2022-12-28 Nr. AB-350-3-62-3-00632-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1068-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00632-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. (K. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2019 metų pradžios buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Minėtu laikotarpiu nebuvo užtikrinta jo teisė į 4 valandų pasivaikščiojimą gryname ore, kurią numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 74 straipsnio 5 dalis. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu pamainomis pagal slenkantį grafiką dirbo Marijampolės PN katilinėje kūriku rytinėje pamainoje nuo 8 val. iki 16 val., vakarinėje – nuo 16 val. iki 24 val. ir naktinėje – nuo 24 val. iki 8 val. Tačiau pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas buvo išleidžiamas pagal nedirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, t. y. nuo 8 val. iki 12 val. arba nuo 13 val. iki 17 val. Po naktinio darbo, kuris baigiasi 8 val. ryte, pareiškėjas turi eiti ilsėtis ir neturi galimybės pasivaikščioti nuo 8 val. iki 12 val. Jei pareiškėjas dirba nuo 8 val. iki 16 val., pasivaikščioti jis neturi galimybės, nes pasivaikščiojimų laikas baigiasi 17 val. Jei darbas prasideda nuo 16 val., pareiškėjas į lauką turi išeiti prieš pat darbą, t. y. nuo 13 val. iki 15.30 val. Į pareiškėjo žodinius skundus pareigūnai nereagavo, problemų nesprendė, pasiūlė nedirbti. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, fizines kančias, nepatogumus, emocinę depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo įdarbintas Marijampolės pataisos namuose kūriku (1 etatas), nustatant 0,4 koeficiento minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 5 punktą lengvos grupės nuteistiesiems kasdien suteikiamas 4 valandų pasivaikščiojimas. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo pasivaikščiojimo ir darbo laikas galėjo sutapti, tačiau pareiškėjas buvo įdarbintas pagal jo paties prašymą, be to, pareiškėjas galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją bei suderinti savo grafiką taip, kad galėtų skirti laiko darbui ir poilsiui, taip pat galėjo kreiptis su prašymu dirbti 0,5 etato. Marijampolės pataisos namų administracija užtikrina nuteistųjų teisę būti gryname ore. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją su skundais dėl galimų teisės aktų pažeidimų, susijusių su neužtikrintu pasivaikščiojimu, nesikreipė. Be to, pareiškėjo darbas organizuojamas lauko sąlygomis, todėl teigti, kad toks pasivaikščiojimui skirtas laikas nebuvo užtikrintas, nėra pagrindo. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas iš Marijampolės PN į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN kūriko pareigose dirbo nuo 2019 metų pradžios. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 17 d., teismas sprendė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 16 d.

7. Vertindamas skundo argumentus, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta pasivaikščioti gryname ore 4 valandas, teismas vadovavosi BVK 103 straipsniu, įtvirtinančiu nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore. Teismas nurodė, kad pagal BVK 74 straipsnio 5 punktą lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama ir gali būti ribojama tik konkrečiais teisės aktuose nustatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iš tų nustatytų pagrindų, kuriuo būtų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore.

8. Byloje buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas Marijampolės PN dirbo kūriku iš viso 324 dienas, ginčo laikotarpius pareiškėjas bausmę atliko 2 ir 5 būriuose. Iš Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38 patvirtinto Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko buvo matyti, kad 5 būrio nuteistieji pasivaikščioti vedami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais – nuo 13 val. iki 17 val. Marijampolės PN 2 būrio nuteistieji pasivaikščioti vedami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 13 val. iki 17 val., antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais – nuo 8 val. iki 12 val.

9. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas atsiliepime neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu priklausė 4 valandų per parą pasivaikščiojimų trukmė ir atsiliepime nurodė, jog atskiromis dienomis pareiškėjo darbo laikas galėjo sutapti su pasivaikščiojimų laiku, kadangi pareiškėjas pasivaikščioti buvo vedamas pagal nedirbančių nuteistųjų darbo grafiką, tačiau konkrečių duomenų apie tai, kokiomis dienomis pareiškėjo darbo valandos sutapo su pasivaikščiojimų laiku, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atstovo atsiliepimo ir jo priedų nėra galimybės nustatyti, kokiomis konkrečiai dienomis pareiškėjo darbo valandos sutapo su pasivaikščiojimų laiku, kadangi pareiškėjas dirbo pamaininį darbą pagal slenkantį grafiką, o pareiškėjo darbo grafikai į bylą nebuvo pateikti.

10. Teismas pabrėžė, kad jis 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti duomenis, kokiomis konkrečiai dienomis pareiškėjo darbo valandos sutapo su pasivaikščiojimų laiku, taip pat pareiškėjo darbo grafikus, tačiau šie duomenys pateikti nebuvo. Pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti, kad kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, tenka atsakovui (pataisos įstaigai), teismas rėmėsi pareiškėjo argumentais ir konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui dirbant Marijampolės PN kūriku (iš viso 324 darbo dienas) buvo pažeista pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimus gryname ore.

11. Kaip nepagrįstas ir nedetalizuotas teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus, problemų nesprendė).

12. Vertindamas, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

13. Atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir ilgą jo trukmę, teismas darė išvadą, kad vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, trukmę, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kt.) ar kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas vertino, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 200 Eur suma ir ją priteisė iš atsakovo.

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir neturtinės žalos nepriteisti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Marijampolės PN laikosi pozicijos, kad asmenys, kurie neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir dirba, taip pat ne visuomet gali savo asmeninį laiką skirti imperatyvioms normoms užtikrinti. Pareiškėjas išreiškė norą dirbti, tad logiška, kad paroje neužtektų laiko užtikrinti teisę į pasivaikščiojimą. Pažymėdami, kad nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, Marijampolės PN nurodo, kad pareiškėjas neįrodė kilusios žalos, Marijampolės PN jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl valstybei negali kilti deliktinė atsakomybė. Kadangi ne visais atvejais priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, Marijampolės PN vertina, kad šiuo atveju pakanka teisės pažeidimo pripažinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas K. V. kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 16 d., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Marijampolės PN administracija 324 dienas, kai ginčo laikotarpiu dirbo pareiškėjas, neužtikrino teisės pasivaikščioti gryname ore, konstatavo, kad pareiškėjo minėta teisė buvo pažeista ir priteisė jam iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis jokių teisei priešingų veiksmų neatliko, pareiškėjas dirbo savo noru ir dėl šios priežasties nėra galimybių visuomet užtikrinti nuteistojo teisę pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė kilusios neturtinės žalos, šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, o piniginė kompensacija priteista nepagrįstai.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Iš apeliacinio skundo seka, kad atsakovo atstovas neigia pažeidęs teisės aktų reikalavimus, įtvirtinančius nuteistųjų teisę į nustatytos trukmės pasivaikščiojimą gryname ore, tačiau jokių teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų šiuo klausimu nepateikia. Pažymėtina, kad į bylą teiktuose atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose pripažįstama, kad dirbantiems nuteistiesiems ne visada užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės pasivaikščioti gryname ore darbo dienomis nesudarymo yra pagrįstos.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė BVK nustatytą ir byloje taikytiną teisinį reguliavimą, todėl teisėjų kolegija jo nekartoja. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (šiuo aspektu žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju nepagrįsti atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjas išreiškė savo norą dirbti, o asmenys kurie neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir dirba, ne visuomet gali savo asmeninio laiko skirti imperatyvioms normoms užtikrinti, kadangi būtent atsakovo atstovas, kaip pareiškėjo bausmę vykdanti pataisos įstaiga, turėjo sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore. Net pripažinus pagrįsta atsakovo atstovo nurodomą aplinkybę, kad pareiškėjo darbas iš dalies organizuojamas lauko sąlygomis, tai nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, nes darbo laikas, net jei jis susijęs su buvimu lauke, nėra skirtas įgyvendinti BVK 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore. Teisiškai nereikšmingi atsakovo atstovo argumentai, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į Marijampolės PN administraciją dėl darbo grafiko ir poilsio laiko suderinimo, kadangi, kaip minėta, būtent Marijampolės PN tenka pareiga užtikrinti įstatyme įtvirtintos pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimą.

24. Papildomai pažymėtina, kad yra suformuota aktuali ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-462-756/2020, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-964-575/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-809-442/2022).

25. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl pareiškėjo pareigos pateikti neturtinę žalą pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė įrodymais.

26. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl teismo parinktos atlygintinos neturtinės žalos formos, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

27. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

29. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2020 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1569-438/2020).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (324 dienas, kai ginčo laikotarpiu dirbo pareiškėjas, neužtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteista 200 Eur dydžio neturtinė žala.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė