2019-02-13 Nr. AB-4339-3-63-3-00972-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3206-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00972-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo pakeitimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 30-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos viršilai B. K.“ (toliau – ir Įsakymas) ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – pakeisti į tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, bei panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-321 „Dėl viršilos B. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad sutinka, jog nevykdė savo tiesioginio vadovo nurodymo ir nesutiko atlikti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) (toliau – ir Areštinė) budėtojo padėjėjo funkcijų, tačiau nesutinka su kaltinimu, kad tarnybos metu miegojo.

3. Pareiškėjas teigė, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati jo padarytam pažeidimui ir yra nulemta jo aktyvaus dalyvavimo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos veikloje, ginant savo ir kitų policijos pareigūnų teises.

4. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pareiškėjui paskirta, vadovaujantis Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. gegužės 11 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-27 „Dėl B. K. veiksmų“ (toliau – iš Išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 28 d. tarnybos metu, vykdydamas Areštinės vidaus postinio funkcijas Areštinės vidaus poste Nr. 2, nuo 6.11 val. iki 6.49 val. nevykdė jam pavestų funkcijų, nes miegojo. Todėl neužtikrino nuolatinio, nepertraukiamo areštantų stebėjimo ir tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-15 patvirtintų „Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) pareigūnų darbo organizavimo vidaus tvarkos taisyklių“ 4.1 punktą, Areštinės vidaus tvarkos taisyklių 36.1 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos AVPK Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 12 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1053 patvirtinto Areštinės vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.7 punkto, 6.15 punkto reikalavimus. Taip pat pareiškėjas 2018 m. balandžio 25 d., apie 8.25 val. ir 8.50 val., be reikšmingų pateisinamų priežasčių kategoriškai atsisakė vykdyti jam pavestas budėtojo padėjėjo funkcijas ir nuo 8.30 val. iki 20.30 val. jų visiškai nevykdė, tokiais tyčiniais veiksmais pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 12, 13 punktus, Pareigybės aprašymo 6.21 punktą, Policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3, 4.6, 4.10 punktus.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo B. K. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ginčas kilo Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 30-TE-319, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos ir Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-321, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas taip pat nustatė, kad vadovaujantis Išvada, Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Atsakovas pareiškėją atleido iš vidaus tarnybosa atsižvelgdamas į Įsakymą, kuriuo paskirta pareiškėjui tarnybinė nuobauda.

9. Teismas nurodė, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m sausio 1 d.) (toliau – ir Statutas). Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas).

10. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 30-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos viršilai B. K.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra už tai, kad 2018 m. kovo 28 d., vykdydamas Areštinės vidaus postinio funkcijas, Areštinės vidaus poste Nr. 2, nuo 6.11 val. iki 6.49 val. jis nevykdė nuolatinio areštuotų asmenų stebėjimo, nes miegojo. Išvadoje konstatuota, kad šiais nurodytais tyčiniais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-15 patvirtintų „Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) pareigūnų darbo organizavimo vidaus tvarkos taisyklių“ 4.1 punktą, Areštinės vidaus tvarkos taisyklių 36.1 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos AVPK Vidaus tvarkos taisyklių 12 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1053 patvirtinto Areštinės vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo 6.7 punkto, 6.15 punkto reikalavimus. Be to, būdamas supažindintas pasirašytinai ir po to, kai Areštinės viršininkas D. P. 2018 m. balandžio 25 d., apie 8.25 val. instruktažo metu bei pakartotinai – po rytinio Areštinės kamerų patikrinimo, nurodė, jog pareiškėjas turės vykdyti Areštinės specialisto (budėtojo) padėjėjo funkcijas, pareiškėjas atsisakė jas atlikti ir pasiliko Areštinės poste Nr. 2, kuriame nuo 8.00 val. vidaus posto postinio funkcijas atliko Areštinės vyriausioji postinė A. S..

11. Teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis, pareiškėjo, atsakovo atstovų paaiškinimus, dokumentus ir kitus rašytinius garso ir vaizdo įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 28 d., vykdydamas Areštinės vidaus postinio funkcijas, Areštinės vidaus poste Nr. 2, nuo 6.11 val. iki 6.49 val. nevykdė nuolatinio areštuotų asmenų stebėjimo, nes miegojo. Be to, būdamas supažindintas pasirašytinai ir po to, kai Areštinės viršininkas D. P. 2018 m. balandžio 25 d., apie 8.25 val. instruktažo metu bei pakartotinai – po rytinio Areštinės kamerų patikrinimo, nurodė, jog pareiškėjas turės vykdyti Areštinės specialisto (budėtojo) padėjėjo funkcijas, jis atsisakė jas atlikti ir pasiliko Areštinės poste Nr. 2. Pareiškėjas iš esmės neneigia, jog savo veiksmais pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau mano, jog dėl padarytų tarnybinių pažeidimų pobūdžio, dėl jų padarymo kilusių pasekmių nebuvimo jis nenusipelnė pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos.

12. Teismas pažymėjo, kad nėra imperatyvo dėl tarnybinės nuobaudos padarius tarnybinį nusižengimą skyrimo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – pareiškėjui paskirta dėl to, kad turėdamas galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – paskirtą Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-TE-132, pareiškėjas išvadų nepadarė ir toliau netinkamai vykdo jam pavestas funkcijas ar atsisako jas atlikti. Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-TE-132, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

13. Teismas nurodė, kad pagal Statuto 33 straipsnio 3 dalies 8 punktą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda. Byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtus tarnybinius patikrinimus ir jam paskirtas tarnybines nuobaudas. Viena iš veikų, dėl kurios padarymo yra kaltinamas pareiškėjas, yra analogiška veikai, dėl kurios padarymo Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-TE-132 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tai patvirtina faktą, jog pareiškėjas nelinkęs daryti išvadų ir toliau daro jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, byloje nėra duomenų, jog yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo atžvilgiu pradėtų tarnybinių patikrinimų ir jo aktyvaus dalyvavimo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos veikloje, ginant savo ir kitų policijos pareigūnų teises.

14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad tarnybiniai nusižengimai, dėl kurių padarymo yra kaltinamas pareiškėjas, buvo padaryti jam turint galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, sprendė, jog buvo pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti pareiškėjui parinkus švelnesnę nuobaudos rūšį, todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nelaikytina per griežta. Teismas taip pat padarė išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas objektyviai ir visapusiškai, Išvadoje konstatuotos neteisėtos veikos, nurodant jomis (veikomis) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas ir reikalavimo panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-321 „Dėl viršilos B. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ netenkino.

III. 15. Pareiškėjas B. K. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 30-TE- 321 pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos ir skirti švelnesnę nuobaudą – griežtą papeikimą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevisiškai įsigilino į visas bylos aplinkybes, nekreipė dėmesio į aplinkybę, jog pareiškėjas buvo persekiojamas, jam sudarytos nepalankios darbo sąlygos, su juo paprasčiausiai susidorota kaip su asmeniu, turinčiu savo nuomonę, kurią reiškia ir siekia geresnių darbo ir buities sąlygų darbo metu, kuriame dirba nepertraukiamai po 12 valandų. Pažymi, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas, pavargęs nuo nuolatinio persekiojimo, kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką su prašymu leisti jam palikti tarnybą ir išeiti į pareigūno pensiją, tačiau viršininkas kategoriškai atsakė, įrodo faktą, kad su pareiškėju susidorota. Be to, Klaipėdos AVPK viršininko veiksmai yra suprantami, nes jis įsižeidė, kai pareiškėjui skirtos tarnybines nuobaudos visą laiką teismuose buvo paneigtos ir visada buvo konstatuojama, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos per griežtos už nežymius nusižengimus.

17. Pareiškėjas teigia, kad visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo savo sprendime šiuos pagrindinius principus, įvardytus Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-2207/2011.

18. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai kategoriškai palaikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato poziciją ir net netyrė aplinkybių, dėl ko pareiškėjas galėjo snūstelėti poste, jeigu tikrai taip buvo. Pažymi, kad Pareigybės aprašymo 6.7 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantis tarnautojas periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrina asmenis, esančius kamerose, stebėti jų elgesį ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu informuoja policijos areštinės budėtoją. Jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, pagal policijos areštinės specialisto nurodymą vykdo nepertraukiamą stebėjimą; 6.8 punktas įpareigoja nakties metu kas valandą vietinio ryšio telefonu informuoti policijos areštinės specialistą apie padėtį poste, 6.9 punktas įpareigoja nakties metu stebėti, kad visos stebimos areštinės kameros būtų apšviestos – šių įpareigojimų pareiškėjas laikėsi. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatytos papildomos ir specialios pertraukos, skirtos pailsėti darbo dienos ar pamainos metu. Darbdavys privalo planuoti darbuotojo darbą taip, kad kasdien dirbant kompiuteriu kas valandą būtų daromos 5–10 minučių pertraukėlės. Kadangi Statute įtvirtinta nuostata, jog statutinių pareigūnu veiklą reglamentuoja ir kiti įstatymai, akivaizdu, jog šios Darbo kodekso normos yra privalomos ir policijos įstaigų vadovams. Pareigybės aprašyme nėra apskritai numatyta jokių poilsio minučių, t. y. reikia dirbti visas dvylika valandų be jokios pertraukos. Todėl tikrai pavargstama ir prisėdus galima snūstelėti, tačiau tai atsitinka labai retai ir per tiek darbo metų pareigūnas tampa visą pamainą budrus ir budintis. Aplinkybė, jog pareiškėjas buvo užfiksuotas miegančiu, nėra tiksliai įrodyta, o sėdint prie kompiuterio ekrano ilgą laiką pavargsta akys ir jų poilsiui yra būtina pasėdėti užsimerkus. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis sėdėjo užmerktomis akimis, tačiau viską jautė ir girdėjo, tik bandė atsipalaiduoti nuo įtampos.

19. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo šališkas, o skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas pareiškėjo atžvilgiu. Bylą nagrinėjo šališkas teismas, nes priėmė ir vertino tik stipriosios ginčo šalies argumentus, neatsižvelgęs į tai, jog su pareiškėju yra tiesiog „susidorojama“. Pareiškėjas teigia, kad šioje administracinėje byloje yra aiškūs piktnaudžiavimo požymiai, tačiau teismas jų neįžvelgė.

20. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas pažymi, kad 2018 m. gegužės 11 d. patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-27 „Dėl B. K. veiksmų“ buvo konstatuoti du pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai: 1) 2018 m. kovo 28 d. tarnybos metu, vykdydamas Klaipėdos aps. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) vidaus postinio funkcijas, Areštinės vidaus poste Nr. 2, nuo 6.11 val. iki 6.49 val. nevykdė jam pavestų funkcijų ir nurodytu laiku miegojo; 2) 2018 m. balandžio 25 d. apie 8.25 val. ir 8.50 val., be reikšmingų pateisinamų priežasčių, kategoriškai atsisakė vykdyti jam pavestas budėtojo padėjėjo funkcijas ir nuo 8.30 val. iki 20.30 val. jų visiškai nevykdė. Tačiau pareiškėjas aptaria tik vieną pažeidimą ir nepagrįstai nurodo, jog „prisėdęs gali snūstelėti, tačiau tai atsitinka labai retai“, t. y. jis ne tik pripažįsta patį pažeidimą, bet ir nurodo, jog pažeidimas yra neatsitiktinis ir nevienkartinio pobūdžio. Atsakovas mano, kad kiti pareiškėjo nurodyti apeliacinio skundo teiginiai turėtų būti laikomi kaip jo samprotavimai, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir pasirinkti kaip gynybinė pozicija.

22. Atsakovas pažymi, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog pačio pažeidimo fakto buvimo neneigia ir pats pareiškėjas nei savo 2018 m. birželio 13 d. skunde „Dėl 2018-05-14 įsakymo Nr. 30-TE-321 pakeitimo“, nei vykusiame teismo posėdyje, nei pateiktame apeliaciniame skunde.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, paskirtą Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-TE-132 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. K.“. Viena iš veikų, dėl kurios padarymo yra kaltinamas pareiškėjas, yra analogiška veikai, dėl kurios padarymo Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-TE-132 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tai patvirtina išvadą, kad pareiškėjas nelinkęs daryti išvadų ir toliau daro jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, todėl paskirtoji tarnybinė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

24. Atsakovas vertina, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“. Taigi apeliacinio skundo turinys apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 30-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos viršilai B. K.“ buvo atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kai paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

27. Ši nuobauda pareiškėjui paskirta už dviejų veikų padarymą: 1. už tai, kad būdamas supažindintas pasirašytinai ir po to, kai Areštinės viršininkas D. P. 2018 m. balandžio 25 d., apie 8.25 val. instruktažo metu bei pakartotinai – po rytinio Areštinės kamerų patikrinimo, nurodė, jog pareiškėjas turės vykdyti Areštinės specialisto (budėtojo) padėjėjo funkcijas, pareiškėjas atsisakė jas atlikti ir pasiliko Areštinės poste Nr. 2, kuriame nuo 8.00 val. vidaus posto postinio funkcijas atliko Areštinės vyriausioji postinė A. S.; 2. už tai, kad 2018 m. kovo 28 d., vykdydamas Areštinės vidaus postinio funkcijas, Areštinės vidaus poste Nr. 2, nuo 6.11 val. iki 6.49 val. jis nevykdė nuolatinio areštuotų asmenų stebėjimo, nes miegojo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus ir savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis tik dėl antrosios veikos bei paskirtos nuobaudos griežtumu. Toks apeliacinio skundo pobūdis lemia, kad bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas tik šioje apimtyje.

29. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog pareiškėjas, 2018 m. kovo 28 d. vykdydamas Areštinės vidaus postinio funkcijas, Areštinės vidaus poste Nr. 2, nuo 6.11 val. iki 6.49 val. miegojo, t. y., tuo metu netinkamai vykdė jam priskirtą Areštinės vidaus postinio funkciją (t. 1 b. l. 168; t.2 b. l. 6). Tokia jo veikla neatitiko Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-15 patvirtintų „Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) pareigūnų darbo organizavimo vidaus tvarkos taisyklių“ 4.1 punkto, Areštinės vidaus tvarkos taisyklių 36.1 punkto, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos AVPK Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto, Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1053 patvirtinto Areštinės vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo 6.7 punkto, 6.15 punkto reikalavimų. Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės ir neginčija.

30. Atsižvelgusi į šio pažeidimo pobūdį bei jo trukmę (nuo 6.11 val. iki 6.49 val.) kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad toks pažeidimas gali būti pripažintas mažareikšmiu, kuris vienas pats savaime nesudarytų savarankiško pagrindo pareigūną atleisti iš tarnybos.

31. Pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 8 punktą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.

32. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-TE-132 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, to paties subjekto 2018 m. kovo 19 įsakymu Nr. 30 TE-159 paskirtas papeikimas. Šios nuobaudos yra galiojančios.

33. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui priimant byloje ginčijamą įsakymą egzistavo sąlygos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 8 punkte, suteikiančios teisę atsakovui atleisti pareiškėją iš tarnybos.

34. Minėta, kad pareiškėjui nuobauda – atleidimas iš tarnybos, paskirta ir už tai, jog jis 2018 m. balandžio 25 d. atsisakė vykdyti jam priskirtas Areštinės specialisto (budėtojo) padėjėjo funkcijas. Atsisakymas vykdyti savo pareigas yra sąmoninga asmens veikla, kai asmuo supranta ir siekia priešingo teisei rezultato. Toks veiklos pobūdis lemia, kad asmuo tarnybinį nusižengimą padaro tyčia. Savo ruožtu tyčinės veikos, tarnybinės atsakomybės prasme, yra pavojingesnės ir sunkesnės veikos. Jas atliekant grubiau yra pažeidžiami teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos pareigūnų funkcijas ir pareigas, reikalavimai.

35. Visa tai įvertinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog pareiškėjui, padarius aptartą tyčinį tarnybinį nusižengimą, po to, kai jam prieš tai buvo skirtas griežtas papeikimas, atleidimas iš tarnybos, kaip tarnybinė nuobauda, yra proporcinga poveikio priemonė, kuri atitinka bausmės individualizavimo reikalavimus, nustatytus Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje.

36. Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys