f593fe2c-77fd-4b66-93ec-cb6ca84693ed · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L

                                                  Â

                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-128/2011

                                                                                                  Â

Proceso numeris: 52-1-01210-07

                                                                                                     Procesinių

sprendimų kategorijos:

                                                                                      Â

               1.2.7.1.2.2; 1.2.7.1.2.3; 2.4.6.3.1;

                                                                                                      2.4.6.3.2;

2.4.6.3.3 (S)

Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistajam R. J.,

gynėjui Daniui Svirinavičiui,

ekspertams Jūratei Jankauskienei, Irenai Linkevičienei, Romui Raudžiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. J.  nuteistas pagal BK 149 str. 4 d. laisvės atėmimu

7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

           IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė:

R.

J. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 13 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), D. B. priklausančios sodybos gyvenamajame name, kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji S. K., gim. 1993 m. gruodžio 2 d., yra mažametė, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos girtumo, gulinčiai lovoje nurengė nuo jos kÅ«no drabužius, įvedė varpÄ jai į makÅ¡tį ir prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ su ja lytiÅ¡kai santykiavo, padarydamas plyÅ¡imus nukentėjusiosios mergystės plėvėje. Tokiu bÅ«du R. J. mažametę S. K. išžagino.

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas. Jis nepadarė jokio nusikaltimo, o jo kaltė neįrodyta. 2007 m. spalio 13 d. jo sesers D. B. namuose buvo Å¡venčiamos jo sÅ«naus krikÅ¡tynos, jose dalyvavo ir jo draugas E. R., kuris vėliau dar pasikvietė savo draugę S. K.. Kiek S. K. metų, jis nežinojo. Žinojo tik, kad ji nepilnametė, tačiau nemanė, kad ji yra mažametė, nes ji atrodė kaip Å¡eÅ¡iolikmetė ar septyniolikmetė. Anksčiau jis slapta nuo savo žmonos susitikinėjo ir artimai bendravo su nukentėjusiosios motina, tačiau apie dukros amžių niekada nebuvo kalbos. Å ventės metu jis su S. K., kaip ir su kitais, bendravo, kalbėjo, juokavo. Kažkuriuo metu S. K. buvo išėjusi į laukÄ ir ten nugriuvo, nors jis pats to nematė. Kažkas nuvalė jai veidÄ , o E. R. nuvedė jÄ Ä¯ kambarį. Palikęs S. K. kambaryje E. R. grįžo prie stalo,

o paskui vėl nuėjo pas jÄ . Po kurio laiko nuėjęs į kambarį jis (R. J.) pamatė, kad E. R. su S. K. guli lovoje nuogi ir neužsikloję. Stovėjo Å¡alia lovos

ir žiūrėjo į juos, o būdamas išgėręs jis nesusivaldė ir pradėjo masturbuotis, po ko jam ištryško sperma, kur ji nukrito, tuo metu nekreipė dėmesio. Atstumo nuo jo iki lovos pasakyti negali, bet jis buvo nedidelis. Išgirdęs, kad atsidaro kambario durys, jis nugriuvo ant žemės ir apsimetė, kad miega. E.

R. buvo be kelnių, o S. K. be kelnaičių, tik su marškinėliais. Jis su S. K. lytiškai nesantykiavo. Į kambarį įėjusi sesuo D. B. labai supyko ir ėmė rėkti. Tada jis su R. nunešė S. K. į automobilį

ir nuvežė jÄ Ä¯ Alytų,  jie važiavo skirtingais automobiliais. Atvažiavus į Alytų, į E. R. namus, jis su taksi nuvažiavo nusipirkti alkoholio. E. R. savo patėviui pasakė, kad automobilyje miega panelė,

tada S. K. parnešė į kambarį ir paguldė ant lovos, o patys šalia jos gėrė alkoholį. Ten taip pat lytinių santykių su S.

K. neturėjo. Po masturbacijos savo namuose ir bÅ«damas girtas jis fiziÅ¡kai nebÅ«tų galėjęs atlikti lytinio akto. Jis gulėjo ant lovos kampo, o paskui ant grindų, visÄ laikÄ Å¡alia buvo E. R.. Ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, apie masturbacijÄ nepasakė, nes jam tuo metu buvo labai gėda tai pripažinti. Jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, nebÅ«tų ėjęs į kambarį, kur miegojo E. R. su S. K., ir nebÅ«tų masturbavęsis. S. K. nematė kaip jis masturbavosi, nes buvo neblaivi ir miegojo. Kadangi jis su S.

K. lytiÅ¡kai nesantykiavo, iÅ¡ bylos duomenų apie S. K. nustatytÄ

mergystės plėvės pažeidimÄ sprendžia, kad su ja lytiÅ¡kai santykiauti galėjo E. R.. Toje lovoje, kur gulėjo E. R. su S. K., paprastai miega jo tėvas, jis su žmona toje lovoje

negulėjo. Jo sperma ant paklodės ir nukentėjusiosios kelnaičių galėjo atsirasti tik tada, kai jis masturbavosi. Kaltas jis tik dėl to, kad E.

R. prašymu leido atsivežti S. K., po ko viskas taip

gavosi. Jis atsiprašė nukentėjusiosios pripažindamas savo moralinę atsakomybę. E. R. artimieji savo nevisiškai teisingais parodymais bando

padėti E. R.. Jo nurodomų aplinkybių apie masturbavimÄ si nepaneigė nė vienas liudytojas, juo labiau nukentėjusioji ar jos motina, jos tik pagal bylos duomenis spėja, kad jis dalyvavo išžaginant S.

K.. Dėl to jų pozicija byloje buvo nenuosekli. Tikrasis kaltininkas E. R. pasislėpė, o teismas kaltu išžaginus S.

K. pripažino jį vien dėl po jo masturbavimosi likusių daiktinių įrodymų. Jo parodymus apie masturbavimÄ si teismas atmetė, motyvuodamas tik spėlionėmis, kad jo sperma tokiomis aplinkybėmis negalėjo likti įvykio vietoje ant nurodytų daiktų. Mano, jog tai, kad tÄ vakarÄ moraliniu požiÅ«riu jis elgėsi tikrai netinkamai,

nėra pagrindas jį nuteisti už išžaginimÄ , juo labiau už mažametės išžaginimÄ . S. K. atrodė gana suaugusi ir jis tikrai nemanė, kad ji

mažametė. PraÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis padarė kaltinime nurodytÄ ar bet kokiÄ kitÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad R. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis nuteistas. Nors R. J. teisme parodė, kad pripažįsta kaltę iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ jo parodymų turinio negalima daryti iÅ¡vados, kad jis bÅ«tų padaręs kaltinime nurodytÄ arba kokiÄ nors kitÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje apklausti liudytojais E. R. artimieji galėjo bandyti padėti savo giminaičiui, nors ir jie nedrįso R.

J. apkaltinti S. K. išžaginimu. R.

J. parodymų apie masturbavimÄ si nepaneigė nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų.

Nukentėjusioji ir jos motina tik pagal kitus bylos duomenis spėjo apie R. J. dalyvavimÄ išžaginant S. K..

Ä®tariamasis E. R. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, tuo tarpu teismas tik spėjimu atmetė R. J. parodymus apie masturbavimÄ si ir spermos iÅ¡tryÅ¡kimÄ , esÄ jo sperma tokiomis aplinkybėmis

negalėjo likti įvykio vietoje ant nurodytų daiktų. Vien dėl to, kad R. J. moraliniu požiūriu elgėsi netinkamai, nebuvo pagrindo

jį nuteisti už mažametės išžaginimÄ , kurio jis teigia nepadaręs. Mano, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiÄ jÄ galėjo išžaginti kitas asmuo – E. R., kuris greitai po byloje nagrinėjamų įvykių pasislėpė, jam yra paskelbta paieÅ¡ka ir dėl jo byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ . Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, esant nepanaikintoms abejonėms dėl R. J. kaltės, apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė spėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 p. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes; kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta paÅ¡alinti abejonių, jos aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Å i taisyklė visas nepaÅ¡alintas abejones vertinti kaltinamojo naudai yra labai aktuali Å¡ioje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ia nuostata nesivadovavo. BÅ«tent Å¡ia baudžiamojo proceso taisykle remiantis ir turėtų bÅ«ti byloje priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Byloje tikrai neįrodyta ir tai, jog

R. J. bÅ«tų žinojęs, kad S. K. įvykio metu buvo mažametė, tačiau Å¡i aplinkybė nėra tokia aktuali, nes Å¡iuo atveju byloje nėra įrodyta, kad R. J. S. K. išžagino. PraÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir R. J. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Teismo posėdyje nuteistasis R. J. praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ patenkinti. Gynėjas

praÅ¡o apeliacinius skundus patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , R. J. iÅ¡teisinantį nuosprendį. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo

bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2, 3 p.).

DidžiÄ jÄ nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinio skundo dalį sudaro teisme iÅ¡tirtų įrodymų dėstymas, kitoje skundo dalyje dėstomi nesutikimo su nuosprendžiu argumentai, kurie yra analogiÅ¡ki nuteistojo  R.

J. apeliacinio skundo argumentams. Apeliantai skunduose nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas, R. J. nepadarė, jo kaltė neįrodyta. Teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė spėjimu ir prielaidomis. Å ie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. IÅ¡ bylos matosi, kad teismas tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) esančiuose nuteistojo R. J. sesers D. B. namuose buvo švenčiamos nuteistojo sūnaus krikštynos, kuriose dalyvavo keletas nuteistojo

R. J. ir jo žmonos artimų giminaičių, R.

J. draugas E. R., kuris vėliau kartu su nuteistuoju atsivežė ir nukentėjusiÄ jÄ S. K.. Visi linksminosi, gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko S. K. pasidarė bloga ir ji išėjo į laukÄ , o vėliau ji buvo atvesta į virtuvę, nuvalytas jos sumuÅ¡tas ir neÅ¡varus veidas bei paguldyta į lovÄ kitame kambaryje. Vėliau Å¡alia jos atsigulė ir E. R.. Po kurio laiko į tÄ kambarį nuėjo ir nuteistasis

R. J., o dar vėliau užėjo nuteistojo R.

J. sesuo D. B.. Ji, pamačiusi lovoje gulintį E. R. su pusnuoge S. K. bei šalia lovos

ant žemės gulintį R. J., supyko, apšaukė juos ir išvijo. E. R. kartu su R. J. pusnuogę S. K. nunešė į automobilį, kadangi ji dėl girtumo negalėjo

paeiti, ir išvažiavo į Alytų pas E. R.. Jie važiavo skirtingais automobiliais. Atvažiavus į Alytų, nuteistasis R. J., automobilyje palikęs S. K., nusipirko dar alkoholinių gėrimų ir E. R. bute gėrė. E.

R. savo motinai ir patėviui V. M. prasitarus, kad automobilyje guli panelė, V. M. kartu su E.

R. S. K. atnešė į kambarį ir paguldė jÄ Ä¯ lovÄ . Naktį

S. K. pradėjus dejuoti O. R.,

atėjusi į kambarį, pamatė lovoje šalia S. K. gulintį R. J. ir pakvietė savo sugyventinį. Šis, atėjęs į kambarį, R. J. išmetė iš lovos. Po to R. J., išėjęs

iÅ¡ jų namų, savo automobiliu iÅ¡važiavo. Ryte O. R. iÅ¡kvietė nukentėjusiosios S. K. motinÄ R. K. ir papasakojo viskÄ , kaip jos dukra S. K. atsirado jų namuose. R. K., iÅ¡klausiusi kaimynės ir savo dukros, kuri negalėjo prisiminti ir pasakyti, kas jai nutiko, įtarė, kad jos dukra gali bÅ«ti išžaginta. Nukentėjusioji S. K. kreipėsi į medikus, kurie Å¡iuos įtarimus patvirtino. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matosi, kad S.

K. buvo nustatyti ne tik kūno sužalojimai veido, dešinio žasto ir dešinės šlaunies srityse, bet ir nustatyti švieži mergystės plėvės plyšimai.

Daugelio Å¡ių aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis R. J., tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad jis S. K. nežagino, o apie tai sužinojo tik iÅ¡ bylos duomenų, jo kaltė neįrodyta. Å ie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo laikÄ ir vietÄ , t. y. kad nukentėjusioji S.

K. buvo išžaginta kaltinime nurodytu laiku Å¡venčiant nuteistojo sÅ«naus krikÅ¡tynas (duomenys neskelbtini)esančiuose D. B. namuose. Tai patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei DNR ir serologinio tyrimo specialisto iÅ¡vada. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir jo priedų (t. 1, b. l. 12-22) matosi, kad 2007 m. spalio 15 d. buvo apžiÅ«rėta Alytaus r. Vaidaugų k. esanti D. B. sodyba, o ant viename iÅ¡ kambarių esančios lovos čiužinio užvalkalo rastos penkios įvairių dydžių raudonos spalvos dėmės (galimai kraujo), todėl paimta užvalkalo iÅ¡karpa pėdsakų iÅ¡tyrimui tiriant DNR. Nuo tos pačios lovos taip pat paimta paklodė, antklodės užvalkalas, lovos užtiesalas ir dar viena paklodė nuo radiatoriaus. Å ie daiktai buvo iÅ¡siųsti ekspertinei įstaigai kartu su užduotimi atlikti DNR tyrimÄ . Specialisto iÅ¡vada Nr. S 577/07

(01) (t. 1, b. l. 104-107) patvirtina, kad ant nuo nurodytos lovos paimtos paklodės (obj. 2) buvo rasta sperma, priklausanti R. J.. Ši išvada kategoriška. Specialisto išvadoje kategoriškai nustatyta, kad R.

J. sperma rasta ir ant nukentėjusiosios S.

K. pateiktų kelnaičių (obj. 12). Be to, ant tų pačių S.

K. kelnaičių (obj. 10) buvo rasta miÅ¡ri kraujo ir spermos dėmė. Atlikus Å¡ios miÅ¡rios kraujo ir spermos dėmės DNR tyrimÄ , gautas S. K. ir R. J. miÅ¡rus DNR profilis. Toje pačioje specialisto iÅ¡vadoje nurodoma ir apie tai, kad ant antklodės užvalkalo (obj. 3) rastoje kitoje miÅ¡rioje kraujo ir spermos dėmėje nustatytas S. K. DNR

profilis ir vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso  R. J.. Vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris

nepriklauso R. J., rastas ir mišrioje kraujo ir spermos

dėmėje ant tyrimui pateiktos medžiagos iÅ¡karpos.  Nukentėjusioji  S. K. teisme parodė, kad mama jÄ iÅ¡leido kartu su E. R. vykti Å¡vęsti krikÅ¡tynų. E. R. jÄ

žadėjo parvežti namo, ji pažinojo jį jau du metus ir juo pasitikėjo. Kartu su kitais krikÅ¡tynose dalyvavusiais asmenimis ji sėdėjo už stalo, gėrė sidrÄ , linksminosi, o vėliau R. J. jai pasiÅ«lė Å¡ampano. IÅ¡gėrusi pusę stiklinės Å¡ampano, ji „atsijungė“ ir kas vyko toliau, nieko neprisimena. Atsibudo apie 2-3 val. nakties O. R. namuose. Buvo be kelnių ir kelnaičių, tik su virÅ¡utiniais rÅ«bais. Nuėjo nusiprausti, nes veidas buvo kruvinas, jos abiejuose paakiuose, taip pat ant rankos ir kojos buvo mėlynės, sulaužyta nosis. Visi jos drabužiai buvo Å¡lapi. O. R. jai papasakojo, kad jÄ pusnuogę ir be sÄ monės V. M. atnešė iÅ¡ R. J. automobilio ir paguldė į lovÄ . Ji prisimena, kad prieÅ¡ jai prarandant sÄ monę namuose, kur buvo Å¡venčiama, R.

J. prie jos kabinėjosi, buvo apsikabinęs per pečius. E. R. dar sakė R. J., kad Å¡is nesikabinėtų. TÄ vakarÄ prie jos daugiau niekas nesikabinėjo. Iki Å¡io įvykio ji nebuvo turėjusi lytinių santykių. Apie lytinį aktÄ ji nieko neprisimena, tačiau medikai nustatė, kad jai buvo sužalota mergystės plėvė. Nors nukentėjusioji ir parodė, kad aplinkybių apie tai, kaip ji buvo išžaginta, neprisimena, tačiau jos parodymai nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad ji buvo išžaginta, o ne savo noru sutiko lytiÅ¡kai santykiauti. Nukentėjusiosios S. K. parodymus

patvirtina ir specialisto išvada (t. 1, b. l. 43-45). Joje nurodyta, kad S. K. mergystės plėvėje rasti švieži mergystės plėvės

plyÅ¡imai. Taip pat Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad S. K. nustatytos kraujosruvos abiejų akių virÅ¡utiniuose vokuose, nosies nugarėlėje, pasmakrės deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame žaste ir deÅ¡inėje Å¡launyje bei odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žaste ir nosies nugarėlėje. Å ie sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama sužalojimų padarymo galimybė prievartinio lytinio akto metu. IÅ¡ nukentėjusiosios S. K. parodymų matosi, kad ji sutikimo lytiÅ¡kai santykiauti ne tik neiÅ¡reiÅ¡kė, bet dėl savo fizinės bÅ«klės (dėl sunkaus girtumo, apsinuodijimo alkoholiu, o, remiantis nukentėjusiosios parodymais, netgi ir dėl sÄ monės praradimo) tam ir negalėjo pasiprieÅ¡inti. Jos parodymus vertinant kartu su nurodyta specialisto iÅ¡vada, akivaizdu,

kad ji buvo išžaginta. Kaip jau buvo minėta, to neneigia ir pats nuteistasis R. J., tačiau teigia S. K. nežaginęs

ir spėja, kad su nukentėjusiÄ ja lytinius santykius galėjo turėti E. R.. Tačiau tokia nuteistojo versija paneigta teisme

ištirtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Nė vienas iš pobūvyje dalyvavusių liudytojų neparodė, kad S. K. galėjo išžaginti koks nors kitas asmuo,

iÅ¡skyrus nuteistÄ jį R. J. ir nuo tyrimo pasislėpusį E. R.. Nuteistojo R. J. sesuo liudytoja D. B. teisme parodė apie tai, kad jos namuose buvo Å¡venčiamos krikÅ¡tynos,

visi svečiai, taip pat ir vėliau atvažiavusi S. K., vartojo alkoholį, o vėliau ji matė lovoje gulinčius E. R. su pusnuoge S. K. bei Å¡alia lovos gulintį savo brolį nuteistÄ jį R. J.. Liudytojas E. B. teisme parodė, kad Å¡venčiant krikÅ¡tynas jis nemažai iÅ¡gėrė, todėl mažai kÄ prisimena, matė, kad kažkuriuo momentu prie stalo atsirado ir S. K.. Nuteistojo žmona R. J. verkė, kad R. J. Å¡oko su S. K., kadangi pavydėjo vyro. Nuteistojo uoÅ¡vienė liudytoja N. R. parodė, kad matė prie stalo kartu su kitais Å¡venčiančiÄ S. K., tačiau ji iÅ¡ pobÅ«vio iÅ¡vyko anksti ir nieko daugiau nematė. Jokių kitų asmenų, galėjusių lytiÅ¡kai santykiauti su S. K., nenurodo ir pats nuteistasis R. J.. Nors ir neigdamas savo kaltę R. J. netvirtina ir to, kad S. K. išžagino ir E. R.. Teisme nuteistasis tik parodė, kad netrukus po to, kai E. R. apgirtusiÄ

S. K. nuvedė miegoti, jis pats nuėjo į tÄ kambarį pažiÅ«rėti, kÄ jie daro, ir pamatė, kad E. R. ir S.

K. guli lovoje, jie buvo nuogi ir neužsikloję. Kiek prisimena, jie lytiÅ¡kai nesantykiavo. Kiek jam teko vėliau kalbėtis su E. R. apie SimonÄ , Å¡is sakė, prie jos nelindo ir su ja nesimylėjo. Nuteistasis tik iÅ¡ bylos duomenų apie S. K. nustatytÄ mergystės plėvės plyÅ¡imÄ sprendžia, kad su ja lytiÅ¡kai santykiauti galėjo E. R.. Nors nuteistasis ir bando kaltę perkelti įtariamajam E. R., kurio byla atskirta, ant tyrimui pateiktos paklodės, paimtos įvykio vietos apžiÅ«ros metu, ir ant S. K. apatinių kelnaičių buvo surasta R. J. sperma. Dėl Å¡ios aplinkybės nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jo parodymus apie masturbavimÄ si ir galimybę tokiu bÅ«du jo spermai patekti ant tirti pateiktų daiktų atmetė tik spėjimu, tokių aplinkybių nepaneigė nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, o esant nepanaikintoms abejonėms dėl R.

J. kaltės, apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė spėjimu. tokiu bÅ«du pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ iÅ¡aiÅ¡kinimus visas nepaÅ¡alintas abejones aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai. Å ie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, nes nuteistojo R. J. kaltė yra pagrįsta įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialistų iÅ¡vadomis, iÅ¡ dalies ir nukentėjusiosios

S. K. bei paties nuteistojo R. J. parodymais. Å ie įrodymai nuosprendyje yra iÅ¡dėstyti ir įvertinti, o nuteistojo iÅ¡kelta versija nuosprendyje taip pat buvo aptarta ir paneigta. Galima iÅ¡ dalies sutikti su skundų argumentais, kad nė vienas liudytojas aplinkybių apie nuteistojo masturbavimÄ si tikrai nepaneigė, tačiau tokių liudytojų parodymų nebuvimas

nepaneigia nuteistojo R. J. dalyvavimo išžaginant S. K.. Ši versija buvo paneigta specialistų išvada bei

apeliacinės instancijos teisme apklaustų ekspertų parodymais. Nuteistasis

teisme parodė, kad atėjęs į kambarį, kur miegojo E. R. ir S. K., stovėjo šalia lovos maždaug pusės metro atstumu ir

žiūrėjo į juos, paskui pradėjo masturbuotis ir jam ištekėjo sperma. Išgirdęs, kad atsidaro kambario durys, jis nugriuvo ant žemės ir apsimetė, kad miega. Į kambarį įėjusi jo sesuo supyko, ėmė šaukti. Tada E. R. atsikėlė,

apsirengė ir jie abu, iÅ¡nešę nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ maÅ¡inÄ , iÅ¡važiavo į Alytų. Lovoje,

kurioje gulėjo E. R. su S. K., paprastai miegodavo jo tėvas, jis su žmona ta lova nesinaudojo. Nuteistasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė nuoseklius parodymus, o apie masturbavimÄ si neužsiminė, nes jam buvo labai gėda. Tačiau nuteistojo aiÅ¡kinimas apie jo parodymų nuoseklumÄ ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka bylos aplinkybių. BÅ«tent dėl to, kad R. J. teisme davė kitokius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisme (t. 1, b. l. 141-143, 147-149). Ikiteisminio tyrimo metu kai kurias įvykių aplinkybes jis nurodė visiÅ¡kai kitaip. 2007 m. spalio 18 d. vykusios apklausos metu R. J. buvo parodęs, kad apie 24 val., netrukus po to, kai S. K. iÅ¡gėrė Å¡ampano, jai pasidarė bloga ir ji išėjo į laukÄ . Po kurio laiko į laukÄ išėjo

ir jis, matė ant laiptų sėdinčius E. R. ir S. K., jos veidas buvo žemėtas ir kruvinas. Jie su R. atnešė jÄ Ä¯ virtuvę, kur jo žmona ir sesuo nuvalė S. K. veidÄ . Po to jis su E. R. pusiau

einančiÄ S. K. nuvedė ir paguldė miegoti, o patys nuėjo toliau gerti. Padauginęs alkoholio jis prie stalo užmigo ir pabudo iÅ¡girdęs didelį triukÅ¡mÄ , jo sesuo ir žmona rėkė ant S. K., kad Å¡i privėmė į lovÄ , reikalavo, kad E. R. jÄ vežtų namo. Kur tuo metu buvo E. R., jis nematė. S. K. buvo paguldyta į lovÄ tame pačiame kambaryje, kur jis miegojo prie stalo. Kitos 2008 m. birželio 12 d. vykusios apklausos metu tas pačias įvykio aplinkybes nuteistasis aiÅ¡kino dar kitaip. Jis parodė, kad S. K. pasidarė bloga iÅ¡gėrus degtinės. Jam kažkas sakė, kad lauke S. K. parkrito ant laiptų ir susižalojo veidÄ , bet nukentėjusiosios jis neapžiÅ«rinėjo, kraujo nematė, o nukentėjusiÄ jÄ nuvedė į lovÄ paguldyti E. R.. Taip pat parodė, kad sesuo jam sakė, jog nuprausė SimonÄ ir paguldė, jis pats to nematė, nes sėdėjo prie stalo ir gėrė. E. R. irgi su juo toliau Å¡ventė, o paskui nuėjo miegoti į S. K. kambarį. Jo sesuo D. B. buvo trečiame kambaryje, jis norėjo eiti jos kažko paklausti ir ėjo pro tÄ kambarį, kuriame miegojo S. K. su

E. R., bet užkliuvo už šildymo sistemos vamzdžio ir parkrito šalia lovos. Tuo metu įbėgo jo sesuo ir pradėjo šaukti ant jo, o po to ir ant E. R. su S. K., nes jie buvo nusirengę drabužius, ir liepė jiems palikti jos namus. Jis su E.

R. S. K. iÅ¡nešė ir paguldė ant automobilio galinės sėdynės pusnuogę, nes viskas vyko labai greitai, ant jo Å¡aukė ir jo žmona. IÅ¡dėstytų ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo parodymų laikyti nuosekliais tikrai negalima. Nors Å¡ių parodymų, vadovaujantis BPK 20 str. nuostatomis, negalima laikyti įrodymais, tačiau vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis byloje esantiems įrodymams patikrinti teisme perskaityti Å¡ie parodymai, yra svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys. Tuo tarpu nuteistojo R. J. versijÄ apie jo spermos atsiradimÄ ant paklodės ir nukentėjusiosios S. K. kelnaičių teismas atmetė pagrįstai. Pažymėtina, kad Å¡i nuteistojo versija buvo iÅ¡kelta tik teisme, kai nuteistasis buvo susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir jam žinant jau nurodytas specialisto iÅ¡vadas apie jo spermos suradimÄ . Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad R. J. nurodytu bÅ«du jo sperma negalėjo atsirasti ant paklodės ir nukentėjusiosios kelnaičių, ir Å¡iÄ versijÄ Ä¯vertino kaip nuteistojo siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir jau nurodytos specialisto iÅ¡vados, o su tuo susiję apeliantų argumentai, dar kartÄ patikrinus nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ , buvo visiÅ¡kai paneigti apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimÄ ir apklausus nuteistÄ jį bei specialisto iÅ¡vadÄ pateikusias teismo medicinos ekspertes J. Jankauskienę ir I. Linkevičienę bei dar vienÄ teismo medicinos ekspertÄ R. Raudį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas nuteistasis R.

J. apie kai kurias įvykių aplinkybes parodė dar kitaip nei pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad lovoje, kurioje gulėjo E.

R. su S. K., jis miegodavo kartu su žmona, kai nuvykdavo į kaimÄ pas seserį, todėl joje buvo rasti jo DNR. Toje lovoje jis su žmona miegojo ir lytinius santykius su ja turėjo 1-2 dienas prieÅ¡ įvykį. Pirmosios instancijos teisme nesuprato gynėjo klausimo, todėl nurodė, kad nemiegojo su žmona toje lovoje. Taip pat jis parodė, kad užėjęs į kambarį pamatė lovoje gulinčius E. R. ir S. K. visiÅ¡kai nuogus. Po to nuteistasis patikslino, kad dabar neprisimena, ar jie buvo be jokių rÅ«bų, tačiau jis sakė, kad jie buvo nuogi, nes jis tai matė. Pamatęs nuogÄ S. K. jis pradėjo masturbuotis ir jam iÅ¡tryÅ¡ko sperma. Jis negali pasakyti, ar E. R. ir S.

K. tuo metu miegojo, nes į juos nežiÅ«rėjo. Tame kambaryje Å¡viesa nedegė, bet tamsu nebuvo, nes buvo ne tamsi naktis, be to, kambario durys buvo pradarytos ir iÅ¡ kito kambario sklido Å¡viesa. Teismo posėdžio metu buvo dar kartÄ perskaityti nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ä® teismo užduotus klausimus nuteistasis parodė, kad apie masturbavimÄ si jis parodė tik teisme todėl, kad susipažinęs su bylos medžiaga pamatė, kad yra rasta jo DNR. Jam buvo gėda prisipažinti apie tai, be to, kadangi jis prie S.

K. nelindo, tai manė, kad nėra ir jokių pėdsakų. O į teismo klausimÄ , kaip jo sperma galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios kelnaičių, jis vėl parodė, kad tai nutikti galėjo jo nurodytu bÅ«du, t. y. kai jis masturbavosi.

IÅ¡ Å¡ių iÅ¡dėstytų nuteistojo parodymų matosi, kad jie ne tik skiriasi nuo jo duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tačiau netgi tarpusavyje yra prieÅ¡taringi. Jis nurodė, kad pamatęs S. K. nuogÄ , pradėjo masturbuotis, o toliau jau parodė, kad jis į gulinčius nežiÅ«rėjo. Apie tai, kad kambaryje nedegė Å¡viesa ar juo labiau, kad buvo praviros kambario durys nuteistasis niekada anksčiau nebuvo parodęs. Tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja ir pirmosios instancijos teisme jo duotiems parodymams apie tai, kad iÅ¡girdęs atsidarant duris jis nugriuvo ant žemės ir apsimetė miegančiu. Nepaisant to, kad nuteistasis R. J. nuolat keitė parodymus sau palankesne linkme ir prisitaikydamas prie naujų paaiÅ¡kėjančių aplinkybių kėlė vis

naujas versijas apie jo spermos atsiradimÄ ant paklodės ir nukentėjusiosios S. K. kelnaičių, visos jos galutinai buvo paneigtos apeliacinės

instancijos teisme apklausus ekspertus – DNR tyrimų specialistes I. Linkevičienę ir J. Jankauskienę, bei teismo medikÄ R. Raudį.

Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityta specialisto išvada Nr. S 577/07 (01) (t. 1, b. l. 104-124). Joje nurodyta, kad ant paklodės (2 obj.) ir S.

K. kelnaičių (12 obj.) yra R. J. sperma. Ant S. K. kelnaičių (10 obj.) yra mišri kraujo ir spermos dėmė,

atlikus DNR tyrimÄ gautas S. K. ir R.

J. miÅ¡rus DNR profilis. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismo posėdyje ekspertė J. Jankauskienė patvirtino ir parodė, kad jÄ praktiÅ¡kai galima laikyti kategoriÅ¡ka, nes atsakymas duotas su 99,9999999 % tikimybe. PaaiÅ¡kinti, ar sperma galėjo atsirasti ant tirtų objektų nuteistojo nurodytu bÅ«du, Å¡i ekspertė negalėjo, nes ji yra ne tos srities specialistė. TÄ pačiÄ specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi ir pasiraÅ¡iusi ekspertė I. Linkevičienė papildomai paaiÅ¡kino, kad tyrimui pateiktas kelnaites ekspertės pačios apžiÅ«rinėjo.

Sutepimai buvo vidinėje jų pusėje, priekyje. Ta dėmė galėjo atsirasti todėl, kad kelnaitės galėjo būti nenumautos arba ji jas po įvykio apsimovė. Kraujas buvo susimaišęs su sperma, galėjo būti ir taip, kad asmuo išsitepė krauju, o po to ištepė kelnaites savo lytiniu organu. Ant kelnaičių buvo rastos dvi dėmės: viena susimaišiusi su krauju, kita – tik spermos, tačiau tai nebuvo spermos užlašėjimas, o sutepimas. Užlašėjusi sperma atrodo kitaip, ji būna intensyvi, persigėrusi dėmė.

Bendras sutepimas ant kelnaičių buvo rastas kelnaičių klynelio priekyje, tos dėmės susimaišęs turinys galėjo atsirasti ir iš nukentėjusiosios lytinių organų. Dėmės susidarymo mechanizmo jos netyrė, nes nebuvo užduotas toks klausimas. Jos nuomone, tokia dėmė negalėjo atsirasti tokiu būdu – pirmiau ant kelnaičių patekus kraujui, po to užlašėjus spermai ir kelnaitėms pasitrynus. Ekspertas R. Raudys teisme parodė, kad pagal nuteistojo parodymus kategoriškai atmesti spermos patekimo tikimybę ant paklodės ir kelnaičių masturbacijos būdu jis negali, bet tokia galimybė yra tik teorinė.

Tai priklauso nuo daugelio faktorių: iÅ¡gerto alkoholio kiekio, lytinio pajėgumo, masturbavimosi dažnumo, spermos atsargų ir kt. Jei asmuo dažnai masturbuodavosi arba buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tai potencijos galimybės bÅ«na žymiai menkesnės. Realiai vertinant taip negalėtų bÅ«ti. Tai, kÄ jis iÅ¡girdo teismo posėdyje apie miÅ¡rios kraujo ir spermos dėmės susidarymÄ , jis vertina tipiÅ¡ka situacija, kuri atsiranda po prievartinių lytinių santykių. Po lytinių santykių nukentėjusioji užsimovė arba jai buvo užmautos kelnaitės ir spermos likučiai nuo gaktos arba iÅ¡tekėję iÅ¡ makÅ¡ties susimaišė su krauju, atsiradusiu dėl mergystės plėvės plyÅ¡imo.

IÅ¡dėstytos kategoriÅ¡kos DNR tyrimo iÅ¡vados apie nuteistojo R. J. spermos suradimÄ ant paklodės ir nukentėjusiosios S. K. kelnaičių bei iÅ¡dėstyti ekspertų parodymai apie dėmių susidarymo mechanizmÄ bei spermos patekimÄ ant nurodytų daiktų nuteistojo nurodomu bÅ«du paneigė nuteistojo versijÄ , kad jo sperma atsirado jam lytiÅ¡kai nesantykiaujant.

 Nuteistojo

gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog S. K. galėjo išžaginti E. R., kuris

greitai po įvykio pasislėpė ir dėl jo byla yra atskirta. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tikrasis

kaltininkas E. R. pasislėpė, o teismas kaltu pripažino jį vien dėl to, kad po masturbavimosi buvo surasta jo sperma.  Šie apeliantų pagrįsti tik iš dalies. Iš bylos duomenų matosi, kad prokuroro nutarimu (t. 1, b. l. 3-4) E. R. atžvilgiu yra atskirtas ikiteisminis tyrimas, kadangi ant įvykio vietoje išimtų daiktų – antklodės užvalkalo ir medžiagos iškarpos rastos spermos dėmės, kurios pagal DNR profilį nepriklauso įtariamajam R. J., todėl negalima atmesti galimybės, kad

jos gali priklausyti ir E. R., kuris tÄ vakarÄ gulėjo su S. K. lovoje. Byloje yra paskelbta  įtariamojo E. R. paieÅ¡ka. (t. 3, b. l. 1). Esant tokiems duomenims,

neatmetama galimybė, kad E. R. taip pat galėjo dalyvauti S. K. išžaginime, tačiau tai nepaneigia šioje byloje

surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų dėl R. J. kaltės išžaginus nukentėjusiÄ jÄ S. K..

Kolegijos nuomone, aptarti įrodymai patvirtina nuteistojo R. J. kaltę dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir dėl to jokių abejonių nėra. Tačiau apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nes dalis kitų nuosprendyje padarytų teismo išvadų neatitinka bylos aplinkybių, dėl to neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis

įstatymas, o dėl to ir neteisingai paskirta bausmė. Teismas pripažino R. J. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 149 str. 4 d. padaręs

iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis išžagino S. K. ne tik pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, bet ir žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė. Kolegijos nuomone, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis R. J. žinojo tikrÄ jį S. K. amžių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4 d. ar 150 str. 4 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu buvo suėję 14 metų, bet nebuvo suėję

18 metų, jis laikomas nepilnamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 3 d. ar 150 str. 3 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis. Vadovaujantis Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais, yra bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas žinojo, jog nukentėjusysis asmuo yra mažametis ar nepilnametis. Kvalifikuodamas nuteistojo R. J. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 149 str. 4

d., teismas nuosprendyje nurodė, jog R. J. žinojo, kad S. K. yra 13 metų, nes jis jos klausė, o ji jam pasakė savo

amžių. Taip pat nuteistasis artimai bendravo su nukentėjusios motina R. K., su ja turėjo lytinius santykius. Paminėti parodymai,

teismo nuomone, patvirtina, kad R. J. žinojo ir suvokė, jog nukentėjusioji išžaginimo metu buvo mažametė. Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis sutikti negalima. IÅ¡ byloje esančio gimimo liudijimo (t. 1, b. l. 48) matosi, kad nukentėjusioji S. K. yra gimusi 1993 m. gruodžio 2 d., t. y. nusikaltimo padarymo dienÄ iki 14 metų amžiaus jai trÅ«ko mažiau negu 2 mėnesių. Nukentėjusioji parodė, kad dar iki įvykio Å¡venčiant E.

R. gimtadienį, R. J. dalyvavo jame ir, kur ji mokėsi bei kelintoje klasėje buvo, nuteistasis galėjo žinoti, nes to buvo jos klausęs. Taip pat teisme ji parodė, kad ir tose krikštynose kažkas jos klausė, kiek jai metų, o ji atsakė, kai yra 13 metų. Iš šių nukentėjusiosios S.

K. parodymų negalima daryti kategoriškos išvados, jog R.

J. žinojo tikslų jos amžių. Jei S. K. Å¡venčiant krikÅ¡tynas ir pasakė kažkam savo amžių, nors ji ir pati nenurodė, kam sakė, tai nepatvirtina, jog tuo metu Å¡alia buvo ir tai girdėjo nuteistasis. Be to, tokių jos parodymų daugiau niekas iÅ¡ apklaustų liudytojų nepatvirtino. Teisme apklausta nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ R. K. parodė, kad R. J. žinojo, kiek dukrai metų, nes jie buvo apie tai kalbėję, ji jam sakė, kad dukra mažametė. IÅ¡ Å¡ių R. K. parodymų taip pat negalima daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis R. J. žinojo

tikslų nukentėjusiosios amžių, nes iš jų tiksliai neaišku, kada R. K. su nuteistuoju apie tai kalbėjo. Pats nuteistasis

teisme parodė, kad jis žinojo tik tai, kad S. K. yra nepilnametė, tačiau, kad ji mažametė, nežinojo. Apie tai, kad S.

K. atrodė kaip šešiolikmetė ar septyniolikmetė, nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad žinojo, jog S. K. yra 13-14 metų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius šiuos R. J. parodymus, nuteistasis paaiškino, kad jis tik spėjo apie nukentėjusiosios amžių. Be to, ir pačios

nukentėjusiosios elgesys neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. J. žinojo, jog S. K. nusikaltimo

įvykio metu buvo mažametė. Ji į B. namus su suaugusiais asmenimis atvyko švęsti krikštynų, kartu su visais vartojo alkoholinius gėrimus, o po to svetimuose namuose ir pasiliko nakvoti. Net ir tikint nukentėjusiosios ir jos motinos parodymais, kad anksčiau jos buvo sakiusios R. J. apie S. K. mažametystę, po to praėjus ne mažam laikotarpiui, o iki S. K. 14-to gimtadienio likus mažiau negu 2 mėnesiams, tuo metu tikslus nukentėjusiosios amžius nuteistajam tikrai galėjo būti nežinomas. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis R.

J. galėjo nežinoti tikslaus nukentėjusiosios S. K. amžiaus, todėl Å¡ios abejonės aiÅ¡kinamos nuteistojo naudai. IÅ¡naudojus visas galimybes ir įvertinus visus įrodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis R. J. žinojo, kad nusikaltimo padarymo metu S. K. buvo mažametė, tačiau daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė ir kad jis jÄ išžagino pasinaudojęs jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle. Jau nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 10 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta iÅ¡oriÅ¡kai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasiprieÅ¡inimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiÅ¡kai santykiauti ar lytinei aistrai

tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo

asmens fizinė bÅ«klė, kuri gali lemti bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę, gali bÅ«ti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę gali lemti ir miegas. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali bÅ«ti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle ir užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 149 ar 150 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar prieÅ¡intis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ . Nors Å¡ioje byloje nebuvo nustatytas nukentėjusiosios S. K. girtumo laipsnis,

tačiau iš jos, o taip pat ir paties nuteistojo parodymų matosi, kad S. K. buvo sunkiai apsvaigusi nuo alkoholio. Pati nukentėjusioji

patvirtino, kad ji buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio ir neprisimena, kas su ja buvo daroma, ji atsipeikėjo tik O. R. namuose. Ä®vertinant dar ir nukentėjusiosios jaunÄ amžių, tai, kad ji anksčiau nebuvo turėjusi lytinių santykių (tai patvirtina specialisto iÅ¡vada), nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai buvo atimta galimybė pasiprieÅ¡inti, o R. J. su S. K. lytiÅ¡kai santykiavo prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ pasinaudodamas nukentėjusiosios bÅ«kle, yra pagrįsta. Dėl savo fizinės bÅ«klės nukentėjusioji nuteistajam ne tik negalėjo pasiprieÅ¡inti, bet ir negalėjo suprasti su ja daromų veiksmų esmės. Bylos aplinkybės patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio jauno amžiaus nukentėjusiÄ jÄ taip paveikė, kad atėmė jai galimybę suprasti su ja daromų veiksmų esmę ar prieÅ¡intis kaltininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo R. J. nusikalstama veika teisingai įvertinta kaip išžaginimas, tačiau Å¡i veika turi bÅ«ti perkvalifikuota į BK 149 str. 3 d.

Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ Å¡iuo atveju nulėmė ir neteisingos bausmės paskyrimÄ , todėl nuosprendis keičiamas ir Å¡ioje dalyje. Nusikaltimai, numatyti BK 149 str. 4 d. ir BK 149 str. 3 d., pagal BK 11 str. nuostatas priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, pirmasis nusikaltimas yra labai sunkus, o antrasis yra – sunkus, Å¡velnesnė ir už jį numatyta sankcija. Todėl nuteistojo R.

J. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus į BK 149 str. 3 d. yra pagrindas Å¡velninti ir jam paskirtÄ bausmę. Skiriant nuteistajam bausmę pagal BK 149 str.

3 d., kolegija vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o iÅ¡ dalies ir skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo jau iÅ¡dėstytais bausmės skyrimo motyvais. Teismas teisingai iÅ¡sprendė R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimÄ . Jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tuo tarpu atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad R. J. nukentėjusiÄ jÄ išžagino bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). To neneigia net pats apeliantas, parodęs, kad tikrai buvo girtas, dėl to netgi neprisimena ir kai kurių įvykio aplinkybių, ir kad bÅ«damas girtas iÅ¡ viso netgi nebÅ«tų ėjęs į kambarį, kuriame gulėjo nukentėjusioji. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo girtumas Å¡iuo atveju turėjo tiesioginės įtakos jo elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę kolegija atsižvelgia ir į kitas BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes. Nuteistasis padarė baigtÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , padariusį nukentėjusiajai didelę žalÄ . Vertinant Å¡io nusikaltimo pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į tai, kad nors nuteistojo veika ir perkvalifikuojama į BK 149 str. 3 d., iÅ¡ tikrųjų nukentėjusioji S. K. išžaginimo metu dar nebuvo 14 metų amžiaus, ji dar buvo mažametė, anksčiau nebuvo turėjusi lytinių santykių. Todėl jos išžaginimas nukentėjusiajai padarė ypač didelę žalÄ , o patirtos psichinės traumos pasekmes ji jaus dar labai ilgai. Tai patvirtina ir S. K. atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės iÅ¡vados. Konkrečios S.

K. išžaginimo aplinkybės parodo ne tik padaryto nusikaltimo, bet ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . R. J. išžagino nukentėjusiÄ jÄ savo sesers namuose Å¡vęsdamas savo paties vaiko krikÅ¡tynas, nusikaltimas buvo padarytas gretimame kambaryje, tame pačiame name tuo metu esant nuteistojo žmonai ir kitiems artimiems giminaičiams. Visos Å¡ios aplinkybės, kolegijos nuomone, itin neigiamai apibÅ«dina nuteistojo vertybinę

orientacijÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nenustatęs jokių R. J. atsakomybę lengvinančių, o nustatęs tik atsakomybę

sunkinančiÄ aplinkybę, pagal BK 149 str. 4 d. paskyrė bausmę, artimÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai. Nuosprendyje tai motyvavo tuo, kad R. J. anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, yra vedęs, dirba ir turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ bylos taip pat matosi, kad nuteistasis turi mažamečių vaikų, apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiosios S.

K. įstatyminės atstovės pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ji ir dukra su nuteistuoju susitaikė. Skiriant nuteistajam bausmę, į šias aplinkybes kolegija

taip pat atsižvelgia, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji S. K. išžaginimo metu, kaip jau buvo nurodyta, buvo labai

jauno amžiaus, dar neturinti 14 metų. Nors skundžiamame nuosprendyje apie tai nenurodyta, galima teigti, kad artimos BK 149 str. 4 d. sankcijos žemutinei ribai bausmės skyrimÄ Å¡iuo atveju kaip tik ir nulėmė nukentėjusiosios amžius, t. y. tai, kad netrukus po išžaginimo S. K. suėjo 14 metų ir ji tapo nepilnamete. Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ pagal

Å¡velnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ , Å¡i aplinkybė netenka reikÅ¡mės, todėl įvertinusi

visas jau aptartas aplinkybes, pagal BK 149 str. 3 d. kolegija nuteistajam skiria nors ir švelnesnę už sankcijos vidurkį, tačiau artimesnę sankcijos vidurkiui bausmę.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

           Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

           Nuteistojo R. J. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 149 str. 4 d. į BK 149 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

           Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Linas Šiukšta

Teisėjai                                                                                    Violeta Ražinskaitė

                                                                                                           Linas

Žukauskas