. 300565668) ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“(į. k. 110057869) naudai 9 566,14 Lt žalos atlyginimÄ , 433,63 Lt metinių palÅ«kanų, viso 9 999,77 Lt (devynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus 77 ct), Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 9 999,77 Lt sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-07-14). iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 760,45 Lt (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų 45 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“(į. k. 110057869) atsakovo UAB „Cargo and Go“ (į. k. 300565668) naudai 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“(į. k. 110057869) atsakovo UAB „Cargo and Go“ (į. k. 300565668) naudai 150 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Cargo and Go“ (į. k. 300565668) ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“(į. k. 110057869) naudai 423,50 Lt (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris litus 50 ct) už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                     Andrius Ignotas Liuda Uckienė