f58d7a9c-6f3f-41e6-bce4-2cf0d4b7329b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-534-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00727-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilotera“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilotera“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

P. ir L. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – M. J., I. M., bankrutavusi kredito unija „Vilniaus kreditas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė solidariai iÅ¡ atsakovų R. P. (buvusi V.) ir L. B. priteisti 162 142,60 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 proc. procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1127-826/2016 Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilotera“. Minėta nutartimi teismas įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus.

Ä®monės valdymo organai bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei dokumentų neperdavė, taip pat nepateikė duomenų, kad piniginės lėšos bei kitas turtas bÅ«tų panaudotas įmonės reikmėms. Bankroto administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktÄ , iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų nustatė, kad buvę įmonės vadovai sudarė sandorius, nulėmusius žalÄ Ä¯monei, dėl kurių įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. 3. 2012 m. lapkričio 9 d.

UAB „Vilotera“, atstovaujama direktorės R. P., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su žemės Å«kio bendrove (toliau – ŽŪB) „Aves Å«kis“, kurios pagrindu įgijo 13 žemės sklypų už 83 891,33 Eur sumÄ (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis). Sutarties 4.1 punktu Å¡alys susitarė, kad už įsigyjamÄ turtÄ pirkėja UAB „Vilotera“ atsiskaitys 2013 m. lapkričio 18 d. Sutarties 5.4 punktu Å¡alys susitarė, kad iki visiÅ¡ko tinkamo atsiskaitymo pirkėjas neturi teisės perleisti perkamų daiktų, jais disponuoti, arba kitais bÅ«dais suvaržyti ar apsunkinti savo teises į daiktus be raÅ¡ytinio pardavėjos sutikimo, iÅ¡skyrus pirkėjos teisę turtÄ Ä¯keisti pasirinktam bankui. 4. 2012 m. lapkričio 19 d.

UAB „Vilotera“, atstovaujama direktorės R. P., ir kredito unija „Vilniaus kreditas“ sudarė paskolos sutartį Nr. P00100 (su pakeitimais ir papildymais), kuria kredito unija „Vilniaus kreditas“ UAB „Vilotera“ suteikė 101 367,01 Eur dydžio paskolÄ (toliau – ir paskolos sutartis). PapildomÄ susitarimÄ prie Å¡ios paskolos sutarties 2013 m. gruodžio 31 d. pasirašė atsakovas L. B. Paskolos sutartyje nustatyta, kad 325 000 Lt paskolos suma pervedama į UAB „Plakis“ sÄ skaitÄ pagal 2012 m. spalio 15 d. laivo su įgula frachtavimo sutartį (toliau – frachtavimo sutartis), likusi paskolos dalis iÅ¡mokama į paskolos gavėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Prievolės įvykdymo užtikrinimui 2012 m. lapkričio 19 d. hipotekos sandoriu UAB „Vilotera“, atstovaujama direktorės R. P., kredito unijos „Vilniaus kreditas“ naudai įkeitė 28 UAB „Vilotera“ priklausiusius žemės sklypus, įskaitant ir pirkimo–pardavimo sutartimi iš ŽŪB „Aves ūkis“ įgytų 13 žemės sklypų, už kuriuos nebuvo atsiskaityta.

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad gauta paskola buvo panaudota ne atsiskaityti su ŽŪB „Aves Å«kis“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį, ne UAB „Vilotera“ interesais, bet trečiojo asmens UAB „Plakis“ interesams tenkinti, o tai pažeidė įmonės bei jos kreditorių interesus bei nulėmė įmonės nemokumÄ . UAB „Plakis“ buvo likviduota ir 2016 m. gruodžio 15 d. iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

6. Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ įkeisti žemės sklypai buvo perduoti Å¡iai kreditorei, tačiau jų vertė padengė tik dalį negrÄ Å¾intos skolos. 2016 m. birželio 27 d. kredito unija „Vilniaus kreditas“ pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti 53 037,95 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ .

7. UAB „Vilotera“ valdymo organo pareigas ėjo šie asmenys: R. P. – nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. spalio 3 d.; L. B. – nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d.

8. IeÅ¡kovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad įmonei nuostolingÄ sandorį su kredito unija „Vilniaus kreditas“ 2012 m. lapkričio 19 d. sudarė R. P., o papildomÄ susitarimÄ prie Å¡io sandorio 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė L. B., kuris tuo metu buvo ir vienintelis įmonės akcininkas, taip pat įvertinus, kad L. B. neiÅ¡saugojo ir neperdavė įmonės turto bei dokumentų, nepateikė duomenų, kad pinigai bei kitas turtas bÅ«tų panaudotas įmonės reikmėms, neužtikrino, kad įmonės finansinė apskaita bÅ«tų tvarkoma pagal nustatytus reikalavimus, sudaroma ir teikiama finansinė atskaitomybė, žala priteistina solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų.

9. Atsakovas L. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigų ir savo veiksmais nesukėlė žalos. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas pažeidė pareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Egzistuoja visos aplinkybės ir duomenys, jog už dokumentų perdavimÄ ir informacijos pateikimÄ atsakovas nėra ir negali bÅ«ti atsakingas.

10. Atsakovė R. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad faktiÅ¡kai įmonei vadovavo M. J., o ji tik vykdydavo jo nurodymus. 2012 m. liepos 4 d. UAB „Vilotera“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė, tačiau pinigų už akcijas nemokėjo, sutartį pasiraÅ¡yti jai atnešė L. B., kuri dirbo kartu su M. J. Realių įmonės vadovės pareigų ji nevykdė, dirbdama direktore virė kavÄ , nueidavo nupirkti maisto darbuotojams; pasiraÅ¡ydavo dokumentus, kuriuos jai atneÅ¡davo. Apie UAB „Vilotera“ sudarytus sandorius nežinojo. Paskolos sutarties sÄ lygų ji nederino, o apie jÄ sužinojo tik apklausiama Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje. Atsakovės teigimu, paskolos sutartį sudarė M. J., kuris taip pat neoficialiai vadovavo ir ŽŪB „Aves Å«kis“. Nesutiko ir su ieÅ¡kovės nurodytu žalos dydžiu, nes nustatant žalos dydį bÅ«tina įvertinti įmonės balanso duomenis.

11. Trečiasis asmuo I. M. (buvusi L.) pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad UAB „Vilotera“ direktore ji buvo tik 19 kalendorinių dienų, jokių sandorių tuo metu nesudarė, todėl atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje suinteresuotumo ji neturi, prašė Å¡ioje byloje jos trečiuoju asmeniu nelaikyti.

12. Trečiasis asmuo bankrutavusi kredito unija „Vilniaus kreditas“ prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

13. Trečiasis asmuo M. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 14. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas; iÅ¡sprendė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimÄ .

15. Teismas iÅ¡ byloje pateiktų elektroninių laiÅ¡kų kopijų nustatė, kad M. J. iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to į atsakovės R. P., tikėtina, asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ siuntė laiÅ¡kus. Teismo vertinimu, iÅ¡ Å¡ių laiÅ¡kų turinio negalima daryti iÅ¡vados, kad M. J. buvo faktinis UAB „Vilotera“ vadovas. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra daugiau įrodymų, leidžiančių analizuoti ir vertinti galimas trečiojo asmens M. J. sÄ sajas su UAB „Vilotera“, plačiau Å¡iuo klausimu nepasisakė.

16. Teismas iÅ¡ byloje esančio UAB „Vilotera“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. įmonė vykdė pinigų pervedimo operacijas, taip pat į įmonės sÄ skaitÄ buvo atliekami įeinantys mokėjimai, t. y. vyko atsiskaitymai. Pagal pateiktÄ frachtavimo sutartį teismas nustatė, kad UAB „Vilotera“ siekė vystyti laivybÄ laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. su pertraukomis iki 2015 m. spalio 1 d. Teismas pažymėjo, kad minėta sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, todėl nesivadovauti ja nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, UAB „Vilotera“ balansų duomenys, patvirtinantys, kad įmonė ataskaitiniais laikotarpiais vykdė veiklÄ ir gavo pajamas (2010 metais – 7 800 Lt, 2011 metais – 17 400 Lt), banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ir sudaryta sutartis su UAB „Plakis“ paneigia ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes, jog įmonė veiklos nevykdė ir atsakovė sudarė žemės sklypų pirkimo sandorį žinodama, kad neturės galimybės už juos atsiskaityti.

17. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog žemės sklypai buvo įsigyti už didesnę nei rinkos ar aiÅ¡kiai neprotingÄ kainÄ , todėl atsakovės R. P. veiksmai sudarant 13 žemės sklypų pirkimo iÅ¡ ŽŪB „Aves Å«kis“ sandorį nelaikytini neteisėtais veiksmais, nors sandoris ir buvo nuostolingas.

18. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudarant paskolos sutartį, bÅ«tina atsižvelgti, kad paskolos sutartis buvo tikslinė, t. y. 325 000 Lt paskolos suma pervedama į UAB „Plakis“ sÄ skaitÄ , pagal frachtavimo sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vadovaujantis frachtavimo sutarties 8.1 punktu Å¡alys susitarė, kad depozitas – 325 000 Lt – sumokamas 2012 m. lapkričio 15 d. IÅ¡raÅ¡o iÅ¡ banko sÄ skaitos duomenys patvirtina, kad paskolos sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo įvykdyti (iÅ¡ dalies) – 2012 m. lapkričio 23 d.

UAB „Vilotera“ pervedė 280 000 Lt į UAB „Plakis“ banko sÄ skaitÄ . Taigi tikslinė paskola buvo panaudota paskolos sutartyje nustatytam tikslui, todėl, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju taip pat nėra pagrindo atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais. Teismo vertinimu, 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Vilotera“, atstovaujamos atsakovo L. B., ir kredito unijos „Vilniaus kreditas“ pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. 1 dėl paskolos sutarties Nr. P00100 pakeitimo, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo susitarimu buvo pakeistas tik paskolos mokėjimo grafikas, analogiÅ¡kais motyvais taip pat nelaikytinas pažeidžiančiu UAB „Vilotera“ interesus.

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punktu šalys susitarė, jog iki visiško tinkamo atsiskaitymo pirkėjas neturi teisės perleisti perkamų daiktų, jais disponuoti, arba kitais būdais suvaržyti ar apsunkinti savo teises į perkamus daiktus be rašytinio pardavėjo sutikimo, išskyrus pirkėjo teisę įkeisti pasirinktam bankui. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės veiksmai prievolės įvykdymo kredito unijai „Vilniaus kreditas“ užtikrinimui 2012 m. lapkričio 19 d. hipotekos sandoriu įkeičiant 28 UAB „Vilotera“ priklausiusius žemės sklypus, įskaitant ir 2012 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš ŽŪB „Aves ūkis“ įgytų 13 žemės sklypų, taip pat nelaikytini neteisėtais.

20. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nedetalizavo, kokių pareigų atsakovai, kaip akcininkai, neįvykdė, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, jog ieÅ¡kovė atsakovams, kaip akcininkams, praÅ¡o taikyti atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Teismas visais anksčiau nurodytais motyvais atmetė ir Å¡iuo pagrindu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 21. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo posėdžio metu atsakovė R. P. nurodė, jog 2012 metais įmonė veiklos nevykdė. Teismas rėmėsi UAB „Vilotera“ balanso duomenimis už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Å ie duomenys neįrodo, kad UAB „Vilotera“ toliau vykdė veiklÄ , juolab pati įmonės vadovė nurodė, jog įmonės veikla nebuvo vykdoma, o įmonėje nebuvo jokių kitų darbuotojų; finansinių UAB „Vilotera“ ataskaitų už 2012 metus ir vėlesnius laikotarpius apskritai nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, teismo iÅ¡vada apie tai, kad įmonė 2012 m. vykdė veiklÄ , prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams bei įmonės vadovės paaiÅ¡kinimams. 21.2. Teismas sudarytus sandorius vertino atsietai, nors sandoriai sudaryti per labai trumpÄ laikÄ , teismas nepagrįstai nevertino jų viseto. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį turto bei pajamų, kuriomis bÅ«tų galimybė įvykdyti įsipareigojimus ŽŪB ,,Aves Å«kis“ nebuvo; įmonė veiklos nevykdė. Ä®gytas (bet neapmokėtas) turtas buvo panaudotas paskolai gauti, kurios taip pat įmonė neturėjo galimybės gražinti ir negrÄ Å¾ino.

Gautos piniginės lėšos buvo pervestos prisidengiant frachtavimo sutartimi, nes pagal atsakovės paaiÅ¡kinimus įmonė jokios veiklos tuo metu nevykdė, darbuotojų neturėjo, asmenų plukdyti neketino, be to, kaip nurodė atsakovės atstovė, paraÅ¡as ant minėtos sutarties yra ne atsakovės. Frachtavimo sutartį iÅ¡ UAB „Plakis“ pusės pasirašė direktorė D. J., tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis, D. J. niekada nebuvo UAB „Plakis“ direktore. 21.3. Teismas nevertino, kad sutartyje, sudarytoje su ŽŪB ,,Aves Å«kis“, buvo susitarta, jog visiÅ¡kam atsiskaitymui neįvykus, Å¡alys privalo atvykti į notarų biurÄ ir nutraukti Å¡iÄ sutartį.

Tokiu atveju Å¡alys privalo grÄ Å¾inti viena kitai viskÄ , kÄ yra gavusios pagal Å¡iÄ sutartį. Nė vienas iÅ¡ vadovų Å¡ios pareigos neįvykdė. Dėl to įmonė liko skolinga ŽŪB ,,Aves Å«kis“ 96 737,77 Eur, kurių nėra galimybės padengti, nes įmonė neturi turto. 21.4. Atsakovės R. P. elgesys akivaizdžiai virÅ¡ijo protingos Å«kinės–komercinės rizikos ribas, yra nelojalus ir aplaidus, galbÅ«t nusikalstamas. Atitinkamai elgėsi ir kitas atsakovas L. B., kadangi bÅ«damas įmonės vadovu, pastebėjęs, kad pinigai pervesti UAB „Plakis“ be pagrindo (t. y. joks laivas neiÅ¡nuomotas) turėjo dėti protingas pastangas minėtus pinigus iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau to nepadarė. 21.5.

Net jeigu teismas laikytų, kad įmonė tapo nemoki tik suėjus mokėjimo terminui pagal sutartį su ŽŪB ,,Aves Å«kis“, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdė L. B., todėl jis privalo atlyginti dėl neveikimo įmonei padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡augusi mokėtina suma, sudaranti 12 846,44 Eur sumÄ , yra dėl L. B. neveikimo įmonės patirta žala. Be to, dėl nustatytos pareigos nevykdymo patirta žala laikytinos ir UAB „Vilotera“ kredito unijai nesumokėtos sutartinės palÅ«kanos bei vykdymo iÅ¡laidos, sudarančios viso 6 290,14 Eur sumÄ .

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė R. P. praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai: 22.1. Frachtavimo sutartis yra neautentiÅ¡ka. Å ioje sutartyje paraÅ¡as ‑ ne atsakovės R. P.. L. B., pratęsdamas paskolos sutartį, turėjo visas sÄ lygas nutraukti frachtavimo sutartį. Su Å¡ios sutarties turiniu atsakovė susipažino, kai Å¡i sutartis buvo pridėta prie Å¡ios civilinės bylos. Atsakovė tik formaliai ėjo vadovo pareigas, o realiai bendrovės ir kitų bendrovių veiklÄ organizavo M.

J. su savo žmona D. J., kuri ir sudarė frachtavimo sutartį. UAB „Vilotera“ buvo bÅ«dingas „šešėlinis“ valdymas. Kredito unija „Vilniaus kreditas“ pinigines lėšas pervedė tiesiai į ofÅ¡orinę kontorÄ , nors nei paskolos sutartyje, nei frachtavimo sutartyje tokio reikalavimo nebuvo. 22.2. Atsakovė nedalyvavo jokiuose susitikimuose ar derybose dėl bet kokių sutarčių sudarymo, niekada nebuvo kredito unijoje „Vilniaus Kreditas“, nedalyvavo derybose dėl žemės sklypų pirkimo.

Å ias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. PrieÅ¡ingai, tai, kad atsakovė nedalyvavo priimant sprendimus dėl bendrovės lėšų pervedimo, patvirtino ir liudytoja N. A.. Liudytoja N. A. patvirtino, kad visus klausimus sprendė su M. J. Visus sprendimus priimdavo M. J., netgi sprendimÄ dėl atlyginimo iÅ¡mokėjimo atsakovei R. P. Å iÄ aplinkybę patvirtina prie bylos prijungti R. P. ir M. J. susiraÅ¡inėjimai. 22.3. Klaipėdos apygardos teismas priimdamas 2018 m. spalio 16 d. sprendimÄ Ä¯vertino visų aplinkybių visetÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų veiksmai sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, paskolos sutartį ir susitarimÄ dėl paskolos sutarties pakeitimo nelaikytini neteisėtais.

Bylos aplinkybės ir įrodymai neleidžia konstatuoti atsakovų sÄ moningo blogo UAB „Vilotera“ valdymo, prieÅ¡ingo įmonės interesams veikimo, todėl ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo bankrutavusi kredito unija „Vilniaus kreditas“ praÅ¡o dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25. Ginčas byloje kilo dėl buvusių UAB „Vilotera“ vadovų ir akcininkų R. P. ir L. B. civilinės atsakomybės, sudarius įmonei žalingus sandorius: pirkimo–pardavimo, paskolos ir frachtavimo sutartis.

26. Bankroto administratorius nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo, paskolos ir frachtavimo sandorių nenaudingumÄ Ä¯monei grindė tuo, kad dėl Å¡ių sandorių įmonė tapo nemoki, su kreditoriais taip ir nebuvo atsiskaityta, o pagal turimus įmonės duomenis, įmonė nurodytų prievolių negalėjo prisiimti, nes neturėjo finansinių galimybių jas įvykdyti. Å iuos argumentus bankroto administratorius iÅ¡dėstė ir apeliaciniame skunde.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodytus bankroto administratoriaus argumentus atmetė, taikydamas verslo sprendimo priėmimo taisyklę ir konstatuodamas, kad sandorių sudarymo laikotarpiu įmonė veikė, gavo pajamas, todėl nuostolingų sandorių sudarymas savaime nėra pagrindas konstatuoti atsakovės R. P., atitinkamai – ir atsakovo L. B., neteisėtus veiksmus.

28. Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys tais pačiais pagrindais atsakovams pareikÅ¡tas ir kaip vadovams ir kaip akcininkams, kyla jų atsakomybės konkurencija. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigÄ nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

29. Akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Jei akcininkas de jure arba de facto vykdė įmonės valdymo funkcijÄ , atsakomybė jam kyla kaip bendrovės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Taigi priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir atsakomybės teisinio pagrindo juridinio asmens dalyviui civilinė atsakomybė gali kilti tiek kaip dalyviui pagal CK 2.50 straipsnį, tiek kaip vadovui pagal CK 2.87 straipsnį.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, priėjo iÅ¡vadÄ , kad kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro atsakovės R. P. sudarytais sandoriai padaryta žala įmonei ir atsakovo L. B. neveikimas nesiėmus veiksmų neigiamoms sandorių pasekmėms paÅ¡alinti, Å¡ie asmenys buvo ir de jure UAB „Vilotera“ vadovai, laikytina, kad bankroto administratoriaus nurodyti neteisėti atsakovų veiksmai (neveikimas) priskirtini valdymo organo kompetencijai, todėl svarstytina dėl jų atsakomybės CK 2.87 straipsnio pagrindu. Kadangi atsakovo L. B. atsakomybė iÅ¡ esmės kildinama iÅ¡ atsakovės R. P. sudarytų sandorių, Å¡iam vėliau nesiėmus veiksmų neigiamoms jų pasekmėms paÅ¡alinti, pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, susijusių su atsakovės R. P. civiline atsakomybe sudarius pirkimo–pardavimo, paskolos ir frachtavimo sutartis.

31. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimÄ pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) virÅ¡ijant įgaliojimus, todėl žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti vien padarytos žalos faktÄ , bet bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

32. Ä®statyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui bÅ«tinosios sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

33. Sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taip pat yra aktuali verslo sprendimų priėmimo taisyklė, kuri reiÅ¡kia prezumpcijÄ , kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sÄ Å¾iningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Å i prezumpcija skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus, apsaugoti. Valdymo organų nariai negali iÅ¡ anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiÅ¡kai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų bÅ«ti taikoma ne už neigiamÄ ekonominį jų veiksmų rezultatÄ (ekonomiÅ¡kai nepasiteisinusį sprendimÄ ), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumÄ â€“ ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad Å¡is sandoris naudingas bendrovei.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). RÅ«pestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sÄ Å¾iningai (be interesų konflikto) ir iÅ¡tyrus informacijÄ apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimÄ priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi iÅ¡samiai iÅ¡tirti galimas verslo sprendimo pasekmes; verslo sprendimas turi akivaizdžiai nevirÅ¡yti protingos komercinės rizikos.

Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo Å«kinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingas, nuostolingas). Nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimas yra akivaizdžiai neprotingas Å«kinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimÄ bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 19 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla pasižymi ypatumu, jog atsakovė R. P. pirmosios instancijos teisme ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kė materialinio teisinio pobÅ«džio atsikirtimus, kuriuose nors neneigė pasiraÅ¡iusi pirkimo–pardavimo bei paskolos sutartis, tačiau teigė, jog faktiÅ¡kai ji įmonei nevadovavo, o frachtavimo sutartyje esantis paraÅ¡as yra ne jos. Atsakovė taip pat įvardijo faktinį UAB „Vilotera“ vadovÄ â€“ trečiÄ jį asmenį M. J.

35. Å ie materialinio teisinio pobÅ«džio atsakovės atsikirtimai nagrinėjamai bylai taip pat yra aktualÅ«s, nes praktikoje galimi atvejai, kai verslo sprendimÄ priėmęs faktinis vadovas nurodo sudaryti sandorį formaliam vadovui ar įgaliotam asmeniui. Sandoriai yra sudaromi verslo sprendimų pagrindu, todėl vertinant, kas atlieka valdymo funkcijÄ , svarbu nustatyti, kas faktiÅ¡kai nuolatos priima verslo sprendimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 36 punktÄ ).

Taigi civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure (teisiÅ¡kai) vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

BÅ«tent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovÄ skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 35 punktÄ ).

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios kategorijos bylose galioja ne tik bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose, tačiau teismas, esant poreikiui, turi ex officio rinkti įrodymus, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes, nes bankroto procese įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 113-135).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esančių duomenų pagrindu padarydamas skundžiamas iÅ¡vadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas jų pakankamumo klausimo. Nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų iÅ¡vadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017).

38. Pirmosios instancijos teismas kiekvienam iÅ¡ bankroto administratoriaus nurodytų atsakovės sudarytų sandorių taikė verslo sprendimo priėmimo taisyklę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sandorių nuostolingumo fakto nagrinėjamu atveju nepakanka atsakovų civilinei atsakomybei kilti, nes vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimÄ pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) virÅ¡ijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

39. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė gali bÅ«ti taikoma tik nustačius esmines tokio sprendimo priėmimo faktines aplinkybes: koks buvo priimtas sprendimas, kas šį sprendimÄ priėmė ir kokių duomenų pagrindu buvo priimtas toks sprendimas, arba nustatyti, kodėl Å¡ių duomenų nėra.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų pakankamumo prasme dėl toliau nurodomų prieÅ¡taringų bylos duomenų iÅ¡ esmės nenustatė nė vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų aktualių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų galimybes nustatyti priimtÄ verslo sprendimÄ , jo turinį ir jį priėmusį asmenį.

41. Sprendžiant dėl sandorių sudarymo konteksto, teisėjų kolegija pirmiausia nepripažįsta pakankamai pagrįstomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, grindžiamas įmonės 2010 – 2011 metų finansinės atskaitomybės duomenimis ir iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ banko sÄ skaitos už 2012 metus, kad pastarosios įrodo, jog įmonė vykdė veiklÄ ir sudarė sandorius, turėdama realias galimybes sandorius įvykdyti.

42. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie UAB „Vilotera“ finansinę padėtį anksčiau nurodytų sandorių sudarymo metu, nes finansinių UAB „Vilotera“ ataskaitų, ar kitų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima įvertinti įmonės turtinę padėti, už 2012 metus ir vėlesnius laikotarpius nėra. Bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys nagrinėjamu atveju iÅ¡ dalies ir buvo paremtas tuo, kad pagal jo turimus duomenis įmonės finansinė padėtis 2012 metais nesudarė pagrindo tikėtis įvykdyti prievoles pagal pirkimo–pardavimo ir paskolos sutartis.

43. Kaip matyti iÅ¡ įmonės finansinės atskaitomybės, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įmonės pajamos 2010 m. sudarė 7 800 Lt sumÄ , o 2011 m. pajamos sudarė 17 400 Lt sumÄ . 2011 m. įmonės gautas pelnas sudarė tik 2 054 Lt sumÄ . Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pagal balanso už 2011 m. duomenis įmonė teturėjo 23 638 Lt vertės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto trumpalaikio turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 176 Lt sumÄ . Finansinė atskaitomybė už 2012 metus, kaip minėta, nepateikta.

44. Kaip teisingai akcentuoja bankroto administratorius, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės galimybių įvykdyti sandorius, turėjo vertinti ne pavienius sandorius, o jų visumÄ . Anksčiau nurodyti ankstesnių metų veiklos rezultatai, kaip pagrįstai akcentuoja bankroto administratorius, atsižvelgiant į sudarytų sandorių vertę (pvz., 83 891,33 Eur pirkimo–pardavimo ir 101 367,01 Eur paskolos), bÅ«tų akivaizdžiai nepakankami sudaryti nurodytos vertės sandorius ir juos įvykdyti.

45. Kita vertus, vertindama iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos, teisėjų kolegija pažymi, kad pastarasis bylos duomenų visumos kontekste kelia pagrįstų abejonių tiek dėl įmonės veiklos pobÅ«džio, tiek ir dėl jos pajamų kilmės, kurie neatsiejamai susiję ir su atsakovės R. P. nurodytais argumentais dėl de facto UAB „Vilotera“ vadovo.

46. Teisėjų kolegija pirmiausia atsižvelgia į tai, kad UAB „Vilotera“ 2012 m. birželio 4 d. sudarė ir kitÄ paskolos sutartį Nr. P12-024 su kredito unija AMBER dėl 230 000 Lt dydžio paskolos žemės Å«kio paskirties sklypams įsigyti. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos, su Å¡ia kreditore buvo iÅ¡ esmės atsiskaityta 2012 m. spalio 19 d. lėšomis, gautomis iÅ¡ kooperatinės bendrovės Nevėžis Agro. IÅ¡ Å¡ios įmonės vėliau gautomis 50 000 Lt lėšomis taip pat buvo mokama ir dalis paskolos kredito unijai „Vilniaus kreditas“. Taigi, nors pagal iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ banko sÄ skaitos duomenis 2012 metais gautos pajamos iÅ¡ dalies patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad įmonė veikė ir gavo pajamas, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visumos kontekste Å¡ie duomenys laikytini prieÅ¡taringais ir nepakankamais dėl toliau nurodomų aplinkybių ir nenustatytos gautų lėšų kilmės.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės selektyviai vertino R. P. paaiškinimus ir atsikirtimuose pateiktus duomenis, jog ji buvo tik formali įmonės vadovė ir jokių verslo sprendimų nepriėmė, įmonės antspaudo neturėjo. Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamo sprendimo 29 punkte nurodytos susirašinėjimo ištraukos jokių svarbių bylai aplinkybių nepatvirtina, tačiau teismas visiškai nevertino kitų bylos duomenų, kurie tiesiogiai patvirtina atsakovės materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus.

Antai, liudytoja ir UAB „Vilotera“ buhalterė (pagal paslaugų sutartį) N. A. (buvusi R.) teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė sprendimų dėl bendrovės lėšų pervedimo nepriimdavo, liudytoja visus klausimus sprendė su M. J. arba jo įpareigotu žmogumi – L. P.; įmonė jai buvo pristatyta kaip koncerno dalis, kuriam vadovavo M. J. (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio graso įrašas, laikas nuo 13 min. iki 29 min.). Šių byloje pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas neįvertino.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas ex officio nevertino, ar frachtavimo sutartis ir jos įgyvendinimas pagal bylos duomenis neturi apsimestinio sandorio požymių (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.87 straipsnis, 6.227 straipsnio 2 dalis).

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad be pirmiau nurodyto sandorio, byloje nėra duomenų, kad UAB „Plakis“ ir UAB „Vilotera“ būtų sieję kokie nors kiti teisiniai santykiai. Nepaisant to, 2012 m. liepos 4 d. F. K. ir L. B. elektroninis susirašinėjimas rodo, kad ryšys tarp įmonių egzistavo dar iki sutarties sudarymo, nes iš šio susirašinėjimo matyti, jog UAB „Plakis“ buvo iš anksto informuota apie tai, kad atsakovė įsigyja UAB „Vilotera“ ir nurodyti visi atsakovės asmeniniai duomenys. Kokiu pagrindu UAB „Plakis“ disponavo šiais duomenimis, byloje neatskleista.

50. Antra ir esminė aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ ex officio analizuoti ar nėra apsimestinio sandorio požymių, yra tai, kad pagal bylos duomenis UAB „Vilotera“ gauta paskola kredito unijos buvo tiesiogiai pervesta UAB „Plakis“, tačiau praėjus dviem dienoms nuo paskolos sutarties sudarymo, UAB „Vilotera“ iÅ¡ UAB „Plakis“ 2012 m. lapkričio 21 d. gavo 280 000 Lt, kuriuos tÄ pačiÄ dienÄ konvertavo į 80 000 Eur ir pervedė užsienyje registruotai įmonei ASTONLEIGH TRADE LTD, kuri, pagal pavedime nurodytÄ adresÄ , veikia Angilijoje, Jungtinei Karalystei priklausančioje užjÅ«rio teritorijoje (pavedime nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 23 d. Å¡ios piniginės lėšos buvo grÄ Å¾intos UAB „Vilotera“ (kliento praÅ¡ymu), kurias pastaroji tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ karto sugrÄ Å¾ino UAB „Plakis“. Kokiu pagrindu buvo atliktos Å¡ios piniginių lėšų operacijos, byloje neatskleista.

51. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad liko neiÅ¡spręsti atsakovės nurodyti argumentai, jog ji frachtavimo sutarties iÅ¡ viso nepasirašė. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiÅ¡kiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiÅ¡kusį apie įrodymo suklastojimÄ asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiÅ¡kimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba iÅ¡reikalauti kitokius įrodymus. Å iuo atveju ne tik anksčiau nurodyti bylos duomenys sudaro pagrindÄ surinkti papildomus įrodymus, siekiant nustatyti konkrečias frachtavimo sutarties sudarymo aplinkybes, bet taip pat turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, jog frachtavimo sutartis po UAB „Plakis“ bankroto nebuvo perduota saugoti, o UAB „Plakis“ vardu sutartį pasirašė D. J., kuri nebuvo Å¡ios įmonės valdymo organas bei pagal byloje pateiktus paaiÅ¡kinimus yra atsakovės nurodyto faktinio UAB „Vilotera“ vadovo M. J. sutuoktinė.

52. Pirmiau nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu sudarė pakankamÄ pagrindÄ pirmosios instancijos teismui suabejoti ne tik dėl tikrųjų Å¡alių ketinimų sudarant frachtavimo sutartį, bet ir dėl jį sudariusių asmenų, nes byloje nenustatyta jokių teisinių pagrindų Å¡ioms įmonėms atlikti pirmiau nurodytas operacijas piniginėmis lėšomis, o kaip patvirtino N. A., pavedimus dėl UAB „Vilotera“ piniginių operacijų duodavo trečiasis asmuo M. J.

53. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti duomenys apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , susijusį su UAB „Plakis“ Å«kine–komercine veikla. Pirmosios instancijos teismas pripažino Å¡ias aplinkybes svarbiomis ir iÅ¡davė atsakovei teismo liudijimÄ gauti duomenis, tačiau duomenys į bylÄ nebuvo pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nurodė frachtavimo sutarties nepasiraÅ¡iusi, bei faktÄ , kad N. A. paliudijo, jog atsakovė piniginių lėšų pervedimo operacijų neatliko, esant visoms kitoms anksčiau nurodytoms abejonėms, ikiteisminio tyrimo duomenys gali bÅ«ti svarbÅ«s, todėl teismas, bÅ«damas aktyvus, galėjo Å¡ių duomenų iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigos pareikalauti (nutarties 36 punktas).

54. Å ioje byloje nustatytas ir kitas ypatumas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino – atsakovės R. P. darbas kitose įmonėse, kurias pagal bylos duomenis kontroliavo M. J. Liko neįvertintas liudytojos N. A., įvardytos kaip vienos iÅ¡ M. J. įgaliotų asmenų, L. P. 2012 m. birželio 6 d. elektroninis laiÅ¡kas, iÅ¡ kurio matyti, kad egzistavo įmonių grupė, turinti bendrÄ apskaitÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į kartu su elektroniniu laiÅ¡ku pridėtų taisyklių turinį, kuriose nurodyta, kad Siekiant užtikrinti, kad visi pirminiai apskaitos dokumentai laiku bÅ«tų iÅ¡siųsti pirkėjui, gautos bei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros įvestos į apskaitos sistemas, iÅ¡vengta darbų dubliavimo, visi gaunami ir iÅ¡siunčiami įmonių pirminiai apskaitos dokumentai registruojami į vieningÄ registrÄ , kuris susideda iÅ¡ iÅ¡raÅ¡omų ir gaunamų pirminių apskaitos dokumentų.

RegistrÄ sudaro R. P., el. paÅ¡tas: (duomenys neskelbtini); Visi įmonių iÅ¡raÅ¡yti pardavimo dokumentai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, sÄ skaitos faktÅ«ros - toliau dokumentai) iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ nuskanuojami ir iÅ¡siunčiami pirkėjui, pridedant kopijas, (duomenys neskelbtini). Jei įmonių apskaitÄ tvarko N. R., kopijÄ prikabinti ir jai (duomenys neskelbtini).

55. Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas turėjo siekti atriboti atsakovės R. P. funkcijas dirbant UAB „GM AGRO“ ir aptarnaujant kitas įmones, nuo jos atliekamų funkcijų UAB „Vilotera“, t. y. tirti, ar UAB „Vilotera“ nepriklausė įmonių grupei, nes, kaip paaiÅ¡kino liudytoja N. A., ir kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodytų taisyklių turinio, ji vykdė tiek UAB „Vilotera“, tiek kai kurių iÅ¡ elektroniniame laiÅ¡ke nurodytų įmonių buhalterinę apskaitÄ .

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu UAB „Vilotera“ apskaita buvo vykdoma pagal anksčiau nurodyta tvarkÄ , tai bÅ«tų tiesioginis požymis, kad Å¡i įmonė buvo įmonių grupės narė. Tokiu atveju, sprendžiant, ar bankroto administratoriaus nurodyti sandoriai buvo sudaryti nesant akivaizdaus Å«kinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingas, nuostolingas) galėtų pasikeisti ir įrodinėjimo dalykas: tokiu atveju nustatytina, ar įmonių grupės atskirų įmonių valdymo organai savarankiÅ¡kai priimdavo verslo sprendimus, ar Å¡ie sprendimai buvo priimami centralizuotai, t. y. kaip faktiÅ¡kai įmonių grupėje buvo valdomas atskirų įmonių turtas.

IÅ¡sprendus Å¡iuos klausimus paaiÅ¡kėtų tiek verslo sprendimÄ priėmęs asmuo, tiek ir tai, kokiu bÅ«du ir kaip UAB „Vilotera“ užtikrino pajamas prievolėms įvykdyti (žr., pvz., nutarties 46 punktÄ ). Å iuo atveju tokios aplinkybės byloje nebuvo tirtos.

57. Teisėjų kolegija atskirai atkreipia dėmesį ir į tai, kad neturėtų būti ignoruojama, jog atsakovė R. P. pagal darbo sutartį dirbo po 1 val. 5 dienas per savaitę, jos atlyginimas svyravo nuo 79,44 Lt iki 92,11 Lt per mėnesį, ji savo darbo užmokesčio dydžio pati nenustatė, nes, remiantis liudytojos N. A. parodymais, nurodymus dėl atsakovei mokėtino darbo užmokesčio jai duodavo M. J.. Iš atsakovės susirašinėjimo su M. J. 2013 m. rugpjūčio 28 d. – 2013 m. gruodžio 3 d. laikotarpiu matyti, kad pagrindinės atsakovės pajamos buvo iš darbo UAB „GM AGRO“ ir UAB „TOP SERVISAS“. Šios aplinkybės taip pat turėtų būti įvertintos atsakovės paaiškinimų dėl jos, kaip UAB ,,Vilotera“ formalios, bet ne realios vadovės, kontekste.

58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįsitikinus, kuris asmuo faktiškai priėmė verslo sprendimus dėl bankroto administratoriaus nurodytų nuostolingų įmonei sandorių sudarymo, nebuvo atskleista nei sandorių esmė, nei priimto verslo sprendimo turinys, todėl nebuvo atskleista ir bylos esmė. Pagal atsakovės atsikirtimuose nurodytus duomenis ir liudytojos N. A. parodymus, kurie liko nepaneigti kitais bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju turi būti atliktas platesnis tyrimas, visų pirma nustatant UAB „Vilotera“ verslo sprendimus faktiškai priėmusį asmenį ir frachtavimo sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybes.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint omenyje tikslÄ , kurio siekiama Å¡ioje byloje – apginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, priteisiant atlyginimÄ Å¾alos, kuri, bankroto administratoriaus teigimu, atsirado dėl sudarytų nuostolingų sandorių, egzistavo realios prielaidos bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui įgyvendinti iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ ir spręsti klausimÄ dėl siÅ«lymo ieÅ¡kovei pasinaudoti CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pakeisti / papildyti atsakovų skaičių.

60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į įrodinėjimo dalykÄ Å¡ioje byloje, kurį kontroliuoti yra teismo pareiga (CPK 159 straipsnio 1 dalis), į poreikį rinkti ir tirti kitus įrodymus, nustatyti ir įvertinti daugelį bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių (be kita ko, nurodytų nutarties 47, 49–51, 54–57, 59 punktuose) bei įvertindama naujų (papildomų) įrodymų svarbÄ ir nustatinėtinų aplinkybių mastÄ , pagal byloje pateiktus įrodymus nesant galimybių bylÄ visapusiÅ¡kai bei teisingai iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas sprendimas dėl neatskleistos bylos esmės naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Rasa GudžiÅ«nienė Romualda Janovičienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė