2017-08-02 Nr. AB-14721-3-61-3-04044-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-656-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04044-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2016 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. (3)-V3-983(12.1) (toliau – ir Tarnybos 2016 m. birželio 22 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (6.3)-2D-13523 (toliau – ir Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projekto 9.2.2.10 punktą jį išdėstant taip: „9.2.2.10. sklype (duomenys neskelbtini) (Juodkrantė) esamas sandėlio pastatas naudojamas rekreacinei paskirčiai – poilsio paskirties patalpoms įrengti, žvejybos muziejinė veikla ir maitinimas gali būti papildoma funkcija. Lauko žvejybos ekspozicija gali būti įrengiama neužstatytuose tinklams naudotuose žemės plotuose. Kitų pastatų statyba šiame sklype neleidžiama, nedidinamas esamas užstatymo tankis ir esamo pastato aukštis“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Tarnybos 2016 m. birželio 22 d. sprendimą; panaikino Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (6.3)-2D-13523; įpareigojo Tarnybą pareiškėjo įgalioto asmens O. J. 2016 m. birželio 10 d. pasiūlymą „KNNP tvarkymo plano sprendinių tikslinimas sklype (duomenys neskelbtini), Neringos m., Juodkrantės gyv.“ išnagrinėti iš naujo; kitą skundo dalį atmetė.

II. Pareiškėjas E. R. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai bei atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo E. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 840 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, nurodęs, kad nėra ginčo dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrimo (realaus apmokėjimo), vertino šių išlaidų pagrįstumą bei dydį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priteistina maksimali bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 081,74 Eur, t. y. pareiškėjo prašomas priteisti atlyginimas už teisinę pagalbą (1 200 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio. Teismo vertinimu, buvo patenkinta 70 proc. pareiškėjo reikštų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 840 Eur.

III. Pareiškėjas E. R. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino tik dėl to, jog buvo patenkinti ne visi skundo reikalavimai, t. y. skundas tenkintas iš dalies, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti skundo trūkumus dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus ydingumo, kadangi teismas neturi teisės priimti sprendimo, įpareigojančio viešojo administravimo subjektą priimti nustatyto turinio sprendimą, tačiau to nepadarė. Jeigu tai būtų buvę padaryta, pareiškėjas būtų galėjęs atsisakyti reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus iš esmės patenkino kitu būdu, nes skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus pirmosios instancijos teismas perdavė nagrinėti iš naujo institucijai, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus gali būti išspęstas nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakartotinai. Pagal logikos taisykles teismas negali vienu metu įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir įpareigoti priimti konkretų sprendimą, kurį prašoma priimti iš naujo perduotu nagrinėti prašymu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad reikalavimų panaikinti Tarnybos ir Inspekcijos sprendimus patenkinimas iš esmės reiškia viso skundo patenkinimą, todėl pareiškėjo naudai priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes priešingu atveju susiklostytų situacija, kai prašymo perdavimas nagrinėti institucijai iš naujo dėl to, jog pati institucija priėmė nemotyvuotą sprendimą, reikštų iš dalies institucijai naudingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 40 straipsniu, iš dalies tenkintas pareiškėjo E. R. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-657/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šiuo atveju buvo patenkinta 70 proc. pareiškėjo reikštų reikalavimų, priteisė pareiškėjui 70 proc. jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad jam turėjo būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės patenkino pareiškėjo skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija.

Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad reikalavimų panaikinti Tarnybos ir Inspekcijos sprendimus patenkinimas iš esmės reiškia viso skundo patenkinimą. Byloje nėra ginčo, kad skunde pareiškėjas buvo suformulavęs tris reikalavimus, iš kurių du (dėl sprendimų panaikinimo) pirmosios instancijos teismas patenkino. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ir trečią skundo reikalavimą įpareigoti Tarnybą pareiškėjo pageidaujamu būdu pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projekto 9.2.2.10 punktą, nes pirmosios instancijos teismas įpareigojo Tarnybą pareiškėjo įgalioto asmens O. J. 2016 m. birželio 10 d. pasiūlymą „KNNP tvarkymo plano sprendinių tikslinimas sklype (duomenys neskelbtini), Neringos m., Juodkrantės gyv.“ išnagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino skundo reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad buvo patenkinti ne visi skundo reikalavimai, t. y. skundas buvo tenkintas iš dalies, yra teisinga.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti skundo trūkumus dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus ydingumo, t. y. pareiškėjui skundo priėmimo stadijoje turėjo būti sudaryta galimybė atsisakyti reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pats pareiškėjas, kuriam atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), skunde apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo suformuluotus reikalavimus, skundą tenkino iš dalies, nurodydamas, kad teismas negali visiškai pakeisti Tarnybos, todėl negali už Tarnybą įvertinti visų pareiškėjo pasiūlyme išdėstytų aplinkybių.

Faktas, kad Tarnyba, vykdydama teismo sprendimą ir iš naujo nagrinėdama pareiškėjo įgalioto asmens O. J. 2016 m. birželio 10 d. pasiūlymą „KNNP tvarkymo plano sprendinių tikslinimas sklype (duomenys neskelbtini), Neringos m., Juodkrantės gyv.“, gali pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projekto 9.2.2.10 punktą pareiškėjo pageidaujamu būdu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes tai nėra susiję su būtent teismo sprendimu patenkintų (atmestų) pareiškėjo skundo reikalavimų dalimi. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjui atlygintinų išlaidų proporciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėto ginčo aplinkybes, bylos sudėtingumą ir kitus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio aspektu svarbias bylos aplinkybes, šiuo atveju nenustatė, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis (840 Eur) yra pernelyg mažas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 840 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė