f582019b-45ca-412e-8b78-9d4e905aa4c4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2KT-18/2013            Procesinio sprendimo kategorija: 94.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. kovo 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėse bylose Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013 ir Nr. 2-186-488/2013, iškeltose pagal G. K. pareikštus ieškinius atsakovui Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013, dėl kurių perdavimo kitam apylinkės teismui 2013 m. vasario 21 d. nutartimi į Lietuvos apeliacinį teismÄ kreipėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė.2013 m. vasario 21 d. nutartyje nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. 2-55-812/2013 ieÅ¡kovas G. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Policijos departamento prie LR VRM 105 999 Lt neturtinės žalos ir 50 000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas jam padarytÄ neturtinę žalÄ sieja su neteisėtais Panevėžio apskrities VPK ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, Panevėžio apygardos prokuroro bei Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos R. B. veiksmais priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 150 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnio 2 dalyje, įpareigojant G. K. prievarta konvojuoti į teismo posėdžius, teismui neužtikrinus nevieÅ¡ai nagrinėjamos bylos duomenų apsaugos, dėl ko bylos duomenys buvo skelbiami vieÅ¡ai per visuomenės informavimo priemones.

Civilinėje byloje Nr. 2-813-452/2013 ieškovas G. K. prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 30 000 Lt neturtinės žalos, kuri atsirado dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Panevėžio apygardos administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Utenos rajono apylinkės teismo neteisėtų sprendimų ir nutarčių.

Civilinėje byloje Nr. 2-186-488/2013, ieÅ¡kovas G. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, policijos departamento prie LR VRM, Panevėžio VPK 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartyje nurodoma, kad Å¡iose civilinėse bylose ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ perduoti nagrinėti civilines bylas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurį motyvavo tuo, jog ieÅ¡kovas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, ieÅ¡kovui padaryta žala kildinama iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, o nagrinėjanti bylÄ teisėja dirba tame pačiame Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Be to, dėl ieÅ¡kovo nuolatinio konvojavimo į Panevėžio miestÄ jis yra laikomas Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje, dėl ko negali atlikti laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose bei naudotis laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui priklausančiomis teisėmis į ilgalaikius pasimatymus, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, bÅ«ti lauke ir pan. IeÅ¡kovas nesinaudoja atstovo pagalba, pageidauja dalyvauti teismo posėdžiuose, o dėl nuolatinio ieÅ¡kovo konvojavimo į Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdį valstybės lėšos naudojamos ir neekonomiÅ¡kai ir neracionaliai.

Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė dėl ieÅ¡kovo iÅ¡sakytų teiginių apie Å¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ ir praÅ¡ymo perduoti bylÄ nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra reiÅ¡kiamas nepasitikėjimas ir nuÅ¡alinimas ne tik Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjoms D. L., I. B., V. S., nagrinėjančioms civilines bylas, bet ir visam Panevėžio miesto apylinkės teismui. Å iose civilinėse bylose praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ atsiradusiÄ taip pat ir dėl neteisėtų Panevėžio apygardos teismo sprendimų ir nutarčių.

IÅ¡nagrinėjus bylas Panevėžio miesto apylinkės teisme, apeliaciniai skundai bÅ«tų teikiami Panevėžio apygardos teismui. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir siekiant, kad proceso dalyviams nebÅ«tų sudaromos sÄ lygos kilti abejonėms dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, bei vadovaujantis CPK 34 straipsnio 3 dalimi, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė nutarė kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ dėl bylų perdavimo nagrinėti iÅ¡ vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2013 m. vasario 21 d. nutartyje pažymėjo, kad ieÅ¡kovas G.

K. Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1662-629/2013 yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto apylinkės teismui (LITEKO duomenimis, trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje įtrauktas ir Panevėžio apygardos teismas) dėl to, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme, teismo posėdžių salėse jis negalėjo sėdėti prie stalo kaip kiti proceso dalyviai (prokurorai, advokatai) ir patyrė neturtinę žalÄ .

Teisėjas iÅ¡ proceso Panevėžio miesto apylinkės teismo nepaÅ¡alino, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės nuomone, bet kuriuo atveju proceso dalyviams gali kilti abejonių dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. PareiÅ¡kimas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir praÅ¡ymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje atmestinas. Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Apygardos teismo nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimÄ , taip pat apylinkės teismo nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui klausimÄ , iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiÅ¡kai.

Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Å ios CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas ir reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu.

Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

Tokiais atvejais teismai ir teisėjai negali bÅ«ti traukiami ir trečiaisiais asmenimis, todėl, jei teismai ar teisėjai įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, bylÄ nagrinėjantis teismas turi imtis atitinkamų veiksmų, kad teismai ir teisėjai tokiose bylose apskritai neturėtų byloje dalyvaujančio asmens statuso. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad nėra pagrindo konstatuoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kinį, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas.

Siekiant paÅ¡alinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti teismo (teisėjo) objektyvumu, bylÄ nagrinėjantis teisėjas, neatsižvelgiant į tai, ar jis įtrauktas, ar neįtrauktas į bylÄ atsakovu ar trečiuoju asmeniu, turi nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, kai byloje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , padarytÄ Å¡io teisėjo veiksmais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-159/2012). Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė dėl ieÅ¡kovo iÅ¡sakytų teiginių apie Å¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ ir praÅ¡ymo perduoti bylÄ nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra reiÅ¡kiamas nepasitikėjimas ir nuÅ¡alinimas ne tik Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjoms D.

L., I. B., V. S., nagrinėjančioms Å¡ias civilines bylas, bet ir visam Panevėžio miesto apylinkės teismui. Susipažinus su bylų medžiaga matyti, kad civilinėse bylose Nr. 2-55-812/2013 ir Nr. 2-813-452/2013 ieÅ¡kovas G. K. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimus teismo posėdžių sekretorėms, kurie buvo atmesti atitinkamai 2013 m. vasario 13 d. ir 2013 m. vasario 12 d. nutartimis. Civilinėje byloje Nr. 2-55-812/2013 ieÅ¡kovas G. K. reiÅ¡kė pastabas teismo posėdžio protokolui motyvuodamas tuo, kad teisėjos žodžių ir klausimų bei ieÅ¡kovo klausimų neįraÅ¡ymas į protokolÄ pažodžiui atima ieÅ¡kovo teisę ateityje kelti klausimÄ dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Civilinėje byloje Nr. 2-813-452/2013 ieÅ¡kovas parengiamojo teismo posėdžio metu iÅ¡sakė pozicijÄ , kad kitame posėdyje pareikÅ¡ teisėjai nuÅ¡alinimÄ . Tačiau tiesiogiai visam Panevėžio miesto apylinkės teismui nuÅ¡alinimas civilinėse bylose Nr. 2-55-812/2013 ir Nr. 2-813-452/2013 pareikÅ¡tas nebuvo. Civilinėje byloje Nr. 2-186-488/2013 ieÅ¡kovas prašė perduoti Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas, ieÅ¡kovo nuomone, negalės neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡ios civilinės bylos, nes Å¡is teismas nagrinėja bylÄ pagal G.

K. ieÅ¡kinį dėl žalos, kildinamos iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (b. l. 125). Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovei nurodžius, kad pritaria, jog byla bÅ«tų perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl ekonomiÅ¡kumo ir racionalumo, ieÅ¡kovas atsisakė savo praÅ¡ymo ir prašė bylÄ nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar trys civilinės bylos, Panevėžio apygardos administraciniame teisme – dar penkios bylos, o Å iaulių apygardos administraciniame teisme – dar septynios bylos, todėl vienos bylos perdavimas esmės nepakeis.

Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2013 m. vasario 21 d. nutartimi padariusi iÅ¡vadÄ , kad nuÅ¡alinimas pareikÅ¡tas visam Panevėžio miesto apylinkės teismui, prašė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko spręsti klausimÄ dėl minėtų civilinių bylų Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013 perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje ir dėl to, kad veiksmai, kuriais padarytos žalos atlyginimo praÅ¡o ieÅ¡kovas, padaryti Panevėžio miesto apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, aplinkybė, kad pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo iÅ¡keltose bylose, nagrinėjamose Panevėžio miesto apylinkės teisme (bylos Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013) ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. I-1662-629/2013), praÅ¡oma žalos atlyginimo už Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , negali bÅ«ti laikoma pagrindu abejoti visų Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ir perduoti civilines bylas Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013 iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Juo labiau, kad civilinėje byloje Nr. 2-186-488/2013 praÅ¡oma atlyginti žalÄ , kilusiÄ dėl kitų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir (ar) sprendimų, o apie žalÄ , kilusiÄ dėl Panevėžio apygardos teismo bei Panevėžio miesto apylinkės teismo veiksmų, nekalbama. Be to, kaip minėta, kitose bylose, jeigu tokių yra Panevėžio miesto apylinkės teisme ar kituose teismuose, atsakovais ar trečiaisiais asmenimis patraukti teismai ir teisėjai bylÄ nagrinėjančio teismo nutartimi iÅ¡ proceso turi bÅ«ti paÅ¡alinti.

Esant tokiai situacijai konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo neÅ¡aliÅ¡kumo nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013, todėl nėra pagrindo perduoti Å¡ias bylas iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Pažymėtina, kad esant pareikÅ¡tam Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nu(si)Å¡alinimui, klausimÄ dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui kompetentingas spręsti Panevėžio apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).

Tuo tarpu pripažinus, kad kitame teisme byla bus iÅ¡nagrinėta operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau (iÅ¡skyrus iÅ¡imtinio teismingumo atvejus), bylÄ kitam teismui nutartimi perduoda teismas, kuris nagrinėja bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiÄ ja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: Netenkinti Panevėžio miesto apylinkės teismo praÅ¡ymo perduoti civilines bylas Nr. 2-55-812/2013, Nr. 2-813-452/2013, Nr. 2-186-488/2013 nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                               Artūras Driukas