2016-05-11 Nr. AB-10420-3-62-3-02595-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-49-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02595-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičius (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS146-310/2014 pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus patvirtinto 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ norminio akto teisėtumo ištyrimo; 2) panaikinti Tarnybos Jonavos skyriaus 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 51D-695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ ir pripažinti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ilgalaikės nuomos pirmumą R. V., kaip nuosavybės teise turimo 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančio su valstybinės žemės 6,22 ha ir 4,30 ha sklypais, savininkui; 3) panaikinti valstybinės žemės ūkio paskirties 6,22 ha žemės sklypo Nr. 322 pirkimo sandorio forminimą ŽŪB (duomenys neskelbtini) vardu besiribojančiųjų su R. V. 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti valstybinės žemės ūkio paskirties 4,30 ha žemės sklypo nuomą ŽŪB (duomenys neskelbtini), besiribojančiųjų su R. V. 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2013 m. gruodžio 9 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 9 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame pakartojo pirmus du pradinio skundo reikalavimus bei prašė: 3) panaikinti valstybinės žemės ūkio paskirties 6,22 ha žemės sklypo Nr. 322 pirkimo sandorio forminimą ŽŪB (duomenys neskelbtini) vardu besiribojančiųjų su R. V. 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti valstybinės žemės ūkio paskirties 6,46 ha Kauno apskrities Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuomojamo iš valstybės žemės sklypo Nr. 19 planą M1:500, patvirtintą 2012 m. vasario 22 d. (patikslinta), besiribojančio su R. V. 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjui buvo pakartotinai nustatytas terminas iki 2014 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 3 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo tuos pačius reikalavimus, patikslinęs kai kurias detales

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi: 1) nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui skundo dalį dėl reikalavimų: panaikinti valstybinės žemės ūkio paskirties 6,22 ha žemės sklypo Nr. 322 pirkimo sandorio forminimą ŽŪB (duomenys neskelbtini) vardu besiribojančiųjų su R. V. 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti valstybinės žemės ūkio paskirties 6,46 ha nuomą Kauno apskrities Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuomojamo iš valstybės žemės sklypo Nr. 19 planą M1:500, patvirtintą 2012 m. vasario 22 d. (patikslinta), besiribojančiųjų su R. V. 0,58 ha žemės ūkio žemės paskirties sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų: panaikinti Tarnybos Jonavos skyriaus vedėjos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 51D-695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ ir pripažinti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ilgalaikės nuomos pirmumą R. V., kaip nuosavybės teise turimo 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančio su valstybinės žemės 6,22 ha ir 4,30 ha sklypais, savininkui; kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus patvirtinto 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ norminio akto teisėtumo ištyrimo; 3) nutarė grąžinti pareiškėjui 2013 m. lapkričio 19 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Pareiškėjas R. V. atskirajame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį ir priimti jo skundą nagrinėjimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-310/2014 pareiškėjo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas net du kartus išsamiai nurodė pareiškėjui jo skundo trūkumus, kurie yra kliūtis priimti pareiškėjo skundą nagrinėti administraciniame teisme, siūlė juos pašalinti, aiškiai nurodydamas kaip konkrečiai pareiškėjas galėtų tai padaryti, taip pat išaiškino pareiškėjui teisines pasekmes, kurios kyla nepašalinus teismo nurodytų skundo trūkumų, todėl darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju teismas tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnyje ir 37 straipsnio 1 dalyje jam nustatytas pareigas, siekdamas padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas šios teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, todėl jam kyla atitinkamos neigiamos teisinės pasekmės – jo skundas nepriimtas nagrinėjimui administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo – kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus patvirtinto 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ norminio akto teisėtumo ištyrimo – visiškai pagrįstai konstatavo, jog tai yra procesinio pobūdžio prašymas, į kurį teismas galėtų atsižvelgti nagrinėdamas administracinę bylą iš esmės, todėl tokio prašymo priėmimo klausimas negali būti sprendžiamas taikant ABTĮ 37 straipsnio normas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas teisingai nustatė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies norma, Tarnybos teritorinio padalinio sprendimas – Tarnybos Jonavos skyriaus vedėjos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 51D-695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka turėjo būti skundžiamas Tarnybos vadovui. Tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kad jis pasinaudojo minėta apskundimo tvarka, teismui nepateikė, nors 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje teismas primygtinai siūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, kad buvo pasinaudota privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka skundžiant Tarnybos Jonavos skyriaus vedėjos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 51D-695. Nustačius, jog aptariamam pareiškėjo skundo reikalavimui spręsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos Jonavos skyriaus vedėjos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 51D-695 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ bei iš jo kylantį (išvestinį) reikalavimą pripažinti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ilgalaikės nuomos pirmumą pareiškėjui, kaip gretimo žemės sklypo savininkui.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 21 d. ir 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyse pagrįstai vertino, jog trečiasis ir ketvirtasis pareiškėjo skundo reikalavimai – panaikinti valstybinės žemės ūkio paskirties 6,22 ha žemės sklypo Nr. 322 pirkimo sandorio forminimą ŽŪB (duomenys neskelbtini) vardu besiribojančiųjų su R. V. 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti valstybinės žemės ūkio paskirties 6,46 ha nuomą Kauno apskrities Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuomojamo iš valstybės žemės sklypo Nr. 19 planą M1:500, patvirtintą 2012 m. vasario 22 d. (patikslinta), besiribojančiųjų su R.

V. 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), – yra neaiškūs ir nekonkretūs. Todėl teismas pagrįstai siūlė pareiškėjui aiškiai nurodyti kokius sprendimus jis prašo panaikinti (nurodant juos priėmusią instituciją, ginčijamų aktų priėmimo datas, numerius), pridėti skundžiamus sprendimus prie skundo (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str. 1 d.), taip pat išaiškino, jog prašant teismą išreikalauti iš atsakovo skundžiamą aktą, pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, kad jis pirmiau kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl skundžiamo akto pateikimo.

Tačiau pareiškėjas tokių įrodymų, kad atsakovas atsisakė išduoti jam skundžiamus aktus, teismui nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo keliami trečiasis ir ketvirtasis skundo reikalavimai yra susiję su valstybinės žemės nuomos, pardavimo teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl teismas teisingai siūlė pareiškėjui atsižvelgti į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 15 str.) formuluojant bei tikslinant skundo reikalavimus.

Iš pareiškėjo 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. sausio 3 d. Kauno apygardos administraciniam teismui paduotų patikslintų skundų teisėjų kolegija nustatė, kad jis teismo nurodytų trūkumų nepašalino. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nesuformulavo savo skundo trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų taip, kad jie atitiktų ABTĮ įtvirtintus procesinius reikalavimus, pagrįstai nutarė laikyti aptariamus skundo reikalavimus nepaduotais (ABTĮ 37 str. 1 d.).

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. kovo 25 d. gautas pareiškėjo R. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS146-310/2014.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjo manymu, jis dėl Tarnybos Jonavos skyriaus sprendimo atsisakyti nuomoti valstybinę žemę 6,22 ha ir 4,30 ha, greta jo besiribojančio 0,58 ha žemės, teisingai tiesiogiai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kadangi paaiškėjo, jog Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės reglamentuoja, jog teritorinių žemėtvarkos skyrių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tiesiogiai teismui. Pareiškėjas nurodo, kad su šiuo teisės aktu susipažino 2016 m. vasario 15 d., todėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido. Pareiškėjas paaiškina, kad proceso atnaujinimo esmė yra dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ūkio paskirties žemės nuomos bei įsigijimo. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos Jonavos skyriaus vedėjos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 51D-695 yra probleminis, parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo R. V. pateiktas prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS146-310/2014.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundo dalis laikyta nepaduota ir grąžinta pareiškėjui, o likusią dalį atsisakyta priimti. Taigi nagrinėjamu atveju byla dėl pareiškėjo reikalavimų net nebuvo iškelta ir nebuvo pradėta nagrinėti, todėl ji nėra prilyginama užbaigtai bylai. Darytina išvada, jog nesant užbaigtos administracinės bylos negalimas proceso atnaujinimas, kadangi tai yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 str. 1 d.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-184/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-4-552/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos (ABTĮ 153 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2014 negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2008). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjo įvardintų argumentų ir pateiktų prašymų. Iš esmės tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P520-102/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P492-184/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS146-310/2014 negalėjo būti paduotas, jis yra netenkinamas ir procesas neatnaujinamas.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS146-310/2014 pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius