f588cbc6-020d-46db-bb49-7d601276db0a · Vilniaus apygardos teismas

Adm Adm. byla Nr. ATP-602-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-01201-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.4., 45.4.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. gegužės 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutines administracines nuobaudas – 3 000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė :A.

V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-02-21, apie 18.29 val., žiedinėje sankryžoje, esančioje T. Kosciuškos-Antakalnio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuojančiu gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius, po ko A. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 ir 232 p. reikalavimus.

A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-21 nutarimÄ ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad teismas neiÅ¡tyrė eismo įvykio mechanizmo, nenustatė susidÅ«rimo vietos, rėmėsi automobilių apgadinimais, kurių aukščiai tarpusavyje neatitinka. Nukentėjusysis L. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jam važiuojant žiedine sankryža Å¡alia Å v. Petro ir Povilo bažnyčios antra eismo juosta, trečia eismo juosta važiuojantis automobilis ties įvažiavimu į Antakalnio g. netikėtai iÅ¡važiavo iÅ¡ žiedinės sankryžos tiesiai iÅ¡ trečios eismo juostos nubraukdamas jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės dureles.

Pasak apelianto, nukentėjusiojo pateiktas eismo įvykio mechanizmas ir eismo įvykio vieta yra nelogiÅ¡ki, nes kertantis jų automobilių trajektorijoms prie įvažiavimo į Antakalnio g., kai jo (A. V.) vairuojamo automobilio greitis didesnis, nukentėjusiojo automobilis priekine kaire dalimi turėjo kliudyti jo vairuojamo automobilio deÅ¡inę pusę, nes L. K. važiavo ŽirmÅ«nų g. link. PrieÅ¡ingu atveju jo automobilis bÅ«tų atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilio kairės pusės Å¡onÄ ir jis negalėtų įvažiuoti į Antakalnio g., taip pat apgadinimai bÅ«tų didesni.

Å ie neatitikimai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko pačioje žiedinėje sankryžoje galimai tuo metu, kai jų automobiliai buvo suartėję. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjama ir susidÅ«rimo vieta, nors tokia galimybė buvo, atsižvelgiant į tai, kad L. K. ir A. K. girdėjo braukimo garsÄ , taip pat Å¡i žiedinė sankryža yra filmuojama ant Antakalnio g. 4 namo įrengtomis kameromis. NeiÅ¡tyrus ir nenustačius Å¡ių aplinkybių ir įvertinus tai, kad nukentėjusysis pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės. Teismo iÅ¡vada, kad automobilių apgadinimų aukÅ¡tis ir mechanizmas tarpusavyje atitinka, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Fotolentelėse užfiksuota, kad automobiliui „Saab 9-3“ kairės pusės galinės durelės apgadintos 62-64 cm aukÅ¡tyje, tuo tarpu automobilio „Mazda 626“ priekinis sparnas apgadintas 72 cm aukÅ¡tyje. Taigi, transporto priemonių apgadinimų aukščiai skiriasi 10 cm.Pasak A. V., jis tyčia nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismas, vertindamas automobilių apgadinimus, kurie yra žymÅ«s, padarė iÅ¡vadÄ , kad susidÅ«rimas buvo akivaizdus. Kita vertus, skirdamas administracines nuobaudas, teismas nurodė, kad padaryta žala nėra žymi.

Tokiu bÅ«du teismas dvejopai vertina transporto priemonių apgadinimus. Teigia, kad Å¡iuo atveju nebuvo tirta jo kaltės forma. Teisminio nagrinėjimo metu jis paaiÅ¡kino, kad viskas įvyko greitai, jis nejautė ir negirdėjo, kad buvo kontaktas su kitu automobiliu, nes tuo metu visas dėmesys buvo sutelktas į vairavimÄ ir dedamos pastangos iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Jis neturėjo jokio motyvo pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jis turi vairuotojo pažymėjimÄ , nevairuoja iÅ¡gėręs, automobilis draustas.Teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatų.

Nurodo, kad jis praeityje nebuvo padaręs analogiÅ¡kų teisės pažeidimų, charakterizuojamas teigiamai, padaryta žala nėra didelė, draudimo bendrovė atlygino žalÄ , jis iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes nesuvokė, kad tarp transporto priemonių įvyko kontaktas. Jis raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime sÄ Å¾iningai paaiÅ¡kino visÄ situacijÄ , taip pat iÅ¡ karto nuvyko į policijÄ . Pasak apelianto, jis pats užsidirba mokslams, pragyvenimui ir buto nuomai. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis neteks darbo ir pajamų, dėl ko nukentės jo artimieji, nes reikės imti pinigų iÅ¡ tėvų.

Pažymi, kad teisės pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimas, jų įforminimas, administracinių nuobaudų paskyrimas jam padarė auklėjamÄ jį poveikį. BÅ«tų neteisinga, jeigu jo Å¡eimos nariai patirtų dėl jam paskirtos didelės baudos nepriteklių ir kitus apribojimus, susijusius su materialine Å¡eimos padėtimi. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A.

V. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Nubaustajam administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų, todėl jų Å¡velninti nėra pagrindo. A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. V. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).A. V. teiginys, kad jis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) neapgadino automobilio „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) prieÅ¡tarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams.Teismo posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas L.

K. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis kartu su žmona ir kÅ«dikiu važiavo pas gydytojÄ skiepytis, įvažinėjo į žiedinę sankryÅ¾Ä , esančiÄ T. KosciuÅ¡kos-Antakalnio g., nuo centro pusės antra eismo juosta nekeisdamas juostų, ruošėsi iÅ¡ sankryžos iÅ¡važiuoti ŽirmÅ«nų link, tačiau taranavo automobilis, lietė Å¡onu, jam teko staigiai stabdyti, automobilis iÅ¡ trečios eismo juostos nepraleido jo. L. K. pradėjo važiuoti iÅ¡ paskos, signalizavo, mirksėjo žibintais, jis norėjo, kad automobilis sustotų, tačiau nežino, dėl kokių priežasčių jis nuvažiavo.

Žmona paskambino 112, pranešė transporto priemonės valstybinius numerius. Eismo įvykio metu girdėjosi braukimo garsas (b.l. 25). L. K. rašytiniame paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes (b.l. 5). Liudytoja A. K. davė tokius pačius parodymus kaip ir nukentėjusysis L. K. (b.l. 25-26). Pranešime apie eismo įvykį nurodyta, kad pravažiuojantis automobilis, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino Antakalnio link (b.l. 8). Eismo įvykio vietos schemoje ir fotolentelėje užfiksuota, kad automobiliui „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės ir galinės kairės pusės durelės (b.l. 7, 15).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto ir fotolentelės matyti, kad automobiliui „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis sparnas ir bamperis iš dešinės pusės (b.l. 15-16). Įvertinus minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad A. V., skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis L. K. ir liudytoja A.

K. betarpiškai matė, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent minėtos transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytoja būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. V., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Byloje nustatyti transporto priemonių apgadinimų aukščiai iš esmės sutampa.

Tai, kad fotolentelėse užfiksuota, jog automobiliui „Saab 9-3“ kairės pusės galinės durelės apgadintos 62-64 cm aukÅ¡tyje, tuo tarpu automobilio „Mazda 626“ priekinis sparnas apgadintas 72 cm aukÅ¡tyje, neleidžia teigti, kad automobiliai apskritai nekontaktavo, nes transporto priemonių kitų apgadinimų aukščiai yra tokie patys. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo nurodytas eismo įvykio mechanizmas nėra nelogiÅ¡kas. Ä®vertinus byloje nustatytÄ automobilių važiavimÄ Å¾iedinėje sankryžoje, transporto priemonių susidÅ«rimo vietÄ ir jų apgadinimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad eismo įvykis įvyko bÅ«tent L.

K. nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, eismo įvykį sukėlė A. V. vairuojamas automobilis. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Å¡io pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011).

Nagrinėjamu atveju transporto priemonių apgadinimų pobÅ«dis ir jų lokalizacija (A. V. vairuojamas automobilis „Mazda 626“ priekiniu sparnu ir bamperiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės apgadino automobilio „Saab 9-3“ priekines ir galines kairės pusės dureles, apgadinimai yra žymÅ«s), nukentėjusiojo veiksmai po eismo įvykio, t. y. signalizavimas ir mirksėjimas automobilio Å¡viesomis, neleidžia abejoti tuo, kad A. V. suvokė, jog jis, vairuodamas automobilį „Mazda 626“ apgadino kitÄ transporto priemonę ir sÄ moningai pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas konstatavo, jog transporto priemonių apgadinimai yra žymÅ«s, spręsdamas klausimÄ , ar A. V. galėjo pajusti kontaktÄ tarp automobilių, o parenkant apeliantui administracinių nuobaudų dydžius padaryta iÅ¡vada, kad žala nėra didelė, taigi buvo įvertinta nukentėjusiajam padaryta žala. PrieÅ¡ingai nei teigia A. V., tokios apylinkės teismo iÅ¡vados sprendžiant skirtingus klausimus nėra prieÅ¡taringos. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad A.

V. neturėjo jokio motyvo pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jis turi vairuotojo pažymėjimÄ , nevairuoja iÅ¡gėręs, automobilis draustas, nesuteikia pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog jis neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes juo gali bÅ«ti ir paprasčiausias siekimas iÅ¡vengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, A. V. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymÄ .

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas (sunkesnis iÅ¡ A. V. padarytų teisės pažeidimų, kurio sankcijos ribose jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos) užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apylinkės teismas paskyrė A. V. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas – 3 000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-61-195/2011, ATP-510-648/2012).Tokių aplinkybių Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

A. V. padarė Å¡iurkÅ¡tų teisės pažeidimÄ , susijusį su KET nesilaikymu. Tai rodo jo itin neatsakingÄ elgesį, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimÄ . Nubaustojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta keliÄ taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011).Apylinkės teismas, tinkamai parinkdamas A.

V. administracines nuobaudas, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad apeliantas yra studentas, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos tik parenkant A. V. administracines nuobaudas sankcijos ribose. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011).

Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. V. praeityje nebaustas už analogiÅ¡kus teisės pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, padaryta žala nėra didelė, Å¡i byla turėjo jam auklėjamÄ jį poveikį, taip pat nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ Å¡velninti A. V. teisinę padėtį. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti administracinę nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad A. V. ignoravo jo padarytų teisės pažeidimų pasekmes, t. y. kad dėl jo padarytų teisės pažeidimų gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir Å¡eimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumÄ , kuris taip pat turi bÅ«ti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimÄ .

Ä®vertinus visas aplinkybes, Å¡velnesnių nei numatyta įstatymu administracinių nuobaudų paskyrimas Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.  Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-21 nutarimÄ A. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir A.

V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Artūras Pažarskis