Legislator Case Law & Legislation
f590cbfa-ffe5-4055-be2e-eac935ff011f AI generated

f590cbfa-ffe5-4055-be2e-eac935ff011f · Panevėžio apygardos teismas

Case Number f590cbfa-ffe5-4055-be2e-eac935ff011f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimu J. A. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1 200 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos subendrintos ir J. A. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda. Taip pat J. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams; turto (automobilio VW PASSAT) konfiskavimas.

Legislator headnote

AI generated

f590cbfa-ffe5-4055-be2e-eac935ff011f · Panevėžio apygardos teismas: kovo 26 d. nutarimu J. A. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1 200 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos subendrintos ir J. A. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda. Taip pat J. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams; turto (automobilio VW PASSAT) konfiskavimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-69-581/2021

Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00008-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimu J. A. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1 200 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos subendrintos ir J. A. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda. Taip pat J. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams; turto (automobilio VW PASSAT) konfiskavimas.

2. J. A. nubaustas už tai, kad 2021 m. sausio 1 d., apie 23.53 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas ne mažesnis nei 1,45 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti motorinių transporto priemonių, vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga iš (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemo neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus atstumo nuo kaimynės A. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), tvoros stulpelio, jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, pasišalino. Tokiais veiksmais J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127, 222 punktų reikalavimus.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas J. A. skundas, kuriame jis praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir paskirti Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ minimalaus dydžio baudÄ , neskiriant jokių administracinio poveikio priemonių. Skunde J. A. nurodo:

3.1. Jis nenorėjo sÄ moningai, tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, o pagalvojo, kad, vairuodamas automobilį iÅ¡ G. Ž. namų kiemo, kliudė žvyro krÅ«vÄ ar akmenį ir jokio stulpelio neapgadino. Be to, pats atsimuÅ¡imas į tvoros stulpelį buvo nestiprus, todėl iÅ¡ eismo įvykio vietos jis iÅ¡važiavo, pagalvojęs, kad nieko blogo neatsitiko ir policijai apie šį įvykį nėra bÅ«tina praneÅ¡ti. Be to, jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl ir nenorėjo kviesti policijos, nes jeigu ir padarė kam nors dėl atsitrenkimo žalÄ , tai su tuo asmeniu galvojo vėliau dienos metu susitikti ir atsiskaityti. Tik vėliau, jau bÅ«nant pas dėdę, jam paskambino G. Ž. ir pasakė, jog atvyks policija, nes jis, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo, kliudė A. Å . namų valdoje įkastÄ tvoros stulpelį. Nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos jis pasiÅ¡alino tyčia. Byloje nėra paneigti jo parodymai, kad, važiuodamas tamsiu paros metu, jis nesuprato, jog kliudė tvoros stulpelį ir jį apgadino.

3.2. Savo pirminiuose parodymuose, kuriuos užrašė policijos pareigūnė A. S., jis nurodė, kad vairuodamas automobilį tvoros stulpelį kliudė G. Ž., tačiau tuo metu pyko ant G. Ž. ir jį apkalbėjo, be to, buvo pavartojęs alkoholio.

3.3. Ä®vykio metu, kai buvo apgadintas A. Å . valdoje įkastas tvoros stulpelis, jis automobilį vairavo, bÅ«damas blaivus, o alkoholį vartojo tik nuvykęs pas savo dėdę pernakvoti ir, nežinodamas, kad naktį dėl tokio nedidelio incidento bus iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Pas G. Ž. alkoholinių gėrimų jis nevartojo. Tai, kad pas dėdę atvykę policijos pareigÅ«nai nustatė jam girtumÄ , nereiÅ¡kia, kad apsvaigęs nuo alkoholio jis buvo ir vairuodamas automobilį, kai buvo kliudytas tvoros stulpelis. Tai jis nurodė ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

3.4. Kadangi jis turėjo bÅ«ti nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, jam skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba artima minimaliai bauda. Jeigu teismas nuspręstų, kad jis padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , jam turėtų bÅ«ti paskirta minimali bauda. Kadangi jis automobilį vairavo blaivus, todėl teismas nepagrįstai jam paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams. Teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti jo automobilį. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes – jo sukelto eismo įvykio pasekmės yra minimalios – padaryta nedidelė 30 Eur žala, kuriÄ jis savanoriÅ¡kai atlygino, automobilį įsigijo, nes ruoÅ¡iasi įgyti vairuotojo pažymėjimÄ , automobilio konfiskavimas yra aiÅ¡kiai neproporcingai didelė papildoma nuobauda jam, atsižvelgiant ir į jo turtinę padėtį, asmenybę, norÄ ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų. Mano, kad skirta piniginė bauda yra pakankamai didelė nuobauda, kuri ateityje jam bus pamoka. Pirmosios instancijos teismas nurodė daug jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau vis tiek nusprendė konfiskuoti jam priklausančiÄ transporto priemonę. Pagal teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose transporto priemonės nėra konfiskuojamos ir jau vien teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas yra pakankama administracinio poveikio priemonė.

2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. U. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su J. A. skundu nesutinka, nes teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į J. A. asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir priėmė tinkamÄ sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje.

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. A. ginčija savo kaltę dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, teigdamas, kad automobilį jis vairavo blaivus, neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Taip pat nesutinka su jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis – praÅ¡o skirti minimalaus dydžio baudÄ bei neskirti administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei turto (automobilio) konfiskavimo.

5. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, J. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, taip pat jam paskirtos teisingos bei pagrįstos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės.

6. Bylos įrodymais (administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietos schema, neblaivumo nustatymo aktu, nukentėjusiosios A. Å . paaiÅ¡kinimais, J. A. paaiÅ¡kinimais, liudytojų G. Ž., V. M., A. S., Ž. L. paaiÅ¡kinimais ir kt.) nustatyta, kad J. A., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas atbuline eiga iÅ¡ G. Ž. namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), kliudė bei apgadino nukentėjusiosios A. Å . tvoros stulpelį, padarydamas jai 30 Eur žalÄ bei pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos; neilgai trukus po to, J. A. buvo nustatytas 1,45 promilių neblaivumas. Å ių aplinkybių J. A. neginčija.

7. Tačiau J. A. skunde ginčija kitas administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir apylinkės teismo pripažintas įrodytomis aplinkybes, o bÅ«tent: neigia, kad automobilį jis vairavo neblaivus (1,45 promilių neblaivumo) bei tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. J. A. nurodo, kad automobilį jis vairavo blaivus, alkoholį vartojo tik po to, kai automobiliu atvažiavo į dėdės V. M. namus, taip pat teigia, kad jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, nepajuto, kad kliudė ir apgadino nukentėjusiosios A. Å . tvoros stulpelį, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius J. A. parodymus atmetė bei teisingai juos vertino kaip pasirinktÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę pozicijÄ .

8. Visų pirma, akcentuotina tai, kad J. A. pozicija viso bylos tyrimo metu esmingai kito: pirminiuose paaiÅ¡kinimuose (2021-01-02) nurodė, kad jis pas G. Ž. vartojo alkoholį (gėrė alų); iÅ¡ G. Ž. kiemo į pagrindinį keliÄ jo automobilį iÅ¡vairavo G. Ž., o jis po to persėdo ir nuvažiavo pas dėdę V. M.; kai G. Ž. iÅ¡važinėjo iÅ¡ kiemo, juto pristabdymÄ , girdėjo smÅ«gio garsÄ , tartum jis į kažkÄ atsitrenkė; nuvažiavęs pas V. M. alkoholio nevartojo (7 b. l.); 2021-01-19 paaiÅ¡kinime J. A. jau tvirtino, kad automobilį iÅ¡ kiemo vairavo ne G. Ž., o jis (J. A.); pas G. Ž. alkoholio nevartojo, savo automobilį vairavo blaivus; alkoholį vartojo po to, kai atvažiavo pas dėdę V. M. (gėrė degtinę ir alų); teisme parodė, kad vairuodamas automobilį atbuline eiga į kažkÄ atsitrenkė, bet galvojo, jog į akmenį, todėl neiÅ¡lipęs ir nepažiÅ«rėjęs nuvažiavo; automobilį vairavo blaivus, pas dėdę namuose gėrė alkoholinių gėrimų. Taigi, atsižvelgus į J. A. parodymų nenuoseklumÄ , akivaizdu, kad pagrindo laikyti juos patikimais ir vadovautis Å¡ioje byloje nėra, be to, juos paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų bylos įrodymų visetas.

9. J. A. parodymus, kad automobilį iÅ¡ G. Ž. iki V. M. namų jis vairavo blaivus, o alkoholį vartojo tik po to, kai atvažiavo pas V. M., paneigia liudytojų parodymai, iÅ¡ dalies ir paties J. A. parodymai, raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Kaip matyti, J. A. nurodė, jog kai atvažiavo pas V. M., sustojo jo kieme; atėjo V. M. ir jis (J. A.) pasiÅ«lė jam iÅ¡gerti alkoholio – degtinės; V. M. pasakė, kad nenori nei degtinės, nei alaus; tada jis (J. A.) vienas iÅ¡gėrė degtinės „plečkutę“ ir vienÄ butelį 1 litro talpos alaus; viskÄ iÅ¡gėręs nuėjo pas V.

M. į namus. Tačiau tokius J. A. parodymus paneigė liudytojas V. M. nurodydamas, jog: J. A. pas jį atvažiavo, būdamas girtas; prie jo alkoholio J. A. nevartojo; kai J. A. atvažiavo, iš karto atėjo į namo vidų, nesiūlė jam nei degtinės, nei alaus (58 b. l.). V. M. parodymus, kad J. A. pas jį atvažiavo, jau būdamas neblaivus, bei tuo pačiu aplinkybes, jog J. A. automobilį iš G. Ž. vairavo neblaivus, pas jį vartojo alkoholį tvirtina bylos įrodymų visetas: liudytojo G. Ž. parodymai teisme, kad su J.

A. gėrė alaus; pirminiuose dokumentuose – 2021-01-02 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl praneÅ¡imo fiksuota, jog tyrėjai Ž. L. G. Ž. nurodė, jog 2021-01-01 su J. A. vartojo alkoholinius gėrimus; kaip matyti, G. Ž. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas (36 b. l.); nukentėjusiosios A. Å . parodymai, kad G. Ž. jai pasakė, jog prieÅ¡ tvoros apgadinimÄ J. A. su juo (G. Ž.) vartojo alkoholį; liudytojo E. L. parodymai, kad įvykio dienÄ , apie 16 val., buvo prie G. Ž. namų, per atidarytÄ langÄ J.

A. padavė cigarečių; kambaryje matė ir G. Ž.; ant stalo buvo padėtas pradarytas degtinės butelis (34 b. l.). Be to, kaip jau minėta, pirminiame paaiškinime J. A. ir pats nurodė, kad važiavo pas G. Ž., nes jis pasikvietė išgerti; pas G. Ž. gėrė alkoholį (alų); pas V. M. alkoholio nevartojo (7 b. l.). Taigi, aptartų bei kitų byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog J. A. pas G. Ž. namuose vartojo alkoholį ir po to, būdamas neblaivus, sėdo prie savo automobilio vairo, atbulomis išvažiuodamas iš G.

Ž. namo kiemo kliudė bei apgadino nukentėjusiosios A. Å . tvoros stulpelį (padaryta 30 Eur žala, kuriÄ J. A. atlygino) ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino; automobiliu J. A. atvažiavo pas V. M.; čia atvykę policijos pareigÅ«nai 00.36 val. J. A. nustatė 1,45 promilių neblaivumÄ . Daroma iÅ¡vada, kad J. A. veiksmai pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

10. J. A. skunde ginčija savo kaltę ir dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

11. ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Â KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panaÅ¡iai. Sprendžiant klausimÄ , ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita.

12. J. A. skunde tvirtina, kad nesuprato, jog iÅ¡važinėdamas iÅ¡ G. Ž. kiemo atsitrenkė bei apgadino nukentėjusiosios A. Å . tvorÄ , t. y. nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir padarė turtinės žalos, todėl jo veikoje nėra subjektyviojo aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios. Tačiau tokie J. A. argumentai atmestini. Kaip matyti iÅ¡ bylos, to neginčija ir J. A., įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios A. Å . tvoros stulpelis bei J. A. vairuotas automobilis. Pats J. A. teisme bei skunde nurodė, jog iÅ¡važiuodamas iÅ¡ G. Ž. kiemo pajuto, kad į kažkÄ atsitrenkė (pagalvojo, kad atsitrenkė į didesnį akmenį ar į žvyro krÅ«vÄ ), todėl pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad J. A. suprato, jog atsitrenkė į paÅ¡alinį objektÄ , todėl privalėjo sustabdyti transporto priemonę, iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, pasižiÅ«rėti bei įsitikinti, ar niekam nepadarė žalos, o pamatęs, kad apgadino tvoros stulpelį – padarė turtinės žalos, privalėjo apie eismo įvykį praneÅ¡ti nukentėjusiam asmeniui, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Kadangi J. A. to nepadarė, o iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Be to, apygardos teismo vertinimu, aplinkybės, jog įvykio metu J. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, buvo neblaivus, patvirtina subjektyviosios aptariamo administracinio nusižengimo sudėties pusės – tyčios motyvÄ , t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė jam gresiančiÄ atsakomybę ir tikėjosi jos iÅ¡vengti.

13. Atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo J. A. veiksmų kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )), kaip yra praÅ¡oma skunde, J. A. veiksmai pagal byloje nustatytas ir pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes pagrįstai bei teisingai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį.

14. J. A. skunde nesutinka su jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis bei administracinio poveikio priemonėmis.

15. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ skiriama bauda nuo vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad  už Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių iki dvejų metų. ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

16. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ skiriama bauda neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki dviejų tÅ«kstančių eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

17. Pirmosios instancijos teismas J. A. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskyrė 1 200 Eur baudÄ , pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 1 000 Eur baudÄ . Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtas administracines nuobaudas subendrino bei J. A. paskyrė galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1 200 Eur baudÄ . Taip pat teismas J. A. paskyrė administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams bei turto (automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ .

18. Apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. A. administracines nuobaudas – baudas ir nustatydamas jų dydžius, taip pat skirdamas administracinio poveikio priemones, įstatymo reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių paskirtį bei jų skyrimo pagrindus, numatytus ANK 32, 34, 35, 36 straipsniuose.

19. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino visas administracinei nuobaudai skirti reikÅ¡mingas aplinkybes: padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį, pavojingumÄ (J. A. automobilį vairavo nakties metu, gyvenvietėje, padarytos žalos dydis nedidelis (30 Eur), ji yra atlyginta), įvertino J. A. asmenybę – baustas administracine tvarka, dirbantis, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog iÅ¡ esmės pripažįsta vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, atlyginto nukentėjusiajai A. Å . padarytÄ Å¾alÄ , nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, J. A. už administracinius nusižengimus: pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirdamas minimalaus dydžio baudÄ (1 200 Eur), pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – artimÄ minimaliam dydžiui baudÄ (1 000 Eur), įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir J. A. paskyrė teisingas administracines nuobaudas, taip pat pagrįstai bei teisingai jas subendrino. Pripažįstama, kad J. A. už aptariamų administracinių nusižengimų padarymÄ paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda, atsižvelgus tiek į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , tiek į J. A. asmenybę, nėra per griežta, jos mažinti, kaip praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

20. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas J. A. paskyrė ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams bei turto (jam priklausančio automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ . Akcentuotina, kad J. A. padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų – bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,45 promilių neblaivumas) vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, taip kėlė didelį pavojų tiek savo, tiek kitų žmonių sveikatai bei gyvybei, transporto eismo saugumui. Be to, J. A., vairuodamas automobilį neblaivus, dar sukėlė ir eismo įvykį – apgadino nukentėjusiosios A. Å . tvoros stulpelį bei tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos. Bylos duomenys rodo ir tai, kad J. A. tokio pobÅ«džio teisės pažeidimÄ padaro nebe pirmÄ kartÄ â€“ Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad bÅ«damas neblaivus (1,66 promilių neblaivumas) vairavo transporto priemonę. Tokie duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad automobilio palikimas J. A. dispozicijoje gali kelti pavojų visuomenei, todėl atsižvelgus į tai, bei į visas pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo J. A. paskirtos dvi administracinio poveikio priemonės Å¡ioje konkrečioje situacijoje yra bÅ«tinos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus, atimti (apriboti) galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio teisės pažeidimų darymo ateityje. J. A. skunde dėstomos aplinkybės, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog padaryta žala nėra didelė, jis savanoriÅ¡kai jÄ atlygino nukentėjusiajai ir pan. Å¡ios iÅ¡vados nekeičia. Be to, prieÅ¡ingai nei skunde nurodo J. A., teismų praktikoje už panaÅ¡aus pobÅ«džio teisės pažeidimus transporto priemonės yra konfiskuojamos (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose AN2-76-255/2019, AN2-215-397/2018 ir kt.).

21. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti J. A. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. kovo 26 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Jolanta Raščiuvienė