2017-04-27 Nr. AB-9396-3-61-3-04156-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-451-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04156-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gegužės 29 d. planiniu konvojumi buvo konvojuojamas iš Vilniaus pataisos namų atskiro sektoriaus, esančio Sniego g. 2, Vilniuje, į Lukiškių TI-K. Priėmimo ir paskirstymo skyriuje pareiškėjas buvo patalpintas su kitais asmenimis, kurie nėra buvę pareigūnai ar valstybės tarnautojai. Lukiškių TI–K pareigūnams buvo žinoma, jog jis yra buvęs pareigūnas, tai buvo pažymėta ant pareiškėjo asmens bylos, taip pat nurodyta, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Sniego g. 2, Vilniuje. Tarp pareiškėjo ir kitų Lukiškių TI-K priėmimo ir paskirstymo skyriuje laikomų asmenų kilo konfliktas, kurio metu pareiškėjas buvo apstumdytas, spardytas, apspjautas, išvadintas necenzūriniais žodžiais, buvo spardomi jo daiktai, prieš pareiškėją buvo smurtaujama fiziškai ir psichologiškai, pareiškėjas pasipriešinti neturėjo galimybės, nes buvo nustumtas į patalpos vidurį, kad neišsikviestų pareigūnų. Paaiškino, kad dėl 2015 m. gegužės 29 d. patirto smurto 2015 m. birželio 16 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K ir jam buvo atsakyta 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. 96-1757. Nurodė, kad Lukiškių TI-K raštą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentas pareiškėjui į jo skundą atsakė 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. 96-1757. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnams neužtikrinus pareiškėjo saugumo buvo sukeltas pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, įtampą, nesaugumo jausmą, nukentėjo fiziškai, pareiškėjo garbei ir orumui buvo padaryta didelė žala. Teigė, kad po patirto smurto negalėjo ramiai miegoti kelias savaites.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2015 m. birželio 16 d. pateikė skundą dėl 2015 m. gegužės 29 d. įvykių, Lukiškių TI-K raštu pareiškėjui atsakė į jo 2015 m. birželio 16 d. skundą. Lukiškių TI-K rašte nurodė, kad dėl skunde minimų aplinkybių buvo apklaustas 2015 m. gegužės 29 d. tarnybą priėmimo ir paskirstymo skyriuje atlikęs pareigūnas, kuris nurodė, kad pareiškėjas, priėmimo ir paskirstymo skyriuje buvo laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad, kol buvo įforminami dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1R-249 patvirtintų Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės) 11 p. reikalavimais, ne ilgiau nei 2 valandomis pareiškėjas buvo uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą. Po dokumentų įforminimo ir kratos atlikimo pareiškėjas buvo palydėtas į gyvenamąjį korpusą.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad peržiūrėti vaizdo kameromis užfiksuotos vaizdo medžiagos nėra galimybės, kadangi vaizdo kameromis užfiksuoti kasdieninės veiklos vaizdo stebėjimo įrašai, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1-57 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vaizdo duomenų tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo, saugomi iki 2 parų, vėliau jie ištrinami automatiškai. Pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie pagrįstų jo neturtinę žalą, skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Tuo pačiu teigė, kad nėra priežastinio ryšio dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių galėjo būti patirta neturtinė žala, kuri yra prašoma atlyginti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjas taip pat patikslino, kad jis buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje apie 3 val. Pareiškėjo laikymo laikinojo sulaikymo patalpoje metu tarp jo ir kitų asmenų kilo konfliktas, patikslino, kad konflikto metu pareiškėjas fizinių sužalojimų nepatyrė. Pareiškėjas nurodė, kad dėl 2015 m. gegužės 29 d. įvykio jis kreipėsi į Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentą, pateikdamas skundus, tačiau Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento atsakymų neskundžia. Paaiškino, kad yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 29 d. iš Vilniaus Pataisos namų adresu Sniego g. 2, atvyko į Lukiškių TI-K. Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis. Pagal minėtų taisyklių 11 p. priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis SVĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Nurodytos SVĮ ir Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių nuostatos dėl buvusių ar esančių valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų laikymo atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų yra imperatyvios. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas priskirtinas suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, grupei, todėl jis, vadovaujantis aptartomis SVĮ bei Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, turėjo būti laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjas buvo laikomas vadovaujantis SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, bei ne ilgiau dviejų valandų.

Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nepateikė informacijos, kokiu būdų Lukiškių TI-K užtikrinamas SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimas atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų laikyti buvusius ar esančius valstybės politikus, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojus. Iš bylos duomenų matyti, kad vyresnysis prižiūrėtojas T. R. 2015 m. birželio 26 d. pateikė Lukiškių TI-K direktoriui tarnybinį pranešimą „Dėl A. D. skundo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame T. R. nurodė, kad pareiškėjas buvo uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą vadovaujantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 11 p. Tarnybiniame pranešime nenurodyta, kokioje laikinojo sulaikymo kameroje 2015 m. gegužės 29 d. buvo laikomas pareiškėjas, nenurodyta, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nenurodyta, ar visi kartu su pareiškėju laikomi asmenys yra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, nenurodyta, ar pareiškėjas jo laikymo laikinojo sulaikymo patalpoje ar vėliau kreipėsi į pareigūnus dėl patirto smurto. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, susijusių su pažeistomis jo teisėmis, jie laikomi nustatytais, atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, todėl konstatuotina, kad buvo pažeistos SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl 2015 m. gegužės 29 d. patirto smurto jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Iš bylos duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K 2015 m. birželio 19 d. gautas pareiškėjo skundas „Dėl kalinimo sąlygų“ (b. l. 19). Pareiškėjui į 2015 m. birželio 19 d. skundą buvo atsakyta Lukiškių TI-K 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. 96-1757 (b. l. 18). Pareiškėjas minėtą Lukiškių TI-K raštą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamento 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. 96-1757 pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas.

Kalėjimų departamento rašte pareiškėjui buvo išaiškinta, kad vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis, Kalėjimų departamento raštas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis teisės studijų krypties, taigi pareiškėjas turėjo suprasti jam išaiškintą teisę skųsti Kalėjimų departamento raštą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjui nepasinaudojus teise skųsti Kalėjimų departamento raštą, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo suinteresuotas tęsti ginčą dėl 2015 m. gegužės 29 d. įvykio.

Teismo vertinimu, atsakovo veiksmų neteisėtumas savaime nesuponuoja kitos valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – neturtinės žalos fakto. Vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad dėl 2015 m. gegužės 29 d. patirto smurto jis nesikreipė į gydytojus, nes nepatyrė fizinių sužalojimų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo laikymas vieną valandą ilgiau, nei nustatyta SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nesukėlė ilgalaikio fizinio skausmo ar ilgai trukusių neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl 2015 m. gegužės 29 d. patirto įvykio nebuvo pasiekę tokio laipsnio, kad CK 6.250 straipsnio ir Konvencijos 3 straipsnio taikymo požiūriu juos būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Išvardytų aplinkybių visuma, taip pat konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo patyręs CK 6.250 straipsnio ir Konvencijos 3 straipsnio nurodytą neigiamą poveikį byloje nebuvimas, leidžia daryti išvadą, jog dėl minėtų atsakovo veiksmų neteisėtumo pareiškėjas nepatyrė pinigine išraiška atlygintinos neturtinės žalos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. D. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia argumentais, suformuluotais skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 56–58).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. D. iškėlė ginčą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pasak jo, kilo dėl to, kad jis 2015 m. gegužės 29 d. į Lukiškių TI-K trumpalaikio sulaikymo kamerą buvo patalpintas su kitais asmenimis, kurie nėra buvę ar esami valstybės tarnautojai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatavo, kad pareiškėją 2015 m. gegužės 29 d. patalpinus į Lukiškių TI-K trumpalaikio sulaikymo kamerą kartu su asmenimis, kurie nėra buvę ar esami valstybės tarnautojai, buvo pažeistos SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Tačiau pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl 2015 m. gegužės 29 d. patirto įvykio nebuvo pasiekę tokio laipsnio, kad CK 6.250 straipsnio ir Konvencijos 3 straipsnio taikymo požiūriu juos būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo pareiškėjas nepatyrė pinigine išraiška atlygintinos neturtinės žalos ir sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip jau minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad jis 2015 m. gegužės 29 d. į Lukiškių TI-K trumpalaikio sulaikymo kamerą buvo patalpintas su kitais asmenimis, kurie nėra buvę ar esami valstybės tarnautojai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės uždaromi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo laikytasi SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimo atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų laikyti buvusius ar esančius valstybės politikus, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojus. Akcentuotina, kad iš byloje esančio vyresniojo prižiūrėtojo T. R. 2015 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo „Dėl A. D. skundo“ nėra aišku, kokioje laikinojo sulaikymo kameroje 2015 m. gegužės 29 d. buvo laikomas pareiškėjas, nenurodyta, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nenurodyta, ar visi kartu su pareiškėju laikomi asmenys yra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai.

Kadangi įrodyti aplinkybes, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuotina, kad pareiškėją 2015 m. gegužės 29 d. patalpinus į Lukiškių TI-K trumpalaikio sulaikymo kamerą kartu su asmenimis, kurie nėra buvę ar esami valstybės tarnautojai, buvo pažeistos SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl laikinojo sulaikymo kameroje kilusio konflikto tarp jo ir kitų kameroje buvusių asmenų buvo įvertintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 3 d. rašte ir Kalėjimų departamento 2015 m. liepos 30 d. rašte. Pažymėtina, kad nurodytų raštų pareiškėjas teismui neskundė. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nevertina.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo (suėmimo) sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Apibendrinus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo (suėmimo) sąlygas buvo pažeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo A. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo (suėmimo) sąlygas buvo pažeista.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė