Legislator Case Law & Legislation
f58617af-db35-41b6-8ed4-ea383d9506ee AI generated

f58617af-db35-41b6-8ed4-ea383d9506ee · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number f58617af-db35-41b6-8ed4-ea383d9506ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nuomone, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visuma.

Legislator headnote

AI generated

f58617af-db35-41b6-8ed4-ea383d9506ee · Klaipėdos apylinkės teismas: tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 10.43 val., iÅ¡ Klaipėdos OVS budėtojo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) sustojime autobusas pervažiavo moterį. Atvykus nustatyta, kad autobusas „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo N. T., sukdamas į kairę pusę, stovėjimo aikÅ¡telės kryptimi link autobusų sustojimo vietos, priekiniu kairės pusės ratu užvažiavo ant pėsčiosios J. P., kuri stovėjo ant važiuojamosios dalies.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-387-903/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42558-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant prokurorei J. S., kaltinamajam N. T., nukentėjusiajai J. P., jo atstovui advokatui R. S., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui K.

T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje n.t., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), studijuojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: N. T. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis 2019 m. spalio 5 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, vairuodamas autobusÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ ties pastatu Nr. 23, nevažiavo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ignoruodamas kelio ženklinimÄ - iÅ¡tisinę horizontalaus kelio ženklinimo linijÄ (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, nevažiavo deÅ¡iniau nuo jos, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kitų eismo dalyvių neįspėjo kairės pusės posÅ«kių Å¡viesos signalais, užvažiavo ant užbrÅ«kÅ¡niuoto ploto (KET 3 priedo 1.15. p.) ir partrenkė ten stovėjusiÄ pėsčiÄ jÄ J.

P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis N. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino, paaiÅ¡kino, kad bendras jo vairavimo stažas iki įvykio buvo metai ir keli mėnesiai, nes 2018 m. įgijo automobilio teises. Dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju-stažuotoju. Kaip vairuotojas-stažuotojas vienas važiuoti galėjo, bet nedidelius atstumus, be keleivių. Vienam leisdavo važiuoti iki serviso ir po KlaipėdÄ .

TÄ dienÄ reikėjo autobusÄ pristatyti į (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę, nes ten turėjo atvažiuoti vairuotojas, su tuo autobusu paimti žmones ir vežti į užsakymÄ . Ä®suko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Ten buvo toks ženklinimas, atskirtos juostos. Užvažiavo ant to ploto, kur automobiliams važiuoti negalima. Ä®važiavęs į (duomenys neskelbtini) teritorijÄ , sukosi į kairę. PosÅ«kio nerodė. Ä®važiavo į aikÅ¡telę, prie įėjimo į čiuožyklÄ , sukosi link žmonių į stovėjimo vietÄ ir net nepastebėjo iÅ¡ kur, tik iÅ¡girdo garsÄ , tarsi į Å¡oninį sparnÄ kažkas atsitrenkė.

Kad ten stovi pėsčioji nematė, gal dėl to kampo, t. y. staktos. Per veidrodėlį iÅ¡ karto pastebėjo, kad žmogus. Stabdė. Viskas gavosi tiesiog netikėtai, net neįsivaizdavo iÅ¡ kur. IÅ¡ karto iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso ir nuėjo pasižiÅ«rėti. Ties priekiniu ratu gulėjo moteris. Jos koja buvo prie priekinio rato. JÄ kliudė Å¡onu. Sukimosi kampas yra labai didelis, ne taip kaip su lengvÄ ja. Mano, kad buvo neatidus. Pripažįsta, kad sukdamas kirto kampÄ . Abejonių, kad jis kaltas dėl Å¡io eismo įvykio, nebuvo.

IÅ¡ nukentėjusiosios J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 11 val., keleiviniu mikroautobusu atvyko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Ä® KlaipėdÄ atvyko aplankyti dukters. Keleivinis mikroautobusas iÅ¡laipino prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kuri yra netoli „(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡laipino vietoje, kuri yra skirta autobusams sustoti. IÅ¡lipusi iÅ¡ mikroautobuso nuėjo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo link. Važiuojamojoje dalyje buvo saugumo salelė, t. y. laÅ¡o formos plotas iÅ¡dažytas baltos spalvos dažais. Perėjusi dalį važiuojamosios dalies pateko ant saugumo salelės ir sustojo. Sustojo, nes pamatė iÅ¡ deÅ¡inės atvažiuojantį didelį autobusÄ . Pradžioje nesuprato, kur važiuos autobusas, t. y. ar toliau važiuos tiesiai, ar suks į kairę link jos.

Po to, netikėtai pamatė, kaip autobusas pasuko į kairę link jos. IÅ¡vengti kontakto su autobusu nespėjo. Autobusas priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į jÄ ir ji nugriuvo. Pargriuvus ant asfalto, autobusas priekiniu kairiuoju ratu pervažiavo deÅ¡inės kojos pėdÄ . SÄ monės praradusi nebuvo. Suprato, kad patyrė rimtus sužalojimus, nes deÅ¡inės kojos pėda buvo be odos, sutraiÅ¡kyta, be pirÅ¡tų. Netrukus atvyko medikai ir nuvežė į ligoninę. Ligoninėje atliko operacijÄ , nes buvo nustatyti kaulų lūžiai (1 t., 30-32 b. l.).

IÅ¡ liudytojo K. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, ryte, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Atvažiavo į aikÅ¡telę, kuri yra prie „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, nuo (duomenys neskelbtini) g. Atvežė sÅ«nų, kuris turėjo iÅ¡vykti su ledo ritulio komanda į varžybas Rygoje.

Pastatęs savo automobilį tam skirtoje vietoje, nuėjo ant šaligatvio, esančio ties (duomenys neskelbtini) g., laukti atvykstančio autobuso. Šioje aikštelės dalyje yra vietos, skirtos autobusams sustoti. Autobusas, turėjęs paimti sūnų ir jo komandos draugus, vėlavo, todėl kažkas paskambinęs išsiaiškino, kad vairuotojas pramiegojo. Matė, kaip tamsiai mėlynos spalvos autobusas „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo į aikštelę, t. y. suko į dešinę, o po to, pasuko į kairę.

Susidarė įspÅ«dis, kad autobuso vairuotojas, prieÅ¡ atlikdamas manevrÄ Ä¯ kairę, Å¡iek tiek pristabdė, bet visiÅ¡kai sustojęs nebuvo. Tuo metu, kai autobusas suko į kairę, „(duomenys neskelbtini)“ link, nuo autobusų stovėjimo vietos ėjo moteris. Vėliau suprato, kad pėsčioji buvo kÄ tik iÅ¡lipusi iÅ¡ autobuso, atvykusio iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Autobusas sukdamas į kairę, priekine kairiÄ ja dalimi kliudė pėsčiÄ jÄ , kuri nuo kontakto buvo pargriauta ant važiuojamosios dalies.

Pargriuvus pėsčiajai, autobusas priekiniu kairiuoju ratu pervažiavo jos kojas. Pamatęs šį vaizdÄ apsisuko ir paragino Å¡alia buvusius vaikus taip pat atsitraukti ir nežiÅ«rėti į įvykio vietÄ . Girdėjo kaip pėsčioji po partrenkimo Å¡aukia, todėl suprato, kad ji gyva. Ä® įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai bei medikai (1 t., 88-91 b. l.). IÅ¡ 209 m. spalio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M.

S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 10.43 val., iš Klaipėdos OVS budėtojo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) sustojime autobusas pervažiavo moterį. Atvykus nustatyta, kad autobusas „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo N. T., sukdamas į kairę pusę, stovėjimo aikštelės kryptimi link autobusų sustojimo vietos, priekiniu kairės pusės ratu užvažiavo ant pėsčiosios J. P., kuri stovėjo ant važiuojamosios dalies.

J. P. pristatyta į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, kurioje J. P. diagnozuota: atviras kairės pusės rankos alkÅ«nkaulio lūžis, deÅ¡inės pėdos trauminė amputacija, daugybiniai deÅ¡inės pusės pėdos kaulų lūžimai (1 t., 1 b. l.). IÅ¡ 2019 m. spalio 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 23, Klaipėdoje. Leistinas greitis – 20 km/h; kelio danga – sausas asfaltas; oro sÄ lygos - giedra.

Autobusas “(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ant užbrūkšniuoto ploto, jo priekinė dalis nukreipta Taikos pr. link. Ties autobuso priekiniu kairiuoju kampu, 1,80 m atstumu nuo priekinio kairiojo rato ašies yra 0,80 x 0,65 m dydžio kraujo dėmė (1 t., 8-14 b. l.) Iš 2019 m. spalio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad autobusas “(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapgadintas (1 t., 15-19 b. l.).

IÅ¡ 2019 m. spalio 5 d. Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės specialisto M. R. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad autobuso „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. T., po eismo įvykio buvo blaivus (1 t., 23 b. l.). IÅ¡ 2020 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kaip 2019 m. spalio 5 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, autobusas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) partrenkė stovėjusiÄ pėsčiÄ jÄ J.

P. (1 t., 26-28 b. l.). Iš 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. nustatyti šie sužalojimai: atviras kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis lūžimas, dešinės pėdos traiškytinis sužalojimas su traumine pirštų distalinių galų amputacija, odos ir poodinio sluoksnio atskyrimas su minkštųjų audinių defektais. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. P. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 47-48 b. l.).

Iš 2020 m. vasario 6 d. Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: atviras skeveldrinis kairės alkūnės (alkūnkaulio alkūninės ataugos) lūžis, traiškytinis dešinės pėdos sužalojimas su visų pirštų amputacija, didele pėdos žaizda, odos ir paodžio atsluoksniavimu su minkštųjų audinių defektu. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1. ir punktu 7.2., J.

P. sužalojimai priskiriami prie sužalojimų, sukėlusių nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., 66-67 b. l.). IÅ¡ 2019 m. spalio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) darbo grafiko matyti, kad N. T. 2019 m. spalio 5 d. dirbo (1 t., 95 b. l.). Tuo bÅ«du kaltinamojo N. T. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamasis 2019 m. spalio 5 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, vairuodamas autobusÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ ties pastatu Nr. 23, nevažiavo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ignoruodamas kelio ženklinimÄ - iÅ¡tisinę horizontalaus kelio ženklinimo linijÄ (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, nevažiavo deÅ¡iniau nuo jos, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kitų eismo dalyvių neįspėjo kairės pusės posÅ«kių Å¡viesos signalais, užvažiavo ant užbrÅ«kÅ¡niuoto ploto (KET 3 priedo 1.15. p.) ir partrenkė ten stovėjusiÄ pėsčiÄ jÄ J.

P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo N. T. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo senelis P. T. teismui pateikė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį N. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant kaltinamÄ jį laiduotojai seneliui P. T.. PraÅ¡yme nurodyta, kad perdavus N. T. jo atsakomybei, planuoja jį įdarbinti savo Å«kyje valandiniam atlyginimui laidavimo terminui.

Tokiu bÅ«du bandomuoju laikotarpiu N. T. ne tik padėtų su Å«kio darbais, bet ir gautų už tai atlyginimÄ (jo skaičiavimais nuo 90 iki 110 Eur per mėn.), kurį kartu su juo pervestumėm nukentėjusiai, vertinant tai ne kaip žalos atlyginimÄ , bet kaip paramÄ nukentėjusiai. Tokiu bÅ«du jis dar geriau pajustų ir suprastų priežastinį ryšį tarp nusižengimo, kaltės ir atsakomybės, tuo pačiu asmeniÅ¡kai pasidėdamas prie nukentėjusios neigiamų padarinių sumažinimo. Teisiamojo posėdžio metu P. T. paaiÅ¡kino, kad praÅ¡ymÄ dėl laidavimo parašė, kadangi jo anÅ«kas yra dar labai jaunas, tÄ nusižengimÄ padarė netyčia, todėl norėtų, kad teismas neskirtų jam bausmės. Dabar jis jį įdarbino savo Å«kyje.

AnÅ«kas gyvena Klaipėdoje, o jo Å«kis už 50 km. AnÅ«kas labai gerai dirba, yra geras vaikinas, savo noru atlieka karinę tarnybÄ . Jis yra Å«kininkas, verčiasi gyvulininkyste. Nusikaltimų ir administracinių nusižengimų padaręs nėra, gyvena sÄ Å¾iningai. Su anÅ«ku bendrauja kasdien. Jo balsas jam įtakos turėtų. Jis jo klauso. Avarija įvyko, nes, galbÅ«t, anÅ«kas yra jaunas, per daug paskubėjo. Jam gaila ir nukentėjusiosios, bet niekas nėra apsaugotas nuo to, kas gali įvykti kelyje.

Jis jam aiÅ¡kina gyvenimo tiesÄ , kad reikia gyventi sÄ Å¾iningai. Jis labai paklusnus vaikas. Ä®siklauso į jo žodžius. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant Å¡iems pagrindams:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nuomone, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visuma.

Kaltinamasis N. T. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė neatsargų nusikaltimÄ , prisipažino nusikaltęs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, žada dalį savo pajamų pervesti nukentėjusiajai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu bÅ«du kaltinamasis N. T. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygoms.

N. T. atiduotinas pagal laidavimÄ minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato seneliui P. T., kuris teismo nuomone, yra vertas teismo pasitikėjimo ir turi neabejotinÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J. P. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000,00 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos priteisimo subsidiariai iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo N. T. (2 t., 17-27 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J.

P. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad reikalavimo atlyginti jai 50 000,00 Eur neturtinės ir 10 000,00 Eur turtinės žalos nekeičia, pasilieka prie tokio reikalavimo. Nors minėtame civiliniame ieškinyje nėra išskirtos turtinės žalos sudedamosios dalys, tačiau iš civilinio ieškinio ir jo priedų bei civilinio atsakovo rašto matyti, kad reikalavimas priteisti 10 000,00 Eur turtinės žalos susideda iš: 28 Eur dėl medicininių priemonių ir 1 046,63 Eur dėl transporto išlaidų (dėl šių bendrų 1 074,63,59 Eur išlaidų ginčo nėra, su šiuo reikalavimu civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutinka (2 t., 28 b. l.)), 415 Eur dėl įsigytų individualių vidpadžių (pateikti įsigijimo dokumentai), 1 510,37 Eur dėl kitų (maisto, buto nuomos, ramentų, traumatologo konsultacijų) išlaidų (šias išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti), 7 000 Eur dėl individualių vidpadžių įsigijimo ateityje per 14 metų.

Dėl turtinės žalos nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad draudimas sutinka apmokėti tik 1 074,63 Eur, tai tiek buvo iÅ¡leista transportavimui iÅ¡ Lietuvos į LatvijÄ . Å ita suma įeina į 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimo sumÄ . Draudimas kol kas nieko nėra sumokėjęs. Buvo iÅ¡kviesta katastrofų centro greitoji pagalba iÅ¡ Latvijos su dviem chirurgais, reanimatologu, tai kainavo virÅ¡ 1 000 Eur. Ji sumokėjo. Draudimui pateikta visa Å¡ita medžiaga. Čekių pristatyti negalėjo, kadangi tada apie čekius niekas negalvojo.

Vidpadžiai, kurie yra reikalingi, kainuoja įvairiai, dabar, kuriuos pagamino, kainavo 70 Eur, kitÄ kartÄ sumokėjo jau 120 Eur. Jų turėtų pakakti 1-2 metams. Pragyvenimui iÅ¡leido 2 000 Eur. Jai reikėjo ypatingo maisto, kad atstatytų kraujÄ ir visÄ kitÄ . Taip pat mokėjo už dukros nuomÄ , kadangi jai reikėdavo kažkur nakvoti, kol jÄ slaugė. Už ramentus sumokėjo 35 Eur už vienus, 35 Eur už kitus. Reikalingi tvarsčiai kiekvienÄ mėnesį. Čekiais negalėjo padengti perriÅ¡imo procedÅ«rų, kurios buvo atliekamos kasdienÄ .

Ligoninėje tai apmokėjo draudimas, bet vėliau, atvažiavus į LiepojÄ , perriÅ¡imus atlikdavo medicinos sesuo, kadangi pati to daryti negalėjo. Sakė, kad už pinigus – bus, o be pinigų teks laukti. Ji turėjo mokėti, nes laukti negalėjo. Mokėjo po 20 Eur žmogui, kuris ateidavo kas antrÄ dienÄ ir pertvarstydavo. Vėliau iÅ¡moko pati. Lankėsi pas traumatologus, kurių viena konsultacija kainavo 35 Eur. Labai daug pinigų ji iÅ¡leis reabilitacijai. Su kaltinamuoju viskas gerai. Jis per dukrÄ jos atsiprašė, norėjo atvažiuoti į RygÄ , bet ji buvo tiek „prifarÅ¡iruota“ vaistų, kad buvo tarsi migloje.

Nenorėjo su niekuo bendrauti, tik verkė. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais, kad ji patyrė 1 074,63 Eur gydymo ir transportavimo iÅ¡laidų, su kuriomis civilis atsakovas sutinka, 415 Eur iÅ¡laidų dėl įsigytų individualių vidpadžių (tai patvirtina pateikti dokumentai) ir 1 510,37 Eur iÅ¡laidų, susijusių su reabilitacija ir jos dukters atlikta priežiÅ«ra, nors minėtoms iÅ¡laidoms nukentėjusioji nepateikė dokumentų, tačiau teismui nekyla abejonių, jog Å¡ias iÅ¡laidas nukentėjusioji faktiÅ¡kai patyrė, o jų dydis atitinka gyvenimiÅ¡kÄ praktikÄ .

Taigi nukentėjusiajai priteistina 3 000,00 Eur turtinė žala dėl jau patirtų iÅ¡laidų. Tuo tarpu teismas nemato pakankamo pagrindo tenkinti civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 7 000 Eur, susijusių su vidpadžių pirkimu ateityje per 14 metų laikotarpį. BÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia Å¡ie kriterijai: reali bÅ«simos žalos (su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusių iÅ¡laidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiÅ«ros paslaugos yra bÅ«tinos, siekiant paÅ¡alinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grÄ Å¾inti nukentėjusio asmens sveikatÄ Ä¯ padėtį, buvusiÄ iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti bÅ«tinų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 16 punktas).

Priteisiant bÅ«simos turtinės žalos atlyginimÄ , žalÄ patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo iÅ¡laidų pagrįstumÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad gydymo iÅ¡laidų bÅ«tinumas yra akivaizdus, kad iÅ¡laidos susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, kad ateityje bÅ«simos iÅ¡laidos yra realios. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų teismas sprendžia, kad tikslus vidpadžių naudojimo laikas ir naujų vidpačių įsigijimo periodiÅ¡kumas nėra aiÅ¡kus, taip pat nėra aiÅ¡ki galutinė situacija su kojos iÅ¡gijimu, tai paaiÅ¡kės po dvejų metų, pačių vidpadžių kainos skiriasi, todėl, teismo nuomone, konstatuoti, kad praÅ¡oma priteisti bÅ«sima 7 000,00 Eur suma yra pagrįsta, nėra pagrindo.

Kita vertus, teismas pažymi, kad, atsiradus naujų (papildomų) iÅ¡laidų, priežastiniu ryÅ¡iu susijusių su nagrinėjamoje byloje padaryta nukentėjusiosios trauma, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismÄ dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pateikus įrodymus dėl atsiradusių papildomų iÅ¡laidų. Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad Klaipėdoje buvo dvi narkozės, įmontuota ranka, taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl kojos amputacijos.

Buvo pasiÅ«lyta amputuoti kojÄ , kadangi tai, bÅ«tų buvęs lengvesnis variantas, bet pasirodo, kad amputacija bÅ«tų atlikta 10 cm žemiau kelio, o blauzda tai sveika. (duomenys neskelbtini) mikrochirurgijos centre sutiko gelbėti kojÄ ir tÄ vietÄ rekonstruoti tik todėl, kad neturėjo jokių gretutinių ligų ir dar buvo 65 metų amžiaus. VisÄ mėnesį negalėjo pakilti iÅ¡ lovos, kadangi nugaroje buvo kateteriai, paimtas raumuo, „sulipdyta“, Å¡eÅ¡ios-septynios narkozės ir operacijos, Å¡launis nuvaryta ir kelis kartus lipdyta oda, kitaip sakant, buvo pati sau donoras.

Gydytojai sakė, kad operacija pavyko labai gerai, bet kojos vizualinis vaizdas klaikus. Dabar ta oda atsigauna, bet ji liks kitokia, t. y. Å¡viesi, permatoma. Randų nėra, tik tokios baltos juostos per visÄ Å¡launį. Didžiausias skausmas bÅ«davo perriÅ¡ant kojÄ . Kartais jis bÅ«davo jaučiamas ir iÅ¡gėrus nuskausminamųjų. Po įvykio jÄ kankina koÅ¡marai. Tada geria vaistus. IÅ¡ karto po įvykio bÅ«davo labai daug kartų, kai palatoje naktį atsibusdavo rėkdama. Žinoma, bando gyventi su ta pėda, kokia jau ji yra, kadangi nieko nepakeisi.

SiÅ«loma dar viena operacija, t. y. bÅ«tų galima paimti odÄ iÅ¡ sveikos pėdos ir bandyti lipdyti ten, kur probleminė vieta, nes ta oda, kuri paimta nuo Å¡launies, yra labai plona. Jos koja tarsi permatoma, niekam negali rodyti. Turi daug nuotraukų kaip viskas vyko ir atrodė. Baisiausia buvo pakilti iÅ¡ patalo ir nueiti du metrus iki tualeto palatoje, kurių ji du mėnesius niekaip neįveikė. Daug kartų buvo perpilamas kraujas, iÅ¡ donoro kraujo paimtas baltymas albuminas. Ji buvo sportuojantis žmogus, plaukiojo, lankė treniruoklių sales ir staiga viskas baigėsi.

Mėgo plaukioti, todėl dabar jaučia didelį skausmÄ , kad to nebegali. Pasijuto bejėgė, viskÄ buvo labai sunku iÅ¡gyventi psichologiÅ¡kai, bet jai padėjo dukra, kuri dėl to metė darbÄ . Kadangi dukra yra iÅ¡ Druskininkų, ieÅ¡kojo kuo pigesnės nakvynės ir visas dienas buvo su ja. Ji jÄ tvarstė, gelbėjo, padėjo įveikti tuos metrus iki tualeto. KeletÄ kartų tualete liko be sÄ monės, kadangi nueiti kažkaip sugebėjo, o atgal negrįžo. Galima sakyti, kad buvo pragare. Dabar jos pėdoje nėra nervų, tik kažkiek sutvarkyta kraujotaka.

Kadangi nėra nervų, tai ji yra visiÅ¡kai nejautri. Eidama kartais pameta batÄ , jei jis nėra pritvirtintas. Gali vaikščioti lygiu pavirÅ¡iumi, su pertraukomis, su pasėdėjimais, negali eiti per smėlį. VisÄ laikÄ reikia galvoti, kad eina, nes ten nėra nervų. Stato kojÄ nuo kulno į pirÅ¡tus, o pirÅ¡tų nėra, kadangi pirÅ¡tų nėra, žingsnis neužsibaigia. BÅ«na, kad už ko nors užkliÅ«va, tikrai nemaloni situacija. PėdÄ neskauda, bet ji „susikausto“ ir paėjus kokius 200 metrų, visada turi pakilnoti kojÄ , kad ji iÅ¡sijudintų.

Dabar labai reikalinga reabilitacija. Kol kas (duomenys neskelbtini) ligoninėje reabilitacija skiriama, bet tolimesniam etapui ji taip pat bus reikalinga, kadangi reikia kažkaip atsigauti, kad drÄ siau vaikščiotų. Kol kas koja slydinėja, audiniai priauginti ir, kai deda kojÄ , ji jaučiasi tarsi ant slidės, nors daktarai sako, kad vėliau turėtų bÅ«ti tvirčiau. Dar reikia iÅ¡imti geležis iÅ¡ rankos. Ranka taip pat buvo sužalota įvykio metu, t. y. laužta ir sutrupinta. Po įvykio nebegali lankyti baseino, kuris labai padėtų.

Nebegali aktyviai dirbti. Geria vaistus, kurie gerina kraujotakÄ . Baisiausia trauma yra darbas. Jos laukia mokiniai, jų tėvai ir ji vis dar bijo pasakyti, kad negrįš į tas pareigas. Jos specialybė – specialusis pedagogas-logopedas. Dirbo su sunkaus protinio atsilikimo vaikais. Dabar to darbo dirbti nebegalės, kadangi dirbant su vaikais, kuriems yra epilepsija, hiperaktyvumas ar autizmas, reikia labai greitai reaguoti. Su koja, kol kas, viskas eina geryn. Kitas variantas – amputacija. Ar viskas susitvarkys, turėtų paaiÅ¡kėti po dvejų metų.

Ä®vykio metu viskas buvo nuplėšta iki čiurnos ir liko plikas pėdos skeletas. Gydytojas pasakė, kad kiek ji įdės pastangų ir reabilitacijos, tokiÄ pėdÄ ir turės. Tikisi, kad galės plaukioti. Pasidomėjo, kad yra tokia kojinė, su kuria galima plaukioti. Tai ji bandys su ta kojine, kad netraumuotų žmonių su tokia savo pėda. Asmens teisė į sveikatÄ yra viena iÅ¡ svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kuriÄ pažeidus ji ne visada gali bÅ«ti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grÄ Å¾inti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiÅ«ra susijusiomis paslaugomis, kurios yra bÅ«tinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrÄ Å¾inti sveikatÄ , buvusiÄ iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrÄ jį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktÄ ).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Pagal teismų praktikÄ neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi bÅ«ti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11 584,80 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1 448,10 Eur (5000 Lt) – krÅ«tinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krÅ«tinės sumuÅ¡imai), 2K-68/2008 (11 584,80 Eur (40 000 Lt) - deÅ¡inio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, Å¡launikaulio galvutės iÅ¡nirimas, deÅ¡inio raktikaulio iÅ¡nirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiÅ¡kai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji iÅ¡gyvena ir dėl iÅ¡liekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1 158,48 Eur (4000 Lt) – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyÅ¡imas), 2K-382/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – krÅ«tininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – stuburo slankstelio iÅ¡nirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 23 16,96 Eur (8 000 Lt) – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1 448,10 Eur (5 000 Lt) – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokÅ¡tele ir varžtais), 2K-64/2009 (3 396,20 Eur (11 726,40 Lt) - sumuÅ¡ta deÅ¡inė blauzda, atlūžo blauzdikaulio iÅ¡orinis gumburas, plyÅ¡o kairio kelio iÅ¡orinis meniskas), 2K-111/2009 (2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumuÅ¡imas bei patempimas; 2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2 816,96 (9 726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, deÅ¡inėje krÅ«tyje, pilvo sienoje, kojose, pakauÅ¡io sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimas krÅ«tinės lÄ stoje, deÅ¡inės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl deÅ¡inės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios bÅ«klės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1 158,48 Eur (4000 Lt) - muÅ¡tinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumuÅ¡imai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio Å¡akos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (5 792,40 Eur (20000 Lt) - muÅ¡tinė-plėštinė žaizda apatinėje lÅ«pos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio kraÅ¡to skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiÅ«ta lÅ«pos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 2K-288/2010 (3396,08 Eur (11726,40 Lt) - muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-252-677/2015 (3475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir pavirÅ¡inės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei deÅ¡inės Å¡launies ir kelio sumuÅ¡imas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-35-895/2017 (1500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje deÅ¡inėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1600 Eur - krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kairės pusės 11-o Å¡onkaulio lūžiu, kairio plaučio sumuÅ¡imu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); 1 300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inės ausies srityje, deÅ¡inio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo)); 2K-211-895/2018 (2896,20 Eur - pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai veide, krÅ«tinės lÄ stoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkÅ«nkaulio kÅ«no lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir rieÅ¡o sÄ narių kontaktÅ«ros).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. P. nustatyti šie sužalojimai: atviras kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis lūžimas, dešinės pėdos traiškytinis sužalojimas su traumine pirštų distalinių galų amputacija, odos ir poodinio sluoksnio atskyrimas su minkštųjų audinių defektais. Papildomoje 2020 m. vasario 6 d. Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J.

P. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: atviras skeveldrinis kairės alkÅ«nės (alkÅ«nkaulio alkÅ«ninės ataugos) lūžis, traiÅ¡kytinis deÅ¡inės pėdos sužalojimas su visų pirÅ¡tų amputacija, didele pėdos žaizda, odos ir paodžio atsluoksniavimu su minkÅ¡tųjų audinių defektu. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1. ir punktu 7.2., J. P. sužalojimai priskiriami prie sužalojimų sukėlusių nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be jau iÅ¡dėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikÅ¡mingų aplinkybių, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji J.

P. patyrė ne tik ilgalaikį skausmÄ dėl fizinių sužalojimų ir gydymo, tačiau ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – ji jaučia sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai jÄ slegia ir kelia nerimÄ galimos sužalojimų pasekmės ateityje (pėdos amputavimas), įvertintina ir tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, prieÅ¡ingai, nustatyta, kad N. T. padarė neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo - tamsiu paros metu, keturių eismo juostų kelyje su žaliÄ ja skiriamÄ ja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį ir nesunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , Å¡is eismo įvykis, kurį padarė N. T., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus bei Å¡ių principų pritaikymÄ konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ , bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atlygintinas nukentėjusiosios J.

P. patirtos neturtinės žalos dydis yra 14 000 Eur. Kadangi atlygintinas turtinės ir neturtinės žalos dydis nevirÅ¡ija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui), Å¡ios sumos priteistinos tik iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „Lietuvos draudimas“.

Dėl proceso iÅ¡laidų Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, į tai, kad kaltinamasis mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, nedirba, teismo nuomone, prašomos priteisti 1 700,00 Eur patirtų atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, juolab, kad atstovas ikiteisminio tyrimo metu du kartus (2019 m. spalio 31 d.

– 13 min., 2020 m. vasario 24 d. – 18 min.) susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, surašė civilinį ieÅ¡kinį ir du kartus dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose (2020 m. gegužės 27 d. – 24 min., 2020 m. liepos 29 d. – apie 2 val.) be to, atstovo valandinis įkainis virÅ¡ija nustatytus koeficientus, nurodytus Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Taigi praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti suma mažinama iki 800 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: N. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. Perduoti N. T. laiduotojo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti P. T., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti N. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, N. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per du mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ UAB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai J. P. 3 000,00 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) turtinės žalos ir 14 000 Eur (keturiolika tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ N. T. nukentėjusiajai J. P. 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. N. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Gintaras Stonkus