f583fa25-f605-4dab-bc5e-5dfdcaa6f217 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                                                                                  Civilinė byla Nr.2-124-896/2012(Proceso Nr. 2-28-3-04828-2011-1)                                                                         Kategorija 24.2.; 30.3; 30.6; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 116.1.MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 2 d.Marijampolė              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovei M.

M., jos atstovei adv. S.Staniukynienei, atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovui V.Andruliui, trečiojo asmens UAB „Marijampolės butų Å«kis“ atstovei R.PaÅ¡kauskaitei, tretiesiems asmenims G. M., A. M., I. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims UAB „Marijampolės butų Å«kis“, G. M., A. M., I. M. dėl pažeistų teisių gynimo, Nustatė:             IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad M.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę privatizuoti dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, pažymėtu R-48, 7,28 kv.m. ir įstiklinta veranda 3,66 kv.m., kurio bendras plotas 54,73 kv.m., unikalus Nr. 18/993-0023-01-7:0050, esantį Kauno g. 39-48, Marijampolė, Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ registro Nr. 70/48288 Marijampolės miesto savivaldybės vardu, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .IeÅ¡kovė M. M. paaiÅ¡kino, kad dirbo Marijampolės valstybiniame verpimo fabrike. Fabrikas jai skyrė butÄ . 1993 m. buvo butų privatizacija.

Ji tais metais fabrike parašė pareiÅ¡kimÄ , kad nori iÅ¡pirkti butÄ , esantį Kauno g. 39-48. Su vyru parašė susitarimÄ , kad butas bus perkamas jos vardu. Pas notarÄ su tokiu pareiÅ¡kimu nenuėjo. Darbe buvo susirinkimas. Ten paaiÅ¡kino, kad reikia atlikti buto inventorizacijÄ . PraÅ¡ymÄ tuo metu ji jau buvo paraÅ¡iusi. Inventorizacija buvo atlikta 1994-01-13. Gavusi techninės apskaitos bylÄ , ji nuėjo į butų Å«kio tarnybÄ . Ten inventorizacijos bylÄ padavė. Jai pasakė, kad viskÄ sutvarkys ir jÄ pakvies susipažinti su paskaičiavimu.

Po kelių mėnesių ji gavo praneÅ¡imÄ , kad ateitų susipažinti su paskaičiavimo aktu. Ji nuėjo ir susipažino. JÄ tenkino buto kaina. Ji pasirašė įkainojimo aktÄ . VienÄ akto egzempliorių padavė jai, o kitÄ pasiliko. Kad aktas nepasiraÅ¡ytas, ji nepastebėjo. Jai pasakė, kad informuos ir pasikvies kai baigs tvarkyti dokumentus. Ji dar keletÄ kartų buvo nuėjusi į butų Å«kio tarnybÄ , bet jai pasakė, kad ji nevaikščiotų ir netrukdytų, jai praneÅ¡, kai reikės atvykti.

Taip jokio praneÅ¡imo ir nesulaukė. Apie tai, kad negalės privatizuoti buto, ji sužinojo 2002 m., kai su ja buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Ji bute ir Å¡iuo metu gyvena (b.l. 74-75).              Atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovas V.Andrulis paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tikrai rašė praÅ¡ymÄ privatizuoti ginčo butÄ . Taip pat turėjo bÅ«ti raÅ¡ytas ir susitarimas tarp Å¡eimos narių, kieno vardu bus privatizuotas butas.

Jis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtintas. IeÅ¡kovė yra pateikusi tik buto įkainojimo aktÄ . Jis neturi jokios juridinės reikÅ¡mės, nes yra nepasiraÅ¡ytas. IeÅ¡kovė neįvardijo kam pateikė praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ . Tuo metu privatizavimÄ vykdė Valstybinė butų Å«kio remonto valdyba, todėl kyla klausimas kodėl ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ rašė fabrike. Buto privatizavimas galėjo bÅ«ti atliekamas tik esant privatizavimo komisijos sutikimui. Tokio sutikimo byloje nėra. Neprivatizuoti butai buvo aktu perduoti iÅ¡ Valstybinės butų Å«kio remonto valdybos Marijampolės savivaldybei, tačiau savivaldybėje jokių dokumentų apie ginčo butÄ nėra.

Ä®kainojimo aktai buvo raÅ¡omi ne ranka, o spausdinami (b.l. 75).             Trečiojo asmens UAB „Marijampolės butų Å«kio atstovė“ R.PaÅ¡kauskaitė paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nėra pateiktas susitarimas kieno vardu bus privatizuotas butas, nėra pateikta Å¡eimos sudėtis, o taip pat pareiÅ¡kimas privatizuoti butÄ . IeÅ¡kovė nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos, todėl neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butÄ . Marijampolės valstybinis verpimo fabrikas 1993-12-31 priėmimo – perdavimo aktu perdavė Valstybinei butų Å«kio remonto valdybai 55 butų gyvenamÄ jį namÄ .

Privatizavimas iki 1993 m. gruodžio mėn. negalėjo vykti. Buvo vedamas gyventojų, norinčių privatizuoti butus, registracijos žurnalas, jis buvo vedamas nuo 1990-01-24 iki 1997-06-02 (b.l. 75-76).             Tretysis asmuo G. M. su ieÅ¡kiniu sutinka. Jis paaiÅ¡kino, kad butÄ gavo 1992 m. Fabrike 1993 m. buvo susirinkimas, kurio metu jiems pasakė, kad norint privatizuoti butÄ reikia raÅ¡yti praÅ¡ymÄ . 1993 m. gruodžio mėn. jie parašė praÅ¡ymÄ , kad butÄ privatizuos žmonos vardu.

Butų remonto valdybos darbuotojai žmonai paaiškino, kad praneš, kai bus sutvarkyti visi reikalingi dokumentai. Jie laukė. Žmona kelis kartus buvo nuėjusi pasiteirauti, bet jai liepė nevaikščioti ir netrukdyti, sakė, kad pakvies, kai reikės (b.l. 76).             Tretieji asmenys A. M. ir I. M. su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad tuo metu jie buvo maži vaikai ir nieko nežino (b.l. 76).Ieškinys tenkintinas.Nustatyta, kad G. M. ir M. K. susituokė 1985-02-09 (b.l. 5). A.

M. gimė 1985-07-04, tėvai G. M. ir M. M. (b.l. 6). I. M. gimė 1990-04-27, tėvai G. M. ir M. M. (b.l. 7). Degučių seniÅ«nijos pažymos patvirtina, kad M. M. ir G. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo 1994-01-21 adresu Kauno g. 39-48, Marijampolė (b.l. 8), A. M. ten pat 2001-07-12, I. M. ten pat 2006-08-24 (b.l. 10-11). IÅ¡ AB „Vernitas“ raÅ¡to matyti, jog 1994 m. namas, esantis Kauno g. 39, buvo perduotas į Marijampolės m. sav. balansÄ (butų Å«kiui), kuri ir vykdė privatizavimÄ (b.l. 12). IÅ¡ Marijampolės valstybinio verpimo fabriko profsÄ jungos komiteto posėdžio protokolo Nr. 47 matyti, kad buvo nuspręsta pirmumo tvarka 2 kambarių butÄ skirti M.

M. (b.l. 13). Gyvenamosios patalpos orderis Nr. XI-19 patvirtina, kad vadovaujantis 1992-11-11 potvarkiu Nr. 740 M. M. su šeima suteikta teisė apsigyventi bute, esančiame Kauno g. 39-48, Marijampolėje (b.l. 14). Tarp M. M. ir Valstybinės butų ūkio remonto įmonės 1994-02-23 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis (b.l. 15-16). Buto techninės apskaitos byla, sudaryta 1993-12-01, patvirtina buto, esančio Marijampolėje, Kauno g. 39-48, technines charakteristikas (b.l. 17-22).

IÅ¡ įkainojimo akto matyti, kad Valstybinė butų Å«kio remonto įmonė iÅ¡davė M. M. aktÄ , kur paskaičiuota parduodamo buto, esančio Kauno g. 39-48, Marijampolėje kaina (b.l. 23). IÅ¡ Marijampolės rajono savivaldybės 2011-10-24 raÅ¡to matyti, kad dėl buto, esančio Marijampolėje, Kauno g. 39-48, privatizavimo niekas nesikreipė ir jokių dokumentų nepateikė. (b.l. 24). IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ pažymėjimo matyti, kad butas, esantis Kauno g. 39-48, Marijampolėje, yra Marijampolės miesto savivaldybės nuosavybė (b.l. 25).

Iš UAB „Marijampolės butų ūkis“ rašto matyti, kad visi dokumentai, susiję su Kauno g. 39, Marijampolėje ir kitų bendrovės administruojamų namų butų privatizavimu, yra perduoti Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento Turto valdymo sk. (b.l. 26). Tarp Marijampolės savivaldybės ir M. M. 2002-10-24 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l. 27-28). VĮ „Registrų centras“ raštai patvirtina, kad G. M., M. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 29-30).

UAB „Marijampolės butų Å«kis“ 2011-09-14 pažyma patvirtina, kad M. M. nuomos mokestį už butÄ , esantį Kauno g. 39-48, Marijampolė, sumokėjo iki 2011-08-01 (b.l. 31). Marijampolės daugiabučio namo bendrijos „Mauras“ pažyma patvirtina, kad M. M. deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvena su G. M., A. M. ir I. M. adresu Kauno g. 39-48, Marijampolė. Ä®siskolinimų už komunalines paslaugas neturi (b.l. 32). Medicininis pažymėjimas patvirtina, kad A. M. serga alergine bronchine astma, turėjo neįgalumÄ iÅ¡ vaikystės, buvo reikalingas pastovus gydymas ir priežiÅ«ra (b.l. 57).

Invalido pažymėjimas, iÅ¡duotas 1994-03-03 patvirtina, kad A. M. buvo nustatytas invalidumas (b.l. 61). Dėl ieÅ¡kinio senatiesAtsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 44-46) praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, kad ieÅ¡kovė teigia, jog į Marijampolės valstybinė verpimo fabrikÄ kreipėsi 1993 m. gruodžio mėn., taip pat dėl Å¡io klausimo kelis kartus buvo nuėjusi ir į Valstybinę butų Å«kio remonto ir eksploatavimo įmonę pasiteirauti, todėl žinojo ar turėjo žinoti apie tai, kad teisė privatizuoti ginčo objektÄ pažeista ir nuo tos dienos prasidėjo tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 84 str. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pasibaigė 1996 m.

Todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 10 str., Civilinio kodekso 1,126 str. praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Spręsdamas praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio turi nustatyti:

1) kokios trukmės yra ieškinio senaties terminas;

2) kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga;

3) ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta;

4) jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (LAT 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008). Teismas atmeta atsakovo argumentÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (b.l.

2) nurodo, kad apie tai, jog negalima įforminti buto pirkimo sužinojo tik 2002-10-24, kai su ja buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo, specialių žinių. Kaip teigia pati ieÅ¡kovė, ji keletÄ kartų ėjo į Valstybinę butų Å«kio remonto ir eksploatavimo įmonę pasiteirauti apie buto privatizavimo procesÄ , tačiau jai pasakė, kad netrukdytų ir ji bus pakviesta, kai visi dokumentai bus sutvarkyti. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, jog jos teisės bus realizuotos.

Be to, atsižvelgia į tÄ aplinkybę, kad Valstybinė butų Å«kio remonto ir eksploatavimo įmonė nepranešė ieÅ¡kovei, kad ji neteko teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti buto. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės argumentas, kad tik tuo momentu, kai su ja buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, ji suprato apie savo teisės pažeidimÄ , pagrįstas. Todėl ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda 2002-10-24. Atsakovė ieÅ¡kinį teismui pateikė 2011-11-22. Atsižvelgiant į tai, kad prasidėjus ieÅ¡kinio senaties eigai, jau galiojo 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, kurio 1.125 str. 1 d. nustato 10 metų bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡is ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo sustabdytas, pratęstas ar nutrauktas, teismas, vadovaudamasis LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimoLietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. skirtas apginti LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu Å¡io įstatymo pagrindu įgytas subjektines teises. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad pasibaigus įstatymo galiojimui galima realizuoti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymÄ , ir kuri buvo pažeista. Subjektinių teisių privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ Ä¯gijimas sietinas su trimis tarpusavyje susijusiomis aplinkybėmis:

a) asmens buvimu tinkamu privatizavimo subjektu;

b) ginčo patalpos buvimu tinkamu privatizavimo objektu;

c) privatizavimo subjekto veiksmų, sietinų su privatizavimo procedÅ«romis, egzistavimu privatizavimo objekto atžvilgiu. Tik Å¡ių aplinkybių visuma LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu gali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas subjektinėms teisėms atsirasti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ ; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ ; teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo visada turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčai iÅ¡ esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į bÅ«stÄ pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiÅ¡kinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas ar ieÅ¡kovė buvo tinkamas privatizavimo subjektas ir ar ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas.

Atsakovas tokias aplinkybes pripažįsta. Todėl nagrinėtinas klausimas ar ieÅ¡kovė atliko veiksmus, sietinus su privatizavimo procedÅ«romis, buto atžvilgiu.IÅ¡ ieÅ¡kovės, trečiojo asmens G. M. ir liudytojos I. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovei dirbant Marijampolės valstybiniame verpimo fabrike 1993 m. Å¡io fabriko darbuotojų profsÄ junga rÅ«pinosi darbuotojams suteiktų butų privatizavimu. IeÅ¡kovė nurodo, kad ji pateikė praÅ¡ymÄ , taip pat su vyru buvo raÅ¡tu sudariusi susitarimÄ , kurio iÅ¡ jų vardu butas bus privatizuotas.

Å iuos dokumentus pateikė, kaip iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų galima spręsti, fabriko darbuotojų profsÄ jungai. Fabrike vyko susirinkimas, kurio metu darbuotojams buvo paaiÅ¡kinta, kad jie turi atlikti buto inventorizacijÄ . IÅ¡ byloje esančių dokumentų (b.l. 17-22) matyti, kad buto inventorizacija buvo atlikta. Kaip nurodo ieÅ¡kovė, atlikus buvo inventorizacijÄ , ji nuėjo į Valstybinę butų Å«kio remonto ir eksploatavimo įmonę ir visus dokumentus pridavė. Vėliau gavo praneÅ¡imÄ , kad atvyktų susipažinti su įkainojimo aktu.

Gavus įkainojimo aktÄ , jai darbuotoja pasakė, kad pasikvies, kai reikės atvykti. Jokio praneÅ¡imo nesulaukė. Buvo nuėjusi dar kelis kartus į Valstybinę butų Å«kio remonto ir eksploatavimo įmonę, tačiau jai sakė netrukdyti, nes dokumentus paruoÅ¡us ji bus pakviesta atvykti. Tokius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus patvirtina ir tretysis asmuo G. M. bei liudytoja I. S., kuri paaiÅ¡kino, kad kartu su ieÅ¡kove buvo fabrike vykusiame susirinkime, darė inventorizacines bylas, pridavinėjo dokumentus, laukė kol bus pakviestos į Valstybinę butų Å«kio remonto ir eksploatavimo įmonę dokumentams pasiraÅ¡yti.

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus patvirtina jai iÅ¡duotas Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas (b.l. 23). Teismas atsižvelgia į tÄ aplinkybę, kad minėtas įkainojimo aktas nepasiraÅ¡ytas, todėl pritaria atsakovo atstovo argumentui, kad jis negali bÅ«ti laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į liudytojų I. B. bei B. S. paaiÅ¡kinimus, kurios butų privatizavimo laikotarpiu dirbo Valstybinėje butų Å«kio remonto ir eksploatavimo įmonėje. B.

S. patvirtino, kad ieÅ¡kovei iÅ¡duotas Ä®kainojimo aktas raÅ¡ytas jos ranka. IÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad byloje esantis įkainojimo aktas paprastai bÅ«davo iÅ¡duodamas asmeniui, kuris norėdavo privatizuoti butÄ . Toks įkainojimo aktas galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas tik po buto inventorizacijos, nes tik žinant visus buto techninius duomenis galima bÅ«davo apskaičiuoti tiksliÄ kainÄ . Be to, liudytojos paaiÅ¡kino, kad Å¡is įkainojimo aktas ne visuomet bÅ«davo pasiraÅ¡omas jį iÅ¡davusio asmens, nes jis buvo projektas, kuriame tik bÅ«davo suskaičiuojama kaina, kad norintis butÄ privatizuoti asmuo tÄ kainÄ galėtų sumokėti.

Tik po kainos sumokėjimo bÅ«davo atspausdinamas ir pasiraÅ¡omas oficialus buto įkainojimo aktas. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėtas dokumentas yra ne įkainojimo aktas, o jo projektas, tačiau toks dokumentas patvirtina, kad ieÅ¡kovė, atlikusi pirminius buto privatizavimo veiksmus, t.y. paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ ir susitarimÄ su sutuoktiniu, atliko buto inventorizacijÄ ir kreipėsi į Valstybinę butų Å«kio remonto ir eksploatavimo įmonę dėl tolesnių privatizavimo procedÅ«rų. Be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojų I.

B. bei B. S. paaiÅ¡kinimų, nuo paties norinčio privatizuoti butÄ asmens tolesnė procedÅ«ra nepriklausė, nes Valstybinės butų Å«kio remonto ir eksploatavimo įmonės juristė paruoÅ¡davo visus dokumentus, suraÅ¡ydavo pirkimo – pardavimo sutartį ir tik tada žmogus galėdavo eiti pas notarÄ tÄ sutartį patvirtinti. Atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo, specialių žinių, jos Å¡eimoje buvo sunkiai sergantis vaikas, todėl ji negalėjo skirti daug dėmesio ir laiko teisinių reikalų tvarkymui, be to, privatizavimo procedÅ«ras vykdė valstybės įmonė, todėl ieÅ¡kovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad valstybės įmonės atliks su privatizavimo procedÅ«romis susijusias pareigas.CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Teismas pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma, t.y.

1) ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, jog ji 1993 m. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo ir kartu su vyru sudarė susitarimÄ , kurio iÅ¡ jų vardu bus privatizuota butas, 2) padaryta ginčo buto inventorizacijos byla, 3) suraÅ¡ytas ginčo buto įkainojimo akto projektas, 4) liudytojos I. S. parodymai, kurie patvirtina, kad ji kartu su ieÅ¡kove tvarkėsi dokumentus, kartu rašė praÅ¡ymÄ , 5) liudytojų I. B. bei B. S. parodymai, kurie patvirtina, kad praÅ¡ymas buvo, jeigu buvo suraÅ¡ytas ginčo buto įkainavimo aktas, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų suraÅ¡ytas ginčo buto įkainavimo aktas, įrodymų tarpusavio ryÅ¡ys, yra pakankami daryti iÅ¡vadai, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovė padavė pareiÅ¡kimÄ ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butÄ .

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ir jos pateiktus įrodymus, duomenų, jog ginčo buto privatizavimo procedÅ«ra nebuvo baigta dėl ieÅ¡kovės kaltės nėra, todėl yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismas analogiÅ¡koje byloje (2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1113-601/2011) padarė tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ .Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).Byloje susidarė 21,30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).             Vadovaudamasis CPK 259,268-270 str. teismas, Nusprendžia:

             Pripažinti, kad M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę privatizuoti dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, pažymėtu R-48, 7,28 kv.m. ir įstiklinta veranda 3,66 kv.m., kurio bendras plotas 54,73 kv.m., unikalus Nr. 18/993-0023-01-7:0050, esantį Kauno g. 39-48, Marijampolė, Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ registro Nr. 70/48288 Marijampolės miesto savivaldybės vardu, pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ .Priteisti iÅ¡ Marijampolės savivaldybės administracijos, į.k. 188769113, 139 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis litus) žyminį mokestį M.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ Marijampolės savivaldybės administracijos, į.k. 188769113, 21,30 Lt (dvideÅ¡imt vienÄ litÄ 30 ct) paÅ¡to iÅ¡laidas valstybės naudai.             Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   Tomas Romeika