2018-11-07 Nr. AB-20021-3-62-3-02182-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1658-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02182-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 6, 12), prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 67-957 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 2S-5517.

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 67-957 nepagrįstai ir neteisėtai paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 4 mėnesiams. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamu nutarimu, kadangi nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo, nebuvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, nors pareiga įrodyti režimo pažeidimą ir asmens kaltę tenka institucijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, miegojo ne savo lovoje, kadangi žiūrėdamas televizorių užmigo, rastas mobiliojo ryšio telefonas yra ne jo, jis juo nesinaudojo. Jam miegant, pakrovimui įjungti mobiliojo ryšio telefoną galėjo bet kuris kitas nuteistasis, todėl jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko.

3. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 42–47) nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

4. Paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 4 d., apie 5.10 val., pareigūnams apeinant 12 būrį, buvo rastas 4 gyvenamojoje patalpoje miegantis lovoje, iš po antklodės buvo išlindęs įkroviklio laidas, jį patraukę pareigūnai ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kuris per įkroviklį buvo įjungtas į tinklą krovimui. Tuo savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl jam pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda – perkėlimas 4 mėnesiams iš paprastosios į drausmės grupę.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių PN-AK 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 67-957 ir Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 2S-5517 teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad 2016 m. rugsėjo 4 d. apie 5.10 val., pareigūnams apeinant 12 būrį, 4 gyvenamojoje patalpoje, lovoje Nr. 12.4.3, buvo rastas miegantis A. V., iš po antklodės buvo išlindęs įkroviklio laidas, jį patraukę pareigūnai ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kuris per įkroviklį buvo įjungtas į tinklą krovimui. Tuo savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

8. Teismas vadovavosi BVK (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) 10 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsniu, 5 straipsniu, 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 112 straipsnio 4 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priedu ir pažymėjo, kad aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11, 100, 183 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

9. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Teismas vadovavosi šio straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad byloje esantys objektyvūs, patikimi ir neginčijami duomenys patvirtina, jog 2016 m. rugsėjo 4 d. apie 5.10 val., pareigūnams apeinant 12 būrį, pareiškėjas buvo rastas 4 gyvenamojoje patalpoje miegantis lovoje Nr. 12.4.3, iš po antklodės buvo išlindęs įkroviklio laidas, jį patraukę pareigūnai ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kuris per įkroviklį buvo įjungtas į tinklą krovimui. Šias aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojai A. B. ir D. K.

10. Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymus patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose bei protokole dėl mobiliojo ryšio telefono paėmimo nurodytos aplinkybės (b. l. 32–33, 35, 53–54, 64), liudytojų parodymai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose bei protokole dėl mobiliojo ryšio telefono paėmimo nurodytoms aplinkybės ir vieni kitiems, todėl jais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Nurodė, kad nenustatyta, jog liudytojai galėtų būti suinteresuoti pareiškėją apkalbėti. Aplinkybę, jog pareiškėjui priklauso USB raktas USB Apacer 64GB Nr. D33466 adapteris ACME m. CH12 (toliau – ir USB adapteris), per kurį mobiliojo ryšio telefonas krovimui buvo įjungtas į tinklą, patvirtina pareiškėjui išduotų daiktų sąrašas (b. l. 73). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime tik nurodė, kad pareigūnai rado mobilųjį telefoną su pakrovėju, kieno telefonas jis nežino (b. l. 34, 55). Skunde teismui (b. l. 6, 12) ir teismo posėdyje pareiškėjas jau nurodė, jog jis miegojo ne savo miegamojoje vietoje, kad telefoną į tinklą įjungti galėjo bet kuris nuteistasis, kad telefonas yra ne jo, jis juo nesinaudojo. Tačiau 2016 m. rugsėjo 16 d. skunde (b. l. 28) pareiškėjas aplinkybės, jog jis miegojo ne savo miegamojoje vietoje nenurodė. Prieštaringi ir nenuoseklūs pareiškėjo parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismas juos atmetė ir vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės.

11. Teismas vadovavosi BVK 142 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda, teismo nuomone, yra adekvati padarytam pažeidimui.

12. Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių PN-AK 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 67-957 ir Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 2S-5517, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 89), kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 67-957.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK administracija nesistengė išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Pareiškėjas miegojo ne savo lovoje, tačiau net tai nebuvo išsiaiškinta. 12 būrio koridorius filmuojamas, tačiau vaizdo įrašas nebuvo peržiūrėtas. Į 4 miegamąją patalpą buvo užėjęs tik vienas pareigūnas – A. B. Tai, kad pareiškėjui priklauso USB adapteris, neįrodo, jog rastas telefonas buvo pareiškėjo. Nurodo, jog per naktį krautis buvo prijungtas muzikos grotuvas, kas prijungė telefoną, pareiškėjas nežino. Pažymi, kad anksčiau nesakė, kad miegojo ne savo lovoje, nes pareiga įrodyti pareiškėjo kaltę tenka institucijai.

15. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad niekur nėra nurodyta, jog jis negali naudotis mobiliuoju telefonu. Kadangi mobiliųjų telefonų nėra leidžiamų turėti daiktų sąraše, telefonas galėjo būti paimtas, bet nuobauda negalėjo būti skirta.

16. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 104–105) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialinės teisės normas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 106–107) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo nuomonę dėl sprendimo, tačiau nepateikia jokių aplinkybių ar argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 67-957, kuriuo pareiškėjui A. V. paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 4 mėnesiams, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 2S-5517 teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pareiškėjui nuobauda skirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 18 priedo reikalavimų pažeidimus už tai, kad 2016 m. rugsėjo 4 d. apie 5.10 val., pareigūnams apeinant 12 būrį, pareiškėjas buvo rastas 4 gyvenamojoje patalpoje miegantis lovoje Nr. 12.4.3, iš po antklodės buvo išlindęs įkroviklio laidas, jį patraukę pareigūnai ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kuris per įkroviklį buvo įjungtas į tinklą krovimui.

22. BVK 110 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede (2016 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1R-206 redakcija) yra patvirtintas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriame mobiliojo ryšio telefono nėra.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda ir savo nesutikimą grindžia teiginiais, kad miegojo ne savo lovoje; kas prijungė krautis telefoną, nežino; tai, kad pareiškėjui priklauso USB adapteris, neįrodo, jog rastas telefonas buvo pareiškėjo.

24. Pažymėtina, kad aptartus pareiškėjo teiginius paneigia į bylą atsakovo pateikti įrodymai. Bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės nustatytos vadovaujantis Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų A. B. ir D. K. 2016 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniais pranešimais (b. l. 32–33) ir protokolu dėl mobiliojo ryšio telefono paėmimo (b. l. 35), kuriuose nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 4 d. apie 5.10 val., pareigūnams apeinant 12 būrį, pareiškėjas buvo rastas 4 gyvenamojoje patalpoje miegantis lovoje Nr. 12.4.3, iš po antklodės buvo išlindęs įkroviklio laidas, jį patraukę pareigūnai ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kuris per įkroviklį buvo įjungtas į tinklą krovimui. Be to, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai A. B. ir D. K. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose bei protokole dėl mobiliojo ryšio telefono paėmimo nurodytoms aplinkybės ir vieni kitiems. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi aplinkybe, kad jis miegojo ne savo lovoje, tačiau 2016 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime (b. l. 34) ir 2016 m. rugsėjo 16 d. skunde (b. l. 28) aplinkybės, jog jis miegojo ne savo miegamojoje vietoje, pareiškėjas nenurodė. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo parodymai šiuo aspektu prieštaringi ir nenuoseklūs.

25. Nors pareiškėjas nurodo, kad faktas, jog pareiškėjui priklauso USB adapteris, neįrodo, kad rastas telefonas buvo pareiškėjo, pažymėtina, jog telefonas rastas lovoje, kurioje miegojo pareiškėjas, įjungtas krautis su pareiškėjui priklausančiu USB adapteriu. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų išvadą, jog rastas telefonas priklausė jam.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 4 mėnesiams. Pabrėžtina, kad pareiškėjas konkrečių argumentų, susijusių su nuobaudos skyrimo procedūriniais aspektais ir paskirtos nuobaudos griežtumu, nenurodo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytus pažeidimus ir nustatytas aplinkybes, jam paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytiems pažeidimams.

27. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris aptartus pareiškėjo paaiškinimus dėl nuobaudos skyrimo vertino kaip nepagrįstus. Taigi Pravieniškių PN-AK 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 67-957 ir Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 2S-5517 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė