f595c5ba-7240-403d-8b35-e6503d569dd3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-9305-244/2015Proceso Nr. 3-61-3-04323-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė priteisti 75 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K.

Skundžiamu laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m ploto reikalavimas, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Dėl blogų gyvenimo sÄ lygų pablogėjo sveikata, su nusiskundimais kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K, tačiau gydytojas suteikė tik žodinę konsultacijÄ . Kamerose nebuvo sÄ lygų tinkamam vėdinimui, tualetas iÅ¡ esmės neatskirtas nuo likusios patalpos, todėl neužtikrinamas asmeninis privatumas.

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , yra pripažįstama ir administracinių teismų praktikoje. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Taip pat pabrėžė, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas lygiomis sÄ lygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K su juo bÅ«tų sÄ moningai elgtasi nežmoniÅ¡kai. LukiÅ¡kių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pagal galiojančius aktualiu ginčui metu teisės aktus vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kalinamam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

LukiÅ¡kių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K, dalis Å¡io kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, kadangi jis buvo iÅ¡vykęs (pareiÅ¡kėjo judėjimas buvo dažnas).

Pabrėžė, kad visos kameros yra aprÅ«pinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui, kameros yra remontuojamos pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , sanitarinio mazgos įrengimas kamerose atitinka teisės aktus, tvarkÄ kamerose palaiko patys nuteistieji. LukiÅ¡kių TI-K taip pat yra sudariusi sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsirado dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pagal byloje surinktus duomenis, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2013-05-17 iki 2013-08-30, nuo 2014-03-12 iki 2014-03-26, nuo 2014-05-09 iki 2014-05-16, nuo 2015-05-28 iki 2014-06-04, nuo 2014-06-27 iki 2014-07-02, nuo 2014-07-09 iki 2014-07-11, viso – 146 paras.

Å iuo laikotarpiu, pažeidžiant nustatytÄ minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 126 paras (b. l. 79-84).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .ŽalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiÅ«rai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių praÅ¡ymÄ suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinÄ jÄ ar papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiÅ«ra.

Nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Todėl sprendžiant šį ginÄÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013, 2014 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014).Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimÄ dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo LukiÅ¡kių TI-K.

PrieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, iÅ¡sprendimo. Taigi žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas nurodė patyręs LukiÅ¡kių TI-K gydytojui netinkamai teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo klausimas sprendžiamoje byloje nenagrinėtinas.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ . Å is pažeidimas laikomas objektyviai darančiu neigiamÄ poveikį asmens psichinei bÅ«klei, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinas patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau teismas pasisako, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti pinginė kompensacija neproporcinga jo patirtai neturtinei žalai. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl kitų laikymo sÄ lygų yra bendro pobÅ«džio, grindžiami abstrakčiais argumentais, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ .

Be to, dalis pareiÅ¡kėjo nusiskundimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiÅ¡ki. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo skundÄ , yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumÄ pažeidimo konstatavimui. PareiÅ¡kėjo nusiskundimas, kad dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pablogėjo jo sveikata nėra pagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, įrodymais.

PareiÅ¡kėjas skunde niekaip negrindė priežastinio ryÅ¡io tarp jo nurodomų sveikatos sutrikimų ir LukiÅ¡kių TI-K administracijos, pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), nenurodė jokių konkrečių faktų dėl kalinimo sÄ lygų ir su tuo susijusių konkrečių atsakovo ir jo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises, kurie galėtų bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susieti su jo nurodomais sveikatos sutrikimais. IÅ¡ 2014-10-14 LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pažymos Nr. 24-5101 (b. l.

99) nustatyta, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Å i patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro aukščio pertvara. Kamerų lango angoje įstatytos grotos, uždėtas metalinis tinklas. Visos kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langÄ , kaip ir nurodyta HN 76:2010.Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjo nurodomu laikotarpiu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo paÅ¡alinti (b. l. 34-77).

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 75 000 Lt žalos atlyginimÄ tenkinamas iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teisinių santykių reglamentavimÄ , susijusiÄ teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad per skundžiamÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas 126 paras buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo teisę į orumÄ , nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jam priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, žalos dydį įvertinant 1 500 EUR.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui V. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                Liudmila Zaborovska