Legislator Case Law & Legislation
f5841518-97bb-49ea-923d-06b1388b1ecb AI generated

f5841518-97bb-49ea-923d-06b1388b1ecb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f5841518-97bb-49ea-923d-06b1388b1ecb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7761-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01622-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo irn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas J.

Legislator headnote

AI generated

f5841518-97bb-49ea-923d-06b1388b1ecb · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7761-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01622-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo irn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas J.

B. su skundu (b. l–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpyje nuo 2013-10-30 iki 2014-01-22, bei nuo 2015-01-20 iki 2015-02-20 buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis ir žiauriomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo drabužių pakabų, spintelių susidėti kosmetikai, asmeniniams daiktams, drabužiams, drabužiai buvo laikomi kelioniniuose krepÅ¡iuose.

Kamerose buvo labai drėgna, pelydavo sienos, nuo lubų byrėdavo tinkas, kai kuriose kamerose nebÅ«davo lango, arba stiklų langinėse, todėl bÅ«davo labai Å¡alta, o visa tai labai atsiliepė pareiÅ¡kėjo sveikatai. Kamerose buvo pasiÅ¡lykÅ¡tėjimÄ keliančių ir ligas platinančių tarakonų, neveikė jose įrengta ventiliacija, buvo netinkamas apÅ¡vietimas. Kameros buvo perpildytos, jose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 m2.Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelius nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, regėjimas, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. 8–13).

Nurodo, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ , bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Visose kamerose yra įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Mano, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).             Šioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas J. B. 2013-10-30 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-31 perkeltas į kamerÄ Nr. 373, kurios plotas 7,25 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2013-11-01 iki 2013-11-04 kameroje Nr. 373, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-11-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 285, kurios plotas 7,08 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-11-13 atvyko iÅ¡ Å venčionių areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-11-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 345, kurios plotas 7,95 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-11-15 iki 2013-11-20 kameroje Nr. 345, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-11-21 perkeltas į kamerÄ Nr. 293, kurios plotas 8,20 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-11-22 iki 2013-11-24 kameroje Nr. 293, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-11-25 kameroje Nr. 293, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-11-26 iki 2013-12-02 kameroje Nr. 293, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-03 iki 2013-12-04 kameroje Nr. 293, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-12-05 kameroje Nr. 293, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-06 iki 2013-12-08 kameroje Nr. 293, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-12-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 306, kurios plotas 8,09 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-12-10 iki 2013-12-16 kameroje Nr. 306, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-12-17 kameroje Nr. 306, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-12-23 atvyko iÅ¡ Å venčionių areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas 7,42 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-12-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 331, kurios plotas 7,21 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-12-25 iki 2014-01-16 kameroje Nr. 331, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-01-17 kameroje Nr. 331, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-18 iki 2014-01-24 kameroje Nr. 331, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-10-22 atvyko i LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-10-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 256, kurios plotas 23,32 m2, kurioje buvo 8 asmenys; nuo 2014-10-24 iki 2014-10-29 kameroje Nr. 256, kurioje buvo 7 asmenys; 2014-10-30 kameroje Nr. 256, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-01-23 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 399, kurios plotas 31,61 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-01-25 iki 2015-01-27 kameroje Nr. 399, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-04 atvyko iÅ¡ Å venčionių areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas 7,49 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 360, kurios plotas 6,59 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-02-06 iki 2015-02-10 kameroje Nr. 360, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-18 atvyko iÅ¡ Å venčionių areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas 7,48 m2, kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas 29,44 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-19 kameroje Nr. 387, kurioje buvo 1 asmuo.             Taigi pareiÅ¡kėjas nuo 2013-10-30 iki 2015-02-19 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 95 dienas.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas 24 dienas. Vadinasi, 71 dienÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelius nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, regėjimas, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 71 dienÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo teiginius dėl pablogėjusios sveikatos, regėjimo, teismas Å¡iuo atveju vertina kritiÅ¡kai, kadangi jie nepagrįsti byloje esančiais raÅ¡ytiniai įrodymais.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo drabužių pakabų, nebuvo spintelių susidėti kosmetikai, asmeniniams daiktams, drabužiams, drabužiai buvo laikomi kelioniniuose krepšiuose. Atsakovės atstovas nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti, tačiau neneigia, kad dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K tam tikrais laikotarpiais, buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamÄ jį plota, su dar dviem, trim asmenimis, kamerų plotas taip pat buvo pakankamai mažas, todėl galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ne visada užtekdavo jam priklausančio inventoriaus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ir į tai, kad atsakovas neginčija to fakto, kad kamerose ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomo inventoriaus, Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys vertintinas jo naudai.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo labai drėgna, pelydavo sienos, nuo lubų byrėdavo tinkas, kai kuriose kamerose nebÅ«davo lango, arba stiklų langinėse, todėl bÅ«davo labai Å¡alta, o visa tai labai atsiliepė pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Neveikė kamerose įrengta ventiliacija, buvo netinkamas apÅ¡vietimas.IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-25 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-866 matyti, kad atlikus operatyviÄ jÄ kontrolę, kameroje Nr. 104, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2013-10-30, pažeidimų nenustatyta, kameroje yra langai, patalpa vėdinama natÅ«raliai per langÄ , kameroje patikrinimo metu buvo vizualiai Å¡varu. ApÅ¡vietimas kameroje Nr. 104 buvo 221 lx ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatytus reikalavimus (b. l. 24, 25).

IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-18 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-1677 matyti, kad atlikus operatyviÄ jÄ kontrolę kameroje Nr. 104, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2013-10-30, kameroje Nr. 123, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2013-12-23, pažeidimų nenustatyta, kamerose yra langai, patalpos vėdinamos natÅ«raliai per langus. ApÅ¡vietimas kameroje Nr. 104 buvo 249 lx, kameroje Nr. 123 – 305 lx, ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatytus reikalavimus. Oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 104 buvo 18,00C, santykinė oro drėgmė – 60 proc., kameroje Nr. 123 buvo 18,10C , santykinė oro drėgmė – 47 proc. (b. l. 26–28).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-05 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-1363 matyti, kad kameroje Nr. 373, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-10-31 iki 2013-11-04, pažeidimų nenustatyta, kameroje yra langai, patalpos vėdinamos natūralia per langus, kameroje buvo vizualiai švaru. Dirbtinis dieninis apšvietimas kameroje Nr. 373 buvo 303 lx, oro temperatūra – 18,80C, santykinė oro drėgmė – 40 proc. (b. l. 36–38). Taigi, kaip matyti iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas patikrinimus, pažeidimų nenustatė.

Teismas taip pat pažymi, kad ne visi atsakovės atstovo pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai Å¡ioje byloje buvo vertinami, nes dauguma Å¡ių aktų neaktualÅ«s Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui, kadangi patikrinimai buvo atlikti ne tuo ir net ne artimiausiu metu, kuomet pareiÅ¡kėjas buvo laikomas atitinkamose kamerose, arba ne tose kamerose, kuriose jis buvo laikomas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų Å¡io atveju nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl drėgmės, pelėsio, byrančio tinko, netinkamos temperatÅ«ros atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kas kamerose buvo pasiÅ¡lykÅ¡tėjimÄ keliančių ir ligas platinančių tarakonų.

Atsakovės atstovas nurodo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ , bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Pagrįsdamas savo teiginius atsakovės atstovas prie atsiliepimo pridėjo 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ su UAB „Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“ Nr. 102 (b. l. 71–74), dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo 2012 metams (Å¡i sutartis 2012-01-03 „Šalių susitarimu“ Nr. 1 buvo pratęsta nuo 2013-01-03 iki 2014-01-03 (b. l. 76). Å ios sutarties pagrindu UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (kuri nuo 2012-05-18 pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „Kenkėjų kontrolės tarnybÄ â€œ (b. l.

75) įsipareigojo vienÄ kartÄ per mėnesį atlikti sandėlių, virtuvės, pirties ir miegamųjų patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbus. Su UAB „Dezinfa“ LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-30 sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 77–79). Å ios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“, be kita ko, įsipareigojo du kartus per mėnesį atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimÄ . IÅ¡ auščiau aptartų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, parazitų nenustatė.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl kamerose buvusių tarakonų atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 411 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 411 Eur.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo J.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 411 Eur (keturis Å¡imtus vienuolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                               Violeta Petkevičienė