2017-10-11 Nr. AB-18436-3-61-3-05056-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1035-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05056-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., Č. V. (Č. V.), J. G., M. I., E. B., J. C., V. M. (V. M.), M. K., J. M. (J. M.), I. B., K. K. ir S. S. (S. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Energo Development“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė), 2015 m. spalio 20 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2015 m. spalio 5 d. sprendimus Nr. 49S-294, Nr. 49S-286, Nr. 49S-296, Nr. 49S-291, Nr. 49S-490, Nr. 49S-289, Nr. 49S-288, Nr. 49S-293, Nr. 49S-292 ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 49S-297 bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1337-(14.49.2).

2. Pareiškėjas teigė, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2015 m. kovo 2 d. nutartį, jam atsirado teisėti lūkesčiai ir galimybė sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d.). Pareiškėjas 2015 m. birželio 26 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ilgalaikes nuomos sutartis (be aukciono), suteikiant galimybę statinių – automobilių stovėjimo aikštelių – savininkui jomis naudotis iki 99 metų. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsakymu nurodė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi Bendrovė įpareigota atlaisvinti ginčo sklypą. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė atsakovui ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas atnaujinti civilinės bylos dalies, kuria jis įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ginčo sklypą, nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovą informavo apie gautus pareiškėjo prašymus. Nepaisant to, atsakovas atsisakė svarstyti pareiškėjo prašymą sudaryti nuomos sutartį ir skundžiamais aktais išdalijo ginčo sklypą. Pareiškėjo nuomone, jis turėjo teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir nuomos sutarties sudarymo metu (1998 m. gruodžio 7 d.) galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkto pagrindu.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su pareiškėju buvo pripažinta negaliojančia, jis įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas siekė atitolinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, iš esmės pažeisdamas asmenų, kuriems skundžiamais aktais atkurtos nuosavybės teisės, teisėtus interesus. Įrašas apie inžinerinius statinius Nekilnojamojo turto registre nekeitė fakto, kad Bendrovė privalėjo atlaisvinti žemės sklypą iki 2015 m. birželio 2 d. ir kad jai už aikštelių praradimą buvo priteista kompensacija. Be to, atsakovo nuomone, skundžiamų sprendimų panaikinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir M. I. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. J. G. ir M. I. pabrėžė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi pripažinta, jog valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o Bendrovė įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ginčo sklypą. Skunde minimas 2015 m. birželio 26 d. prašymas Tarnybai dėl nuomos sutarties sudarymo tiesiogiai prieštaravo minėtai teismo nutarčiai, todėl jokių teisių pareiškėjui nesukūrė. Be to, pasibaigus 3 mėnesių terminui, pareiškėjas nebeturėjo teisių į žemės sklype esantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 str. 1 d.). Žymos Nekilnojamojo turto registre apie iki šiol pareiškėjo vardu registruotą nuosavybės teisę į stovėjimo aikšteles prieštaravo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarčiai, todėl buvo niekinės.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. E. B. nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi įpareigojo Bendrovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ginčo sklypą ir Bendrovei iš valstybės priteisė 14 699,47 Eur kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjui priteistiną kompensaciją padidino iki 75 879 Eur. Tai, jog iki šiol išliko pareiškėjui priklausančių statinių, už kuriuos kompensuota išmokant piniginę kompensaciją, teisinė registracija, buvo tik formalumas. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pažeidė kitų suinteresuotų asmenų teises.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys J. C. ir S. V. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. J. C. ir S. V. nuomone, pareiškėjo pozicija, kad jis turėjo teisę kreiptis dėl naujos nuomos sutarties sudarymo ne aukciono tvarka, prieštaravo imperatyvioms valstybinės žemės nuomos taisyklėms ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Pareiškėjo argumentai, kad jis kreipėsi į Tarnybą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ne aukciono tvarka bei į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinės bylos dalyje, kuria jis įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ginčo sklypą, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių trečiųjų asmenų atžvilgiu bei skundžiamų aktų galiojimui. Pabrėžta, kad Bendrovė ir toliau naudojosi ginčo sklypu bei rinko automobilių aikštelės nuomos pajamas, nors neturėjo jokių nuomos teisių į sklypą.

11. Tretieji suinteresuoti asmenys I. B. ir J. M. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12. I. B. ir J. M. vertinimu, skundžiami aktai negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, nes juos priimant jis nuomos teisės į ginčo sklypą neturėjo, tai patvirtino ir įsiteisėję teismų sprendimai. Pareiškėjas, teikdamas šį skundą, piktnaudžiavo teise ir taip siekė kvestionuoti jam nepalankius įsiteisėjusius teismų sprendimus bei nutartis.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

14. L. P. teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi sprendė tik dėl Bendrovei atlygintinos kompensacijos dydžio, bet jokiu būdu nenustatė jos teisės į ginčo sklypą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti procesą, jam nesuteikė jokių teisių į ginčo sklypą.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Energo Development“ skundą atmetė ir iš jo priteisė E. B. 900 Eur, J. G. ir M. I. – po 75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

16. Teismas nustatė, kad Tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar – UAB „Energo development“) 2–6 punktus; pripažinti negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767, kuria Bendrovei be aukciono išnuomotas 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), nuo jos sudarymo momento; įpareigoti Bendrovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), – nukelti arba nugriauti šiame sklype esančius nebaigtus statyti statinius (automobilių stovėjimo aikšteles). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog Bendrovė neturėjo jokių teisių į ginčo sklypą ir jokiais kitais teisėtais būdais įgyti teisių į šį sklypą negalėjo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį: įpareigojo Bendrovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir Bendrovei iš valstybės priteisė 50 754,33 Lt (14 699,47 Eur) kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi Bendrovei priteistiną kompensaciją padidino iki 75 879 Eur, kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

17. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1267-(14.49.2) papildė siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą dviem žemės sklypais: 1,0130 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir 0,6430 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Skundžiamais 2015 m. spalio 5 d. sprendimais Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas L. M., V. M., M. I., G. K., S. V., M. M. (sprendimą pakeitus skundžiamu 2015 m. spalio 6 d. įsakymu), E. B., B. P., S. Š., T. L. ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimu L. P. atkūrė nuosavybės teises, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

18. Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis bei 2015 m. kovo 2 d. nutartis buvo galutinės ir neskundžiamos, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis – galiojanti ir vykdytina. Šiose nutartyse nustatyti prejudiciniai faktai ir padarytos išvados, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir pareiškėjas neturėjo jokios teisės į ginčo sklypą, jam mokėtina kompensacija už statinių nugriovimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo, nereiškė, kad jis įgijo reikalavimo teisę į ginčo sklypą. Atsakovo kaltės klausimas buvo svarbus tik sprendžiant dėl atlygintinos kompensacijos dydžio už valstybės institucijos padarytą klaidą neteisėtai sudarant žemės sklypo nuomos sutartį. Be to, viešojo registro duomenys turėjo teisę išviešinančią funkciją, tačiau įstatymų nustatyta tvarka pasibaigusių teisių nesukūrė ar jų galiojimo nepratęsė (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.), todėl pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus aktus, būtų viršijęs įstatymų jam suteiktas teises ar priėmęs nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl ginčijami aktai palikti nepakeisti.

19. Teismas, atsižvelgdamas į E. B., J. G. ir M. I. prašymus priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir jų pateiktus dokumentus, E. B. priteisė 900 Eur, J. G. ir M. I. – 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Energo Development“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

21. Pareiškėjas pabrėžia, jog piniginė kompensacija už aikšteles ir įpareigojimas jas nugriauti buvo priimtas tik todėl, kad jis buvo praradęs teisę bet kokiu kitu būdu naudotis ginčo sklypu dėl teismų sprendimuose konstatuotos jo kaltės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pripažino, jog pareiškėjo kaltė ankstesniuose sprendimuose buvo neteisingai motyvuota, todėl, priėmus šią nutartį, pareiškėjui kilo teisėtas lūkestis ir galimybė sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono. Atsakovas, priimdamas skundžiamus aktus, kai ginčo sklype buvo teisėtai įregistruoti pareiškėjui priklausantys statiniai ir pareiškėjas pranešė apie savo pageidavimą šį sklypą išsinuomoti be aukciono, pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsakovas skundžiamus aktus priėmė neatsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismui pateiktą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje ir neįvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties motyvų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvų, kodėl pareiškėjas laikytinas praradusiu teisę pasinaudoti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies suteiktomis teisėmis.

22. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad po bylos išnagrinėjimo jam tapo žinoma aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos narė (pranešėja) Liudmila Zaborovska yra B. Z.-Z. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) – teta. Dėl šios priežasties ši teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos, bet to nepadarė – į tai atsižvelgtina vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą.

23. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, jog, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. kovo 2 d. nutartimi konstatavus, kad kaltė už neteisėtos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą tenka valstybės institucijoms, pareiškėjas vėl „įgijo“ teisę į ginčo žemės sklypą, jam kilo teisėti lūkesčiai. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalį dėl ginčo sklypo atlaisvinimo paliko nepakeistą ir tik padidino Bendrovei priteistiną kompensaciją už statinių praradimą. Atsakovas 2015 m. gegužės 13 d. raštu pareiškėjui pasiūlė kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl kompensacijos išmokėjimo. Pareiškėjas dėl teisiškai nepaaiškinamų priežasčių neįvykdė įpareigojimo iki 2015 m. birželio 2 d. atlaisvinti ginčo sklypą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas, o laikinoji apsaugos priemonė – teismo sprendimo vykdymo dalyje dėl restitucijos sustabdymas – panaikinta. Pareiškėjo atskirasis skundas dėl šios nutarties atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat jai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. E. B. teigimu, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės šioje byloje ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis jo reikalavimas galėtų būti patenkintas. Pareiškėjui buvo priteista kompensacija ir jis iki 2015 m. birželio 2 d. turėjo atlaisvinti ginčo sklypą, tačiau jis 2015 m. birželio 26 d. vėl ėmėsi veiksmų, siekdamas vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą. E. B. taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pagrindą nušalinti teisėją L. Zaborovską.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys J. C. ir S. V. (teisių perėmėjas – Č. V.) atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. J. C. ir S. V. nuomone, pareiškėjo kaltės klausimas buvo svarbus tik sprendžiant dėl atlygintinos kompensacijos dydžio ir tokios kaltės nebuvimas nesuponavo jo teisės į ginčo sklypą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos pareiškėjo atžvilgiu netaikytinos, nes jis dar iki 2015 m. birželio 2 d. turėjo nugriauti ginčo sklype esančius statinius, bet piktybiškai to nevykdė. Tai, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjui jokių teisių nesukuria. Pareiškėjo skundžiami aktai niekaip negali pažeisti jo teisių į ginčo sklypą, nes jis jokių teisių į šį sklypą nebeturi. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių teiginius apie teisėjos L. Zaborovskos šališkumą pagrindžiančių įrodymų, nenurodė nusišalinimo nuo bylos pagrindo. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nėra šios bylos šalimi, o jos (duomenys neskelbtini) skyrius nevykdo Tarnybos veiklos viešinimo funkcijų.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. L. P. pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi nusprendė dėl pareiškėjui priteistinos kompensacijos dydžio, bet nenustatė, kad jis turi kokias nors teises į ginčo sklypą. Nepaisant to, pareiškėjas iki šios dienos piktybiškai nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų ir naudojasi ginčo sklypu, jame vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir iš jos gauna pajamas. Pareiškėjas neturi ir negali turėti jokių teisių į ginčo sklypą, todėl skundžiami aktai neturi įtakos jo teisėms ir interesams. Be to, L. P. nuomone, apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl teisėjos L. Zaborovskos nešališkumo yra deklaratyvios ir nepagrįstos.

31. Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir M. I. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. J. G. ir M. I. pabrėžia, jog ginčas dėl žemės sklypo buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pasibaigus 3 mėnesių terminui atlaisvinti ginčo sklypą, pareiškėjas nebeturi jokių teisių į jame esantį turtą – automobilių stovėjimo aikšteles.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. V. (S. V. teisių perėmėjas) atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Č. V. teigė, kad pareiškėjas klaidingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį, nes joje aiškiai konstatuota, jog Bendrovei negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis ginčo sklypu. Pareiškėjo kaltės klausimas svarbus tik sprendžiant dėl kompensacijos dydžio. Pareiškėjas neturi teisės sudaryti naują ginčo sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu, nes šiame sklype esančios jam priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės turėjo būti nugriautos iki 2015 m. birželio 2 d. Pareiškėjas piktybiškai nevykdė įsiteisėjusių teismo sprendimų. Skundžiami atsakovo sprendimai negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, nes jis jokių nuomos teisių į ginčo sklypą nebeturi. Pareiškėjas taip pat neįrodė egzistuojant pagrindą nuo bylos nušalinti teisėją L. Zaborovską.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

36. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 5-6 d. aktų, kuriais pretendentams atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, dalis.

37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pastebi, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes 1) Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-4749-189/2016 pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl šioje byloje skundžiamų aktų panaikinimo (2016 m. spalio 12 d. sprendimas pareiškimą tenkinti apskųstas apeliacine tvarka), Tarnyba, minėtoje byloje taip pat esanti atsakovu, teismo proceso metu pakeitė savo poziciją ir sutiko su prokuroro pareiškimu, tai sietina su Tarnybos vadovo pasikeitimu, ir 2) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4430-629/2016 netenkino pareiškėjo skundo dėl Tarnybos atsisakymo su pareiškėju sudaryti ginčo sklypo nuomos sutartį pagal jo 2015 m. birželio 26 d. prašymą, tačiau šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus nagrinėjamas tik 2017 m. spalio 4 d.

38. Akcentuotina, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui. Bylos sustabdymo pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalyje, inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) numatant, kad teismas sustabdo bylą, kai negali nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.). Šiuo pagrindu teismas sustabdo administracinę bylą, t. y. laikinai sustabdo procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimą, kai kitoje administracinėje, civilinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-590/2014, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-238-502/2017).

39. 2016 m. spalio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4749-189/2016 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovams Tarnybai, L. M., I. B., J. M., M. I., J. G., S. V., J. C., M. M., E. B., B. P., S. S., T. L., L. P., V. M., M. K., K. K. dėl sprendimų, paveldėjimo teisės liudijimų, sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje skundžiami aktai buvo ginčijami kaip neteisėtai atkuriantys nuosavybės teises neatlygintinai perduodant nuosavybėn sklypą, įtrauktą į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ir tuo pažeidžiantys Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 34 punktą, t. y. kitu nei nurodytas pareiškėjo teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliks nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą ir konstatuos minėtų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą reguliuojančių teisės normų pažeidimą, ar ne, neturės esminės reikšmės sprendžiant, ar skundžiamais aktais pareiškėjo teisė sudaryti nuomos sutartį be aukciono buvo pažeista, todėl nurodytoje byloje pakeista Tarnybos pozicija dėl sutikimo su prokuroro pareiškimu nesudaro pakankamo pagrindo sustabdyti bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimą.

40. 2016 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4430-629/2016 pagal pareiškėjo Bendrovės skundą atsakovui Tarnybos Vilniaus skyriui dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2015 m. birželio 26 d. prašymą sudaryti ginčo sklypo nuomos sutartį be aukciono ir įpareigojimo šį prašymą svarstyti iš naujo Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi jau įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais ir juose nustatytomis aplinkybėmis, kad Bendrovei nesuteikta teisė kitu teisėtu būdu, tarp jų ir nuoma be aukciono, naudotis ginčo žemės sklypu. Nepaisant to, kad administracinė byla Nr. eI-4430-629/2016 ir nagrinėjama byla yra glaudžiai susijusios, minėtu teismo sprendimu jokios naujos aplinkybės dėl pareiškėjo teisės išsinuomoti ginčo sklypą be aukciono Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta tvarka nebuvo nustatytos, o kiti galimi Tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 29 d. rašto (atsisakymo) panaikinimo pagrindai sprendžiant dėl skundžiamų aktų, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo ir pagrįstumo nelaikytini pakankamai reikšmingais nagrinėjamai bylai sustabdyti. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nusprendžia netenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

41. Dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Civilinio kodekso XXIX skyriuje, Žemės įstatyme, kituose specialiuosiuose įstatymuose). Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tačiau ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008, 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą peržiūrint apeliacine ir vėliau kasacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis), įpareigojimas pareiškėjui atlaisvinti ginčo sklypą nebuvo panaikintas, todėl pareiškėjas iki 2015 m. birželio 2 d. turėjo iš ginčo sklypo pašalinti jam nuosavybės teise priklausančius statinius – automobilių stovėjimo aikšteles – ir atitinkamai nebegalėjo šių statinių naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Aplinkybė, kad šie statiniai yra pastatyti teisėtai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre teisės aktų numatyta tvarka, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusius ir galutinius teismų sprendimus, o už patirsiamus nuostolius pareiškėjui priteista kompensacija – 75 879 Eur. Pareiškėjo argumentas, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. kovo 2 d. nutartyje konstatavus, jog 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 767 buvo neteisėtai sudaryta ne dėl pareiškėjo kaltės, pareiškėjui atsirado galimybė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta tvarka, prieštarauja šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties esmei, nes, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš tiestų būtų siekęs pareiškėjui suteikti galimybę išsinuomoti ginčo sklypą Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu, jis nebūtų turėjęs priežasties palikti galioti įpareigojimą pareiškėjui per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ginčo sklypą, tokiu būdu panaikinant esminę valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo be aukciono sąlygą, ir priteisti dėl statinių pašalinimo pareiškėjo patirsiamus nuostolius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties turinio akivaizdu, kad jokie teisėti lūkesčiai pareiškėjui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu negalėjo kilti.

43. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas, vykdydamas įsiteisėjusius ir galutinius teismo sprendimus, turi (turėjo iki 2015 m. birželio 2 d.) atlaisvinti ginčo sklypą. Nors pareiškėjas buvo pateikęs prašymą atnaujinti procesą civilinės bylos dalyje dėl įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ginčo sklypą, šio prašymo pateikimas teismų procesinių sprendimų galiojimo nesustabdė, o prašymas buvo pripažintas nepagrįstu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi ir, pastarąją nutartį apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0178/15/03250 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, – ir proceso, pradėto pagal ieškovės Bendrovės ieškinį atsakovei Tarnybai dėl teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą pripažinimo, teisėtumo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškinį nutraukė, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, galiojant įpareigojimui atlaisvinti ginčo sklypą ir pradėjus priverstinį Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties vykdymą, ginčo sklypas statinių eksploatacijai pareiškėjui nebėra būtinas.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta tvarka, o atsakovas šiuo aspektu neturėjo kliūčių skundžiamais 2015 m. spalio 5-6 d. aktais atkurti nuosavybės teises L. M., V. M., M. I., G. K., S. V., M. M., E. B., B. P., S. Š., T. L. ir L. P., perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Skundžiami aktai pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo reikalavimų.

45. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į aplinkybes dėl galimo pirmosios instancijos teismo teisėjos Liudmilos Zaborovskos šališkumo teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu tai, kad teisėjos L. Zaborovskos dukterėčia B. Z.-Z. dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūriniame padalinyje – (duomenys neskelbtini) skyriuje, – lėmė galimą šios teisėjos nešališkumą. Pareiškėjas taip pat neįvardijo, kokį interesą (jei toks buvo) B. Z.-Z. turi nagrinėjant šią bylą. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl galimo teisėjos L. Zaborovskos šališkumo nagrinėjant bylą atmetami kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys E. B., J. G. ir M. I. prašo atlyginti išlaidas už atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

48. E. B. prašo atlyginti 450 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kartu pateikdama 2016 m. gegužės 2 d. pinigų priėmimo kvitą (III t., b. l. 137), patvirtinantį, kad ji savo atstovei advokatei I. N. šią sumą sumokėjo. Atsižvelgiant į pinigų priėmimo kvito datą ir tai, kad atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo pateiktas 2016 m. gegužės 3 d. (žyma ant atsiliepimo, III t., b. l. 131), laikytina, kad paslaugos E. B. buvo suteiktos 2015 m. II ketvirtį, todėl jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų maksimalūs dydžiai apskaičiuotini pagal 2014 m. IV ketvirtį buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais, E. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 928,85 Eur (714,50 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. prašomų priteisti išlaidų dydis – 450 Eur – neviršija vadovaujantis Rekomendacijomis nustatyto maksimalaus dydžio.

49. J. G. ir M. I. prašo atlyginti 30 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kartu pateikdamos 2016 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvitą (III t., b. l. 161), patvirtinantį, kad jos savo atstovui advokatui D. A. šią sumą sumokėjo. Atsižvelgiant į pinigų priėmimo kvito datą ir tai, kad atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo pateiktas 2016 m. gegužės 4 d. (žyma ant atsiliepimo, III t., b. l. 154), laikytina, kad paslaugos J. G. ir M. I. taip pat buvo suteiktos 2015 m. II ketvirtį, todėl joms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 928,85 Eur. Taigi, J. G. ir M. I. prašomų priteisti išlaidų dydis – 30 Eur – neviršija vadovaujantis Rekomendacijomis nustatyto maksimalaus dydžio.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sudėtingumą, pateiktų atsiliepimų į apeliacinį skundą turinį ir anksčiau minėtas aplinkybes, priežasčių, dėl kurių šiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims jų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sumažintas, nenustatė. Remiantis tuo, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai atlyginti atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimo išlaidas tenkinami visiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. G. ir M. I. 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė