2019-11-28 Nr. BB-6429-1-01-1-20792-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-885/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20792-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. P. ir jos gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio dalies vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. P. ir jos gynėja advokatė Silva Balčiūnienė kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. P. priteista nukentėjusiajam E. P. 9500 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui sumažinta iki 7100 Eur, ir E. P. civilinį ieškinį R. P. atžvilgiu atmesti. Taip pat prašoma sustabdyti skundžiamo nuosprendžio dalies, susijusios su E. P. priteistos neturtinės žalos išieškojimu, vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesilaikydamas reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, padarė klaidingas išvadas dėl civiliniam ieškovui E. P. padarytos neturtinės žalos dydžio. Nustatęs reikšmingus priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimo kriterijus, jais nesivadovavo ir priteisė civiliniam ieškovui nepagrįstai didelį 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pasak kasatorių, nebuvo tinkamai įvertinta žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, sureikšminti padariniai, be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose faktinės aplinkybės skyrėsi nuo aplinkybių, nustatytų šioje byloje.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Antrą kartą paduotas kasacinis skundas, nors ir nėra identiškas pirmajam, tačiau iš esmės jame keliami tie patys fakto klausimai, t. y. ginčijamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartyje, kuria pirmą kartą kasatorių paduotas kasacinis skundas atsisakytas priimti, buvo pažymėta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, bet fakto klausimas ir todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu, taigi įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio nerenka ir iš naujo nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja. Paduotame skunde, nors ir detaliai aprašomos neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančios BPK ir CK normos, dėstomos teorinės nuostatos, nurodoma teismų praktika, tačiau šiais skundo teiginiais iš esmės tik bandoma pagrįsti būtinybę iš naujo peržiūrėti ir įvertinti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, bei padaryti kitokias išvadas. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju skunde neišdėstyti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminių BPK pažeidimų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. P. ir jos gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė