f58b2bc2-751c-4126-bf0b-42466f67f9b5 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-667-252/2018 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04707-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

Č. ir atsakovės I. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-546-400/2018 pagal ieÅ¡kovės V. Č. ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo atsakovams I. Č., T. P. ir V. P., Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. Č. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų prašė iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo iÅ¡reikalauti antikvarinę lineikÄ - 1500 Eur vertės, motociklÄ â€žMINSK“- 800 Eur vertės, motorolerį - 200 Eur vertės, 18 m3 malkų, sukrautų prie keliuko link sodybos - 450 Eur vertės, o nesant Å¡ių daiktų, jų vertę atlyginti pinigais solidariai.

2. Nurodė, kad 1988 m. dukros I. Č. vardu, tačiau iÅ¡imtinai tik savo ir sutuoktinio pinigais, nusipirko sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Per naudojimosi sodyba metus susikaupė įvairaus turto – malkų, senovinių transporto priemonių ir pan., kurie buvo laikomi sodyboje. Tik Å¡eimos nariams buvo žinoma, kad teisiÅ¡kai sodyba priklauso I. Č.. 3. 2016 m. I. Č. informavo ieÅ¡kovę, kad pardavė sodybÄ . Užgarantavo, kad visas ten buvęs turtas bus perkeltas į kitÄ netoliese esančiÄ sodybÄ .

VÄ® Registrų centro (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) sodyba buvo parduota, ir ieÅ¡kovės nuomone, tikėtinai, su visu jai priklausančiu kilnojamuoju turtu. IeÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inti daiktai už 8279 Eur. Antikvarinę lineikÄ , motociklÄ â€žMINSK“, kuris pagamintas 1965 m., motorolerį 1979 m. gamybos ir malkas 18 m3, t.y. turto už 2950 Eur, atsakovai atsisako jai grÄ Å¾inti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2018-06-13 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės I. Č. ieÅ¡kovės V. Č. naudai 881,85 Eur ir atsakovų T. P. ir V. P. naudai po 400 Eur kiekvienam, bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovės I. Č. 13,90 Eur, iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. GrÄ Å¾ino iÅ¡ valstybės biudžeto ieÅ¡kovei V. Č. dalį žyminio mokesčio sumoje 187,22 Eur.

5. Teismas nustatė, kad 2013 m. ieÅ¡kovės sutuoktinis N. Č. ginčo daiktus su kitais daiktais pervežė ir laikė į dukrai I. Č. priklausiusiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) r. Ginčo daiktai buvo sudėti daržinėje, raktus nuo minėtos patalpos turėjo tik ieÅ¡kovė. Po N. Č. mirties visÄ jo turtÄ paveldėjo ieÅ¡kovė. Atsakovė 2016-10-18 pardavė sodybÄ su žemės sklypu, T. P. ir V. P.. 2017-03-15 ieÅ¡kovė pastebėjo, kad yra iÅ¡vežta prieÅ¡ais sodybÄ (duomenys neskelbtini) 18 m3 jai priklausančių malkų. Atsakovai atsisakė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės reikalaujamus daiktus, tvirtindami, kad jei ieÅ¡kovė jų nepasiėmė per 3 mėnesius nuo sodybos pardavimo, tai tie daiktai jai nepriklauso. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovams T. P. ir V. P. sutikus, dalis daiktų sugrÄ Å¾inta ieÅ¡kovei.

6. Teismas konstatavo, jog tarp ieÅ¡kovės sutuoktinio (palikėjo) ir sodybos savininkės I. Č. buvo sudaryta neatlygintinė pastatų ir žemės sklypo panaudos sutartis turinti ir neatlygintinės daiktų pasaugos sutarties elementų (CK 6.830 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino, kad duomenų, jog mirus N. Č. minėti sutartiniai santykiai nutrÅ«ko, byloje nėra, ir sprendė, kad ieÅ¡kovė tapo teisėta atsakovės I. Č. sodyboje buvusių V. Č. ir N. Č. daiktų savininke ir toliau minėtus daiktus laikė atsakovei I. Č. priklausančioje sodyboje. 2016 m. spalio 17 d. atsakovei pardavus sodybÄ T. P. ir V. P., jiems perėjo jos teisės ir pareigos pagal neatlygintinę daiktų pasaugos bei pastatų ir žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrauti daiktai, panaudos sutartį, nes naujieji sodybos savininkai atsakovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jiems buvo žinoma, kad nupirktoje sodyboje savo daiktus laiko ieÅ¡kovė.

7. Teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovė prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ (vindikacijÄ ). Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius kad ginčo daiktų (motociklo, motorolerio) sodyboje (duomenys neskelbtini) nėra, o apklaustas antstolis S. R. pripažino, kad suraÅ¡ydamas 2017-12-13 Faktinių aplinkybių protokolÄ suklydo, nes manė, kad vežimaitis yra ginčo lineika ir patikino teismÄ , kad Å«kiniame pastate lineikos nebuvo, konstatavo, kad nėra vindikaciniam ieÅ¡kiniui bÅ«tino faktinio pagrindo.

8. Teismas vertino, kad Å¡alis siejo prievoliniai panaudos santykiai. Ginčo daiktai natÅ«ra yra ne pas atsakovus, ieÅ¡kovei buvo sudaryta galimybė tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ia teise nesinaudojo – ieÅ¡kinio reikalavimų nekeitė ir toliau reikalavo ginti jos, kaip savininkės, teises CK 4.95 straipsnio pagrindu. Teismas atkreipęs dėmesį, kad nors ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog nesant galimybės daiktų grÄ Å¾inti natÅ«ra, praÅ¡o priteisti piniginę kompensacijÄ , tačiau nenurodė, iÅ¡ kokio faktinio pagrindo kildina tokį reikalavimÄ , ir nepagrindė jo įrodymais, ieÅ¡kinį atmetė.

9. Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , teismas konstatavo, kad atsakovė I. Č. buvo pažadėjusi ieÅ¡kovei pervežti visus jos daiktus į gretimai esančia sodybÄ , tačiau pervežė tik dalį daiktų. Ä®rodymų, kad tinkamai pranešė ieÅ¡kovei, kad ji iki 2018 m. sausio 9 d. turi pervežti daiktus nepateikė, neatsiklausi ieÅ¡kovės, leido atsakovams T. P. ir V. P. ieÅ¡kovės daiktus sunaikinti, iÅ¡vežti į sÄ vartynÄ , dėl ko teismas sprendė, kad I. Č. privalo atlyginti ieÅ¡kovei ir atsakovams T.

P. ir V. P. jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Kadangi civilinė byla dalyje dėl 8279 Eur vertės daiktų nutraukta, teismas nusprendė ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 187,22 Eur žyminio mokesčio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. Č. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-06-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, todėl sprendimas naikintinas.

11. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų pozicija dėl jai priklausančių daiktų buvo nuolat keičiama ir nenuosekli. IÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad beveik visi daiktai sodyboje buvo, todėl jos vertinimu atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai. Apeliantės vertinimu, ieÅ¡kinio pagrindas yra aiÅ¡kus, bylos nagrinėjimo metu tokių abejonių niekam nekilo. Atsakovams atsisakius grÄ Å¾inti daiktų už 2950 Eur, ji reikalavo priteisti piniginę kompensacijÄ . Kadangi daiktai pas atsakovus buvo, tai jie privalo juos grÄ Å¾inti, o jei atsisako grÄ Å¾inti dalį daiktų, taikoma vienaÅ¡alė restitucija - teismas priteisia kompensacijÄ pinigais. Esant faktinei situacijai, kad sodyba su visais kilnojamaisiais daiktais priklausė ne I. Č., o ieÅ¡kovei, tai jokie panaudos, pasaugos, ar kitokie sutartiniai santykiai dėl daiktų negalėjo susiklostyti. IeÅ¡kovės nurodomas aplinkybes dėl sodybos valdymo patvirtino ir liudytojai, kurių parodymais teismas be jokio pagrindo nesivadovavo.

12. Mano, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas nevertino atsakovų dalies ieškinio patenkinimo iki teismo sprendimo ir likusios dalies daiktų buvimo pas atsakovus. Taip pat sprendime nesivadovauta kasacinio teismo praktika, pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė I. Č. praÅ¡o jo netenkinti ir skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas palikti nepakeista. PraÅ¡o tenkinti jos pateiktÄ apeliacinį skundÄ ir pakeisti 2018-06-13 teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei jos patirtas apeliaciniame procese bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino vindikacinio reikalavimo esmę ir įrodinėtinas aplinkybes, su teismo motyvais, kurių pagrindu ieÅ¡kinys atmestas iÅ¡ esmės sutinka. Tačiau mano, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl prievolinių panaudos santykių tarp Å¡alių egzistavimo. Pabrėžia, kad skirtingai nei teigia ieÅ¡kovė, bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne atsakovai buvo nenuoseklÅ«s dėstydami faktines bylos aplinkybes. IeÅ¡kovės akcentuojami liudytojų parodymai dėl ginčo daiktų yra prieÅ¡taringi ir nelaikytini patikimais. Mano, kad teismo sprendimas keistinas tik dėl neteisingai pritaikytų procesinės teisės normų paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas kaip nurodyta atsakovės apeliaciniame skunde.

15. Atsakovai V. P. ir T. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovės V. Č. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-06-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ginčijamÄ teismo sprendimÄ pagrindo nėra. Sutinka su teismo vertinimu, kad vindikacija Å¡iuo atveju negalima, nes ieÅ¡kovę ir atsakovę I. Č. siejo prievoliniai teisiniai santykiai, turintys panaudos ir pasaugos sutarties elementų, o atsakovai P., ieÅ¡kovės reikalaujamų daiktų neturi ir jų nevaldo, kÄ ir patvirtino byloje surinkti įrodymai.

17. Atsakovai įsigiję aptariamÄ sodybÄ , raktus gavo tik 2016-12-09, buvo suteikę dar vienÄ papildomÄ mėnesį sodyboje buvusiems daiktams iÅ¡sivežti. Pasibaigus Å¡iam terminui atsakovas T. P. susitvarkė patalpas, iÅ¡metė atsakovės I. Č. paliktas Å¡iukÅ¡les, beverčius sulaužytus daiktus, drabužius, avalynę, kitus beverčius buities rakandus. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės reikalaujami daiktai ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu buvo pas atsakovus.

18. Pabrėžia, kad vindikacijos atveju restitucijos institutas netaikytinas. O prievolinių santykių egzistavimo tarp ieškovės ir atsakovų P., kurių pagrindu restitucija galėtų būti taikoma, ieškovė neįrodė.

19. Sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Pabrėžia, kad byloje nustačius, kad ginčo daiktų pas atsakovus nėra, teismas neturėjo pagrindo atskirai pasisakyti dėl liudytojų parodymų, kurie galimai yra matę ginčo daiktus.

20. Nurodo, kad bylos dalis dėl kilnojamųjų daiktų, kuriuos pati ieškovė išsivežė, yra nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimu, todėl apeliantė neteisi, kad teismas turėjo pasisakyti ir vertinti šias aplinkybes ginčo kontekste.

21. Atsakovė I. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-06-13 sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pakeisti - priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Č. bylinėjimosi iÅ¡laidų 800 Eur atsakovei I. Č., po 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovams T. P. ir V. P. bei 13,90 Eur valstybei. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme.

22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas.

23. Pažymėjo, kad vindikacinis ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t.y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Teismas padarė kai kurias nepagrįstas iÅ¡vadas, kad Å¡alis siejo prievoliniai panaudos santykiai, kas, galima manyti, turėjo įtakos neteisingai paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tokių santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų nepagrindžia jokie byloje iÅ¡tirti įrodymai. Teismas be pagrindo konstatavo, jog tarp buvusios sodybos savininkės atsakovės I. Č. ir ieÅ¡kovės sutuoktinio N. Č. buvo žodinis susitarimas, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis jiems priklausančių daiktų pasidėjimui pasinaudos jų dukrai, atsakovei I. Č. priklausančios sodybos statiniais ir žemės sklypo dalimi, t. y. tarp Å¡alių susiklostė statinių ir žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrauti daiktai, panaudos sutartiniai santykiai.

24. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendros bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės, įtvirtintos CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovės ir atsakovų T. ir V. P. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas lėmė priežastys, susijusios su atsakovės I. Č. procesiniu elgesiu. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, teismo nurodymu, jį keletÄ kartų tikslino ir keitė savo reikalavimus, todėl bylos nagrinėjimas dėl ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumo užsitęsė, o tuo pačiu ženkliai padidėjo ir atsakovų, tarp jų ir jos, bylinėjimosi iÅ¡laidos.

25. Laiko, kad skundžiamo sprendimo motyvai, jog I. Č. neva tai leido atsakovams T. ir V. P. sunaikinti ieÅ¡kovės daiktus, iÅ¡mesti į sÄ vartynÄ yra nepagrįsti. Jokie ieÅ¡kovės reikalaujami grÄ Å¾inti daiktai nebuvo sunaikinti ar iÅ¡mesti, o kita vertus, atsakovės I. Č. veiksmai - jai priklausančios sodybos pardavimas ir su tuo susijusių klausimų sprendimas su atsakovais nevertintini kaip reikÅ¡mingi sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nes tai nėra aktualu CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodytu aspektu.

26. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti keistinas dėl neteisingai pritaikytų procesinės teisės normų ir atsakovei I. Č. turi bÅ«ti atlygintos jos patirtos iÅ¡laidos advokato, rengusio apeliacinį skundÄ , pagalbai apmokėti.

27. Atsakovai V. P. ir T. P. atsiliepimu į atsakovės I. Č. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti ir pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-06-13 sprendimÄ , dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo – priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Č. 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir po 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovams V. P. ir T. P. bei 13,90 Eur valstybei, o kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

28. Nurodė, kad atsakovės I. Č. apeliacinio skundo reikalavimai yra pagrįsti. Nesutinka su teismo vertinimu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teigia, kad ieÅ¡kovė reikÅ¡dama vindikacinį ieÅ¡kinį pripažino žinanti, kad atsakovė I. Č. neturi kilnojamųjų daiktų, kurie sudaro ieÅ¡kinio dalykÄ . Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, elgėsi nesÄ Å¾iningai kitų proceso dalyvių atžvilgiu, be teisinio pagrindo įtraukė į procesÄ atsakovus, dėl ko jie patyrė iÅ¡laidų.

Mano, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės procesinis elgesys sÄ lygojo atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ . Atsakovų V. P. ir T. P. vertinimu, V. Č. yra atsakinga už jos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų suformulavimÄ , tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos vykdymÄ , todėl atmetus ieÅ¡kinį, bÅ«tent ji privalo atlyginti atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 29.

Ieškovės V. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

30. Atsakovės I. Č. apeliacinis skundas tenkintinas.

31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliančių nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

32. Bylos duomenimis atsakovė I. Č. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio įgaliotiniu L. - R. B., sudarė sutartį, kuria įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus - tvartÄ , esančius (duomenys neskelbtini) už 960 rublių, kuriuos I. Č. kolÅ«kiui (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti iki 1988-05-01. (duomenys neskelbtini) Å¡i sutartis buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Tarybos vykdomojo komiteto Å«kinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 1999-04-06 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir pastatai, esantys tuo pačiu adresu, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini), virÅ¡ aptartos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruoti kaip atsakovės I.

Č. nuosavybė. I. Č. ir V. P. 2016-10-17 sudarė minėtų pastatų ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nurodant, kad galutinai atsiskaitoma už sodybÄ iki 2016-12-12. Sutarties 5.4 punktu pardavėja pareiÅ¡kė, kad nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie turėtų įtakos pirkėjų nuosavybės teisei į aukščiau nurodytÄ turtÄ , taip pat nėra jokių priežasčių, kurios darytų Å¡iÄ sutartį neteisėtÄ ir negalima sudaryti bei įvykdyti.

Pardavėjai teisė naudotis žemės sklypu ir pastatais paliekama iki 2016-10-17 (5.7 punktas).

33. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad ji atsisako ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovams dėl daiktų bendros 8279 Eur vertės iÅ¡reikalavimo, kadangi jie ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti. Pirmosios instancijos teismas 2018-03-27 nutartimi priėmė V. Č. atsisakymÄ nuo vindikacinio ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovams dalyje dėl daiktų, kurių bendra vertė 8279 Eur ir civilinę bylÄ dėl Å¡ių daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo nutraukė bei nutarė nagrinėti V. Č. vindikacinio ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams dėl antikvarinės lineikos, motociklo „MINSK“, motorolerio, 18 m3 malkų, kurių bendra vertė 2950 Eur iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo.

34. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo dalies ieÅ¡kinio patenkinimo iki teismo sprendimo. Kolegija pažymi, kad, Å¡iuo atveju yra nagrinėjami apeliaciniai skundai dėl 2018-06-13 teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡spręstas ginčas iÅ¡ esmės. Pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo 2018-03-27 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuria priėmus ieÅ¡kovės atsisakymÄ , buvo nutraukta civilinės bylos dalis dėl 8279 Eur vertės daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovų valdymo, apeliacinės instancijos teismas neturi. Å is klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – 2018-03-27 nutartimi, kurios ieÅ¡kovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl toks nutarties vertinimas neatitiktų CPK 301 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir apeliacinius skundus nagrinėjančio teismo kompetencijos.

35. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas tokias teises gina CK 1.138 straipsnyje iÅ¡vardytais bÅ«dais. Tačiau kokį konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti sprendžia pats į teismÄ besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimÄ bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.

Toks ieÅ¡kovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir iÅ¡reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinyje, kaip pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio dalykas yra materialusis teisinis reikalavimas ir ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das, todėl, bÅ«tent Å¡is asmuo ieÅ¡kinyje (patikslintame ieÅ¡kinyje), kaip vientisame Å¡alies procesiniame dokumente turi pareigÄ tiksliai suformuluoti minėtus ieÅ¡kinio elementus, nes taip yra užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas atsakovui gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimo ir ieÅ¡kovo pasirinktu bei įstatymo nustatytu bÅ«du apginti pažeistas teises.

Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko, tai yra peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004, 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008 ir kt.).

36. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kiniu praÅ¡oma taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ (vindikacijÄ ). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, reiÅ¡kiant vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , ir turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktÄ valdo atsakovas; daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natÅ«ra; bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (LAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010).

IeÅ¡kovei tokiu bÅ«du (CK 4.95 straipsnis) siekiant apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę, privalo bÅ«ti nustatytos visos aukščiau nurodytos sÄ lygos, kÄ savo procesiniuose dokumentuose pabrėžia atsakovai. Nekilnojamojo turto nuosavybės teisių klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pagrindo pasisakyti Å¡iuo klausimu ar vertinti ieÅ¡kiniu neginčijamo, virÅ¡ aptariamo, nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

37. Å iuo atveju, reikÅ¡minga tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo daiktų, sodyboje (duomenys neskelbtini) nėra. 2017-11-07 ieÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti liudijimÄ apie teisę ieÅ¡kovei su pasirinktu antstoliu patekti į atsakovų V. P. ir T. P. patalpas – gyvenamÄ jÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinius pastatus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tikslu apžiÅ«rėti atsakovų namÄ ir Å«kinius pastatus, kad bÅ«tų galima nustatyti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų kilnojamųjų daiktų likusį kiekį. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2017-11-07 šį praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – leido ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui įeiti į nurodytus statinius su vaizdÄ fiksuojančiomis ir kitomis matavimo priemonėmis užfiksuoti ar patalpose yra ieÅ¡kovės nurodyti daiktai, tačiau netenkino praÅ¡ymo pačiai ieÅ¡kovei įeiti į Å¡ias patalpas.

38. Antstolis S. R. 2017-11-24 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo aktÄ , 2017-12-07 surašė Å¡io akto patikslinimÄ ir 2017-12-13 kitÄ faktinių aplinkybių konstatavimo aktÄ . 2017-12-07 akte, antstolis, be kita ko konstatavo, kad lineika, motociklas „MINSK“, motoroleris ir malkos prie keliuko link sodybos nerasti. 2017-12-13 akte antstolis konstatavo, kad motociklas, motoroleris ir malkos prie keliuko nerasti, o lineika – medinė pilkos spalvos yra ir antstolio vertinimu objektÄ , kuris yra ieÅ¡kovės nurodoma lineika, užfiksavo nuotraukoje Nr.

12. Teismo posėdžio metu aplinkybė dėl lineikos užfiksavimo atsakovų P. valdomoje nuosavybėje buvo paneigta, nes antstolis pripažino, kad manė, jog jo nuotraukoje Nr. 12 užfiksuotas vežimaitis ir yra ieškovės nurodoma lineika. Taigi, aplinkybė, jog ginčo daiktai ieškinio pareiškimo metu buvo pas atsakovę I. Č. ar atsakovus T. ir V. P. byloje nėra įrodyta, to nepatvirtino nei antstolis atlikęs veiksmus pirmosios instancijos teismo 2017-11-07 nutarties pagrindu nei ieškovės nurodomi liudytojai ar ikiteisminio tyrimo duomenys.

39. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovės reikalaujamus daiktus valdo atsakovai ir šie daiktai yra natūra, ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas – vindikacija negali būti taikytinas, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės V. Č. ieškinį atmetė.

40. Kita vertus reikÅ¡minga ir tai, kad apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, kad galutinai ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodyti daiktai pas atsakovus T. P., V. P. ir I. Č. nerasti, tačiau mano, kad turi bÅ«ti vertinamas atsakovų elgesys nesÄ Å¾iningumo aspektu, nes dalis daiktų jai buvo grÄ Å¾inta teisminio nagrinėjimo metu, o dėl likusių - 2950 Eur daiktų, atsisakius juos grÄ Å¾inti, yra pagrindas taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir priteisti tokio paties dydžio, kaip prarastų daiktų vertė, kompensacijÄ .

41. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, ieÅ¡kovei teismas sudarė galimybę tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau ji Å¡ia teise nesinaudojo ir net iÅ¡ apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad siekia savo teises ginti bÅ«tent CK 4.95 straipsnio pagrindu, nors vindikacijai bÅ«tinų sÄ lygų neįrodė. Vien tai, kad apeliantė V. Č. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis Å¡iuo klausimu, turi subjektyviÄ nuomonę dėl kito ginčo Å¡alies sÄ Å¾iningumo, nesudaro pagrindo spręsti, kad vindikacinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas neatskleidus bylos esmės.

42. Nuo vindikacijos instituto reikia skirti atvejus, kai asmuo siekia iÅ¡sireikalauti daiktÄ iÅ¡ kito asmens tarp Å¡alių esančios prievolės pagrindu. Tik tokiu atveju, kai skolininkas įgyja teisę į svetimÄ daiktÄ prievolinių santykių pagrindu, o Å¡iems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrÄ Å¾inus, pastarasis ginasi reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo (LAT 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007). Å iuo atveju sutiktina su atsakovų P. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad vindikacinio ieÅ¡kinio pagrindu restitucijos taikymas nėra galimas, todėl tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimų dėl piniginės kompensacijos taip pat nėra pagrindo.

43. Kolegijos vertinimu, ginčo Å¡alių teisinių santykių prigimtis, Å¡alių pozicija byloje surinktų duomenų visumos kontekste, pagrindo spręsti, kaip, kad konstatavo apylinkės teismas, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės I. Č. egzistavo prievoliniai teisiniai santykiai – neatlygintini daiktų pasaugos bei pastatų ir žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrauti daiktai panaudos sutartiniai santykiai, o I. Č. pardavus sodybÄ V. P. ir T. P., prievoliniai santykiai perėjo pastariesiems, nesudaro.

44. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vindikacinis ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju nėra įrodytas, tačiau teismo sprendimo motyvacija ir iÅ¡vada apie tarp Å¡alių susiklosčiusių prievolių teisinių santykių egzistavimÄ , pripažįstama nepagrįsta. Tokių santykių egzistavimo ieÅ¡kovė neįrodinėjo, atsakovė I. Č. juos kategoriÅ¡kai paneigė. Atsakovai V. ir T. P. pažymėjo, kad įsigyjant nekilnojamojo turto objektÄ jiems negalėjo pereiti jokie turto pardavėjos įsipareigojimai tretiesiems asmenims, nes jie sutartimi nėra aptarti.

Vien tai, kad I. Č. priklausiusioje sodyboje jos tėvai sandėliavo tam tikrus daiktus ir ji tam neprieÅ¡taravo, o atsakovai P. suteikė pakankamÄ protingÄ terminÄ iÅ¡transportuoti iÅ¡ jų sodybos kitiems asmenims priklausančius daiktus, kolegijos vertinimu nepatvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie prievolių teisinių santykių egzistavimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės I. Č., o juo labiau, kad tokie įsipareigojimai saugoti ir laikyti ieÅ¡kovės daiktus, galėjo pereiti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovams V.

P. ir T. P..

45. VirÅ¡ aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ nesutikti ir su teismo iÅ¡vadomis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo <...> nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai netenkinamas Å¡alies pateiktas teismui procesinis dokumentas (ieÅ¡kinys, pareiÅ¡kimas, skundas ar pan.), Å¡ios (pirmosios) Å¡alies patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nebent teismas konstatuotų pirmosios Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ dėl antrosios Å¡alies nesÄ Å¾iningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis arba antrosios Å¡alies elgesys bÅ«tų pirmosios Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis (LAT 2015-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje bÅ«tina nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: Å¡alių procesinis elgesys bei bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastys.

47. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas V. Č. ieÅ¡kinį pilna apimtimi, jos ir atsakovų P. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pilna apimtimi priteisė iÅ¡ atsakovės I. Č.. Atsakovai su tokiu iÅ¡laidų paskirstymu nesutinka ir mano, kad nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių Å¡iuo atveju, nebuvo. Teismas tokį sprendimÄ argumentavo, ne Å¡alies procesiniu elgesiu ar bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastimis, o tariamu atsakovės I. Č. pažadu savo motinai – ieÅ¡kovei V. Č. pervežti visus jos daiktus į gretimai esančiÄ sodybÄ ir tuo, kad ji leido atsakovams P. neatsiklaususi ieÅ¡kovės daiktus sunaikinti.

48. Kolegija, atsižvelgdama į nutarties 45-46 punktus, sutinka su atsakovės I. Č. apeliacinio skundo ir atsakovų P. atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas prieÅ¡tarauja aktualiam teisiniam argumentavimui bei kasacinio teismo virÅ¡ aptartai praktikai, bei neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų. CK 1.137 straipsnis įtvirtina asmens galimybes savo nuožiÅ«ra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ .

Tačiau asmeniui tenka ir atitinkami pasirinkto teisių gynimo bÅ«do (taip pat ir teisme) padariniai – tiek teigiami, tiek ir neigiami, pavyzdžiui, teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė I. Č. bÅ«tų reiÅ¡kusi nepagrįstus praÅ¡ymus, vilkinusi procesÄ ar kitaip netinkamai (nesÄ Å¾iningai) naudojusi (piktnaudžiavusi) savo procesinėmis teisėmis. Daroma iÅ¡vada, kad pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovės ar atsakovų P. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas lėmė priežastys, susijusios su atsakovės I.

Č. procesiniu elgesiu, kas sudarytų pagrindÄ taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteistos iÅ¡ I. Č. ieÅ¡kovės V. Č. ir atsakovų V. P. T. P. bylinėjimosi iÅ¡laidos ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei, naikintina kaip neatitinkanti CPK 93 straipsnio 1, 4 dalies reikalavimų.

49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus tai, kad ieÅ¡kinys pilna apimtimi yra atmestas, todėl ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Č.. Atsakovė I. Č. pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidų pagal 2017-06-26, 2017-07-04, 2017-12-11, 2018-05-10 pinigų priėmimo kvitus už procesinių dokumentų parengimÄ ir atstovavimÄ .

Nors advokatė I. R. atstovavo tiek V. P., tiek T. P. interesus Å¡ioje civilinėje byloje, tačiau bÅ«tent atsakovė V. P. pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidų pagal 2017-07-05 ir 2017-11-02 kvitus už pasirengimÄ bylai, procesinių dokumentų parengimÄ ir atstovavimÄ teisme. Todėl teisėjų kolegija atsakovių V. P. ir I. Č. iÅ¡laidas advokatų pagalbai apmokėti, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobÅ«dį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas atsakovių naudai pilnai priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

Č. (CPK 93 ir 98 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas turėjo 15,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o ne kaip nurodyta sprendime 13,90 Eur, todėl atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

50. Dėl kitų apeliacinių skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, kolegija nepasisako.

51. Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-06-13 sprendimas keistinas – teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės I. Č. ieškovės V. Č. naudai priteista 881,85 Eur ir atsakovams V. P. ir T. P. po 400 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų ir 13,90 Eur valstybės naudai, naikintina ir iš ieškovės V. Č. atsakovėms I. Č. ir V. P. priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir teismo išlaidos (15,70 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52. Tenkinus atsakovės I. Č. apeliacinį skundÄ , spręstinas klausimas dėl jos ir atsakovų T. ir V. P. bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, o ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

53. Atsakovė I. Č. pateikė įrodymus (pinigų priėmimo 2018-07-04 kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), kad už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ji patyrė 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ â€“ 200 Eur (2018-08-01 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė V. P. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už procesinių dokumentų parengimÄ ji turėjo 600 Eur iÅ¡laidų. Nutarties 49 punkte aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu, kolegija pripažįsta, kad atsakovių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio, yra pagrįstos raÅ¡ytiniais duomenimis, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl atsakovėms I. Č. ir V. P. jų patirtos ir įrodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Č. pilna apimtimi.

54. Teismo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme sudaro 5,70 Eur. Å ios iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ apeliantės V. Č. (CPK 88, 93 straipsniai). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. birželio 13 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jÄ iÅ¡dėstyti sekančiai :

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Č. atsakovei I. Č. 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Č. atsakovei V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ V. Č. valstybės naudai 15,70 Eur (penkiolika eurų 70 ct) iÅ¡laidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės V. Č. atsakovei I. Č. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės V. Č. atsakovei V. P. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės V. Č. valstybės naudai 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) teismo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Margarita Dzelzienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė