f58afa89-4a1d-46b7-8343-e756166a40bf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-379-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19039-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 2.4.2.9.2.; 3.3.1.18.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Å iÅ¡kinos,   teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

B. ir ieÅ¡kovo I. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. B. ieÅ¡kinį atsakovei J. B. ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas I. B. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kiniu prašė:

1) nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ 1976-10-30 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės, 2) priteisti iÅ¡ atsakovės 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 3) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ priteisiant ieÅ¡kovui ½ dalį buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), 4) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui ir atsakovei palikti iki santuokos turėtas pavardes, 5) nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise Å¡alims po santuokos nutraukimo tenkančiu nekilnojamuoju turtu tvarkÄ : buto su rÅ«siu, esančio JustiniÅ¡kių g. 76-24, Vilniuje, dviem izoliuotomis patalpomis, iÅ¡ kurių viena yra mažiausiojo bendro ploto, plane pažymėta indeksu X ir kita yra didžiausiojo bendro ploto, plane pažymėta indeksu Y, naudojasi ieÅ¡kovas, o kitomis dviem izoliuotomis patalpomis, plane pažymėtomis Z ir W, naudojasi atsakovė, likusiomis Å¡io buto su rÅ«siu patalpomis, plane pažymėtomis kitais indeksais bendrai naudojasi ieÅ¡kovas ir atsakove, 6) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog Å¡alys gyvena viename bute, tačiau bendro Å«kio neveda, santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę. Atsakovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, ji nesugebėjo iÅ¡saugoti Å¡eimos, koneveikia ieÅ¡kovÄ , varo jį iÅ¡ namų, neįleidžia į butÄ , liepia iÅ¡eiti ir viskÄ palikti. Atsakovė bendrauja su kalėjime bausmę atliekančiu vyru, siunčia į įkalinimo įstaigÄ drabužius, siuntinius, remia finansiÅ¡kai, tuo tarpu ieÅ¡kovas Å¡eimai buvo lojalus, teikė paramÄ . Dėl atsakovės kaltės ieÅ¡kovas patyrė neturtinės žalos.

IeÅ¡kovas serga cukriniu diabetu, tačiau dėl atsakovės kaltės ne visuomet gali vartoti reikalingus medikamentus, neturi galimybės pailsėti prieÅ¡ darbÄ , dėl to patiria stresÄ , pažeminimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus. Santuokoje įgytas turtas turėtų bÅ«ti dalinamas lygiomis dalimis. Kadangi atsakovė konfliktiÅ¡ka, neįsileidžia į namus, nustatytina naudojimosi butu tvarka. Naudojimosi butu tvarka galioja ir dabar, ieÅ¡kovas naudojasi mažiausiu ir didžiausiu kambariu, o atsakovė – dviem vidutinio dydžio.

Atsakovė neįrodė, kad žemės sklypas su statiniais yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį. Atsakovė su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutiko: sutiko, kad butas bÅ«tų paliktas sutuoktiniams lygiomis dalimis, kitoje dalyje su ieÅ¡kiniu nesutiko. Prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, žemės sklypÄ su statiniais pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 869,56 Eur kompensacijÄ už bendro sutuoktinių turto sumažinimÄ , atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturinės žalos priteisimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagyvenus santuokoje, ieÅ¡kovas susirado kitÄ moterį, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, o galutinai išėjo 2016-08-28. Atsakovė stengėsi Å¡eimÄ iÅ¡saugoti, tačiau 2016-08-24 ir 2016-09-11 atsakovė užtiko ieÅ¡kovÄ su kita moterimi bare, apÅ¡aukė sutuoktinį necenzÅ«riniais žodžiais. BÅ«tent šį incidentÄ ieÅ¡kovas nurodo kaip jo žeminimÄ ir negerbimÄ . IeÅ¡kovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. NeprieÅ¡tarauja, kad butas bÅ«tų padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis, atsakovė naudojasi kambariais, kurių indeksai 24-8 (17,96 kv. m.) ir 24-4 (13,75 kv. m.), ieÅ¡kovas naudojasi kambariais, kurių indeksai plane pažymėti 24-5 (11,69 kv. m.) ir 24-7 (11,30 kv. m.), kitos patalpos yra bendro naudojimo.

Å i naudojimosi tvarka paliktina. Žemės sklypas su statiniais pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, nes ieÅ¡kovas nenorėjo pirkti sklypo, atsakovė skolinosi 6 000,00 Lt iÅ¡ N. A., už Å¡iuos pinigus jį įsigijo. IeÅ¡kovas sumažino sutuoktinių bendro turto vertę, todėl privalo pusę Å¡ios sumos kompensuoti atsakovei, t. y. iÅ¡mokėti 869,56 Eur kompensacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-03 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės (1976-10-30 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3998) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo padalino santuokoje įgytÄ turtÄ : priteisė ieÅ¡kovui ir atsakovei po ½ dalį buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (1) žemės sklypÄ , žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) kitus inžinerinius statinius – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 869,56 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimÄ atsakovės naudai; nustatė naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :

1) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas naudojasi Å¡iomis patalpomis – plane pažymėtomis 24-4, 24-5 ir 24-6, 2) po santuokos nutraukimo atsakovė naudojasi Å¡iomis patalpomis – plane pažymėtomis 24-7 ir 24-8, 3) likusiomis buto patalpomis, t. y. 24-1, 24-2, 24-3, 24-9, Å¡alys naudojasi bendrai; kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovės 43,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 210,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieÅ¡kovo naudai, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 116,27 Eur valstybės naudai iÅ¡ už atsakovei suteiktÄ antrinę teisinė pagalbÄ .

Teismas nustatė, kad Å¡eimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi Å¡eimyninio gyvenimo, nepaisant to, kad sutuoktiniai gyvena viename bute. Abiem sutuoktiniams trÅ«ko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam, abu nesistengė gera valia iÅ¡spręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, todėl tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iÅ¡irimÄ dėl vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės nepateikė.

Teismas konstatavo, kad abi Å¡alys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ , todėl santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ atsakovei, jai pageidaujant, teismas paliko santuokos metu turėtÄ pavardę B..

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad skyrium Å¡alys gyveno nuo 2016-08-28, todėl sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-08-28. Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ginčo dėl buto turto vertės ir padalijimo, teismas šį butÄ Å¡alims priteisė po ½ dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad žemės sklypas su statiniais yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė, tačiau nesant duomenų, kad atsakovė šį turtÄ Ä¯gijo iÅ¡ asmeninių lėšų ar iÅ¡ asmeninių lėšų grÄ Å¾ino paskolÄ , taip pat atsižvelgdamas į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , į tai, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, Å¡alims vedant bendrÄ Å«kį bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytu prioritetu turto padalijimui natÅ«ra žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais priteisė ieÅ¡kovui ir atsakovei lygiomis dalimis po ½ dalį.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovo vardu nėra registruota transporto priemonių, tačiau ieÅ¡kovas yra transporto priemonės Å . O., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. IeÅ¡kovas transporto priemonę įgijo 2014-07-02 už 6 000 Lt, o 2014-07-19 jÄ pardavė už 6 000 Lt, ja naudojasi ieÅ¡kovas. Automobilį dukrai ieÅ¡kovas perleido be atsakovės sutikimo, todėl teismas sprendė, kad jis sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, todėl tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 868,86 Eur kompensacijÄ atsakovės naudai.

Atsakovės pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka prieÅ¡tarauja proporcingumo principui, nes atsakovė praÅ¡o palikti jai naudotis didžiausiais bute esančiais kambariais, ieÅ¡kovui paliekant mažiausius. Teismo vertinimu, Å¡alių interesus labiau atitiktų naudojimosi tvarkos nustatymas, kuomet kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių galėtų naudotis kambariais, esančiais vienas Å¡alia kito, o ne prieÅ¡ingose buto pusėse, atsižvelgiant į tai, kad tarp sutuoktinių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl teismas tenkino ieÅ¡kinį ir nustatė ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ daiktu naudojimosi tvarkÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė J. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti 2017-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ dalyje – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės priteisiant ieÅ¡kovo naudai 935,50 Eur kompensacijÄ ; nustatyti naudojimosi butu, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : po santuokos nutraukimo atsakovė naudojasi patalpomis plane pažymėtomis 24-4, 24-8, ieÅ¡kovas – patalpomis plane pažymėtomis 24-7, 24-5, ieÅ¡kovas ir atsakovė naudojasi bendrai – patalpa-sandėliuku, plane pažymėtais 24-6; priteisti valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai ½ žemės sklypo su statiniais priteisė ieÅ¡kovui, nes atsakovė motyvuotai prašė turtÄ priteisti jai. Turtas įgytas už atsakovės pasiskolintus pinigus, o skola grÄ Å¾inta iÅ¡ atsakovės po mamos mirties gauto palikimo. Be to, ieÅ¡kovas silpnos sveikatos, todėl negalės prižiÅ«rėti turto. IeÅ¡kovas Å¡io turto pirkti nenorėjo. Ä® atsakovei priteistus kambarius patenka ženkliai mažiau Å¡viesos nei į priteistus ieÅ¡kovui. Atsakovė senyvo amžiaus, prastos sveikatos, žiemos metu ieÅ¡kovui priteistuose kambariuose ženkliai Å¡ilčiau, vasaros metu atsakovei priskirti kambariai nėra saulėti.

Be to, į atsakovei priteistus kambarius sklinda didesnis triukÅ¡mas. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui naudotis sandėliuku, pažymėtu indeksu 24-6, nes Å¡ia patalpa naudojosi abu sutuoktiniai, atsakovei Å¡i patalpa yra bÅ«tina. IeÅ¡kovas I. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukti Å¡iÄ santuokÄ dėl atsakovės kaltės, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 000,00 Eur neturtinės žalos, panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 869,56 Eur dydžio kompensacija ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Dėl santuokos iÅ¡irimo kalta tik atsakovė, kuri žemino ieÅ¡kovÄ , kėlė konfliktines situacijas, buvo nelojali, menkai prisidėjo prie bendro Å¡alių Å¡eimos gerbÅ«vio kÅ«rimo, tuo tarpu ieÅ¡kovas laikėsi ir vykdė visas savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Dėl atsakovės elgesio ieÅ¡kovas ne kartÄ patyrė nepatogumus, stresÄ , kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie atsiliepė jo sveikatai, todėl ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteista 3 000,00 Eur neturtinės žalos.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas perleido automobilį dukrai be atsakovės sutikimo, taip sumažindamas bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, bei priteisė kompensacijÄ .

Automobilis pirktas už dukters lėšas, kol buvo remontuojamas buvo registruotas ieÅ¡kovo vardu, o vėliau perraÅ¡ytas dukrai. Atsakovė tam neprieÅ¡taravo, to neįrodinėjo, sandorių neginčijo. Tai, kad dukra leidžia ieÅ¡kovui naudotis automobiliu, nesudaro pagrindo reikalauti kompensacijos. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad automobilis pirktas ne naujas, jis nusidėvėjo, todėl jei ir bÅ«tų pripažinta, kad atsakovė turi teisę į kompensacijÄ , jos dydis turėtų bÅ«ti įrodinėjamas atskirai.

IeÅ¡kovas I. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ , tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovės reikalavimai dėl žemės sklypo su statiniais padalijimo nepagrįsti, nes nustatyta, kad lėšos, pasiskolintos iÅ¡ N. A., buvo grÄ Å¾intos iÅ¡ ieÅ¡kovo uždirbtų pinigų. IeÅ¡kovas dirba žemės sklype, o silpna sveikata nėra pagrindas nepriteisti jam turto. Atsakovė be nepagrįstų teiginių apie saulės Å¡viesÄ bei triukÅ¡mÄ , nenurodo jokių teisinių motyvų ar reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, dėl ko teismas netinkamai nustatė naudojimosi butu tvarkÄ .

Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Sandėliukas turi atitekti naudotis ieÅ¡kovui, nes jam priskirti mažesnio ploto kambariai. Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nenurodė jokių svarių argumentų, jog teismas santuokÄ turėjo nutraukti dėl atsakovės kaltės. IeÅ¡kovo argumentai dėl santuokos nutraukimo deklaratyvÅ«s. Nenustačius aplinkybių dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Atsakovas parduodamas automobilį sumažino sutuoktinių bendro turto apimtį ta verte, kokios vertės buvo automobilis, todėl privalo iÅ¡mokėti atsakovei kompensacijÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmetami.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka sudaryta 1976-10-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įraÅ¡o Nr. 3998.

Å alys nepilnamečių vaikų neturi, kreditorių neturi. Skyrium Å¡alys gyvena nuo 2016-08-28. Å alys santuokos metu įgijo butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovo vardu nėra registruota transporto priemonių, tačiau ieÅ¡kovas yra transporto priemonės Å . O., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. IeÅ¡kovas minėtÄ transporto priemonę įgijo 2014-07-02 už 6 000,00 Lt, o 2014-07-19 jÄ pardavė dukrai A. Å . už 6 000,00 Lt. Transporto priemone Å¡iuo metu naudojasi ieÅ¡kovas. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ½ ginčo žemės sklypo su statiniais priteisė ieÅ¡kovui, Å¡is turtas turėjo bÅ«ti priteistas atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo Å¡io principo galima tik Å¡io kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017; 2011-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė ginčo žemės sklypÄ su statiniais įgijo iÅ¡ asmeninių lėšų ar iÅ¡ asmeninių lėšų grÄ Å¾ino paskolÄ , kitos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindu kvestionuoti nustatytÄ sias sutuoktinių bendro turto dalis, taip pat nenustatytos.Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016; 2015-04-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; kt.).

Å iame kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo žemės sklypÄ su statiniais padalijo natÅ«ra ir priteisė ½ Å¡io turto ieÅ¡kovui. Atsakovė nenurodė ir neįrodė egzistuojant objektyvaus ir/ar subjektyvaus pobÅ«džio veiksnius, kuriais remdamasis teismas galėtų nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo bÅ«do.Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovo reikalaujamÄ naudojimosi tvarkÄ ginčo butu.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Kasacinis teismas pažymėjęs, jog ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.).

Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2011-02-28 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka ginčo butu labiau atitinka proporcingumo principÄ bei Å¡alių interesus, yra racionalesnė.

Tokios naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka ir minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ . Pažymėtina, jog atsakovės argumentai nagrinėjamu klausimu yra nepakankami spręsti, kad naudojimosi ginčo butu tvarka nustatyta nepagrįstai, nepateikti jokie Å¡iuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų IeÅ¡kovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokos iÅ¡irimo kalta atsakovė.

Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga suponuoja, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas. Pritartina, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Å¡eimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi Å¡eimyninio gyvenimo, tuo tarpu neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iÅ¡irimÄ dėl vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės, Å¡alys nepateikė. IeÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ prezumpcijas.

Taip pat paminėtina, jog santuokÄ nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos iÅ¡ atsakovės priteisimas pagrįstai pripažintas negalimu.IeÅ¡kovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimÄ , netinkamai nustatė jos dydį. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog ginčo automobilis įgytas santuokos metu, o aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindu nelaikyti jo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe neįrodytos, ieÅ¡kovo teiginiai deklaratyvÅ«s. Tuo tarpu kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimÄ dydis taip pat nekelia abejonių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog automobilis įgytas ir perleistas tais pačiais, t. y. 2014, metais, praėjus vos 5 mėnesiams nuo jo įsigijimo, tad labiau tikėtina, kad ginčo automobilis per šį laikÄ negalėjo taip nusidėvėti, kad Å¡is nusidėvėjimas lemtų reikÅ¡mingesnį jo vertės, o tuo pačiu ir ginčo kompensacijos, pokytį. IeÅ¡kovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie automobilio nusidėvėjimÄ Ä¯ bylÄ nepateikė. Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra bei ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkinti, Å¡alių praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetami. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Atsakovės J. B. ir atsakovo I. B. apeliacinius skundus atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                              Dainius Rinkevičius                                                                                                   Eglė Surgailienė                                                   Jelena Šiškina