f595ecc6-68bb-4a2c-b8dc-24d33a88d30a · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                                           Civilinė byla Nr.2A-1563-619/2013                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00321-2012-8                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto Bankrutavusios IÄ® „Kontrastų biuras“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Bankrutavusios IÄ® „Kontrastų biuras“ ieÅ¡kinį atsakovui D. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo A.

M.. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas BIÄ® „Kontrastų biuras“, atstovaujama bankroto administratoriaus 2012-01-12 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2011-05-20 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo ir 2011-05-20 automobilio priėmimo-perdavimo aktÄ Nr.1, kuriais atsakovui D. B. buvo perduota transporto priemonė Å koda Octavia ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui Å¡iÄ transporto priemonę, priteisti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad UAB „DnB NORD lizingas“ 2011-05-20 perdavė klientui IÄ® „Kontrastų biuras“ nuosavybės teisę į automobilį Å koda Octavia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. gamybos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį IÄ® „Kontrastų biuras“, atstovaujama trečiojo asmens A. M., tÄ pačiÄ dienÄ t.y. 2011-05-20 pardavė atsakovui D. B. už 5 000 Lt. IÄ® „Kontrastų biuras“ 2011-05-20 automobilio priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 transporto priemonę perdavė atsakovui. Vilniaus apygardos teismas 2011-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5474-516/2011 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ IÄ® „Kontrastų biuras“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“.

Nutartis įsiteisėjo 2011-07-04. IeÅ¡kovas nurodo, kad transporto priemonė parduota už mažesnę kainÄ , nei rinkos vertė, mano, kad automobilis turėjo kainuoti apie 21 595 Lt, o ne 5 000 Lt. Atsakovas, įsigydamas automobilį ir nepasidomėdamas įmonės finansine padėtimi, pažeidė bendrovės ir bendrovės kreditorių interesus. IeÅ¡kovas teigia, kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nėra įrodymų apie atsakovo atsiskaitymÄ , t.y. 5 000 Lt sumos sumokėjimÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas praÅ¡o sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ab initio nuo jo sudarymo momento, praÅ¡o taikyti restitucijÄ .

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu tiek fakto, tiek materialinės ir procesinės teisės normų prasme. Nurodė, kad iÅ¡ trečiojo asmens A. M. gavo pasiÅ«lymÄ pirkti automobilį Å koda Octavia už 5000 Lt. Tretysis asmuo atsakovui nurodė, kad automobilio bÅ«klė nors ir reikalauja remonto, tačiau yra gera ir atitinka siÅ«lomÄ kainÄ , automobilis turi kelis kėbulo defektus bei nežymų pavarų dėžės defektÄ .

Toks pasiÅ«lymas tenkino atsakovÄ . Tai, kad automobilis buvo valdomas pagal finansinio lizingo sutartį, suteikė atsakovui pagrindÄ tikėtis, kad automobilio bÅ«klė gera, o jo remontas nepareikalaus didelių finansinių investicijų. Nurodė, kad su ieÅ¡kovu pilnai atsiskaitė, tai patvirtino ieÅ¡kovo atstovas savo paraÅ¡u ant 2011-05-20 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros MSA Nr.0044307. Atsakovas, norėdamas įvertinti finansines investicijas automobilio remontui, 2011-05-27 kreipėsi į autoservisÄ Inoauto. Po atliktos automobilio apžiÅ«ros paaiÅ¡kėjo, kad automobilis turi variklio defektÄ , dėl ko bÅ«tina variklį pakeisti, pavarų dėžės defektÄ , dėl kurio automobilio apskritai negalima eksploatuoti, yra netinkama važiuoklė – bÅ«tina pakeisti amortizatorius bei kitas važiuoklės dalis.

Po Å¡ios apžiÅ«ros, atsakovas nedelsdamas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu atsiimti transporto priemonę ir grÄ Å¾inti atsakovui sumokėtus pinigus. Tretysis asmuo pažadėjo surasti automobilio pirkėjÄ , kuriam 2011-06-18 atsakovas ir pardavė automobilį už tÄ pačiÄ kainÄ â€“ 5000 Lt. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad vidutinė automobilio rinkos kaina sandorio sudarymo metu buvo 21 595 Lt. Teigė, kad tokie ieÅ¡kovo pateikiami duomenys yra bendrinio pobÅ«džio, jie atitiktų geros bÅ«klės ir nedaužtų transporto priemonių kainÄ , juose neatsispindi konkrečios transporto priemonės bÅ«klė.

Tuo tarpu atsakovo įsigytas automobilis buvo neeksploatuojamos bÅ«klės, su daugeliu esminių vidaus defektų, todėl jo pardavimas už ieÅ¡kovo nurodytÄ kainÄ bÅ«tų neįmanomas. Teigia, kad jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas CK 6.66 str.. Atsakovas kaip vartotojas, sandorį sudarė savo Å¡eimos poreikių tenkinimui, sandorio suma nebuvo didelė, prievoles pagal sutartį atsakovas įvykdė tinkamai, sutarties sudarymo dienÄ sumokėjo pilnÄ automobilio kainÄ . Nurodė, kad jam, kaip vartotojui, negali bÅ«ti keliami tokie atidumo, apdairumo bei pareigos elgtis bona pater familliae reikalavimai, kurie bÅ«tų keliami verslininkui (įmonei).

Tretysis asmuo A. M. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.             II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad yra kai kurios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ sandorį nuginčyti, t.y. ieÅ¡kovas, kaip bankroto administratorius, turi neginčijamÄ reikalavimo teisę reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, ginčijamas sandoris gali pažeisti kreditorių interesus, ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovas nepraleido, tretysis asmuo neturėjo pareigos Å¡io sandorio sudaryti, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovo atstovaujama įmonė buvo sudariusi sutartį dėl prekių pardavimo su ieÅ¡kovu, yra normalÅ«s verslo santykiai, kurie neįpareigoja ir neįgalina atsakovo (kaip įmonės direktoriaus) domėtis ir žinoti apie ieÅ¡kovo (įmonės) finansinę padėtį. Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė neįrodo atsakovo veikimo prieÅ¡ingai įmonės interesams ir jo nesÄ Å¾iningumo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nėra skolingas ieÅ¡kovui, su bankrutuojančia įmone už automobilį atsiskaitė visiÅ¡kai.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui, nustačius, jog įmonės komercijos direktorius elgėsi nesÄ Å¾iningai ir veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, jam nėra kliūčių reikÅ¡ti reikalavimus komercijos direktoriui (Å¡ioje byloje trečiajam asmeniui). Nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje trečiojo asmens keisti atsakovu nepageidavo (teismo posėdžio metu šios teisės atsisakė). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas bankrutavusi IÄ® „Kontrastų biuras“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Teigia, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepagrįstai nevertino didelės dalies ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, nepagrįstai suteikė pirmenybę žodiniams atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimams, nors Å¡ie prieÅ¡taravo tų pačių Å¡alių anksčiau sudarytiems raÅ¡ytiniams dokumentams, vertino bylos aplinkybes ir įrodymus atskirai, bet ne kaip visumÄ , ginčo santykiui netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino actio Pauliana institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sutiko su atsakovo paaiÅ¡kinimais, kad nėra pagrindo konstatuoti vienos iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų - atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Mano, kad teismo sprendimo motyvai apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ neatitinka byloje nustatytų konkrečių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

2. Nurodė, jog asmuo, sÄ Å¾iningai sudarydamas sandorį, yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, apsisaugoti, kad turtas iÅ¡ jo nebÅ«tų iÅ¡reikalautas, todėl elgdamasis apdairiai prieÅ¡ jį pasiraÅ¡ydamas turi pasidomėti ar patikima kita sutarties Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai. Teigia, kad toks elgesys teismų praktikoje pripažintinas turto įgijėjo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, kt).3.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai akcentavo nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-15/2010 iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių skirtingumÄ , tačiau visiÅ¡kai nevertino konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste.4. Atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti atidus ir sÄ Å¾iningas asmuo, visiÅ¡kai nesidomėjo sandorio sudarymo aplinkybėmis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio atsakovo neveikimo nevertino kaip atsakovo nesÄ Å¾iningumo.5.

Teismas nevertino aplinkybių, kad ginčijamas sandoris sudarytas jau nagrinėjant bylÄ dėl ieÅ¡kovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, likus 1 mėnesiui iki priimta nutartis dėl ieÅ¡kovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Sandoris sudarytas tÄ pačiÄ dienÄ , kai lizingo bendrovė perdavė ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į transporto priemonę, o įspėjimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo IÄ® „Kontrastų biuras" įteiktas dar 2010-11-26.6. Teismas nepagrįstai nevertino į bylÄ pateikto VÄ® „Regitra" iÅ¡raÅ¡o, iÅ¡ kurio matyti, kad mažiau nei per 4 mėnesius transporto priemonė buvo perleista dar dviem (be atsakovo) pirkėjams, kas atsižvelgiant į sandorio sudarymo laikÄ , leidžia teigti, kad ginčijamu sandoriu siekta kuo skubiau perleisti automobilį taip, kad iÅ¡ Å¡io turto negalėtų bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai ieÅ¡kovo bankroto byloje.7.

Teismas jau minėtų aplinkybių kontekste nepagrįstai vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo vadovaujamos įmonės prekių pirkimo - pardavimo sutartį su ieÅ¡kovu, kaip neįrodančius atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Apelianto nuomone, pateikta sutartis tik patvirtino sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , kadangi atsakovas buvo su ieÅ¡kovu netiesiogiai susijęs pirkėjas, žinojo ir galėjo žinoti apie ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Teigia, kad atsakovas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, privalėjo domėtis sudaromo sandorio aplinkybėmis, o tai, kad atsakovo vadovaujamÄ UAB „Baltijos architektų grupė" ir ieÅ¡kovÄ siejo komerciniai santykiai, palengvino pareigÄ pasidomėti ar patikima kita sutarties Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai.8.

Teismas neįvertino, kad ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas matyti ir iÅ¡ sandorio kainos, kuri neatitiko jo tuometinės rinkos vertės. Nurodė, kad transporto priemonė jau ne kartÄ perleista fiziniams asmenims, yra naudojama (galioja techninė apžiÅ«ra), nuo sandorio sudarymo praėjo nemažai laiko, nustatyti transporto priemonės turto vertės sandorio sudarymo metu, pasikvietus turto vertintojÄ , ieÅ¡kovas objektyviai negalėjo. Todėl ieÅ¡kovas teismui pateikė kitus įrodymus, iÅ¡ kurių galima spręsti apie transporto priemonės bÅ«klę sandorio sudarymo metu:

VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as, kad ginčijamu sandoriu perleistos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė Lietuvoje sandorio sudarymo metu buvo 22'790 Lt - 22'540 Lt (taigi vidutiniÅ¡kai netgi didesnė už ieÅ¡kinio sumÄ ), automobilio techninių apžiÅ«rų istorija, automobilio priėmimo - perdavimo aktas Nr. 1.9. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens teiginiams dėl prastos automobilio bÅ«klės prieÅ¡taravo raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad tiek likus pusei metų iki ginčijamo sandorio sudarymo (2010-12-21), tiek 2011-09-09 automobilio techninė apžiÅ«ra buvo be trÅ«kumų, yra iki Å¡iol galiojanti, nors atsakovo teigimu, transporto priemonės apskritai buvo neeksploatuotina; aplinkybei, kad Å¡alys automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje, priėmimo - perdavimo akte Nr.1 nenurodė jokių pastabų dėl prastos automobilio techninės bÅ«klės, prieÅ¡ingai, atsakovas akte patvirtino, kad automobilio kokybei ir komplektacijai pastabų neturėjo.

10. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų nei apie tariamÄ transporto priemonės avarijÄ , atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų kreipęsis į ieÅ¡kovÄ su pretenzija dėl įsigytos transporto priemonės kokybės, nepateikė įrodymų, kad transporto priemonę pardavė už tÄ pačiÄ 5000 Lt kainÄ , o atsakovo į bylÄ pateiktas automobilio apžiÅ«ros aktas/sÄ mata yra suraÅ¡ytas praėjus savaitei po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl visiÅ¡kai neįrodo, kad bÅ«tent sandorio sudarymo metu transporto priemonė buvo blogos bÅ«klės, be to, nei vienas iÅ¡ akivaizdžių trÅ«kumų, nurodytų apžiÅ«ros akte/sÄ matoje, nebuvo užfiksuotas pirkimo - pardavimo dokumentuose.11.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas už ginčijamu sandoriu perleistÄ transporto priemonę sumokėjo, kas taip pat lėmė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo. LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.

Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ . IeÅ¡kovas pateikė IÄ® „Kontrastų biuras“ 2011 m. 05-06 mėn. kasos knygos iÅ¡rašų kopijas, 2011 m. 05-06 mėn. pinigų priėmimo kvitų sÄ rašų kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad pinigai už transporto priemonę nebuvo sumokėti. IeÅ¡kovas teismui taip pat pateikė IÄ® „Kontrastų biuras" debitorinių įsiskolinimų sÄ raÅ¡o 2011-07-04 dienai, pasiraÅ¡yto trečiojo asmens, kopijÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas yra neatsiskaitęs pagal 2011-05-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Mano, kad atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimams, kad už transporto priemonę atsiskaityta jos pirkimo dienÄ prieÅ¡tarauja ir tai, kad tiek automobilio priėmimo - perdavimo akte Nr. 1, tiek PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Å¡alys susitarė dėl vėlesnės apmokėjimo datos, ant ieÅ¡kovo turimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros egzemplioriaus nėra jokių įrašų apie jos apmokėjimÄ . Teigia, kad iÅ¡ Å¡ių ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad atsakovas už transporto priemonę pagal sandorį neatsiskaitė.12.

Mano, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir ieÅ¡kovo nuostatus, tačiau teismas dėl to nepasisakė ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ .13. Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu. Teigia, kad ieÅ¡kovo, kaip privataus juridinio asmens, tikslas yra siekti pelno. Å is tikslas nustatytas ir IeÅ¡kovo nuostatų 2.1 punkte. Mano, kad akivaizdu, kad sutartis sudaryta ne pelno siekimo tikslu, o siekiant perleisti turtÄ ir taip iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, transporto priemonė parduota daug mažesne nei jos vidutinė rinkos vertė kaina.

Atsakovas D. B. atsiliepime į apelianto apeliacinį skundÄ nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas pagrįstai įvertino atsakovo elgesį automobilio įsigijimo metu, ir nusprendė, kad nei LR įstatymai, nei teismų praktika asmeniui, kuris įsigyja daiktÄ savo asmeniniams ar Å¡eimos poreikiams taikyti, t.y. vartotojui, nenustato pareigos atlikti atskirÄ ir papildomÄ tyrimÄ apie pardavėjÄ , jo patikimumÄ , sÄ Å¾iningumÄ ar kreditorius.

Nurodė, kad CK Å¡eÅ¡tos knygos IV dalies XXIII skyriaus ketvirtame skirsnyje (Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai) nėra nustatyta jokių pareigų vartotojui domėtis pardavėjo - verslininko - patikimumu, sÄ Å¾iningumu ar jo kreditoriais. PrieÅ¡ingai, CK nustato pareigÄ verslininkui pateikti informacijÄ apie parduodamÄ daiktÄ ir tokia informacija neapima informacijos apie pardavėjo-verslininko patikimumÄ , sÄ Å¾iningumÄ ar verslininko kreditorius (CK. 6.353 str.). Teigia, kad Lietuvos teismų praktika taip pat nenustato vartotojui pareigos atskirai ir papildomai domėtis apie pardavėjo verslininko patikimumÄ , sÄ Å¾iningumÄ ar jo kreditorius.

Pažymėjo, kad visų apelianto nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų ratio decidendi skyrėsi nuo Å¡ios bylos faktinių aplinkybių, nes apelianto nurodytose bylose Actio Pauliana pagrindu ginčijami sandoriai buvo sudaryti privačių juridinių asmenų - įmonių - tenkinant jų verslo interesus, o įmonėms yra keliami papildomi atidumo, rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad registruojant automobilio nuosavybės perleidimÄ , VÄ® Regitra be jokių trukdžių įregistravo automobilio nuosavybės perėjimÄ , atsakovui kaip vartotojui nekilo ne menkiausios abejonės dėl to, kad toks sudaužyto automobilio įsigijimas yra niekuo neiÅ¡siskiriantis sandoris ir jam papildomo tyrimo ar patikrinimo apie apeliantÄ atlikti nereikia.2.

Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas sudarydamas sudaužyto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį buvo sÄ Å¾iningas, nes atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad apeliantas yra finansinių sunkumų turinti įmonė. Nurodė, jog CK 6.66 str. yra nustatyta, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio Å¡alis (atsakovas) žinojo apie tokias aplinkybes. Pažymėjo, jog atsakovas niekada nebuvo ir nėra susijęs jokiais giminystės, darbo, pavaldumo ar pan. santykiais su apeliantu ar su jo savininke, niekada nebuvo ir nėra apelianto akcininkas.

Nurodė, kad vienintelis ryÅ¡ys tarp atsakovo ir apelianto buvo 2008 m. apelianto ir atsakovo vadovaujamos įmonės sudarytas 1 sandoris. Atsakovas ar jo vadovaujama įmonė iki patikslinto ieÅ¡kinio prieÅ¡ jį pateikimo dienos neturėjo jokios informacijos apie tai, kad apeliantui dar 2010 m. lapkričio 26 d. buvo įteiktas įspėjimas apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ar bankroto bylos nagrinėjimÄ teisme.3. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį ir administratoriaus teiginius esÄ sudaužytas automobilis buvo vertas daugiau nei 5 000 Lt, nes administratorius nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog konkrečiai automobilio vertė 2011 m. gegužės 20 d. buvo didesnė nei 5 000 Lt.

4. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovas už automobilį apeliantui sumokėjo, nes tai pagrindžia raÅ¡ytiniai įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Administratorius tokių įrodymų neginčija, bet apeliaciniame skunde kelia naujÄ argumentÄ apie tariamÄ Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimÄ , kuris nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad Å¡ios taisyklės yra taikomos apelianto santykiuose su jo darbuotojais, o ne atsakovo santykiuose su apeliantu kaip daikto pardavėju.

5. Pažymėjo, jog administratorius net nežinojo, jog automobilis, jo pardavimo metu, buvo sudaužytas. Å iÄ aplinkybę atsakovas įrodinėjo savo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais (CPK 186 str.), bei po savaitės nuo automobilio pirkimo-pardavimo atlikta automobilio apžiÅ«ra/remonto sÄ mata. Administratorius nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tokius atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su automobilio bÅ«kle 2011 m. gegužės 20 d.. Administratorius buvo pateikęs 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. rugsėjo 9 d. automobilio techninės apžiÅ«ros atlikimo faktÄ pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovas tokių įrodymų neginčijo, bet nurodė, kad tokie aktai nepaneigia atsakovo ir trečiojo asmens A. M. liudijimo apie automobilio techninę būklę 2011 m. gegužės 20 d., nes automobilis buvo sudaužytas 2011 m. gegužės mėn. (po 2010 m. gruodžio 21 d. techninės apžiūros), o 2011 m. rugsėjo 9 d. automobilio techninės apžiūros atlikimo faktas, patvirtina, kad automobilį iš atsakovo įsigijęs asmuo jį susiremontavo. Nurodė, kad pačioje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nuostatų, kad parduodamas automobilis yra geros techninės būklės.

6. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas sprendime nepagrįstai nepripažino automobilio pirkimo-pardavimo sutarties CK 1.80 str. ir 1.82 str. nurodytais pagrindais, nes esÄ automobilio pirkimo-pardavimo sutartį apelianto vardu pasirašė komercijos direktorius A. M., o ne apelianto direktorė ir savininkė p. R. M., ir kad toks automobilio pardavimo sandoris prieÅ¡taravo apelianto kaip juridinio asmens tikslams. Mano, kad apelianto komercijos direktorius A. M. buvo įgaliotas pasiraÅ¡yti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.

Teigė, kad kaip buvo nurodęs pats tretysis asmuo A. M., jis turėjo apelianto vadovės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ ir tokį įgaliojimÄ automobilio pardavimo metu jis atidavė VÄ® Regitra. Tai paneigia administratoriaus apeliaciniame skunde nurodomus teiginius, kad automobilio pardavimo sutartį sudarė įgaliojimų neturintis asmuo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo pateikto apeliacinio skundo ribose.              Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, nustatė reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas ieÅ¡kovo bankrutuojančios IÄ® „Kontrastų biuras“ ieÅ¡kinį atmesti, yra pagrįstas ir teisėtas.

IeÅ¡kinys grindžiamas actio Pauliana instituto normų taikymu. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas byloje iÅ¡ esmės yra kilęs dėl to, ar yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo D. B. ir IÄ® „Kontrastų biuras“ 2011 m. gegužės 20 d. sudarytÄ pirkimo - pardavimo sutartį dėl transporto priemonės Å koda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.).             Dėl actio Pauliana instituto taikymo             Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiÅ¡kia tam tikrÄ sutarties laisvės principo apribojimÄ , pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).             IÅ¡ visų minėtų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl Å¡eÅ¡tos sÄ lygos, t. y. trečiasis asmuo (atsakovas), sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumo, su kuo nesutinka apeliantas. Dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija ir pasisako.              Pažymėtina, kad sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.). Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesÄ Å¾iningo arba kalto. SÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 1,2 d.).

Minėta, kad viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra skolininko nesÄ Å¾iningumas, t. y. žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: vadovaujantis objektyviuoju kriterijumi sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis kriterijus nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.67 str. iÅ¡vardintas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet gali bÅ«ti taikoma nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Pagal CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Å ie subjektai įvardyti ir CK 6.67 str. 2, 3, 6, 7 punktuose. Artimojo giminaičio sÄ voka įtvirtinta CK 3.135 straipsnyje. Taigi, kreditoriui ginčijant skolininko sudarytÄ turto perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu ir taikant CK 6.67 straipsnio 1-3, 6, 7 punktus, bÅ«tina nustatyti, ar skolininkas ir trečiasis asmuo atitinka CK 3.135 straipsnyje nustatytÄ artimųjų giminaičių sÄ vokÄ .

Byloje nėra duomenų, kad ginčo sandorio Å¡alys buvo artimi giminaičiai, todėl nesant pagrindo taikyti minėtos prezumpcijos, abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas. Apeliantas, įrodinėdamas atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , įvardindamas jo, kaip turto įgijėjo pareigÄ pasidomėti ar patikima kita sutarties Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai, remiasi kasacinio teismo nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 20010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-15/2010) bylose, kuriose Actio Pauliana pagrindu ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp juridinių asmenų.

Kolegija pažymi, kad verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra fizinis asmuo, automobilį pirko savo asmeniniams ir Å¡eimos poreikiams, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas jo asmens kodas (b.l. 12-13), todėl Å¡iuo atveju jam netaikytini sustiprinti reikalavimai (kokie yra taikytini verslininkui) domėtis kita sandorio Å¡alimi.

Todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismo sprendimo motyvai apie atsakovo sÄ Å¾iningumÄ neatitinka byloje nustatytų konkrečių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovas nurodė, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, kad apeliantas turi finansinių sunkumų, kad atsižvelgiant į tai, jog VÄ® Regitra be jokių trikdžių įregistravo ginčo automobilio nuosavybės perėjimÄ , todėl jam, kaip vartotojui nekilo abejonių dėl to, kad toks sudaužyto automobilio įsigijimas reikalauja papildomo tyrimo ar patikrinimo apie apeliantÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas D. B. sudarydamas ginčijamÄ sandorį buvo nesÄ Å¾iningas.                           Dėl automobilio kainos                          IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas matyti ir iÅ¡ sandorio kainos, kuri neatitiko automobilio tuometinės rinkos vertės. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė jau ne kartÄ perleista fiziniams asmenims, yra naudojama (galioja techninė apžiÅ«ra).

Pažymėjo, kad atsakovo į bylÄ pateiktas automobilio apžiÅ«ros aktas/sÄ mata suraÅ¡ytas praėjus savaitei po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl tai visiÅ¡kai neįrodo, kad bÅ«tent sandorio metu transporto priemonė buvo blogos bÅ«klės.              Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai ir paaiÅ¡kinimai apie ginčo automobilio vertę nėra pakankami nustatyti, kokia buvo tiksli automobilio rinkos vertė ginčijamo sandorio sudarymo metu.

Tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčo automobilio vertė sandorio sudaryme metu siekė 22 790 Lt - 22 540 Lt (b.l. 81-82). Apeliantas į bylÄ yra pateikęs defektų neturinčių automobilių vidutinės rinkos kainų pavyzdžius (jo pateikiamuose skelbimų pavyzdžiuose nėra nurodyta, kad parduodami automobiliai turi tam tikrų defektų (b.l. 25, 81,82)). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, kad prieÅ¡ sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį jam buvo pateikta informacija, kad automobiliui reikia remonto, kad automobilis turi kėbulo defektus bei nežymų pavarų dėžės defektÄ .

Byloje esantis 2011-05-27 automobilio apžiūros aktas Nr. 2705-11 (b.l.

80) patvirtina aplinkybę, kad automobilis taisytinas, tam reikalingos papildomos ženklios finansinės lėšos. Apeliantas nurodo, kad minėtas aktas suraÅ¡ytas praėjus savaitei po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl visiÅ¡kai neįrodo, kad bÅ«tent sandorio sudarymo metu transporto priemonė buvo blogos bÅ«klės. Kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu. Pažymėtina, kad nurodytame apžiÅ«ros akte didžiausia darbų kaina yra už pavarų dėžės remontÄ (3000 Lt) bei variklio remontÄ (3500 Lt), tai iÅ¡ esmės atitinka atsakovo parodymus, kad prieÅ¡ perkant automobilį jam buvo pateikta informacija, kad automobiliui reikia remonto, kad automobilis turi pavarų dėžės defektÄ .

Be to, pagal ieškovo pateiktos ginčo automobilio techninės apžiūros atlikimo istorijos duomenis, nustatyta, kad 2008-10-06 automobilio rida buvo 217664 km, kai tuo tarpu 2009-10-06 buvo 90794 km, 2010-12-21 -116304 km, 2011-12-20 – 136946 km. Iš šių duomenų visiškai neaišku, kodėl automobilio rida 2009 m. sumažėjo nuo 217 664 km iki 90 794 km., kai paprastai automobilio rida didėja. Be to, kuo didesnė automobilio rida, tuo labiau jis susidėvėjęs. Taigi, šiuo atveju šie techninės apžiūros atlikimo automobilio istorijos duomenys patvirtina, kad automobilio defektai buvo slepiami.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje labiau yra tikėtina, kad ginčo automobilis pardavimo metu turėjo defektų ir jam buvo reikalingas remontas, nei kad buvo techniÅ¡kai tvarkingas (CPK 178 str.).              Apeliantas preziumuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė jau ne kartÄ perleista fiziniams asmenims, ji yra naudojama (galioja techninė apžiÅ«ra). Tai paneigia atsakovo teiginį, kad transporto priemonė apskritai buvo neeksploatuojama.              Kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu.

Galiojanti techninė apžiÅ«ra nepatvirtina fakto, kad transporto priemonė yra naudojama. Techninė apžiÅ«ra galioja 2 metus (b.l. 83), tačiau tai nėra garantija, kad automobilis per tuos 2 metus nesuges ir jam neprireiks remonto. Ir atvirkščiai-sugedus automobiliui, techninė apžiÅ«ra nenustoja galioti. Taigi ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie kitÄ ginčo automobilio vertę, nei jis buvo parduotas. Esant Å¡iai aplinkybei, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagÄ , faktinius duomenis, apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, CPK įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas dėl automobilio pardavimo atsakovui už mažesnę nei rinkos kainÄ yra neįrodytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino, kad ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas matyti ir iÅ¡ sandorio kainos, kuri neatitiko automobilio tuometinės rinkos vertės. Pažymėtina tai, kad apie atsiskaitymÄ už ginčo automobilį patvirtina 2011-05-20 PVM sÄ skaita faktÅ«ra MSA Nr.0044307, kurioje yra įraÅ¡as, kad A. M. pinigus gavo. Tai, jog tretysis asmuo neįnešė piniginių lėšų į ieÅ¡kovo kasÄ tuo pažeidžiant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles Å¡iuo atveju neužkerta kelio ieÅ¡kovui reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ jÄ padariusių asmenų, jeigu nustatyta, kad tokia žala buvo padaryta.              Dėl juridinio asmens tikslams prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo (CK 1.82 straipsnis)             Apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovo kaip privataus juridinio asmens, tikslas yra siekti pelno ir kad Å¡is tikslas nustatytas ieÅ¡kovo nuostatų 2.1. p..

Mano, kad akivaizdu, jog sutartis sudaryta ne pelno siekimo tikslu, o siekiant perleisti turtÄ ir taip iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, transporto priemonė parduota daug mažesne nei jos vidutinė rinkos vertė kaina. Nurodė, kad teismas nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu.                          Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 str..

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t.y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t.y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais, pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).             IeÅ¡kovas, ginčydamas Å¡alių sudarytÄ automobilio pirkimo-pardavimo sandorį CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, sandorio prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens tikslams sieja su Å¡io sandorio nenaudingumu ir nuostolingumu ieÅ¡kovui.

Pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iÅ¡ privačių interesų tenkinimo bÅ«du. IeÅ¡kovo įstatų 2.1 punkte nurodyta, kad įmonė savo veikla siekia patenkinti privačius savininko interesus įmonės veiklos srityje bei gauti pelno (b.l.29-34). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudarymo sandorių komercine nauda.

Å i aplinkybė galėtų turėti reikÅ¡mės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada, kai juridinio asmens teisnumÄ ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose bÅ«tų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Be to, kasacinis teismas formuoja praktikÄ , pagal kuriÄ sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

IeÅ¡kovui neįrodžius, kad ginčo automobilis buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sandoris aiÅ¡kiai ir akivaizdžiai nenaudingas (nuostolingas) ieÅ¡kovui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis pagrįstomis iÅ¡vadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.             Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų             Atsakovo atstovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinėje instancijoje patvirtinančių dokumentų, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas.                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                       Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                   Loreta Lipnickienė                                                                                                                                Andžej Maciejevski