2021-01-13 Nr. AB-1125-3-61-3-03152-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2685-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03152-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba), 8 500 Eur žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, jog ne vienas teismas nagrinėjo ginčus dėl šio skundo dalyko, bet neįsigilino į ginčo esmę: atjungiant šilumos ir karšto vandens tiekimą į gyvenamąjį namą buvo atlikti juridiniai veiksmai, bet nė vienas neįformintas norminiu administraciniu dokumentu, kurį laiku buvo galima skųsti. Pasak pareiškėjos, dokumentai ir faktai rodo, kad ji, kaip nukentėjusioji, išnaudojo visas įmanomas teisines galimybes apginti savo teises bei interesus, bet teisingumo pasiekti iki šiol nepavyko. Dėl ne vieną kartą apipilto buto ir atjungto šildymo gyventi savo bute pareiškėja neturėjo galimybių. Per keletą metų nuniokotas ne tik butas, bet ir jame esantys baldai, rūbai, namų apyvokos daiktai. Dėl tų priežasčių turtas nuvertėjo.

3. Pareiškėja tvirtino, kad turtinę ir neturtinę žalą atlyginti turi kaltininkė – Taryba, kuri nuo 2009 metų nesugebėjo tinkamai ir teisingai išnagrinėti esamos situacijos, teikiamų skundų, juos teisiškai įvertinti bei pareikalauti grąžinti centralizuotą šilumos ir karšto vandens prijungimą į nuosavybės teise priklausantį butą.

4. Taryba savo pavaldinių neteisėtus veiksmus institucija aiškino konfrontacija tarp kaimynų, t. y. tarp pareiškėjos ir buto Nr. 2 savininko, kuriam norima primesti kaltę dėl šilumos atjungimo ir kitų įvykių. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vadovai jai aiškino, kad šiluma nuo namo iš viso nebuvo atjungta, tik buvo užsukta sklendė, vamzdynu tiekianti šilumą ir karštą vandenį. Pareiškėja nurodė, jog name yra tik du butai, tarp kurių savininkų nesudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl bendro naudojimo nuosavybės objektų. Namo butas Nr. 2 yra negyvenamas iki dabar, tad šio buto savininkui nebuvo aktualus šildymas. Keletą metų Energetikos skyriaus specialistai neatsuko sklendės pareiškėjai kreipiantis su skundais, prašymais bei reikalavimais.

5. Pareiškėja nurodė, jog neturėdama galimybių gyventi nuosavybės teise priklausančiame bute, gyvena pas drauges Kaune, vasarą – kaime, tėviškėje. Pareiškėjos sveikata pašlijusi, pastoviai gydosi, yra pensininkė. Dėl visų neteisėtų veiksmų kalta yra Taryba, nes ši institucija nuo pat pradžių buvo informuota ir nuolat informuojama apie vykstančius neteisėtus veiksmus dėl šilumos ir karšto vandens atjungimo nuo centrinio įvado.

6. Pasak pareiškėjos, žalos faktą ir dydį patvirtina tuometinio adreso (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini) vidaus remonto ir apdailos lokalinė sąmata, kurios suma 10 067 86 Eur.

7. Pareiškėja teismo posėdyje akcentavo, kad buvo sugadintas turtas, ji buvo priversta išeiti iš namų. Pastato šilumos punktą prižiūrinčios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pastatų priežiūros paslaugos“ veiksmai yra neteisėti. Pareiškėja skundą pateikė Tarnybai, 2010 metais buvo atvykusi komisija. Pareiškėja norėjo, jog būtų surašytas aktas apie šilumos punktą, kuris surūdijęs. Pareiškėjai padaryta žala dėl to, kad Taryba nieko nedarė, be to, pati tai pripažino. Dėl netiekiamo šildymo pareiškėja negali gyventi savo namuose, kiekvieną dieną patiria stresą, susirgo, neturi kur gyventi.

8. Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarybos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

9. Tarnyba atsiliepime paaiškino, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nenumatyta Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – ir VEI, Inspekcija) funkcija dalyvauti šildymo sistemų keitimo ar atjungimo procese. Pareiškėja nenurodė, kokį veiksmą ir kokiu dokumentu institucija turėjo įforminti, nenurodė konkrečių pažeistų teisės normų.

10. Pasak Tarybos, pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų: institucijos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir galimai atsiradusios žalos ir kaltės. Žala, galbūt atsiradusi dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo negali būti laikoma žala, kuri atsirado dėl atsakovo veiksmų. Taryba nedalyvavo ir nedalyvauja pareiškėjos šildymo sistemos remonto ar atjungimo procedūrose, tokių pareigų institucijai nenumato teisės aktai, o pareiškėjos galimi nesutarimai su buto savininku dėl šildymo sistemos naudojimo turi būti sprendžiami teisme.

11. Taryba atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2518/2012 buvo įvertinti institucijos veiksmai sprendžiant pareiškėjos šildymo problemas ir tinkamai kvalifikuotas ginčo santykis, be to, konstatuota, kad ginčas kilęs tarp jos ir kito fizinio asmens, o ne tarp pareiškėjos ir atsakovo.

12. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, bei, atsižvelgusi į tai, kad Tarybos veiksmų tinkamumas ir pareiškėjos minimos aplinkybės jau buvo nagrinėtos teisme, Taryba nurodė, kad yra praleistas terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir prašė pareiškėjos reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti senaties terminą.

13. Teismo posėdyje taryba akcentavo, kad pareiškėjos skundą buvo atsisakyta nagrinėti, nes jau buvo pasisakyta tais pačiais klausimais. Pareiškėja nepagrindė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Pareiškėjai ne vieną kartą buvo paaiškinta, kokias sąlygas ji turi įvykdyti, kad šiluma būtų pradėta tiekti. Šiluma netiekiama dėl pačios pareiškėjos kaltės, o žala atsirado dėl namo bendrasavininkų, o ne dėl Tarybos veiksmų.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjos I. G. skundą atmetė.

15. Teismas, akcentuodamas valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį teisinius pagrindus, pažymėjo, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėja neturtinę žalą kildino iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Byloje, be kita ko, buvo nustatyta, kad:

16.1. VEI Kauno teritorinis skyrius 2010 m. sausio 28 d. raštu Nr. 13-31 paaiškino pareiškėjai, kad 2010 m. sausio 28 d. jos gyvenamajame name buvo atliktas neplaninis šilumos ūkio eksploatacijos patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpose (namo palėpėje) nesandarus šilumos tiekimo vamzdynas. Nurodė, kad, kaip informavo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ atsakingi darbuotojai, vien dėl namo bendrasavininkių nesutarimų ir tarpusavio konfliktų negali patekti į patalpas ir likviduoti šildymo sistemos gedimo, kad šilumos ūkio prižiūrėtojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ atsakingiems pareigūnams surašytas privalomas vykdymui nurodymas patikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimui trumpiausiu įmanomu terminu ir namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas įpareigotas užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą;

16.2. VEI 2010 m. kovo 18 d. rašte „Dėl šildymo sistemos avarijos ir jos likvidavimo“ Nr. 2R-(07)-119 nurodė, jog, įvertinusi namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos avarijos medžiagą, padarė išvadą, kad V. M., kliudydamas likviduoti avariją šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name, pažeidė CK 4.83 str. 5 d. ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 240.8 p. reikalavimus; konstatavo, kad UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ privalėjo pašalinti Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus pareigūno 2010 m. sausio 28 d. nurodyme surašytus pažeidimus ir likviduoti avariją namo šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name, to neįvykdęs pažeidė Šilumos tinklų ir šilumą vartojančių įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 34.1, 34.4, 296.2 punktų ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 244.1 ir 245.14 punktų reikalavimus. Pažymėjo, kad VEI Kauno teritorinis skyriaus pareigūnai nepilnai ištyrė įvykusią avariją ir nepasinaudojo Inspekcijos nuostatų 7.10 punkte teise surašyti pažeidimų protokolus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamus straipsnius ir skirti administracinę nuobaudą. VEI pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ likviduoti įvykusią avariją namo šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name iki 2010 m. kovo 31 d., taip pat nurodė VEI Kauno teritorinio skyriaus pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą ir skirti administracinę nuobaudą V. M. už Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų nevykdymą;

16.3. VEI 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (13)2R-891 nurodė pareiškėjai, kad VEI jau nagrinėjo jos prašymą, susijusį su 2011 m. gegužės 23 d. gautame skunde keliamais klausimais, ir 2010 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 13-4-0V-322. Informavo, kad AB „Kauno energija“ 2011 m. liepos 19 d. raštu sustabdė 2010 m. sausio 22 d. išduotų projektavimų sąlygų, skirtų šildymo sistemos rekonstravimui, objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), galiojimą. Taip pat paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą Inspekcija, nagrinėja ginčus, kilusius dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo. I. G. skunde dalis keliamų klausimų yra susiję su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių (jos ir V. M.) ginču, dėl minėto namo šildymo sistemos; skunde keliami klausimai susiję su šilumos tiekimu bei kitais šilumos energijos paskirstymo aspektais, tačiau šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp dviejų fizinių asmenų (vartotojų), o VEI išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka sprendžia ginčus tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų. Pažymėjo, kad ginčai tarp dviejų privačių subjektų Inspekcijoje nenagrinėtini ir turi būti sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėjo, kad skunde keliami klausimai dėl AB „Kauno energija“ veiksmų ar neveikimo pagal kompetenciją nagrinėti priskiriami Inspekcijai, tačiau šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstrukcijos ir kitų klausimų, kurio baigtis turės įtakos pareiškėjus skundo nagrinėjimui, todėl administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą;

16.4. Pareiškėja VEI veiksmus apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 3R-267(AG-234/01-2011)pareiškėjos skundo netenkino ir konstatavo, pripažino VEI veiksmus teisėtais.; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl minėto komisijos sprendimo panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti VEI pareiškėjos skundą bei atsakyti į jos 2011 m. liepos 5 d. raštą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2518/2012 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

16.5. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1411-568/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį dėl valdymo gynimo atsakovei I. G., taip pat Kauno apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-753-657/2011 pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei I. G., tretieji asmenys – AB „Kauno energija“, AB „Lietuvos dujos“ dėl teisės pripažinimo derinti projektą be atsakovės sutikimo, ir 2011 m. lapkričio 15 d. pastarąjį paliko nepakeistą. Apie pastarosios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatus Inspekcija raštu prašė Kauno apygardos teismo ją informuoti, nurodydama, jog dėl vykstančio teisminio ginčo buvo sustabdyta administracinė procedūra;

16.6. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno energija“ informavo, kad objekte (duomenys neskelbtini), termofikacinio vamzdyno trūkimas likviduotas; AB „Kauno energija“ 2013 m. balandžio 10 d. rašte, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. balandžio 8 d. prašymą, nurodė, kad neturi informacijos apie tai, kas ginčo name vykdo šildymo sistemos priežiūrą, informavo, kad pagal vartotojų pageidavimą šilumos tiekimas gali būti pradėtas bet kuriuo metu, esant techniškai parengtai šildymo sistemai ir turint pastato parengties šildymo sezonui aktą; AB „Kauno energija“ 2013 m. liepos 12 d. raštu atsakydama į pareiškėjos 2013 m. liepos 2 d. skundą, dar kartą nurodė, kad bendraturčiai gali pasirinkti šildymo sistemos prižiūrėtoją arba patys ją prižiūrėti, įvykdžius privalomus reikalavimus. AB „Kauno energija“ 2013 m. liepos 28 d. raštu atsakydama į jos 2013 m. liepos 21 d. skundą, nurodė, kad bendrovė nėra atsakinga už šilumos nutraukimą ar/ir ribojimą, įvykusį dėl pastato savininko, valdytojo, kitų asmenų klaidingų veiksmų ar neveikimo;

16.7. Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 8 d. rašte, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymą, skirtą miesto merui, informavo, kad jai buvo paaiškinta, kokie teisės aktai reglamentuoja individualaus ar dviejų butų pastato šildymo būdą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 29 d. rašte, atsakydama į 2013 m. spalio 14 d. prašymą, nurodė, kad bendru sutarimu neišsprendus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo klausimų, pareiškėja turi teisę ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2014 m. liepos 3 d. rašte, atsakydamas į pareiškėjos 2014 m. birželio 20 d. prašymą dėl šilumos tiekimo atnaujinimo, nurodė, kad pagal vartotojų pageidavimą šilumos tiekimas gali būti pradėtas bet kuriuo metu, esant techniškai parengtai šildymo sistemai ir turint pastato parengties šildymo sezonui aktą, kad tik teismas gali nustatyti neteisėtus veiksmus atlikusius kaltus asmenis, kurie turėtų atlyginti nuostolius. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 5 d. rašte, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. liepos 21 d. raštą, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir 2014 m. liepos 3 d. rašte;

16.8. VEI pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą ir apie tai pranešė 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 2R-3118, nes spręsti šilumos tiekimo organizavimą – savivaldybės administracijos kompetencija;

16.9. VEI 2018 m. liepos 9 d. rašte, adresuotame S. K. (pareiškėjos atstovei), nurodė, kad pareiškėjai buvo teikti atsakymai, o konfliktas kilęs tarp dviejų fizinių asmenų dėl šilumos tiekimo būdo, šilumos vamzdynų atnaujinimo, pakeitimo. VEI 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą, atsisakė jį nagrinėti kaip kartotinį, nes yra priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 42-2-362 ir ginčo klausimu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje;

16.10. Kauno miesto savivaldybė 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 42-2-250 „Dėl buto adresu (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad VEI Kauno teritoriniam skyriui neišsiaiškinus visų aplinkybių ir neišsiaiškinus valstybės įmonės Registrų centro pateiktos informacijos dėl pastato nurodo, kad VEI Kauno teritorinio skyriaus rašto teiginiai yra nevykdytini, nes pavedimai prieštarauja teisės aktams. Minėtame rašte taip pat nurodo, kad pastato (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, avarijos padarinių namo šilumos punkte likvidavimo klausimus abu butų savininkai turi spręsti bendru sutarimu. Taip pat pažymėjo, kad šilumos tiekėjas AB „Kauno energija“ yra pasirengusi centralizuotu būdu tiekti šilumą į minėtą butą. Be to nurodo, kad įvykusiais namo šilumos punkte padariniais turi būti šalinami namo bendraturčių sutarimu, savininkų lėšomis;

17. Teismo vertinimu, visuma nustatytų faktinių aplinkybių patvirtino, kad pareiškėja, kaip turto bendrasavininkė, teisę prisijungti prie šilumos tinklų gali realizuoti tuo atveju, jei ji, kaip šilumos vartotoja, techniškai parengs šildymo sistemą, galės kreiptis į AB „Kauno energija“ ir atitinkamai įgyvendinti savo teises. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys, kad ji žalą patyrė dėl Tarybos (buvusios VEI) veiksmų yra nepagrįsti – pareiškėja kreipėsi į Tarybą, jos kreipimaisi buvo nagrinėti, namo avarija įvyko 2010 metais, šių aplinkybių tyrimas jau buvo vertintas, teismų sprendimuose neteisėtų VEI veiksmų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja tik abstrakčiai teigė, jog dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų ji patyrė žalą.

18. Teismas nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punktas nustato, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas.

19. Teismas pažymėjo, kad Taryba, be kita ko, savo veikloje vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtintais Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatais, kurių 10.12 punktas nustato, kad VEI ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių vartojimo ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; taip pat nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

20. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad atjungiant šilumos ir karšto vandens tiekimą į gyvenamąjį namą, jokie veiksmai nebuvo užfiksuoti norminiame administraciniame dokumente, teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalį vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, taip pat sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per septynias dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

21. Nustatęs, kad VEI paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą, teismas pažymėjo, jog remiantis Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, šilumos teikimo atnaujinimo klausimų sprendimas yra priskirtinas savivaldybės administracijos kompetencijai, tačiau ne VEĮ, ir nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija jau ne kartą yra pasisakiusi dėl pareiškėjos keliamų klausimų ir jai išaiškintos galimybės atnaujinti šilumos tiekimą.

22. Teismas pažymėjo, kad šildymo sistemos atjungimas nebuvo priskirtas Tarybai (buvusiai VEI) konkretiems teisiniams veiksmams atlikti ar įforminti. Pareiškėjai buvo teikti paaiškinimai į jos prašymus. Teismo vertinimu, Taryba atliko jai teisės aktais pavestus atlikti veiksmus, o pareiškėja duomenų, kad atsakovo veiksmai būtų neteisėti, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad dėl avarijos likvidavimo, atliekamų remonto darbų pareiškėja turi tartis su turto bendrasavininku ir šiuo atveju tai nėra atsakovo pažeidimai ar jos neteisėti veiksmai, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo aspektu.

23. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjos problema neišspręsta, Tarybos veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais. Vien abstraktus pareiškėjos aiškinimas, kad atsakovas netinkamai atliko pareigas, buvo nepagrįstas. Nuostatuose ir kituose teisės aktuose nenumatyta VEI funkcija dalyvauti šildymo sistemų keitimo ar atjungimo procese, be to, pareiškėja nenurodė, kokį veiksmą ir kokiu dokumentu VEI turėjo įforminti, nenurodė konkrečių pastarosios institucijos pažeistų teisės normų.

24. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – VEI neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp VEI veiksmų ir galbūt atsiradusios žalos. Teismas pažymėjo, kad žala, galbūt atsiradusi dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo negali būti laikoma žala, kuri atsirado dėl VEI veiksmų. Teismas nurodė, jog pastaroji institucija nedalyvavo ir nedalyvauja pareiškėjos šildymo sistemos remonto ar atjungimo procedūrose, tokių pareigų jai nenumato teisės aktai, o pareiškėjos galimi nesutarimai su buto savininku dėl šildymo sistemos naudojimo turi būti sprendžiami teisme, be to, teismas byloje nevertina civilinių santykių tarp bendraturčių.

25. Nenustatęs Tarybos neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, teismas nurodė, jog negali būti tenkinamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir pareiškėjos skundą atmetė.

III. 26. Pareiškėja I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarybos, 8 500 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė dėl to, kad institucija neatliko visų bū9tinų veiksmų ir negynė pareiškėjo nuo neteisėtų šilumos tiekėjo veiksmų, atlyginimą.

27. Pareiškėja nurodo, jog Taryba paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundą dėl šilumos tiekėjo veiksmų, tačiau, pasak teismo, nelaikytina neteisėtais veiksmais. Po 2009 metais gruodžio mėnesį įvykiuos avarijos VEI išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl šilumos tiekėjo neteisėtų veiksmų ir jos skundas buvo patenkintas – šildymo sistemą aptarnaujanti įmonė įpareigota likviduoti avariją, VEI Kauno skyriaus pareigūnai – surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą ir skirti administracinę nuobaudą. Tačiau visi Tarybos veiksmai pasibaigė atsakymo į skundą surašymu.

28. Pagal tuo metu galiojusius Nuostatus, atsakovo atstovas turėjo kompetenciją nagrinėti skundus dėl energijos įrenginių gedimų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo, ribojimo (Nuostatų 10.11 punktas), taip pat turėjo teisę imtis Nuostatų 12.2 ir 12.11 punktuose nurodytų veiksmų. Pareiškėjos teigimu, Taryba privalėjo išspręsti ginčą tarp šilumos tiekėjo ir pareiškėjos ir taikyti poveikio priemones, jei buvo daromi pažeidimai. Taryba aktyviai nesiekė, kad nurodymai būtų vykdomi ir už nurodymų nevykdymą neteikė jokių poveikio priemonių. Tarybos priimti sprendimai neturėjo jokio realaus poveikio pareiškėjos situacijos išsprendimui. Taryba turėjo priemonių užkirsti neteisėtus šilumos tiekėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtus veiksmus, tačiau jų nesiėmė. Neišspręsta situacija pareiškėjai kelia didelius nuostolius.

29. Šildymą butui neteisėtai nutraukė AB „Kauno energija“, tačiau išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Taryba apsiribojo tik sprendimų surašymu, bet ne jų įvykdymu. Be to, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsniu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktuose nenustatyta Tarybai funkcija dalyvauti šildymo sistemų keitimų ar atjungimo procese. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja situaciją galėjo spręsti kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškėja nurodo, kad teisminis procesas ilgai trunka, o Taryba privalo skundus išnagrinėti per mėnesį, todėl tai – vienintelis įmanomas sprendimas greitai išspręsti problemą.

30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos atsakovo atstovas nurodė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir pažymi, jog Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad VEI atliko visus jai teisės aktais priskirtus veiksmus teikdama paaiškinimus į pareiškėjos prašymus, t. y. nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

32. Atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 30 d. raštas Nr. 42-2-362 patvirtina, kad pareiškėja nededa jokių pastangų, kad jos butui būtų atstatytas šildymo tiekimas, nes Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus darbuotojams 2018 m. liepos 5 d. nuvykus į vietą, siekiant įvertinti faktinę situaciją, jie nebuvo nei I. G., nei V. M. įleisti į patalpas, bendrasavininkiai patikrinime dalyvauti atsisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje ginčas kilo dėl 8 500 neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš neteisėtų Tarybos (buvusios Valstybinės energetikos inspekcijos) veiksmų (neveikimo), nagrinėjant pareiškėjos kreipimusis dėl į jos butą netiekiamo šildymo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, kadangi nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų – valstybės institucijos neteisėtų veiksmų – valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad institucija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, tik parengdavo atsakymus (sprendimus), tačiau jų nevykdydavo, nenutraukė neteisėtų kitų subjektų veiksmų.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

39. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės normų reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus teisės aktus ir atlikdamas veiksmus. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

40. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

41. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo atstovas turi teisės aktuose įtvirtintus įgaliojimus dalyvauti šildymo sistemų keitimų ar atjungimo procese, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsniu, teisėjų kolegija pažymi, jog šiame straipsnyje nustatyta, kad šilumos tiekėjas gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinęs su šilumos vartotojais bei savivaldybe, išskyrus atvejus, kai Taryba nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje šilumos tiekimo nutraukimas yra apibūdinamas kaip šilumnešį perduodančio vamzdyno išardymas, kad tiekti šilumą būtų techniškai negalima. Atsižvelgiant į šią sąvoką, akivaizdu, kad byloje susiklosčiusioje situacijoje (pareiškėjos namo šildymo sistemoje įvyko avarija, pareiškėja ir namo bendraturtis nesutarė dėl butų šildymo sistemos atskyrimo, pareiškėjos kaimynas siekė atjungti jam priklausančią namo dalį nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų) nebuvo atlikta veiksmų, apibūdinančių šilumos tiekimo nutraukimą Šilumos ūkio įstatymo taikymo prasme. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio pagrindo taikyti Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio (2009 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XI-133 redakcija) nuostatas dėl šilumos tiekimo nutraukimo vertinant atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) teisėtumą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad šilumos tiekimo ribojimo ar nutraukimo sąlygos yra nustatytos specialiajame teisės akte – Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše. Šio aprašo 17.2 punkte, be kita ko, yra nurodyta, kad šilumos tiekėjas turi teisę sustabdyti ar apriboti šilumos tiekimą, kai nustatoma, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ar buitinio šilumos vartotojo įrenginiai kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui (17.2.1 p.), dėl būtinų remonto ir kitų vartotojų šildymo sistemų ar įrenginių prijungimo darbų (17.2.4 p.). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 131.2 punktą, šilumos tiekėjas (šiuo atveju – AB „Kauno energija“) neatsako už šilumos tiekimo nutraukimą, ribojimą, taip pat už šilumnešio parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl pastato savininko ar valdytojo arba vartotojų, prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų. Byloje esantys duomenys, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-180-717/2021 esantys pareiškėjos procesiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos namo (dvibučio) apšildymo sistema dar vis nėra techniškai tvarkinga.

43. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija, pabrėždama tai, kad Taryba ginčo santykiuose veikė kaip išankstinio privalomo skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, reaguodama į pareiškėjos skundus (kreipimusis), neturėjo teisinio pagrindo duoti šilumos tiekėjui AB „Kauno energija“, tretiesiems asmenims kokius nors (pastebėtina, kad pareiškėja neįvardija nei kaltų asmenų, nei kokius konkrečius nurodymus turėtų duoti Taryba) privalomus nurodymus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo atstovas ir kitos institucijos pareiškėjai išsamiai paaiškinę, jog šilumos energija į pastatą gali būti pradėta tiekti bet kuriuo momentu, esant techniškai parengtai šildymo sistemai ir atlikus kitus, Taisyklių nustatytus veiksmus, kurie yra būtini, kad į pastatą būtų pradėta tiekti šiluma. Todėl šiuo požiūriu pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai dėl Tarybos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad nors ir cituodama Tarybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pareiškėja konkrečiai nenurodo, koks atsakovo atstovo veiksmas, jos teigimu, buvo neteisėtas ir lėmė pareiškėjos nurodytų neigiamų padarinių (neturtinės žalos, nuostolių) atsiradimą.

44. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), o tai reiškia, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, negali būti tenkinamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjos skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys