2020-11-18 Nr. AB-21647-3-61-3-00943-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2552-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00943-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. Z.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. R. 2019 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. 1SS-275-(7.5.) „Dėl skundo ir prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) dalį; 2) įpareigoti NŽT visapusiškai, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas ir laikantis gero administravimo principo, iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 27 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 48SD-12944-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo panaikinimo“ (toliau – ir Skundas) bei pateikti išsamų atsakymą į jį.

2. Pareiškėjos nuomone, Raštas, kuriuo išnagrinėtas jos skundas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 48SD-12944-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skyriaus raštas), neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir jame nepagrįstai nurodyta, jog Skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio, todėl ikiteismine tvarka nenagrinėtinas. Teigė, kad Skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skundą dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) (toliau – ir Projektas), padarytų pažeidimų, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neteisingai interpretavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3072-1063/2018. Atsakovas Rašte visiškai nevertino Skyriaus rašto argumentų, netyrė, ar Skyriaus atsisakymas spręsti dėl Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) patikslinimo yra pagrįstas, todėl Skundas liko neišnagrinėtas. Be to, Rašte pateikiama netiksli informacija, nurodant, kad Skyrius perdavė valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondui Projekto patikslinimui reikalingus dokumentus ištaisyti pagal Skyriaus nustatytus trūkumus, kad vyksta Projekto patikslinimas, o pataisyti dokumentai bus vėl patikrinti Skyriuje.

Pareiškėjas tvirtino, jog dar nepasibaigus Skyriaus rašto apskundimo terminui, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 48SD-12946-(14.48.104.) ji buvo pakviesta atvykti į Skyrių suderinti Projekto patikslinimo planinę medžiagą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto patikslinimo. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas vengė iš esmės nagrinėti Skundą ir išspręsti klausimą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto patikslinimo teisėtumo. Akcentuota, kad pareiškėja jau yra pateikusi savo pastabas raštu Skyriui, o iš Skyriaus 2019 m. sausio 18 d. rašto matyti, kad jos buvo perduotos VĮ Valstybės žemės fondui, kuris, rengdamas Projekto patikslinimo dokumentus pakartotinai, net nekontaktavo su pareiškėja bei nepateikė jokios nuomonės dėl jos pastabų, nevyko į vietovę, dokumentus parengė formaliai (tik grafiškai).

Pareiškėja, atsižvelgdama į ginčijamame Rašte pateiktą perteklinį pasiūlymą, savo pastabas dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto patikslinimo išdėstė grafiškai ir su 2019 m. vasario 21 d. raštu pakartotinai pateikė Skyriui ir VĮ Valstybės žemės fondui.

3. Pareiškėjos manymu, Rašte taip pat neteisingai vertinamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2019 m. sausio 22 d. raštas Nr. 2D-1083 „Dėl statinių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo pagal bendradarbiavimo sutartį“, nes minėtu raštu VTPSI perdavė pareiškėjos 2018 m. gruodžio 10 d. prašymą Skyriui pagal kompetenciją atlikti nurodytos teritorijos žemės naudojimo kontrolę ir priimti sprendimą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. Skyrius neįvykdė prašomo patikrinimo ir, vadovaudamasis 2013 ir 2016 metų duomenimis apie patikrinimus vietovėje, 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. 48SD-1668- (14.48.136 E) „Dėl rašto nagrinėjimo“ atsakė VTPSI, kad pastarąjį kartą 2016 m. spalio 10 d. nenustatė namų valdos naudojimo požymių, kurie atitiktų tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimo kodekso 45 straipsnio 1 dalies pažeidimo požymių. Pareiškėjas pastebėjo, jog Skyriaus atsakymas Inspekcijai buvo parengtas po Rašto parengimo, todėl akivaizdu, kad Rašte išdėstyta NŽT pozicija turėjo įtakos Skyriaus sprendimui nesiimti jokių veiksmų dėl savavališkai pastatytų baseino, šulinio, tvoros pašalinimo iš valstybinės žemės, į kurią turi būti atkurtos nuosavybės teisės natūra pretendentei, ir atitinkamai nesiimti jokių veiksmų tam, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribos ir plotas būti patikslintas pagal teisių aktų reikalavimus. Šios aplinkybės įrodo, kad Raštas parengtas pažeidžiant gero administravimo principą.

4. Pareiškėja teigė, kad atsakovas Skyriaus raštą nepagrįstai laikė informacinio pobūdžio raštu, toks vertinimas prieštarauja paties atsakovo veiksmams. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. skunde suformulavo konkrečius reikalavimus, susijusius su veiksmų atlikimu dėl Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto pakeitimu, bet neprašė suteikti informaciją apie Projektą ir pan. Iš Skyriaus rašto matyti, kad Skyrius, nors ir netinkamais motyvais, bet atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, t. y. spręsti dėl šio žemės sklypo suprojektavimo teisėtumo. Vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, toks Skyriaus sprendimas turėjo būti skundžiamas NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Būtent šia tvarka pasinaudojo pareiškėja. Pabrėžta, kad savavališkai pastatyti statiniai ir nepagrįstai J. Z. įdirbta (užvaldyta) valstybinė žemė yra buvusio savininko iki 1940 m. nuosavybės teise turėtoje žemėje, į kurią pretendentė siekė atkurti nuosavybės teises natūra. Neteisėtas valstybinės žemės užstatymas ir laisvų valstybinės žemės plotų užvaldymas, lėmė žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) suprojektavimą didesniu plotu, neteisėtą žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei ir pareiškėjos teisės susigrąžinti žemę natūra pažeidimą.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nuolat ginčija atsakovo priimtus raštus, bandydama įrodyti, jog jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio ir gero administravimo principo reikalavimų. Pareiškėja siekia bet kokiu būdu sumažinti namų valdą po gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kad būtų suformuoti kuo didesni natūriniai žemės sklypai, kurie būtų suteikti sprendimu mirusiosios J. S. vardu, ir galiausiai atitektų pareiškėjai, kaip mirusiosios J. S. paveldėtojai. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 19 d. skunde prašė iš esmės patikslinti namų valdos ribas ir plotą, t. y. iš jos pašalinant žemės plotą, savavališkai užimtą J. Z. apsodintu sodu, apdirbta žeme bei pastatytais statiniais. Skyrius raštu informavo pareiškėją, jog šis klausimas jau buvo išnagrinėtas ankstesniais atsakovo raštais, kuriuos teismas pripažino atitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimus (administracinė byla Nr. eI-3072-1063/2018). Dėl šių vietovėje esančių faktinių aplinkybių pareiškėjai buvo teikta informacija tiek iki šios bylos iškėlimo, tiek vėliau. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja teismui pateikė Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. 1054p kopiją, kuriame nurodoma, kad J. Z. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta parduoti 2 ha žemės sklypą namų valdai. Už minėtą namų valdą sumokėta 17133 rb sumai investiciniais čekiais, todėl pareiškėja nepagrįstai teigė, namų valdoje buvo vykdoma savavališka statyba.

7. Atsakovas tvirtino, jog Skyrius yra priėmęs konkrečius sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms ir interesams dėl namų valdos dydžio ir suprojektavimo, t. y. Skyrius patikslino Projektą 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-373-( 14.48.2.), kuriuo patvirtinto žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribas ir plotą. Ginčo namų valdos sklypas buvo sumažintas iki 0,5083 ha, 0,0957 ha žemės plotas pervestas į laisvos valstybinės žemės fondą. Atsakovas paaiškino, kad klausimas dėl namų valdos priskyrimo valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei buvo išspręstas dar 2009 metais, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8132-(41) patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planą. Šiame plane namų valda pažymėta žydra spalva, 12-2-1 simboliu. Pareiškėjos motina J. S. pagal 2004 m. spalio 6 d. išduotą pažymą Nr. 8369 galėjo atkurti nuosavybės teises į 2,53 ha ploto. Projekte J. S. suprojektuota žemė už visą pažymoje nurodytą plotą, dar kartą patikslinus projektą nuosavybės teisės bus visiškai atkurtos suteikiant žemę natūra. Pareiškėja dėl namų valdos suprojektavimo 2015 metais pasirašė pretendentų susirinkimo metu žiniaraštyje, sutikdama su namų valdos ribomis, plotu. Atsižvelgiant į tai, atsakovui neaišku, kodėl turėtų būti mažinama namų valda. Manė, kad pareiškėja kelia ginčą tik dėl nesutarimų su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą teisių perėmėjos pareiškėja ir N. J. sutiko su Projekte suprojektuotomis sklypo ribomis, pasirašydamos Projekto 5 priedo žiniaraštyje. Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 1054p J. Z. (eil. Nr. 113) buvo leista privatizuoti 2 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį ji sumokėjo 1999 m. rugsėjo 25 d. Žemės sklypas prie gyvenamojo namo buvo pažymėtas laikinajame projekte. Notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nors ji faktiškai įsigijo minėtą žemės sklypą. J. Z. kartu su sutuoktiniu, be kita ko, iki dabar moka žemės nuomos mokestį už 2 ha ploto namų valdos žemės sklypą. Skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.48VĮ-373-(14.48.2.) Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo Nr. 5030 ribos buvo patikslintos ir sklypo plotas sumažintas iki 0,5083 ha. Šie pakeitimai buvo padaryti dėl to, kad namų valdoje esantį sodą pareiškėjos naudojamoje sklypo dalyje ji iškirto 2016 metais ir, pakartotinai tikrinant suprojektuoto žemės sklypo Nr. 5030 ribas, Skyrius konstatavo, kad, nesant sodo sklypo pietinėje dalyje, ši sklypo dalis (apie 9 a) turi būti išskirta iš namų valdos žemės sklypo Nr. 5030.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jai ir pareiškėjai priklausantis gyvenamasis namas buvo pastatytas 1922 metais. Gyvenamojo namo 1/2 dalį J. Z. paveldėjo po E. D. (M. S. brolio J. S., mirusio 1944 metais, sutuoktinės). J. S. iki žemės nacionalizavimo priklausė 3,80 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-1021-02/02 ir Nr. 2A-1377/2002), todėl pareiškėjos nepagrįstai teigė, kad visas namų valdos žemės sklypas yra buvusio savininko M. S. turėtoje žemėje. Be to, aplinkybė, jog ūkiniai pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2001 metais, nereiškia, kad jie pastatyti neteisėtai. 1985 metų pastatų išdėstymo schemoje yra pavaizduoti visi esami statiniai, įtraukti į žemės sklypo Nr. 5030 ribas. Ginčo žemės sklypo dalimi J. Z. naudojasi nuo 1985 metų, todėl visus pareiškėjos argumentus dėl to, kad ji neteisėtai įveisė vaismedžius ir vykdė neteisėtas statybas, laikė atmestinais. Vilniaus rajono liaudės teismo 1988 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(3)-359-88 buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo faktiškai naudojosi namų valdos žemės sklypo dalimi prie jai nuosavybės teisėmis priklausančio namo dalies. Iš NŽT schemos M 1:1000 matosi faktinis sklypo naudojimas, į sklypo ribas įtraukti visi statiniai, vaismedžiai, vaiskrūmiai. Sklypas yra taisyklingos formos, kompaktiškas. Sutartis su J. Z. bus sudaryta dėl 1/2 dalies žemės sklypo, o tai (po žemės sklypo Nr. 5030 ribų ir ploto patikslinimo 2019 metais) sudarys tik 0,25415 ha, vietoj 2 ha ploto, už kurį jau buvo sumokėjusi ir už kurio naudojimąsi iki sutarties sudarymo ji mokėjo valstybei nuomos mokestį daugiau nei 20 metų. Dėl šių priežasčių atsakovo atsisakymas inicijuoti ginčo pastatų ir statinių, pastatytų prieš daugiau nei 10 metų nugriovimą ir Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo Nr. 5030 ribų ir ploto keitimą, atitinka gero administravimo principą, visų asmenų interesų suderinimo principą, nepažeidžia viešojo intereso.

11. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui 2019 m. gegužės 8 d., tvirtino, kad Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pakeistos žemės sklypo Nr. 5030 ribos ir plotas, nepaneigia šios bylos aktualumo, juolab kad šis įsakymas buvo apskųstas NŽT vadovui. Be to, atsakovas atsiliepime į skundą rėmėsi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuojamos ginčijamo Rašto bei Skyriaus rašto priėmimo metu, nebuvo paminėtos nagrinėjant ankstesnius pareiškėjos skundus, pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su 2 ha žemės sklypo namų valdai pardavimu J. Z. 1992 metais, todėl į šias aplinkybes neturėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl Rašto teisėtumo. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog J. Z. naudojo 2 ha ploto valstybinę žemę.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos T. R. skundą, iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. priteisė jai iš pareiškėjos 750 Eur.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2018 m. lapkričio 16 d. skundu kreipėsi į Skyrių, prašydama iš esmės patikslinti namų valdos ribas ir plotą, iš jos pašalinant žemės plotą, savavališkai užimta J. Z. apsodintu sodu, apdirbta žeme bei pastatytais statiniais.

14. Skyrius 2018 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 48SD-12944-(14.48.104) nurodė, kad pareiškėjos keliamas klausimas yra jau išnagrinėtas ankstesniais Skyriaus raštais, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino administracinėje byloje Nr. eI-3072-1063/2018.

15. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus raštu, su 2018 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į NŽT. NŽT ginčijamame 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. 1SS-275-(7.5.) konstatavo, kad 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 1SS-799-(7.5.) namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. 5030) J. S. įpėdinių ir J. Z. nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti, taip pat J. S. vardu sugrąžinimui natūra žemės sklypai (projektiniai Nr. 5035-1 ir Nr. 5035-2), suprojektuoti Projekte. NŽT detalizavo žemės reformos žemėtvarkos projektų tikslinimo tvarką, nurodė, kad VĮ Valstybės žemės fondui 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. 48SD-619-(14.48.136E) „Dėl nustatytų trūkumų“ pavedė patikslinti Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribas.

Informavo, kad VĮ Valstybės žemės fondui pašalinus Skyriaus nustatytus trūkumus ir pateikus pataisytus dokumentus, Skyrius juos dar kartą patikrins ir, jeigu nebus nustatyta trūkumų, priims sprendimą dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 5030, Nr. 5035-1 ir Nr. 5035-2) ribų patikslinimo. Paminėjo, kad įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatskiriama patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis. Pasiūlė pareiškėjai savo pastabas bei pasiūlymus dėl žemės sklypų (projektiniai Nr. 5030, Nr. 5035-1 ir Nr. 5035-2) ribų patikslinimo teikti ir VĮ Valstybės žemės fondo specialistui, kuris rengia dokumentus Projektui patikslinti.

NŽT, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto nuostatomis, nurodė, kad NŽT ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus, pateiktus tik dėl NŽT teritorinių padalinių priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) iki sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, priėmimo.

Kadangi Skyrius skundžiamame rašte nepriėmė jokių sprendimų, kurie pareiškėjai galėjo sukelti teisines pasekmes, todėl Skyriaus raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu, kuris nenagrinėtinas ikiteismine tvarka. Pažymėjo, kad net tuo atveju, jei Skyriaus raštas būtų panaikintas, liktų galioti Projektas, kuriame patvirtintos suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 5030, Nr. 5035-1 ir Nr. 5035-2) ribos.

16. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), nuostatas. Pažymėjo, jog, kaip matyti iš Rašto, 2016 m. spalio 10 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. 5030) suprojektuotas nesilaikant Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl Skyrius VĮ Valstybės žemės fondui 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. 48SD-619-(14.48.136E) pavedė patikslinti Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribas. Pareiškėja skundu Skyriui, NŽT teikė pastabas ir siūlymus būtent dėl Projekto tikslinimo, nurodydama, kad Projekte suprojektuota namų valda (projektinis Nr. 5030) yra per didelė, todėl iš jos turi būti pašalinti žemės plotai, savavališkai užimti J. Z. apsodintu sodu, apdirbta žeme bei pastatytais statiniais.

17. Teismas iš esmės sutiko su Rašte išdėstyta pozicija, nes ginčo sklypų ribos yra suprojektuotos Projekte, kuris pareiškėjos skundų nagrinėjimo metu buvo tikslinamas. Taigi, priimtas Skyriaus raštas, kuriame pateikta informacija apie Projekto tikslinimo aplinkybes, negali būti laikomas sprendimu, kuriuo yra tikslinamos suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 5030, Nr. 5035-1 ir Nr. 5035-2) ribos, taigi ir skundžiamu Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies prasme. Tai, kad Skyrius ir NŽT raštuose nurodė Projekto tikslinimo reikalavimus, anksčiau išnagrinėtus pareiškėjos skundus ir priimtus Skyriaus sprendimus, teismo sprendimą, nekeičia ginčo aplinkybių.

Šiuos teismo argumentus patvirtina pareiškėjos inicijuotas ginčas dėl Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ bei NŽT 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 1T-13-(7.5.) „Dėl T.

R. skundo“ administracinėje byloje Nr. eI-4131-764/2019. Minėtoje administracinėje byloje bus sprendžiamas administracinių aktų, kuriais buvo patikslinamos suprojektuotų žemės sklypų ribos, t. y. būtent Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) buvo patikslintas Projektas, o NŽT 2019 m. gegužės 28 d., išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, priėmė sprendimą Nr. 1T-13-(7.5.), kuriuo netenkino pareiškėjos skundo.

Šiais administraciniais aktais buvo išnagrinėti pareiškėjos skundai dėl Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų tikslinimo. Pareiškėja atsikirtimuose į NŽT atsiliepimą į skundą nurodė, kad Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) preambulėje yra remiamasi Skyriaus raštu, Raštu, todėl laikė, kad minėtas Skyriaus raštas negali būti laikomas informacinio pobūdžio raštu. Teismo vertinimu, vien tai, kad priimant 2019 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) jo preambulėje yra nurodomi Skyriaus ir NŽT raštai ir jais remiamasi, nepakeičia minėtų raštų paskirties.

Dėl šių priežasčių ankščiau išdėstyti pareiškėjos argumentai pripažinti teisiškai nereikšmingais.

18. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Rašte pagrįstai nurodė, jog Skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio, ir pagrįstai atsisakė jį nagrinėti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Konstatavęs minėtas aplinkybes, teismas nevertino skundo argumentų, susijusių su Projekte suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 5030, Nr. 5035-1 ir Nr. 5035-2) ribų patikslinimu. Teismas konstatavo, jog ginčijama Rašto dalis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atitinkamai nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti NŽT visapusiškai, pagal VAĮ 8 straipsnio nuostatas ir laikantis gero administravimo principo, iš naujo išnagrinėti Skundą bei pateikti išsamų atsakymą į jį.

19. Teismas pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. priteisė 600 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą, o už prašymo dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu parengimą atlygintiną sumą (300 Eur) sumažino iki 150 Eur, atsižvelgęs į bylos pobūdį, parengto prašymo apimtį.

III. 20. Pareiškėja T. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundo reikalavimus, taip pat sumažinti trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, priteisti pareiškėjai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Pareiškėja pakartoja savo įsitikinimą, jog Skyriaus raštas nėra informacinio pobūdžio. Skyrius rašte aiškiai konstatavo, jog žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribos ir plotas nebus tikslinami, o dar kartą tikrinti žemės sklypo faktinį naudojimą netikslinga. Taigi, Skyrius priėmė administracinį sprendimą, kuriuo nusprendė netikslinti Projekto tokiu būdu, kaip prašė pareiškėja. Pareiškėjos nurodyti pastatai yra buvusio savininko M. S. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtoje žemėje, o nuosavybės teisės į žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) dalį turi būti atkurtos natūra. Nepaisant to, minėtą ginčo žemės sklypo dalį, kurioje yra savavališkai pastatyti, apleisti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti pastatai, savavališkai apsodinta ir įdirbta žemė, numatyta be aukciono (lengvatine tvarka) parduoti J. Z.. Taigi, Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) dydis turi tiesioginę įtaką pretendentės teisei į žemės grąžinimą natūra. Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.), kuriuo žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribos ir plotas pakeistos nepašalinant pareiškėjos nurodyto ploto, patvirtina, jog Skyriaus raštas sukėlė jai neigiamas pasekmes. Toks Skyriaus priimtas sprendimas galėjo būti apskųstas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Pareiškėja pažymi, jog iš ginčijamo Rašto turinio matyti, kad atsakovas ne atsisakė nagrinėti jos argumentus dėl Skyriaus rašto, o išnagrinėjo jos Skundą (tai patvirtina ir NŽT 2019 m. sausio 25 d. raštas Nr. 1SS-156-(7.5), kuriuo nutarta pratęsti skundo nagrinėjimo terminą), bet nesilaikė VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Skyriaus raštas taip pat nėra pakankamai motyvuotas, be kita ko, Skyrius nenurodė, dėl kokios teisėtos priežasties jis negalėtų inicijuoti pakartotinio kreipimosi į VTPSI (akcentuota, jog teismas administracinėje byloje Nr. eI-3072-1063/2018 nesprendė savavališkos statybos klausimo), NŽT Rašte nepasisakė dėl šios aplinkybės. NŽT vengė atsakyti į pareiškėjos keliamus klausimus, nurodydama tik teisės aktų nuostatas ir rekomenduodama pareiškėjai atlikti papildomus veiksmus. Pareiškėja tvirtina, jog jei Skyriaus raštas būtų panaikintas, Skyrius turėtų pagrindą organizuoti Projekto tikslinimą.

22. Pareiškėja taip pat nepritaria trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiui. Mano, kad teismas, spręsdamas dėl 600 Eur sumos priteisimo, nepagrįstai šią sumą vertino kaip sumą, sumokėtą tik už atsiliepimo į skundą parengimą, nors iš pateiktų dokumentų matyti, jog minėta suma sumokėta ir už atsiliepimo į skundą parengimą, ir už atstovavimą. Teismui nebuvo pateiktas detalus išlaidų paskaičiavimas, be kita ko, kiek J. Z. sumokėjo už kiekvieną konkrečią paslaugą, 1 val. teisinių paslaugų kaina. Be to, nors prašoma priteisti suma ir neviršijo maksimalaus dydžio, priteistina suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant į suteiktą teisinę paslaugą, t. y. skunde suformuluotas tik vienas pagrindinis reikalavimas ir vienas išvestinis reikalavimas, nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga (ginčas kilo dėl VAĮ 8 str. nuostatų ir gero administravimo principo taikymo), atsiliepimo į skundą parengimas nepareikalavo specialių žinių bei didelių laiko sąnaudų, šis procesinis dokumentas buvo nedidelės apimties, išdėstyti argumentai yra bendro pobūdžio, nesusiję su skundo dalyku. Be to, atsižvelgiant į J. Z. prašymo dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu apimtį, už šio procesinio dokumento parengimą priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (150 Eur) turėtų būti dar labiau sumažintas.

23. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Tvirtina, kad pareiškėjos argumentai, jog ginčijami raštai turi reikšmės sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nėra pagrįsti, nes nei pareiškėja, nei Skyrius neturi duomenų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti M. S. turėtos žemės vietą (M. S. priklausiusi žemė buvo rėžiniame kaime). Atsakovas pakartoja, jog ginčijami raštai yra tik informacinio pobūdžio, t. y. juose nurodytas teisinis reglamentavimas, suteikta informacija apie projektavimo eigą ir paaiškintos procedūros. Atsakovas niekada netvirtino, jog J. Z. namų valdoje yra savavališkai pastatytų statinių, ir, kaip nurodyta pareiškėjai, šiuo klausimu jau buvo kreiptasi į VTPSI.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog pareiškėja turėjo savo nesutikimą su Projekte numatytomis žemės sklypo ribomis išreikšti Projekto viešo svarstymo metu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pareiškėja ginčą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ploto iškėlė tik 2017 metais, NŽT jau ne kartą atsakė į jos pretenzijas. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3072-1063/2018 pripažino, jog pareiškėjos keliamas ginčas dėl tvoros, statinių susijęs su naudojimosi namų valdos žemės sklypu, kuris galės būti išspręstas tarp bendraturčių, ir neturi įtakos institucijos priimtiems sprendimams. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo išvadomis ir pažymi, kad realias teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė tik Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.), kurį pareiškėja apskundė teismui, taigi, ginčas dėl namų valdos ribų ir ploto bus galutinai išspręstas kitoje administracinėje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja, jog valstybės institucijos užtikrino pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimą natūra į visą jai tenkančią žemės dalį, taip pat jog J. Z. dar 1992 metais buvo leista privatizuoti 2 ha ploto namų valdos žemės sklypą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio. Pabrėžia, jog J. Z. priteista suma yra gerokai mažesnė už maksimalų dydį. Ji (jos atstovė) teikė teismui atsikirtimus, įrodymus dėl skunde dėstomų aplinkybių ir argumentų, su pareiškėjos reikalavimais susijusią informaciją. Teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Dėl ginčo rašto informacinio pobūdžio.

28.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės, o ginčo dalykas yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius.

28.2. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. skundu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama iš esmės patikslinti namų valdos ribas ir plotą, iš jos pašalinant žemės plotą, savavališkai užimtą J. Z. apsodintu sodu, apdirbta žeme bei pastatytais statiniais.

29. Skyrius 2018 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 48SD-12944-(14.48.104) nurodė, kad šiuos pareiškėjos prašymus Skyrius jau išnagrinėjo, o dėl jo priimtų raštų pagrįstumo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3072-1063/2018.

29.1. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus raštu, 2018 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į NŽT. NŽT ginčijamame 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. 1SS-275-(7.5.) pateikė pareiškėjai informaciją.

29.2. Įvertinusi ginčijamo Skyriaus rašto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Skyriaus raštas nėra individualus administracinis aktas, o informacinio pobūdžio raštas.

29.3. Toks Skyriaus raštas nenagrinėtinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nustatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje.

29.4. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei Skyriaus raštas būtų panaikintas, liktų galioti Projektas, kuriame patvirtintos suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 5030, Nr. 5035-1 ir Nr. 5035-2) ribos.

29.5. Ginčo sklypų ribos yra suprojektuotos Projekte, o vien tai, kad pareiškėjos skundų nagrinėjimo metu jis buvo tikslinamas, nereiškia, kad Skyriaus raštas, kuriame pateikta informacija apie Projekto tikslinimo aplinkybes, laikytinas sprendimu, kuriuo asmenims nustatomos tam tikros teisės ar pareigos, t. y. individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjai teisinius padarinius.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad pareiškėja be pagrindo tvirtina, jog ginčijami raštai sukelia teisinius padarinius, sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti M. S. turėtos žemės rėžiniame kaime vietą.

31. Byloje taip pat nenustatyta, kad J. Z. namų valdoje yra savavališkai pastatytų statinių, kaip tvirtino pareiškėja.

32. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

32.1. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

32.2. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

32.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

32.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai nurodė, kad įvertina, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidų atlyginimą, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

32.5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Rekomendacijų 2 punkte numatytais kriterijais, atsižvelgęs į bylos pobūdį, parengtų procesinių dokumentų apimtį, sprendė, kad prašoma priteisti suma mažintina, taigi apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, kitas svarbias aplinkybes. Nors sąskaitoje už teisines paslaugas (II t., b. l. 19) nurodyta, kad 600 Eur suma sumokėta ir už atsiliepimo į skundą parengimą, ir už atstovavimą, pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles apskaičiuota maksimali suma už atsiliepimo į skundą parengimą buvo 2 425,75 Eur (970,30 Eur x 2,5), už atstovavimą 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje (suapvalinus, 1 val.) – 97,03 Eur (970,30 Eur x 1 val. x 0,1), taigi prašoma priteisti suma (bendrai) buvo žymiai mažesnė už maksimalią galimą priteisti sumą, o pareiškėja tik deklaratyviai tvirtina, kad prašoma priteisti suma nėra proporcinga suteiktų paslaugų apimčiai.

32.6. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pažeidė nurodytą teisinį reglamentavimą.

33. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos T. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius