f582bedb-dabd-4e30-ba50-2c0fbb2fc7c3 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-8-776/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06416-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.9.2.; 2.5.29.1.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 7 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,vertėjaujant Daivai Sakalienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. T., jo atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,dalyvaujant atsakovui P. M., jo atstovui advokatui Ričardui Raliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

T. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 16 755,10 Eur skolos, 6 729,50 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2006 m. kovo mėnesį atsakovui ir M. M. paskolino 16 755,10 Eur dviem automobiliams pirkti.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad su atsakovu ir M. M. susitarė nupirktus automobilius parduoti Armėnijoje, o gautus pinigus pasidalinti, tačiau atsakovas ir M. M. visų jam priklausančių pinigų, gautų pardavus automobilius, neperdavė, nors buvo įsipareigoję tÄ padaryti skolos raÅ¡teliu. Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nesutikdamas su ieÅ¡kovo reikalavimais, atsakovas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo jis pinigų niekada nesiskolino, o ieÅ¡kovas niekada pinigų jam neperdavė.

Atsakovas teigia, kad jis, ieškovas ir M. M. už ieškovo pinigus nupirko tris automobilius ir juos pardavė Armėnijoje. Atsakovas nurodė, kad paskolos raštelis sudarytas tik kaip garantas ieškovui.Ieškovas A. T. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad jis už savo pinigus įsigijo automobilius, kuriuos su atsakovu ir M. M. planavo parduoti Armėnijoje, taip pat už jo lėšas buvo perkamas kuras, remontuojami automobiliai bei dengiamos visos kitos automobilių realizavimo išlaidos, kuruos taip pat sudaro jo negautas lėšas.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad pardavus vienÄ BMW markės automobilį, jis gavo avansÄ ir grįžo iÅ¡registruoti automobilio į LietuvÄ , o atsakovas ir M. M. tik iÅ¡ dalies su juo atsiskaitė, tačiau paskolos raÅ¡teliu pasižadėjo grÄ Å¾inti likusiÄ sumÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovui paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo metu pinigų neperdavė, tačiau jame nurodė pinigus už parduotus automobilius, kurių atsakovas ir M. M. negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovas nurodė, kad po paskolos raÅ¡telyje nurodytų terminų grÄ Å¾inti paskolÄ reikalavo grÄ Å¾inti pinigus, tačiau atsakovas ir M.

M. atsisakė grÄ Å¾inti skolÄ . IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad tiksliai nežino, už kiek buvo parduoti automobiliai, o apie panaudotas lėšas realizuojant automobilius yra tik jo paskaičiavimai, į kurias jis įtraukė ir savo pragyvenimo iÅ¡laidas, patirtas automobilių realizavimo metu. IeÅ¡kovas nurodė, kad paskolos raÅ¡telio sudarymo metu M. M. telefonu bendravo su atsakovu ir aiÅ¡kinosi visas jo sÄ lygas.IeÅ¡kovo atstovė advokatė Zoja Kastėnienė teismo posėdžio metu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nuosekliai nurodė aplinkybes apie paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymÄ , o taip pat nurodė, kad atsakovas su juo neatsiskaitė už parduotus automobilius. Atstovė nurodė, kad visiÅ¡kai įrodyta, kad automobiliams pirkti buvo panaudoti tik ieÅ¡kovo pinigai, atstovės nuomone, pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina Å¡iÄ aplinkybę. Atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis pats turėjo nuosavų lėšų pirkti automobilį Mercedes, kuris buvo užregistruotas jo vardu.

Atstovės nuomone, tai, kad atsakovas suprato pasiraÅ¡omo paskolos raÅ¡telio turinį, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atstovės teigimu, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad jis su M. M. apskaičiavo, kiek atsakovas ir M. M. skolingi ieÅ¡kovui, o raÅ¡teliu fiksavo ne paskolos suteikimÄ , o tai, kad jie yra skolingi tokiÄ sumÄ ieÅ¡kovui. Atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo pateiktas raÅ¡telis patvirtina ieÅ¡kinio pagrindÄ . Atstovė iÅ¡kėlė klausimÄ , ar atsakovui priklauso valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl net ir atmetus ieÅ¡kinį, prašė nepriteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei Å¡ių atstovavimo iÅ¡laidų.Atsakovas P. M. teismo posėdžio metu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pinigų iš ieškovo jis negavo, o paskolos raštelį pasirašė kaip liudytojas dėl ieškovo ir M. M. santykių dėl aukso, gauto už parduotus automobilius. Atsakovas nurodė, kad paskolos raštelį pasirašė jo neskaitęs. Atsakovo teigimu, ieškovas už savo pinigus pirko du BMW markės automobilius, o trečio Mercedes automobilio ieškovas nepirko, jį nupirko atsakovas už savo pinigus. Atsakovas nurodė, kad su ieškovu už automobilius buvo atsiskaityta iš dalies pinigais ir iš dalies auksu, kurį vėliau ieškovas kartu su M.

M. pardavinėjo Ukrainoje, o jis pinigų, gautų pardavus auksÄ , niekada negavo. Atsakovas nurodė, kad jis visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kovu. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad susitarė, kad už parduotus tris automobilius gauti pinigai bus dalinami taip, kad ieÅ¡kovui bus grÄ Å¾inami jo sumokėti pinigai, o pelnas bus dalinamas visiems trims. Atsakovas nurodė, kad BMW automobiliai buvo parduoti, o Mercedes automobilis buvo sudaužytas ir dėl to neparduotas. Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Ralys teismo posėdžio metu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas įrodymais, o paremtas tik emocijomis. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad ieÅ¡kovas pats nurodė, kad ieÅ¡kiniu reikalaujamų priteisti pinigų niekam neperdavė, nors ieÅ¡kinį grindžia paskolos teisniais santykiais. Atsakovo atstovas iÅ¡kėlė versijÄ , kad suraÅ¡ant paskolos raÅ¡telį atsakovas nedalyvavo, todėl nėra aiÅ¡ku, koks susitarimas buvo sudarytas tarp ieÅ¡kovo ir M. M.. Atstovas taip pat iÅ¡kėlė versijÄ , kad ieÅ¡kovas ir M.

M. pasiraÅ¡ydami paskolos raÅ¡telį sudarė apsimestinį sandorį.IeÅ¡kinys atmestinas. Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sprendžiant tarp bylos Å¡alių kilusį ginÄÄ , tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

Todėl nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų teisinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju, kai asmuo praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti pas kitÄ asmenį esantį turtÄ , teismas visų pirma turi iÅ¡spręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimÄ : nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iÅ¡ ko kilo prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto iÅ¡reikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas.

Pažymėtina tai, kad tinkamam Å¡alis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikÅ¡mingas ne tik ieÅ¡kovo nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kiama pozicija dėl reiÅ¡kiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas teigia reikalavimo dalyku esančius 16 755,10 Eur atsakovui ir M. M. perdavęs kaip paskolÄ automobiliams pirkti, o atsakovas jų nustatytais terminais negrÄ Å¾inęs. IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia atsakovo ir M.

M. atitinkamai 2006-09-05 ir 2006-09-01 pasiraÅ¡ytu paskolos raÅ¡teliu, kuriame nurodyta, kad jie paėmė skolon iÅ¡ ieÅ¡kovo jo reikalaujamÄ priteisti sumÄ . Atsakovas ginčija, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ priėmė, t. y. atsakovas neigia sudaręs paskolos sutartį ir pasiskolinęs pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas gera valia negrÄ Å¾ino jam, ieÅ¡kovo teigimu, paskolintų pinigų. Pažymėtina, kad paskolos sutarties sampratÄ reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014).

Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolos negavo arba kad jÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskolos raÅ¡telio sudarymo metu atsakovui pinigų neperdavė, o atsakovas paaiÅ¡kino, kad niekada pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra gavęs, todėl darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, o ieÅ¡kinio reikalavimo faktinis pagrindas negali bÅ«ti kvalifikuotinas pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kai asmuo praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti pas kitÄ asmenį esantį turtÄ , teismas visų pirma turi iÅ¡spręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimÄ : nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iÅ¡ ko kilo prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto iÅ¡reikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas. Kaip minėta, nėra teisinio pagrindo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti paskolos teisiniais santykiais, o byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad atsakovas įgijo ieÅ¡kovui priklaususias sumas, gautas pardavus už jo pinigus nupirktus ir Armėnijoje realizuotus automobilius, t. y. kad atsakovas nesÄ Å¾iningai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita.

Todėl Å¡alių ginčas vertintinas kaip kilęs iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio deinrem verso), turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Viena iÅ¡ jų – atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Taip pat Å¡io instituto taikymui bÅ«tina nustatyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jis turi bÅ«ti praturtėjęs nesÄ Å¾iningai.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du; turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.).

Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 str.), todėl ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindÄ . CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, vien tik ieÅ¡kovo pateiktas atsakovo ir M.

M. pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡tas, negali patvirtinti, kad Å¡ia suma atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. IeÅ¡kovas jokiais įrodymais neįrodė savo turėtų iÅ¡laidų įsigyjant automobilius ir juos realizuojant tikslaus dydžio bei kas tiksliai ir kokia suma su juo atsiskaitė. Be to, ieÅ¡kovas net nepateikė duomenų iÅ¡ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro apie jam nuosavybės teise priklausiusius automobilius ginčo įvykių metu. IeÅ¡kovo pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28 nors ir patvirtina, kad tuo metu ieÅ¡kovo sutuoktinė disponavo didele pinigų suma, tačiau Å¡is dokumentas niekaip nepatvirtina, kad atsakovas, veikdamas nesÄ Å¾iningai, įgijo ieÅ¡kovui priklausiusias lėšas, gautas realizavus automobilius.

Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja ieškovo kviesta I. T. parodė, kad iš tuometinės atsakovo sugyventinės Z. A. sužinojo, kad iš ieškovo pinigų buvo perkami pardavimui trys automobiliai. Liudytoja Z. A., kuri taip pat buvo kviesta ieškovo, parodė, kad ji žinojo, kad buvo nupirktas automobilis Mercedes už ieškovo lėšas, nes atsakovas neturėjo santaupų ir jų bendro gyvenimo metu ji jį išlaikydavo, nors pripažino, kad bendrai piniginių lėšų su atsakovu netvarkė.

IeÅ¡kovo kviestas liudytojas G. V. parodė, kad atsakovas jam yra skolingas už jo parduotÄ automobilį. Teismo vertinimui, tokie Å¡ių liudytojų parodymai nėra pakankami nustatyti aplinkybėms apie ieÅ¡kovo panaudotų lėšų automobiliams pirkti ir iÅ¡laidų juos realizuojant dydį bei gautų pinigų už automobilių pardavimÄ ir ieÅ¡kovui perduotų ir neperduotų pinigų sumas. Teismas taip pat konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nenustatytas atsakovo nesÄ Å¾iningumas, kaip nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lyga.Ä®siteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikÅ¡mė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

AiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar jÄ padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Å ios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Nagrinėjamos bylos atveju nuosprendis baudžiamojoje byloje nepriimtas, prokuroro nutarimu ikiteisminį tyrimÄ pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovo galimai padarytų nusikalstamų veiksmų atsisakyta pradėti. Å i aplinkybė reiÅ¡kia tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, jeigu jais nagrinėjant bylÄ remiamasi, turi bÅ«ti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui pasiekti įrodinėjimo tikslÄ â€“ teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų visumos tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ metu surinkti įrodymai, kuriais Å¡ioje byloje remiasi ieÅ¡kovas, neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita.Pažymėtina, kad aplinkybę dėl nepagrįsto praturtėjimo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas iÅ¡imtis. Teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs ieÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, negali jais remiantis konstatuoti atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ieÅ¡kovo sÄ skaita fakto. Teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė, kad jo reikalaujamÄ priteisti sumÄ atsakovas nesÄ Å¾iningai įgijo jo sÄ skaita (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovui nuo šios bylos iškėlimo teisme buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant tik 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-08-12 sprendimu Nr. SP-2840-(7.2262) ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o atsakovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų.

Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. IeÅ¡kovo atstovės teiginiai, kad atsakovui nepriklauso valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, o be to, atmetus ieÅ¡kinį ir nereikÅ¡mingi sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo A.

T., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                     Erminijus Baziulis