2019-12-18 Nr. AB-23965-3-61-3-03190-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-696-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03190-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytų PN) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Jis patyrė neturtinę žalą dėl to, jog 2019 m. liepos 12 d. buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu pareigūnai elgėsi agresyviai, demonstravo savo jėgą ir galią, nuteistieji negalėjo stebėti kratos, gyvenamojoje patalpoje buvo palikta netvarka, buvo paimti asmeniniai daiktai. Skunde Departamentui pareiškėjas buvo nurodęs minėtas aplinkybes, tačiau Departamentas 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2S-3691 (toliau – ir Departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštas) atsakė, kad Alytaus PN pareigūnai nieko nepažeidė, krata buvo teisėta. Dėl šių Alytaus PN pareigūnų veiksmų pareiškėjas pasijuto beteisis, prarado teisminio proceso dokumentus, buvusius atminties kortelėje, asmeninę informaciją, pablogėjo pareiškėjo savijauta. Kadangi pažeidimai pastovūs ir besikartojantys, pareiškėjui atlygintina 5 000 Eur neturtinė žala.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nurodė, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja ta valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Teismas nurodė, kad pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką Lietuvos valstybei bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios kalinant asmenis pataisos namuose neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis, atlyginimo atstovauja ta valstybės institucija, kurioje asmuo buvo (yra) kalinamas. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas skunde neturtinės žalos atlyginimą kildino iš galbūt neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, teismas sprendė, kad Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje laikytini tik Alytaus PN.

Teismas vadovavosi ABTĮ 31 straipsniu ir nurodė, jog skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Kadangi Alytaus PN buveinė yra adresu: Ulonų g. 8A, Alytus, t. y. patenka į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veikimo teritoriją, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas skundą turėjo teisę paduoti ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o, remiantis ABTĮ 31 straipsnio 1 ir 2 dalimis, – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. ir tai išaiškino pareiškėjui.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę skundą dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš Alytaus PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo paduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti jo skundą ir bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal ABTĮ Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinių administravimo subjektų veiksmų, atlyginimo. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Departamento buveinė yra Vilniuje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Pareiškėjo teigimu, skunde jis žalą kildino ir iš Alytaus PN, ir iš Departamento direktoriaus neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Ž. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir pareikštą reikalavimą, nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš galbūt neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje turėtų būti Alytaus PN ir skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas pagal atsakovo atstovo buveinės vietą priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad atsakovais šioje byloje nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą ir Alytaus PN, ir Departamento. Būtent iš abiejų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų jis kildina neturtinę žalą. Departamento buveinė yra Vilniuje, todėl skundas nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo <...> pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (kurie pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį reiškia bet kokį veiksmą, veikimą ar neveikimą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio, pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildino iš to, kad, pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pareigūnai 2019 m. liepos 12 d. ir vėliau atlikdami nuteistųjų daiktų kratas, pažeidė pareiškėjo teises, neleido stebėti kratos veiksmų, elgėsi nepagarbiai, grubiai ir neetiškai, o po kratų dingo nuteistųjų (ir pareiškėjo) asmeniniai daiktai. Tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Alytaus PN.

Nors pareiškėjas prie skundo pridėjo Departamento 2019 m. rugpjūčio 30 raštą ir skunde teigė, kad su Departamento direktoriaus atsakymo teiginiais nesutinka, tačiau skunde nepateikė jokių argumentų, kokiais būtent Departamento, kaip pataisos įstaigų veiklą kontroliuojančios institucijos, veiksmais jam galėjo būti padaryta žala. Minėto Departamento rašto turinys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas į Departamentą kreipėsi dėl Alytaus PN 2019 m. liepos 12 d. vykusios kratos metu paimtų daiktų grąžinimo ir pačios kratos teisėtumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir deklaratyvų atskirojo skundo teiginį, kad žala buvo kildinama ir iš neteisėtų Departamento direktoriaus veiksmų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą iš esmės sieja su Alytaus PN, kurių buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje, pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) atliekant pataisos įstaigoje laikomų asmenų kratas, todėl būtent ši institucija pagal nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju ir laikytina atsakovo Lietuvos valstybės atstovu.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šiuo atveju joks savarankiškas materialinis reikalavimas Departamentui, kaip centriniam viešojo administravimo subjektui, pareiškėjo skunde nesuformuluotas, todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta teritorinio teismingumo taisyklė (pagal ABTĮ 31 straipsnio 3 dalį, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui) negalėjo būti taikoma.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė