Legislator Case Law & Legislation
f58cbce5-b7df-4535-b3f3-c9fba0ee7fd4 AI generated

f58cbce5-b7df-4535-b3f3-c9fba0ee7fd4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f58cbce5-b7df-4535-b3f3-c9fba0ee7fd4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimÄ dalyje, kurioje dalis ieÅ¡kinio atmesta, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ (patikslintÄ ) ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi; pakeisti su aukščiau nurodytu susijusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo procesinius sprendimus – sumÄ , nuo kurios priteistos procesinės palÅ«kanos, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų procentinę dalį, atstatyti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ ;

Legislator headnote

AI generated

f58cbce5-b7df-4535-b3f3-c9fba0ee7fd4 · Vilniaus apygardos teismas: Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad pastaroji turi teisę, patikslintame ieÅ¡kinyje (parengtame 2019 m. sausio 8 d.) nusprendusi reikalauti delspinigių, vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡ naujo perskirstyti atsakovės atliktas įmokas ir pastarÄ sias panaudoti ne pagrindinės skolos dengimui (kÄ pati ieÅ¡kovė iÅ¡ pradžių buvo padariusi), o vėliau paskaičiuotų delspinigių dengimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-138-864/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34742-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmonta“ dėl skolos, delspinigių ir įstatyme numatytos sumos priteisimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „KRS“ (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Elmonta“ (toliau ir atsakovė) 20 402,71 Eur skolos, 97,93 Eur delspinigių, 40 Eur įstatyme numatytÄ sumÄ , 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovės teigimu, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2017 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su papildymu) (toliau ir statybos rangos sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atliko atsakovei statybos rangos darbus ir iÅ¡rašė 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija BET Nr. 319 iÅ¡ viso 31 863 Eur sumai be PVM, 2018 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija BET Nr. 323 iÅ¡ viso 21 080 Eur sumai be PVM, o atsakovė priėmė darbus ir iÅ¡ dalies apmokėjo sÄ skaitas.

3. Anot ieÅ¡kovės, kadangi atsakovė vėlavo apmokėti sÄ skaitas, ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 5 d. Pretenzijoje Nr. 201810.25 (toliau ir pretenzija) pareikalavo iÅ¡ atsakovės sumokėti skolÄ bei paaiÅ¡kino, kad gera valia kol kas nereikalauja iÅ¡ atsakovės delspinigių ir įstatyme numatytos 40 Eur sumos. Teigė, jog įvertinusi aplinkybes, jog atsakovė po pretenzijos gavimo sumokėjo 1 000 Eur, po pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui sumokėjo 2 000 Eur, ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad nusprendė skaičiuoti ir delspinigius, dėl ko atsakovės atliktus mokėjimus įskaitė ne į pagrindinę skolÄ , o į delspinigius.

4. Ieškovė paaiškino, kad delspinigiai nebuvo skaičiuojami už didesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, nes atsakovės atliekamais mokėjimais ieškovė iš pradžių dengdavo delspinigius, kurie būdavo paskaičiuoti už trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį.

5. Atsakovė atsiliepime nurodė sutinkanti su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies ir prašė priteisti 16 443 Eur skolÄ bei 1 129,20 Eur delspinigių.

6. Atsakovės teigimu, pastarajai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ mokėjimuose apmokėti skolos dalį pagal konkrečiÄ sÄ skaitÄ bei pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo, ieÅ¡kovė neturėjo teisės mokėjimais dengti delspinigius.

7. Atsiliepime atsakovė prašė delspinigiams taikyti 6 mėnesių senatį.

8. Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. balandžio 8 d., ieÅ¡kovės atstovas advokatas M. G., atsakovės atstovas advokatas G. T. žodžiu palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas raÅ¡ytines pozicijas, papildomai atsakovės atstovas prašė sumažinti ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 16 443 Eur skolÄ , 1 129,20 Eur delspinigius, 40 Eur sumÄ pagal įstatymÄ , 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (17 612,20 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 610,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; sumažino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovės atžvilgiu, mastÄ nuo 20 405,04 Eur sumos iki 17 612,20 Eur sumos.

10. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs Civilinio kodekso 6.1 bei 6.71 straipsnių nuostatas, sprendė, jog įstatymo leidėjas kreditoriui nesuteikė teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti skolininko atliktÄ mokėjimÄ panaudoti kitos rūšies piniginės prievolės (jos dalies) įvykdymui nei nurodo skolininkas mokėjime; įstatymo leidėjas suteikė tik teisę atsisakyti priimti tokiÄ skolininko įmokÄ .

11. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė nors ir turėjo sutartinę teisę reikalauti delspinigių, Å¡ia teise iki bylos iÅ¡kėlimo teisme nesinaudojo ir iÅ¡ atsakovės delspinigių nereikalavo iki 2018 m. lapkričio 5 d., kuomet kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad visi atsakovės atlikti mokėjimai iki 2018 m. lapkričio 5 d., įskaitant ir 2018 m. spalio 12 d. atliktÄ 1 000 Eur mokėjimÄ , po 2018 m. spalio 5 d. ieÅ¡kovės pretenzijos gavimo (kurioje ieÅ¡kovė dar kartÄ patvirtino, kad kol kas delspinigių nereikalauja), pačios ieÅ¡kovės valia buvo panaudoti bÅ«tent pagrindinės skolos dengimui ir negalėjo bÅ«ti panaudoti delspinigių dengimui, kurių tuo metu ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės nereikalavo.

12. Teismo vertinimu, net ir po to, kai ieÅ¡kovė pasinaudojo savo sutartine teise reikalauti delspinigių (pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo bei ieÅ¡kinyje), ieÅ¡kovė neturėjo įstatyminės teisės be atsakovės valios atsakovės mokėjimų iÅ¡ naujo perskirstyti ar/ir iÅ¡kėlus bylÄ teisme atsakovės 2018 m. lapkričio 7 d. atliktÄ mokėjimÄ 2 000 Eur sumai panaudoti delspinigiams padengti, kai pati atsakovė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi mokėjime valiÄ padengti pagrindinės skolos dalį pagal 2018 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija BET Nr. 323 (Civilinio kodekso 6.1 straipsnis, 6.54 straipsnis).

13. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad pastaroji turi teisę, patikslintame ieÅ¡kinyje (parengtame 2019 m. sausio 8 d.) nusprendusi reikalauti delspinigių, vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡ naujo perskirstyti atsakovės atliktas įmokas ir pastarÄ sias panaudoti ne pagrindinės skolos dengimui (kÄ pati ieÅ¡kovė iÅ¡ pradžių buvo padariusi), o vėliau paskaičiuotų delspinigių dengimui.

14. Teismas, nustatęs aplinkybes, jog ieÅ¡kovė neturėjo įstatyminės teisės atsakovės atliktus mokėjimus pagrindinei skolai dengti patikslintu ieÅ¡kiniu vienaÅ¡aliÅ¡kai perskirstyti ir tarp bylos Å¡alių nesant ginčo, kad ieÅ¡kovė atsakovei atliko darbų iÅ¡ viso už 52 943 Eur (31 863 Eur + 21 080 Eur) kainÄ be PVM bei atsakovė atliko ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 36 500 Eur sumai mokėjimų, dengdama pagrindinę skolos sumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės pagal statybos rangos sutartį priteisiama 16 443,00 Eur (52 943 Eur – 36 500 Eur) skola už neapmokėtus statybos rangos darbus.

15. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl delspinigių priteisimo, kurie paskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, t. y. už ankstesnį laikotarpį nei iki 2018 m. gegužės 5 d. ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d., kurie pagal tinkamai atlikus atsakovės skaičiavimus iÅ¡ viso sudaro 1 129,20 Eur.

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos Å¡alių nekilus ginčo, kad atsakovė pažeidė komercinėje sutartyje įtvirtintÄ pareigÄ sutartyje nustatytu terminu atsiskaityti su ieÅ¡kove, pastaroji įgijo teisę reikalauti įstatyme įtvirtintos 40 Eur sumos apmokėjimo, dėl ko teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir iÅ¡ atsakovės priteisė 40 Eur sumÄ dėl nepatogumų, patirtų iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ ne teismo tvarka.

17. Teismas, įvertinęs ginčo dalykÄ (skola ir delspinigiai), kuris, teismo vertinimu, nėra sudėtingo pobÅ«džio, nusprendė, kad ieÅ¡kovės nurodomos 2 823,17 Eur dydžio iÅ¡laidos (dėl pareiÅ¡kimo, ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio parengimo) nėra laikytinos protingomis, todėl turi bÅ«ti mažinamos per pusę iki 1 412 Eur bei atsižvelgiant į patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 214,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl advokato pagalbos apmokėjimo. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o teismo:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimÄ dalyje, kurioje dalis ieÅ¡kinio atmesta, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ (patikslintÄ ) ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi;

2) pakeisti su aukščiau nurodytu susijusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo procesinius sprendimus – sumÄ , nuo kurios priteistos procesinės palÅ«kanos, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų procentinę dalį, atstatyti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ ;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimÄ dalyje, kuria per pusę sumažintos ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, pakeisti, ieÅ¡kovei priteistinų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nemažinant ir priteisiant jas visas;

4) ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant už šį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir visose instancijose patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai (suteiktoms teisinėms paslaugoms) apmokėti.

19. IeÅ¡kovė pažymi, kad Civilinio kodekso 6.54 straipsnis, kuriuo sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustato dispozityvias teisės normas, t. y. leidžia Å¡alims susitarti kitaip. Nurodo, jog Å¡iuo atveju Å¡alys įmokų paskirstymo klausimu yra sudariusios labai aiÅ¡kų susitarimÄ , kuris įtvirtintas statybos rangos sutarties 6.12 punkte „Šalys aiÅ¡kiai susitaria, kad iÅ¡ gautų sumų pirmiausia dengiamos netesybos. Jeigu mokama suma virÅ¡ija netesybų dydį, likusios sumos dydžiu dengiama pagrindinės prievolės dalis.

Netesybų sumokėjimas neatleidžia Å¡alių nuo pagal Å¡iÄ Sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo“. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės nuomone, nagrinėjamu atveju atliekant įmokų paskirstymÄ pirmiausiai turi bÅ«ti taikoma statybos rangos sutartis ir tik atitinkamo įmokų paskirstymo klausimo joje nesant reglamentuotam – dispozityvios Civilinio kodekso nuostatos. Taigi, Å¡ių aplinkybių kontekste, ieÅ¡kovės teigimu, pastaroji turėjo aiÅ¡kiÄ teisę iÅ¡ atsakovės atliktų mokėjimų pirmiausia dengti priskaičiuotus delspinigius, o tik po to – pagrindinę skolÄ .

20. IeÅ¡kovės teigimu, pastaroji galėjo disponuoti savo teise iÅ¡ atsakovės reikalauti netesybų gerindama atsakovės padėtį ir Å¡ia galimybe pasinaudojo, tačiau ne atsisakydama delspinigių ir ne visus atsakovės atliktus mokėjimus panaudodama pagrindinei skolai dengti, o nustatydama, kad tai bus atliekama tam tikromis nurodytomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, anot ieÅ¡kovės, pastaroji turi teisę reikalauti statybos rangos sutartyje numatytų delspinigių, o atsakovė turi pareigÄ juos mokėti.

21. PaaiÅ¡kina, jog lyginant atsakovės atliktų mokėjimų paskirstymÄ ieÅ¡kovės pretenzijoje nurodytomis sÄ lygomis ir tai, kaip atsakovės atlikti mokėjimai paskirstyti ieÅ¡kovės pradiniame ieÅ¡kinyje, pastarasis atvejis nelaikytinas atsakovės atliktų mokėjimų perskirstymu, kadangi pretenzijoje nustatyta tvarka atsakovės atlikti mokėjimai bÅ«tų buvę paskirstyti tik joje nurodytomis sÄ lygomis, kurios neįvyko. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės nuomone, nėra ir pagrindo teigti, kad pretenzijoje atsakovės atlikti mokėjimai buvo paskirstyti kokiu nors galutiniu ar įpareigojančiu bÅ«du.

Atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo tik atsakovei atsiliepime į ieÅ¡kinį pateikus atitinkamÄ savo pozicijÄ , t. y. atsakovei su tokiu apskaičiavimu nesutinkant, todėl pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ieÅ¡kovė galiausiai atsakovės mokėtinas sumas perskaičiavo jau tiksliai pagal statybos rangos sutarties ir įstatymų reikalavimus.

22. Pažymi, jog ginčo Å¡alys savo valiÄ atitinkamai paskirstyti mokėjimus yra iÅ¡reiÅ¡kusios sudarydamos statybos rangos sutartį, dėl ko pirmosios instancijos teismo argumentas, kad statybos rangos sutartyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkantis atsakovės atliktų mokėjimų paskirstymas yra atliktas „be atsakovo valios“, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. IeÅ¡kovės nuomone, taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai aplinkybė, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 7 d. mokėjimo paskirtyje nurodė „(duomenys neskelbtini) 2000,00;“, sprendime laikyta paneigiančia ieÅ¡kovės teisę šį mokėjimÄ Ä¯skaityti delspinigiams, kadangi toks atsakovės mokėjimo paskirties nurodymas negali bÅ«ti laikomas įpareigojančiu ieÅ¡kovei, nes prieÅ¡tarauja statybos rangos sutarties 6.12 punktui.

23. PaaiÅ¡kina, jog ieÅ¡kinio senatis pritaikyta tik todėl, kad pirmosios instancijos teismas atliko kitokį, nei numato Å¡alių sudaryta, nenuginčyta ir galiojanti sutartis, atsakovės atliktų mokėjimų paskirstymÄ â€“ mokėjimus skirstant pagal statybos rangos sutartį, t. y. taip, kaip nurodyta pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo (patikslinimo), nei vienu atveju delspinigių skaičiavimo terminas nevirÅ¡ijo Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino.

24. Ieškovė nurodo, jog ir pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti ieškovei priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstas, kadangi:

1) ieÅ¡kovės nurodytos 2 823,17 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra mažesnės už tokių teisinių paslaugų sumas, kurios bÅ«tų gautos pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau ir Rekomendacijos), rekomenduojamus dydžius;

2) į ieškovės prašytas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti įtraukta tik dalis byloje advokato ieškovei suteiktų teisinių paslaugų;

3) ieÅ¡kovė ir jos advokatas procese elgėsi sÄ Å¾iningai, procesines pareigas vykdė rÅ«pestingai ir laiku: teikė argumentuotÄ pozicijÄ , nepraleido procesinių terminų ir pan., iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti buvo sÄ Å¾iningai praÅ¡oma priteisti be PVM;

4) nors pagal bendrÄ taisyklę Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose, teismų praktikoje yra atvejų, kai priteisiamos netgi didesnės iÅ¡laidos;

5) ieÅ¡kovei priteistinų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumažinimas sprendime argumentuotas vos keliais žodžiais, įvertinus tik ginčo dalykÄ (bylos sudėtingumÄ );

6) byloje advokato ieÅ¡kovei suteiktų teisinių paslaugų apimčiai turėjo įtakos ir pačios atsakovės, ir teismo veiksmai, paveikę proceso trukmę ir (ne)operatyvumÄ .

25. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o teismo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

26. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nors ir turėjo sutartinę teisę reikalauti delspinigių, Å¡ia teise iki bylos iÅ¡kėlimo teisme nesinaudojo ir iÅ¡ atsakovės delspinigių nereikalavo iki 2018 m. lapkričio 5 d., kuomet kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, dėl ko atlikti atsakovės mokėjimai negalėjo bÅ«ti panaudoti delspinigių dengimui, kurių tuo metu ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės nereikalavo. Pažymi, kad apeliantas nepasinaudojo teise atsisakyti įmokos, nes priėmė atsakovės mokėtas įmokas su jose nurodyta paskirtimi, dėl ko nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, atsakovei atliekant mokėjimus, ieÅ¡kovė žinojo jų paskirtį ir, be kita ko, priimti įmokų neatsisakė.

27. Anot atsakovės, iÅ¡ įrodymų visumos yra absoliučiai aiÅ¡ku, jog Å¡alys įmokų mokėjimo metu suderino savo valiÄ dėl įmokų paskirstymo tvarkos, t. y. visos atsakovės atliktos įmokos buvo mokamos pagrindinei skolai dengti.

28. PaaiÅ¡kina, jog po atsisakymo priimti skolininko įmokÄ , kreditorius gali įskaityti įmokÄ kitoms prievolėms dengti, tačiau toks veiksmas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia vienaÅ¡alį įskaitymÄ , o tuo tarpu Civilinio kodekso 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, yra visiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kreditorius, iÅ¡kėlus bylÄ teisme, be skolininko valios, negali perskirstyti gautų įmokų, bet privalo vadovautis ta paskirtimi, kuriÄ nurodo pats skolininkas.

29. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo mažinti išlaidas dar labiau, kadangi: 1) tarp šalių ginčas kilo iš esmės tik dėl įmokų paskirstymo;

2) ieÅ¡kovės iÅ¡laidos už pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ nebuvo pateiktos teismui iki teismo įsakymo iÅ¡davimo, tad jos apskirtai negalėjo bÅ«ti priteistos;

3) visos ieškovės išlaidos viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius. I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas.

30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu yra skundžiama tik šio sprendimo dalis, kurioje ieškinys buvo atmestas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl šios sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

32. Ä®vertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovės atliktų ieÅ¡kovei mokėjimų paskirstymo pagal statybos rangos sutartį, nepagrįstai taikė ginčo situacijoje ieÅ¡kinio senatį, nepagrįstai sumažino priteistinas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, jog Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

33. Taigi, byloje spręstini klausimai dėl įmokų paskirstymo tvarkos, ieškinio senaties taikymo byloje galimumo bei atitinkamai pagrindų mažinti priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ne)buvimo.

34. Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje yra numatytas įmokų paskirstymas, jame nurodyta, kad jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu. AntrÄ ja eile įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ . TrečiÄ ja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. KetvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymÄ , negu nustatyta Å¡io straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamÄ sumÄ , jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palÅ«kanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.

35. Taigi, Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje numatytas įmokų paskirstymas taikomas tuo atveju, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos.

36. Bylos duomenimis, tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios 6.6 punkte nurodyta, kad „Užsakovui laiku nesumokėjus bet kokių sumų Rangovui Å¡ioje Sutartyje nustatytais terminais, užsakovas moka rangovui delspinigius – 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ â€œ, o 6.12 punkte įtvirtinta „Šalys aiÅ¡kiai susitaria, kad iÅ¡ gautų sumų pirmiausia dengiamos netesybos. Jeigu mokama suma virÅ¡ija netesybų dydį, likusios sumos dydžiu dengiama pagrindinės prievolės dalis. Netesybų sumokėjimas neatleidžia Å¡alių nuo pagal Å¡iÄ Sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo“. Taigi, Å¡ios sutarties nuostatos liudija, jog ginčo Å¡alys statybos rangos sutartimi buvo aiÅ¡kiai susitarusios tiek dėl delspinigių mokėjimo laiku nesumokėjus bet kokių sumų pagal statybos rangos sutartį, tiek ir dėl įmokų paskirstymo tvarkos.

37. Civilinio kodekso 6.54 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo srityje kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ (taip pat ir Å¡alių susitarimu nustatytÄ kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ ), bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatoma, buvo iÅ¡reikÅ¡ta sutarties Å¡alių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia Å¡i tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, Å¡alių valia nepasikeitė.

Sutartinių santykių dalyvių valios iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti nustatoma aiÅ¡kinant Å¡alių sudarytÄ sutartį, vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, įtvirtintomis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Viena iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių yra ta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalis).

38. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad aukščiau aptartas statybos rangos sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl įmokų paskirstymo tvarkos Å¡alių buvo pakeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės byloje pateikta pretenzija, kurioje buvo nurodoma, kad „Veikdami gera valia, nurodytų sumų kol kas nereikalaujame, tačiau Jums Å¡ioje pretenzijoje nurodytu terminu nesumokėjus pagrindinės skolos, UAB „KRS“ svarstys nurodytų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybę“, iÅ¡ esmės yra vertintina kaip ieÅ¡kovės siekis bendradarbiauti su atsakove bei siekis rasti tinkamÄ bei abiem Å¡alims priimtinÄ ginčo sprendimo bÅ«dÄ , tačiau ne kaip statybos rangos sutartyje nurodytos Å¡alių valios pasikeitimÄ dėl įmokų paskirstymo tvarkos.

39. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ginčo atveju tarp Å¡alių buvo aiÅ¡kiai aptarta bei kiekvienai iÅ¡ Å¡alių žinoma įmokų paskirstymo tvarka, kuri Å¡alių iki ginčijamo sprendimo priėmimo momento nebuvo pakeista, t. y. jog iÅ¡ gautų atsakovės sumokėtų sumų pirmiausia dengiamos netesybos. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant Å¡alių susitarimui dėl įmokų paskirstymo tvarkos, atsakovės nurodymas mokėjimo paskirtyje, jog yra atsiskaitoma kitokiu bÅ«du, t. y. dengiant pagrindinį įsiskolinimÄ , o ne netesybas, iÅ¡ esmės neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ir negali pakeisti egzistavusio statybos rangos sutartyje Å¡alių susitarimo dėl įmokų paskirstymo tvarkos iÅ¡ gautų atsakovės sumokėtų sumų pirmiausia dengti netesybas.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, teismų praktikÄ , neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovės atliktus mokėjimus ieÅ¡kovė negalėjo panaudoti delspinigių dengimui, kurių tuo metu iÅ¡ atsakovės nereikalavo. Pažymėtina, jog esant Å¡alių susitarimui dėl delspinigių dydžio bei įmokų paskirstymo tvarkos, nelogiÅ¡ka reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės kaip kreditorės papildomai raÅ¡tu informuoti atsakovę kaip skolininkę apie tai, jog bus skaičiuojami delspinigiai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuojant Å¡alių susitarimui dėl delspinigių dydžio bei įmokų paskirstymo tvarkos atsakovė turėjo suvokti ir iÅ¡ esmės negalėjo nesuvokti, jog laiku nemokėdama mokėtinų sumų pagal statybos rangos sutartį ieÅ¡kovė gali skaičiuoti delspinigius, kuriuos gali dengti iÅ¡ gautų sumų pirmiausiai. Vien ta aplinkybė, jog reikalavimas dėl delspinigių priteisimo buvo pareikÅ¡tas iÅ¡kėlus teisme bylÄ , nepaneigia Å¡iuo ginčo atveju egzistavusio Å¡alių susitarimo tiek dėl delspinigių skaičiavimo, tiek ir dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kuri Å¡iuo atveju ir buvo teisėtu pagrindu ieÅ¡kovei atsakovės atliktus mokėjimus paskirstyti bÅ«tent pagal Å¡alių aptartÄ ir statybos rangos sutartyje įtvirtintÄ susitarimÄ .

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu neįvertino tarp ginčo Å¡alių egzistavusio susitarimo dėl įmokų paskirstymo tvarkos, nepagrįstai vadovaudamasis tik Civilinio kodekso 6.54 straipsnio nuostatomis, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo įstatyminės teisės atsakovės atliktus mokėjimus pagrindinei skolai dengti patikslintu ieÅ¡kiniu vienaÅ¡aliÅ¡kai perskirstyti.

42. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, jog ginčo situacijoje nėra praleistas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2  dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009).

Ä®vertinus tai, jog atsakovė ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras apmokėdavo dalimis, darytina iÅ¡vada, jog tokiu atveju ji pripažino savo prievoles ir ieÅ¡kinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo buvo skaičiuojamas iÅ¡ naujo nuo kiekvieno atsakovės atlikto mokėjimo. Å ios aplinkybės liudija, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, kurių dydis pagrįstas parengta ir byloje pateikta ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti pagrindinės skolos ir delspinigių apskaičiavimo lentele bei kuris sudaro 97,93 Eur sumÄ .

43. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi, t. y. priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 20 402,71 Eur skolos bei 97,93 Eur delspinigių.

44. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai keistina ir suma, nuo kurios skaičiuojamos 8 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiant 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 20 540,64 Eur (20 402,71 Eur + 97,93 Eur + 40 Eur) sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis 3 straipsnio 2 dalis).

45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilna apimtimi, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, paliktinos nepakeistos. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo 46. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistas, perskirstomos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

47. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškinio tenkinimo atveju, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos pastarosios turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 3 284,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 461 Eur žyminis mokestis bei 2 823,17 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

48. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti tik nežymiai virÅ¡ija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (įsakymo redakcijos iki 2015 m. kovo 20 d. ir nuo 2015 m. kovo 20 d., atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų datÄ ) nurodytus maksimalius dydžius. Pagal bylos medžiagÄ , byloje buvo rengiami keli ieÅ¡kovės procesiniai dokumentai, buvo tikslinami reikalavimai, teikiami delspinigių skaičiavimai.

Vien pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog Å¡iuo atveju ginčo pobÅ«dis (reikalavimas dėl skolos bei delspinigių priteisimo) yra nesudėtingas, nesudaro pagrindo mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi ginčo pobÅ«dis yra tik vienas iÅ¡ aspektų, kuriuo remiantis spręstinas klausimas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo, tačiau savaime nėra laikytina aplinkybe, kuri vienareikÅ¡miÅ¡kai liudija apie pagrindo mažinti priteistinas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti buvimÄ .

49. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, dėl ko ieškinio tenkinimo atveju iš atsakovės ieškovės naudai priteistina visa patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų suma – 3 284,17 Eur. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo 50. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Kadangi apeliacinis skundas tenkintas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos jos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog turėjo iÅ¡ viso 66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kuriuos sudaro 66 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, Å¡i suma apeliacinio skundo tenkinimo atveju priteistina iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovės UAB „KRS“ apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovės UAB „KRS“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „KRS“ (į. k. 133630961) iÅ¡ atsakovės UAB „Elmonta“ (į. k. 122217769) 20 402,71 Eur (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių keturi Å¡imtai dviejų eurų 71 ct) skolÄ , 97,93 Eur (devyniasdeÅ¡imt septynių eurų 93 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdeÅ¡imties eurų) sumÄ pagal įstatymÄ , 8 (aÅ¡tuonių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (20 540,64 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovei UAB „KRS“ (į. k. 133630961) iÅ¡ atsakovės UAB „Elmonta“ (į. k. 122217769) 3 284,17 Eur (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių eurų 17 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Palikti galioti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „KRS“ (į. k. 133630961) iÅ¡ atsakovės UAB „Elmonta“ (į. k. 122217769) 66 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko