f58d8d6f-c135-4a3b-94f9-37da2256da6f · Kauno apygardos teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. N1-90-579/2013(Proceso Nr. 1-24-1-00109-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.3.1.; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m.vasario 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V., jos atstovei adv. Reginai Atkočaitienei, gynėjams adv. Vaclovui Kaminskiui, Alvydai Medišauskienei, įstatyminiams atstovams bei civiliniams atsakovams R.

B., G. K., vertėjai Veronikai Rybalčenko, uždarame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. B. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, teistas: 2011-06-10 pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2011-07-14 pagal BK 135 str. 2 d. 8 punktÄ 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus; 2011-08-25 pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. paskirta bausmė subendrinta su 2011-06-10 ir 2011-07-14 teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis jas dalinai sudedant ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones bei įpareigojimus; 2012-03-08 pagal BK 284 str. 1 d. 5 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. paskirtÄ bausmę subendrinti su 2011-08-25 teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta trijų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo; 2012-12-05 pagal BK 284 str. 1 d. (du epizodai) 6 mėnesių ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su 2012-03-08 teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d.

A. B. (A. B.) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos 11 klasės moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir n u s t a t ė : L. B. laikotarpyje nuo 2012-01-27 22 val. iki 2012-01-28 2 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) buto, pažymėto Nr. 22, vonios kambaryje ir koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis nenustatytÄ smÅ«gių skaičių nepilnamečiui E. L.

į įvairias kÅ«no vietas – į galvÄ , deÅ¡inę rankÄ , kojas, tuo padarė jam poodinę kraujosruvÄ kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, abiejų kojų kelių srityse ir blauzdų priekiniuose pavirÅ¡iuose, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas kairėje momeninėje srityje ir virÅ¡ugalvyje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje kairėje, taip pat sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į pilvÄ , tuo padarė pilvo sumuÅ¡imÄ , iÅ¡ viso sudavęs tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių sukėlė E. L. fizinį skausmÄ bei kančias ir padarė jam bukÄ pilvo traumÄ pasireiÅ¡kusiÄ kraujosruva pilvo sienos riebaliniame audinyje ir tiesiuosiuose raumenyse, riestinės žarnos pasaito plyÅ¡imu ir plačia kraujosruva pasaite, kas sukėlė vidinį nukraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę ir Å«mų Å¡irdies bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ su plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, nuo ko E. L. 2012-01-28 mirė, tai yra nužudė nepilnametį E. L..A.

B. 2012-01-27 apie 22 val. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) buto, pažymėto Nr. 22, vonios kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pamatęs sulaužytÄ kriauklę, sėdinčiam vonios kambaryje ant grindų nepilnamečiui E. L. deÅ¡ine ranka kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių į kairę galvos sritį ir tuo sukėlė E. L. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis L. B. iÅ¡ esmės kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2012-01-27 vakare kartu su kitais asmenimis svečiavosi pas A.

B., vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp tų asmenų buvo ir jo pusbrolis E. L.. Po kiek laiko nukentėjusysis E. L. nuo pavartoto alkoholio pradėjo blogai jaustis, todėl jį nuvedė į vonios kambarį. Netrukus vonioje išgirdo neaiškius garsus. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad E. L. sulaužė kriauklę. Supykęs trenkė pusbroliui kelis kartus kumščiu į galvos sritį, taip pat kelis kartus spyrė su koja. Po tokių savo veiksmų paliko nukentėjusįjį vonios kambaryje. Dar po kiek laiko E. L. iš vonios kambario nuvedė į koridorių.

Kadangi nukentėjusysis vedamas svirinėjo, kliuvinėjo, buvo sunku jį vesti, supykęs dar kelis kartus sudavė E. L. kumščiu bei spyrė koja į pilvo sritį. Po Å¡ių veiksmų nukentėjusįjį paliko gulėti koridoriuje prie spintos. Vėliau, berÅ«kant virtuvėje iÅ¡girdo pusbrolį garsiai knarkiant, todėl atėjęs dar keletÄ kartų jam spyrė koja. Ryte E. L. rado vonios kambaryje gulintį, jį iÅ¡ ten iÅ¡tempė ir paguldė koridoriuje ant grindų. Apie pietus pastebėjo, kad E. L. negyvas.

Kad kas nors be jo dar būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam E. L. nematė. Jis taip pat tvirtina, kad iš viso sudavė (ir įspyrė) ne daugiau kaip vienuolika kartų, be to, visi smūgiai nebuvo stiprūs. Įrodymų tyrimo pabaigoje, ištyrus visus įrodymus, kaltinamasis nurodė, kad išklausęs liudytojų parodų detaliau prisiminė smurto prieš E. L. pavartojimo aplinkybes ir pripažino, kad nukentėjusysis mirė būtent dėl jo pavartoto fizinio smurto.   Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-01-27 vakare bute, kuriame jis tuo laiku gyveno, susirinko draugų kompanija.

Jie visi bendravo tarpusavyje, vartojo alkoholinius gėrimus, jis, be to vartojo narkotines medžiagas – rÅ«kė „žolę“. Kažkuriuo momentu pamatė, kad vonioje nulaužta kriauklė. Supykęs, vienÄ kartÄ smogė kumščiu kriauklę sulaužiusiam E. L. į galvos sritį. Daugiau smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nevartojo. Matė, kad E. L. taip pat mušė ir L. B. – sudavė kumščiais bei spyrė kojomis. KitÄ dienÄ nukentėjusįjį rado mirusį.Nukentėjusioji I.

V. paaiÅ¡kino, kad nužudytasis E. L. jos sÅ«nus. Jai žinoma, kad kaltinamieji yra vartoję smurtÄ jos sÅ«naus atžvilgiu ir anksčiau – ji matė sužalojimus, apie tai sakė ir pats E. L.. Dėl jo mirties praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltų asmenų 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1108 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad 2012-01-27 vakare su draugais buvo bute, kuriame gyveno kaltinamasis A. B.. Visi bendravo tarpusavyje, vartojo alkoholinius gėrimus. Kai kurie taip pat rÅ«kė „žolę“.

Kažkuriuo metu nukentėjusysis E. L., bÅ«damas girtas, nulaužė vonios kambaryje buvusiÄ kriauklę. Kaltinamasis A. B. supykęs E. L. vienÄ kartÄ sudavė delnu į pakauÅ¡io sritį. L. B. taip pat supyko, Å¡aukė ant nukentėjusiojo ir apie penkis kartus spyrė koja nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, tačiau smÅ«giai nebuvo stiprÅ«s. Kad dar kas nors vartotų smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu nematė. Liudytojas L. S. paaiÅ¡kino, kad jis irgi 2012-01-27 vakare buvo pas A. B., kur kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus.

Vienu metu iÅ¡girdo neaiÅ¡kų garsÄ ir nuėjęs pažiÅ«rėti vonios kambaryje rado nukritusį E. L. bei sulūžusiÄ kriauklę. Kad kas nors bÅ«tų vartojęs smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu nematė. Apie 2 val. jam iÅ¡einant namo E. L. gulėjo koridoriuje.Liudytoja E. K. paaiÅ¡kino, kad ji lankė mokyklÄ kartu su kaltinamuoju L. B., kuris iÅ¡siskyrė nenuspėjamu elgesiu – ne kartÄ buvo agresyvus, grasindavo kitiems smurto pavartojimu. Taip pat ji nurodė 2012-01-27 buvusi pas A. B..

Vienu metu E. L. pasijuto blogai, nuėjo į vonios kambarį ir ten nulaužė kriauklę. Tai pamatęs jo pusbrolis L. B. labai supyko, pradėjo šaukti ant nukentėjusiojo bei ėmė jį mušti. Ji bandė apginti E. L., tačiau nepavyko. Tuomet ji išėjo iš vonios kambario, o ten be nukentėjusiojo pasiliko kaltinamasis L. B. ir liudytojas A. R.. Kad muštų nukentėjusįjį kuris nors kitas iš buvusiųjų pas A. B., nematė. Vėliau ji matė E. L. gulintį ant grindų koridoriuje.

Ten jis gulėjo ir apie 6 val., kai ji išėjo namo. Tuo metu matėsi, kad nukentėjusysis gyvas, jis tikrai kvėpavo, miegojo. Po pietų jai pranešė, kad E. L. mirė. Be to ji nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ kartu su kitais asmenimis ji buvo apklausiama policijos komisariate. L. B. po apklausos iÅ¡eidamas visiems pasakė sakyti, jog jokių konfliktų pas A. B. nebuvo. Liudytoja A. Å . paaiÅ¡kino, kad kartu su drauge dalyvavo vakarėlyje pas A. B.. Kartu buvo ir kaltinamasis L. B., nukentėjusysis, kiti asmenys.

Visi buvusieji vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. E. L. nuo išgerto alkoholio pradėjo blogai jaustis, jis nuėjo į vonios kambarį, kur nulaužė kriauklę. Tai pamatęs L. B. labai supyko, šaukė, rėkė bei pradėjo mušti nukentėjusįjį. Jo suduodami smūgiai buvo stiprūs. Taip pat ji matė, kad kelis smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam E. L. sudavė ir A. B.. Ir šio kaltinamojo suduoti smūgiai buvo stiprūs. Po muštynių E. L. paguldė koridoriuje, kur jis miegojo.

Ryte nukentėjusįjį rado gulintį tualete. Ji matė, kad A. B. krumpliai buvo sužaloti. E. L. daugiau niekas nemušė. Ji taip pat buvo apklausiama policijos komisariate, kur irgi girdėjo kaip išėjęs iÅ¡ pareigÅ«nų kabineto L. B. liepė nesakyti, kad prieÅ¡ E. L. jis vartojo smurtÄ . Be to, kaltinamÄ jį L. B. ji apibÅ«dino kaip agresyvų, linkusį vartoti smurtÄ asmenį.Liudytojas A. R. paaiÅ¡kino, kad ir jis 2012-01-27 vakare svečiavos pas A. B., vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant vienas iÅ¡ buvusiųjų, E. L., pasijuto blogai, todėl nuėjo į vonios kambarį.

Netrukus jis iÅ¡girdo neaiÅ¡kų stiprų garsÄ . Nuėjęs pažiÅ«rėti pamatė vonios kambaryje nulūžusiÄ kriauklę, o Å¡alia gulintį nukentėjusįjį. Atėjęs ir tai pamatęs kaltinamasis L. B. pradėjo plÅ«stis, Å¡aukti ant E. L., dėl to, kad Å¡is nulaužė kriauklę. Nukentėjusysis kažkÄ necenzÅ«rinio atsakė ir L. B. supykęs kelis kartus spyrė E. L. į krÅ«tinės ir pilvo sritį. Tuomet jis grįžo į kambarį. Kaltinamasis L. B. taip pat grįžo į kambarį, bet netrukus vėl nuėjo į vonios kambarį ir netrukus iÅ¡ ten pasigirdo smÅ«gių, muÅ¡imo garsai.

Ä® voniÄ buvo nuėjęs ir A. B.. Vėliau jis užmigo, o prabudęs pamatė koridoriuje ant grindų gulintį E. L.. Matė kaip L. B., keldamas nukentėjusįjį, vėl vienÄ kartÄ sudavė E. L. į krÅ«tinę. Po to pakėlęs paguldė nukentėjusįjį E. L. ant batų dėžės. Po kiek laiko pamatė, kad E. L. apvėmė striukes, kurios kabojo virÅ¡ tos vietos kur jis gulėjo. Tai pamatė ir L. B. bei supykęs sudavė nukentėjusiajam dar kelias smÅ«gius į krÅ«tinę sakydamas „atsipraÅ¡au pusbroli“.

IÅ¡ ryto atsikėlę E. L. vėl rado vonios kambaryje gulintį. Pamatė, kad jo bÅ«sena bloga, todėl vieni pradėjo sakyti, kad reikia kviesti medikus, tačiau L. B. sakė, kad nereikia, nes atvažiuos ir policija. Tada jis su A. M. iÅ¡Å¡oko pro buto langÄ ir nuėjo namo. Po kiek laiko paskambino kaltinamasis L. B. ir pakvietė juos ateiti. Atėjus L. B. pasakė, jog E. L. miręs. Jie visi apie pora valandų vaikščiojo lauke ir tarėsi kÄ daryti. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis matė ir kaip A.

B. sudavė du smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį. Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2011 metų pabaigoje šį butÄ iÅ¡nuomavo kaltinamojo A. B. mamai. Jis patvirtino, jog kaimynai ne kartÄ skundė A. B. netinkamu elgesiu – kad bute triukÅ¡maujama, garsiai leidžiama muzika, vartojami alkoholiniai gėrimai. Liudytoja J. M. paaiÅ¡kino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini)-ame name, tai yra tame pačiame, kuriame apie tris mėnesius gyveno ir kaltinamasis A.

B.. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį iÅ¡ kaltinamojo buto naktimis sklisdavo garsi muzika, bÅ«davo didžiulis triukÅ¡mas, vaikščiodavo girti asmenys. Dėl Å¡ios priežasties kaimynai ne kartÄ kvietė policijos pareigÅ«nus, kalbėjosi su pačiu A. B., tačiau jo gyvenimo bÅ«das nesikeitė. 2012-01-28 apie 15 val. pas jÄ atėjo kaltinamasis A. B. ir pasakė, kad jo bute mirÅ¡ta draugas, prašė iÅ¡kviesti medikus. Å ios dienos iÅ¡vakarėse kaltinamojo bute buvo didžiulis triukÅ¡mas, garsiai grojo muzika.

Triukšmas nurimo tik apie 2 val. Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 38-45 T.

1) matyti, kad E. L. mirties priežastis buvo buka pilvo trauma (pilvo sumuÅ¡imas), pasireiÅ¡kusi kraujosruva pilvo sienos riebaliniame audinyje ir tiesiuosiuose raumenyse, riestinės žarnos pasaito plyÅ¡imu ir plačia kraujosruva pasaite. Tai sukėlė vidinį nukraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę ir Å«mų Å¡irdies bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ su plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu. E. L. mirė 2012-01-28 tarp 5.30 val. ir 11.30 val. E. L. kÅ«ne konstatuoti tokie sužalojimai: mirties priežastimi tapęs pilvo sumuÅ¡imas – kraujosruva pilvo sienos vidurio linijoje per 3 cm žemiau bambos, riestinės žarnos pasaito kraujosruva ir plyÅ¡imas.

Trauma įvyko nuo vieno ar daugiau stiprių tiesinės krypties smÅ«ginių kontaktų į nurodytÄ pilvo sritį kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, kas yra tipiÅ¡ka smÅ«giui apauta koja arba kokiu nors panaÅ¡ių savybių įrankiu. Nuo smÅ«gio priekinė pilvo siena dislokavosi iki stuburo, dėl ko tarp priekinės ir užpakalinės sienų buvo perspaustas riestinės žarnos pasaitas. Tokio pobÅ«džio trauma kraÅ¡tutinai nebÅ«dinga griuvimui. Taip pat nukentėjusiojo kÅ«ne užfiksuotos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, deÅ¡iniajame dilbyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, abiejų kojų kelių srityse ir blauzdų priekiniuose pavirÅ¡iuose; minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos, kairėje momeninėje srityje ir virÅ¡ugalvyje, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje kairėje.

Visos iÅ¡vardintos kraujosruvos susidarė nuo mažiausiai penkiolikos trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais. Poodinės kraujosruvos deÅ¡inio dilbio vidurinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡inės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje susidariusios nuo kontaktų su riboto pavirÅ¡iaus daiktais, o kitų lokalizacijų kraujosruvų susidarymÄ galima paaiÅ¡kinti ir kontaktais su neribotais pavirÅ¡iais ar plokÅ¡tumomis.

Iš išvados matyti, jog neatmestina, kad dalis kraujosruvų, ypač kelių srityse, galėjo susidaryti ir dėl griuvimų ar suklupimų. Visos konstatuotos poodinės ir gilesnių audinių kraujosruvos medicininiu požiūriu yra vienodo senumo, susidariusios paros bėgyje iki mirties, tikėtina tuoj pat arba labai artimu pagrindinio sužalojimo padarymo laiku. E. L. prieš mirtį vartojo alkoholį, nes jo lavono kraujyje iš kojų venų rasta 1,18 promilių etilo alkoholio, kraujyje iš pilvo ertmės – 1,49 promilių etilo alkoholio.

 Specialistas J. V. patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad smÅ«gis E. L. į pilvo sritį greičiausiai buvo atliktas koja, o smÅ«gis (spyris) tikrai buvo pakankamai stiprus, kadangi nuo smÅ«gio buvo perspausta pilvo ertmė. Jis kategoriÅ¡kai paneigė, kad tai buvo tik baksnojimas koja, kaip nurodė kaltinamasis L. B. bei liudytojas A. M.. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) koridoriuje ant grindų guli vyriÅ¡kos lyties asmuo be gyvybės ženklų (b.l. 10-22 T. 1).Papildomai apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ nustatyta, kad vonios kambaryje esanti kriauklė yra nulaužta (b.l. 24-32 T. 1).Liudytojas A.

R. parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 106-107 T.

1) parodė (duomenys neskelbtini) esantį vonios kambarį, kuriame matė gulintį girtÄ nukentėjusįjį E. L., sulaužytÄ kriauklę ir paaiÅ¡kino, kad matė kaip supykęs L. B. Å¡aukė ant nukentėjusiojo bei jam stipriai spyrė į pilvo-krÅ«tinės sritį bei į nugaros sritį. Be to, jis parodė vietÄ koridoriuje, kurioje vėliau gulėjo E. L. ir kurioje kaltinamasis L. B.‚ sakydamas „kelkis pusbroliuk, ko čia miegi“ sudavė jam ranka. Jis taip pat parodė ir vietÄ koridoriuje, kur L. B. sudavė kelis smÅ«gius ant batų dėžės gulinčiam E. L.. Liudytojas A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietÄ vonios kambaryje, kurioje gulėjo nukentėjusysis ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje vietoje gulinčiam E. L. vienÄ kartÄ Ä¯ pakauÅ¡io sritį sudavė A. B. bei Å¡aukdamas nukentėjusįjį spardė (tame tarpe ir į pilvÄ ) kaltinamasis L. B. (b.l. 113-114 T. 1).Kaltinamasis A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 8-10 T.

2) parodė vietÄ vonioje ((duomenys neskelbtini)) kur jis sudavė kumščiu vienÄ kartÄ nukentėjusiajam E. L. į galvos-veido sritį bei paaiÅ¡kino, jog tai padarė supykęs, kad E. L. sulaužė kriauklę. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. taip pat parodė vietÄ , kurioje supykęs nukentėjusįjį mušė kaltinamasis L. B.. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis L. B. (b.l. 52-53 T.

2) parodė vietas bute (duomenys neskelbtini) – vonios kambaryje ir koridoriuje, kuriose supykęs mušė E. L. suduodamas smÅ«gius kumščiais bei spardydamas jį kojomis. Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal paminėtÄ baudžiamojo kodekso straipsnį. Kaip matyti iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados bei Å¡iÄ iÅ¡vadÄ davusio specialisto J.

V. paaiÅ¡kinimo, nukentėjusiojo E. L. mirties priežastimi buvo pilvo sumuÅ¡imas, kurio pasekmės pasireiÅ¡kė kraujosruva pilvo sienos riebaliniame audinyje ir tiesiuosiuose raumenyse, riestinės žarnos pasaito plyÅ¡imu ir plačia kraujosruva pasaite, kas sukėlė vidinį nukraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę ir Å«mų Å¡irdies bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ su plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu. IÅ¡ minėtos iÅ¡vados akivaizdu, jog E. L. mirtis buvo smurtinė, įvykusi dėl vieno ar daugiau stipraus smÅ«gio į pilvo sritį, dėl kurio net buvo perspausta pilvo ertmė, o tokio pobÅ«džio trauma kraÅ¡tutinai nebÅ«dinga griuvimui.

Kad nukentėjusiojo atžvilgiu tÄ vakarÄ buvo vartojamas smurtas patvirtino ir Å¡io įvykio liudytojai.BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatavus, kad E. L. mirtis buvo smurtinė, reikia nustatyti nuo kieno smurtinių veiksmų nukentėjusysis mirė. Pagrindinis įrodymų Å¡altinis Å¡ioje byloje yra asmenų, 2012-01-27 vakare buvusių kartu su E. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parodymai, kuriuos papildo kiti surinkti duomenys.

Lyginant Å¡ių liudytojų parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme, tiek tarpusavyje, esminių prieÅ¡taravimų (nesutapimų) nenustatyta.IÅ¡ esmės visi apklausti liudytojai (iÅ¡skyrus L. S.), 2012-01-27 vakare buvę bute, kuriame gyveno kaltinamasis A. B., ne tik nurodė, kad smurtas nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu buvo vartojamas, bet ir tai, kad smurtÄ jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu vartojo tik du asmenys – A. B. ir L. B.. Tai pripažino ir patys kaltinamieji. IÅ¡ visų Å¡ių asmenų parodymų taip pat matyti, kad A.

B. nukentėjusiajam sudavė tik į galvos sritį, o L. B. – į įvairias kūno vietas. Pats L. B. pripažino, jog savo pusbrolį E. L. jis ir mušė rankomis, ir spardė kojomis, tai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kad kaltinamasis L. B. nukentėjusįjį tiek spardė kojomis, tiek jam smūgiavo rankomis, tiek duodamas parodymus, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino ir kitas kaltinamasis, tai yra A. B., taip pat liudytojai A. Š., A. M., E. K., A. R.. Skiriasi tik šių asmenų parodymai dėl L.

B. pavartoto smurto pobūdžio (smūgių (spyrių) stiprumo). Liudytojas A. M. bei kaltinamasis L. B. tvirtina, kad L. B. atlikti smūgiai bei spyriai nebuvo labai stiprūs. Tuo tarpu visų kitų anksčiau paminėtų asmenų (kaltinamojo A. B., liudytojų A. Š., E. K., A. R.) aiškinimu, L. B. suduoti smūgiai ranka bei spyriai kojomis buvo atlikti su pakankamai didele jėga. Kad smūgis E. L. į pilvo sritį tikrai buvo pakankamai stiprus, patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nuo smūgio priekinė pilvo siena dislokavosi net iki stuburo, dėl ko buvo prispausta pilvo ertmė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir specialistas J. V. Tai, kad smÅ«giai buvo stiprÅ«s galima spręsti ir tuo momentu buvusios emocinės L. B. bÅ«senos – prasiveržusio pykčio, agresijos (kÄ patvirtino visi įvykio dalyviai). Dar daugiau, kaip matyti iÅ¡ liudytojų A. Å . ir E. K. parodymų, iÅ¡ karto po aptartų įvykių jos, kartu su kitais įvykio liudytojais, buvo apklausiamos policijos komisariate, kur bÅ«tent L. B. po apklausos visiems buvusiesiems sakė nesakyti, jog jis vartojo smurtÄ E. L. atžvilgiu. Atsižvelgiant į visa tai galima konstatuoti, kad smÅ«gį nukentėjusiajam į pilvÄ atliko bÅ«tent kaltinamasis L.

B.. O tokius jo neteisėtus veiksmus sÄ lygojo pyktis dėl to, kad, bÅ«damas neblaivus, jo pusbrolis E. L. vonios kambaryje nulaužė kriauklę (kaip galima spręsti – elgdamasis neatsargiai dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų). Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Nagrinėjamu atveju tarp L. B. padaryto nukentėjusiajam pilvo sumuÅ¡imo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent nuo Å¡io sumuÅ¡imo atsiradusios pasekmės – kraujosruva pilvo sienos riebaliniame audinyje ir tiesiuosiuose raumenyse, riestinės žarnos pasaito plyÅ¡imas su plačia kraujosruva pasaite, kas sukėlė vidinį nukraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę ir Å«mų Å¡irdies bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ su plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu ir buvo nukentėjusiojo E. L. mirties priežastis.

Akivaizdu, jog kaltinamasis L. B. suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , spardydamas jį kojomis, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia atėmė gyvybę kitam žmogui – savo pusbroliui E. L. (BK 15 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad L. B. smurtiniai veiksmai nebuvo pavieniai, o atvirkščiai, gana intensyvÅ«s. Jis pats pripažįsta, kad sudavė rankomis ir spyrė kojomis apie 10 kartų (kaip nurodė ne daugiau 11 kartų).

Gana intensyvų L. B. smurtinių veiksmų pobūdį patvirtino ir bute buvę liudytojai A. R., A. Š., E. K.. Nukentėjusiajam E. L. taip pat buvo padaryti ir kitokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejų kojų kelių srityse, blauzdų priekiniuose paviršiuose, minkštųjų audinių kraujosruvos kairėje momeninėje srityje ir viršugalvyje, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje.

Ir nors specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad visos iÅ¡vardintos kraujosruvos susidarė nuo mažiausiai penkiolikos trauminių kontaktų, tačiau joje taip pat nurodyta, jog neatmestina galimybė, kad dalis kraujosruvų, ypač kelių srityse, galėjo susidaryti ir dėl griuvimų ar suklupimų. Ä®vertinus kaltinamojo L. B. parodymus, kad jo nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičius nevirÅ¡ijo 11, tai, jog kaip matyti iÅ¡ visų įvykio dalyvių parodymų, E. L. buvo stipriai apsvaigęs nuo pavartotų alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų (rÅ«kė „žolę“) bei sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai pastovėjo ant kojų, buvo nugriuvęs, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog kai kurios kraujosruvos galėjo susidaryti ir dėl griuvimų ar suklupimų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad be ne mažiau vieno smÅ«gio į pilvÄ , kas sukėlė E. L. mirtį, kaltinamasis L.

B. sudavė (įspyrė) nukentėjusiajai tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių (tiksliau nustatyti iÅ¡naudotos visos galimybės). Todėl atitinkamai patikslinamas ir kaltinimas Å¡iam kaltinamajam, nurodant, kad jis sudavė tikslai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių.BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ioje byloje A. B. kaltinamas, kad sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių E. L.

į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Pats kaltinamasis patvirtino, kad jis vienÄ kartÄ sudavė E. L. į galvos sritį. Liudytojai A. M., A. Å ., A. R. taip pat matė, kaip A. B. sudavė nukentėjusiajam E. L. į galvÄ . Tik A. M. nurodė matęs vienÄ smÅ«gį, A. R. – kad matė du A. B. smÅ«gius nukentėjusiajam, o A. Å . – kad matė A. B. suduodant E. L. keletÄ smÅ«gių. Be to, visi tÄ vakarÄ buvę kaltinamojo A. B. gyvenamoje vietoje asmenys nurodė, kad nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, sulaužė vonios kambaryje buvusiÄ kriauklę, o A.

B. dėl to labai supyko. Taigi ir motyvÄ (priežastį) pavartoti smurtÄ E. L. atžvilgiu Å¡is kaltinamasis tikrai turėjo. Dėl viso to, kas paminėta, neabejotina, kad fizinį smurtÄ nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu kaltinamasis A. B. pavartojo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. Å . bei A. R. parodymais, jog kaltinamasis A. B. sudavė E. L. į galvos sritį tikrai daugiau nei vienÄ smÅ«gį. Å ių liudytojų parodymai, skirtingai negu A. B., iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s viso bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, jie apklausų metu detaliai papasakojo visas įvykio aplinkybes, todėl teismas laiko įrodyta, jog A.

B. nukentėjusiajam E. L. kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių į galvos sritį. Nėra abejonių, kad stiprÅ«s smÅ«giai nukentėjusiajam į galvos sritį sukėlė jam fizinį skausmÄ ir kad tokius savo veiksmus A. B. atliko sÄ moningai, suvokdamas pavojingÄ savo daromų veiksmų pobÅ«dį, numatydamas, kad dėl jų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo. Dėl to jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

Kadangi tiek L. B., tiek A. B. nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami nepilnamečiais, taip pat atsižvelgiama ir į BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«dami apsvaigę (tai pripažino ir jie patys, tai patvirtino ir kartu buvę liudytojai) nuo alkoholio (o A. B. ir nuo narkotinių medžiagų (b.l. 22 T. 2)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p). Kaltinamasis L. B. nors ir yra jauno amžiaus, tačiau jau buvo padaręs ne vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , tame tarpe ir smurtinio pobÅ«džio, šį nusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, charakterizuojamas neigiamai (b.l. 141-144, 153-154 T. 2, b.l. 17 T. 3), kaip nelankantis pamokų, nevykdantis teismo paskirtų įpareigojimų, darantis administracinius teisės pažeidimus.

Visuma Å¡ių duomenų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, šį labai sunkų nusikaltimÄ jis padarė neatsitiktinai, tai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo bÅ«do. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jam skirtina artima maksimaliai nepilnamečiams numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis A. B. anksčiau neteistas, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už administracinės teisės pažeidimų padarymÄ , charakterizuojamas neigiamai (b.l. 166, T. 1, b.l. 40-41 T. 2, b.l. 17 T. 3), kaip asmuo, nesimokantis ir labai retai lankantis mokyklÄ , pažeidinėjantis mokinio elgesio taisykles, trukdantis vesti pamokas, besielgiantis įžūliai, nereaguojantis į pastabas, kurio gyvenamoje vietoje pastoviai keliamas triukÅ¡mas, dėl ko kviečiami policijos pareigÅ«nai.

Ä®raÅ¡ytas į mokinių rizikos sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ 2012-10-29 Kauno A. P. gimnazijos direktoriaus charakteristikos (b.l. 66 T.

3) matyti, kad po nusikaltimo padarymo (nuo 2012-09-01 prasidėjusių naujų mokslo metų) pasikeitė Å¡io kaltinamojo požiÅ«ris į mokslÄ : pradėjo lankyti pamokas, dirbti jų metu, pamokų metu elgiasi pagarbiai, neįžūlus, paslaugus, mandagus, nors mokslas sekasi nelengvai, tačiau A. B. stengiasi, turi tikslÄ . Dėl viso to, kas iÅ¡vardinta, bausmė, geriausiai padėsianti pasiekti bausmės tikslus – laisvės apribojimas. Teismo nuomone, Å¡ios bausmės paskyrimas pakankamas, kad A. B. galima bÅ«tų tiek nubausti už jo padarytÄ veikÄ , tiek paveikti jį, padėti pakeisti jo gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, tiek apsaugoti nuo naujų nusikalstamų veikų.Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios I.

V. civilinis ieÅ¡kinys 101108 Lt sumai (100000 Lt neturtinė žala ir 1108 Lt turtinė žala). BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. V. nurodo, kad palaidojo savo sÅ«nų, dėl to turėjo piniginių iÅ¡laidų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu.

Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Iš teismui pateiktų dokumentų (b.l. 67-68 T.

3) matyti, kad laidotuvių paslaugoms ir reikmenims civilinė ieškovė išleido 2000 Lt. Ji taip pat nurodo, jog viso išleido apie 4500 Lt, tačiau dokumentų šiai sumai pagrįsti neturi. Teismo nuomone, civilinės ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo turi būti tenkintas iš dalies. Įrodyta šiuo atveju yra 2000 Lt turėtų išlaidų suma. Be to, dėl E. L. mirties pagal 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio nuostatas I.

V. turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 8 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1040 litų dydžio laidojimo paÅ¡alpa. Nukentėjusioji patvirtino, kad gavo Å¡iÄ paÅ¡alpÄ . Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad liko neatlyginta 960 litų dydžio turtinė žala (2000–1040=960). Kadangi dėl E. L. mirties kaltas tik kaltinamasis L. B., Å¡i suma priteistina tik iÅ¡ Å¡io nepilnamečio kaltinamojo. Jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti iki jis sulauks pilnametystės arba prieÅ¡ pilnametystę įgis turtÄ ar uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ civilinio atsakovo R.

B. (CK 6.263 str. 2 d., 6.276 str., 6.291 str.).Taip pat I. V. praÅ¡o atlyginti ir jai padarytÄ neturtinę žalÄ â€“ 100000 Lt. Nurodo, kad dėl sÅ«naus žūties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinį Å¡okÄ . Ir Å¡iuo metu patiria didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, jaučiasi vieniÅ¡a, nepilnavertė. Nurodo, kad iÅ¡sivystė depresija, pasikeitė jos gyvenimo bÅ«das, sutriko miegas, pastoviai kankina mintys, jog niekada nepamatys savo sÅ«naus. CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimÄ numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Tačiau teismų praktikoje Å¡i norma aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) ir pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumÄ .

Tačiau sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimÄ , atsižvelgiama į Å¡ių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties.Å ioje byloje nustatyta, kad mamos ir sÅ«naus santykiai buvo artimi, jie gyveno kartu, palaikė glaudžius ryÅ¡ius, mama rÅ«pinosi sÅ«naus auklėjimu. Teismas sutinka, jog nukentėjusioji dėl netikėtos jauno sÅ«naus netekties patyrė didžiulius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , depresijÄ , tai turės įtakos ir jos gyvenimo kokybei ateityje.

Taigi neturtinė žala ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista. Tačiau visus Å¡iuos iÅ¡gyvenimus I. V. patyrė dėl savo nepilnamečio sÅ«naus netekties (nužudymo), todėl neturtinė žala turi bÅ«ti priteista iÅ¡ nepilnamečio kaltinamojo L. B., kaip kalto dėl E. L. mirties. Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kartu atsižvelgiant ir į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, 100000 Lt suma mažintina iki 70000 Lt ir priteistina iÅ¡ o L.

B.. Kaltinamajam L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti iki jis sulauks pilnametystės arba prieÅ¡ pilnametystę įgis turtÄ ar uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ civilinio atsakovo R. B..Civilinį ieÅ¡kinį dėl 100000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo A. B. atmesti, kadangi kaip jau minėta visi nukentėjusiosios patirti ir nurodyti iÅ¡gyvenimai yra tik dėl sÅ«naus mirties.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas n u s p r e n d ž i a :

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirtÄ 9 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę su 2012-12-05 teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 10 (deÅ¡imt) metų laisvės atėmimo.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2013-02-28. Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-02-08 iki 2013-02-28, taip pat nuo 2011-10-31 iki 2011-11-02 ( remiantis 2012-12-05 teismo nuosprendžiu).KardomÄ jÄ priemonę, suėmimÄ , pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 1 p., 3 p., 5 p. įpareigoti kaltinamÄ jį šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, tęsti mokslÄ bei per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 130 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat A. B. šį laikotarpį privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.KardomÄ sias priemones, dokumento paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo L. B. nukentėjusiosios I. V. naudai turtinę žalÄ 960 Lt (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) ir 70000 Lt (septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Viso 70960 Lt (septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų).

Jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ L. B. tėvo R. B., nustatant, kad Å¡i civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. B. sulaukia pilnametystės, taip pat jeigu jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo A. B. atmesti. Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės Å¡iai baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti teisme, vokÄ su polietileniniu maiÅ¡eliu, vokÄ su metaliniu vamzdeliu, vokÄ su susuktu popieriaus gabaliuku, maiÅ¡elį su stikline pypke, tris butelius (tuščius), vienÄ sudaužytÄ butelį, vaistų „Ibuprofen“ pakuotę, vienÄ tuščiÄ plastmasinį butelį, du vokus su cigarečių nuorÅ«komis, vokÄ su mobiliųjų telefonų dalimis, stikliukÄ , paimtus įvykio vietoje, vokÄ su mikrodalelėmis, vokÄ su L.

B., A. B. DNR pavyzdžiais ir daktiloskopinėmis kortelėmis, E. L. DNR pavyzdžiu ir daktiloskopine kortele, taip pat nukentėjusiojo E. L. drabužius: baltos spalvos marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, baltos spalvos megztinį su juodos spalvos raÅ¡tais, juodos spalvos sportines trumpas kelnes-Å¡ortus, rudos spalvos odinį dirÅ¾Ä , mėlynos spalvos trumpikes, dvi puskojines, džinsines kelnes, pilkos spalvos sportinį bliuzonÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. L. B. džinsinės spalvos kelnes, megztinį, du mobiliojo ryÅ¡io telefonus „LG‘ ir „Vodafone“ bei dvi SIM korteles, subraižytÄ vieno JAV dolerio banknotÄ â€“ grÄ Å¾inti nuteistajam.

Nukentėjusiojo E. L. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ su SIM kortele – grÄ Å¾inti nukentėjusiajai I. V.. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ (nuteistajam L. B. Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos).                                                                   Teisėjas                                                                                       Evaldas Gražys                                                                                                            Â