2019-12-04 Nr. AB-23065-3-65-3-00215-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-707-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00215-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriui, dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Litesko“) 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2019 m. gegužės 10 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-1207(P19) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus ir pateikti įrodymus, patvirtinančius skundžiamo Patikrinimo akto gavimo bei susipažinimo su juo datą. Teismas nutartyje išaiškino nutarties neįvykdymo teisines pasekmes.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Teismas nutartyje nurodė, jog teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui išsiųsta 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėjo, kad iki 2019 m. rugsėjo 4 d. teisme nėra gautas pareiškėjo skundas, taip pat nėra pateiktas prašymas pratęsti nutarties įvykdymo terminą.

II. Pareiškėjas UAB „Litesko“ 2019 m. rugsėjo 24 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti bei pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

UAB „Litesko“ prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti grindė tuo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 4 d., bylą vedanti teisininkė R. M. nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo kasmetinėse atostogose, todėl su nutartimi susipažino tik 2019 m. rugsėjo 16 d., kai jau buvo suėjęs terminas atskirajam skundui paduoti. Pažymėjo, jog apie priimtą teismo nutartį nieko nežinojo, nutartis buvo perskaityta tik 2019 m. rugsėjo 16 d. Nurodė, jog siekis apskųsti atsakovo priimtą Patikrinimo aktą Nr. PA-1207(P19) yra susijęs su Biržų miesto karšto vandens vartotojų interesais ir jų priimtais sprendimais apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti UAB „Litesko“ skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Teismas pažymėjo, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalis, 151 straipsnis).

Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis negalėjimo susipažinti su teismo nutartimi, nes pareiškėjo teisininkei nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, užsiimantis plačia ūkine veikla, vedantis įvairiose teismų instancijose didelį skaičių bylų, disponuojantis žmogiškaisiais ištekliais, tarp jų – ir teisininkais. Pažymėjo, kad UAB „Litesko“ turėjo visus išteklius, leidžiančius jos darbuotojų, atsakingų už teisminių ginčų vedimą, darbą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas nustatytų procesinių terminų vykdymas visose bylose, įskaitant ir pagal pareiškėjo inicijuotą ginčą dėl Inspekcijos parengto Patikrinimo akto. Be to, teismas sprendė, kad pareiškėjas disponuoja pakankamais finansiniais ištekliais, leidusiais laiku pasirūpinti tinkama bei efektyvia savo teisių gynyba tuo atveju, jeigu bendrovėje dirbantys visi teisininkai atostogauja, t. y. pasirūpinti atstovavimo paslauga ir užsitikrinti, jog bendrovei atstovautų teisines paslaugas teikiantys advokatai, advokatų padėjėjai. Teismas nurodė, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (administracinė byla Nr. eI-9466-739/2019), pareiškėjo atstovė administraciniam teismui 2019 m. rugsėjo 17 d. padavė naują skundą dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. patikrinimo akto Nr. PA-1207(P19) panaikinimo ir prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino skundui paduoti atnaujinimo. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas subjektyviai sprendė dėl pasirenkamų procesinių priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo nurodomą priežastį – dėl teisininkei suteiktų kasmetinių atostogų – nepripažino objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia priežastimi, dėl kurios atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti.

III. Pareiškėjas UAB „Litesko“ 2019 m. spalio 4 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, priimti UAB „Litesko“ 2019 m. rugsėjo 24 d. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties įpareigojimų neįvykdė ne dėl piktavališkų veiksmų, o dėl žmogiškos klaidos. 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismas priėmė dvi nutartis dėl trūkumų šalinimo: viena nutartimi įpareigojo Inspekciją pateikti paaiškinimus/įrodymus dėl Patikrinimo akto įteikimo datos, antrąja nutartimi – įpareigojo pareiškėją. Kadangi ta pačia data buvo priimtos dvi analogiškos teismo nutartys, pareiškėjas suklydo dėl nutarčių ir jų turinio, ir dėl žmogiškos klaidos pakartotinai nepateikė Patikrinimo akto įteikimo datą patvirtinančių paaiškinimų teismo nurodytu terminu.

Pažymi, jog pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė Patikrinimo aktą, kuriame yra žyma „UAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ gauta 2019 m. liepos 9 d. Nr. GB-113“. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui paaiškinimą Nr. 13SR-314, kuriame nurodė, kad pareiškėjui Patikrinimo aktas įteiktas 2019 m. liepos 9 d. Atsižvelgiant į tai, nėra abejonių dėl Patikrinimo akto pareiškėjui įteikimo datos – 2019 m. liepos 9 d., todėl reikalavimas pareiškėjui pateikti Patikrinimo akto įteikimą datą patvirtinančius dokumentus, buvo tik formalus. Pareiškėjo vertinimu, UAB „Litesko“ skundas galėjo būti priimtas ir nagrinėtas, o ne teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi laikytas nepaduotu, todėl žmogiška klaida negali užkirsti kelio vykdyti teisingumą.

Nurodo, jog pareiškėjas ėmėsi visų galimų procesinių teisių gynimo priemonių, t. y. tiek kreipdamasis dėl praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo, tiek dėl termino atnaujinimo pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybės dėl teisininkės kasmetinių atostogų suteikimo, nelaikytinos svarbia priežastimi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Pažymi, jog vertinant pareiškėjo susipažinimo su teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi momentą, pareiškėjas yra labai nežymiai praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė praleidęs terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas turėjo priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartyje dėl pareiškėjo pateikto atskirojo skundo nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti (terminas buvo 2019 m. rugsėjo 11 d., o pareiškėjas pateikė 2019 m. rugsėjo 24 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, tai, jog pareiškėjo teisininkei buvo suteiktos atostogos nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. nėra laikytina objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti.

ABTĮ nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju aktualios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios atskirųjų skundų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarką. ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio įstatymo IV skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas (nagrinėjamu atveju – atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-508-520/2018).

Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas UAB „Litesko“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams pateikė naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis), skundą pateikė ir pasirašė UAB „Litesko“ teisininkė (juristė) R. M.. Liteko duomenimis, pareiškėjui UAB „Litesko“ nustatytas bylos matomumas – „Gali matyti“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7, 15, 22 punktais bei ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi, vertintina, jog asmenims, kurie procesinius dokumentus teismui teikia naudojantis Liteko VEP posistemiu, teismas procesinius dokumentus įkelia į Liteko sistemą ir apie tai pažymi Liteko paskyroje, ir šių dokumentų įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartys pareiškėjui buvo įteiktos sekančią dieną nuo jų išsiuntimo elektroninių ryšių priemonėmis (Liteko).

Vadovaudamasi proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, tai, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (ABTĮ 11 str.), bei įvertinusi tai, jog pareiškėjas, teikdamas skundą elektroninių ryšių priemonėmis, išreiškė pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjas / jo atstovė su pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi susipažino tik 2019 m. rugsėjo 16 d., vertina kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas UAB „Litesko“, būdamas juridinis asmuo bei užsiimantis plačia ūkine veikla ir vedantis įvairiose teismų instancijose didelį skaičių bylų, turėjo ir privalėjo užtikrinti teismo procesinių dokumentų gavimą, peržiūrą, sekti bylos eigą, pasirūpinti efektyvia savo teisių gynyba.

Pažymėtina ir tai, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2019 m. rugpjūčio 14 d. (išsiųsta 2019 m. rugpjūčio 13 d.), taigi, tuo metu, kuomet UAB „Litesko“ teisininkei dar nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pašalinti teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Kaip matyti iš Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti objektyvius įrodymus apie pareiškėjo susipažinimo su Patikrinimo aktu datą (pvz., voką su pašto žyma apie siuntos gavimą pašto siuntos gavėjo buveinės pašto įstaigoje ar kitus siuntos įteikimo įrodymus su siuntos gabenimą vykdžiusių asmenų žymomis apie siuntos įteikimo pareiškėjui datą ir pan.), todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad teismo reikalavimas pateikti Patikrinimo akto įteikimo datą patvirtinančius dokumentus (kadangi pareiškėjas pateikė Patikrinimo aktą su pareiškėjo žyma apie dokumento gavimą), buvo tik formalus ir, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis pareiškėjui išsiųsta 2019 m. rugsėjo 5 d., nutarties įteikimo data laikytina sekanti diena (ABTĮ 74 str. 8 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties apskundimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog dėl UAB Litesko“ teisininkei suteiktų kasmetinių atostogų nebuvo galimybės peržiūrėti teismo nutarties, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą. Pareiškėją atstovaujančios teisininkės (juristės) kasmetinės atostogos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai nėra laikomos svarbia termino praleidimo priežastimi, nes tokie asmens veiksmai yra susiję su subjektyviu asmens pasirinktu elgesio būdu, o svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kaip minėta, yra laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės.

Atsižvelgiant tiek į nurodytas teisės normas, tiek ir į faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas teismui 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo), pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė