2019-01-03 Nr. AB-422-3-61-3-02031-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-861-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02031-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 96-1576, 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 96-1696, 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 96-1697, 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 96-1780, 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 96-1996; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 2S-3726; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.1. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad maisto produktai ir žaliavos perkami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau Lukiškių TI-K tokių dokumentų nepateikė. 2017 m. balandžio 6 d. pareiškėjas gavo per pusę mažesnes maisto porcijas, nei priklauso pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Lukiškių TI-K atsisakė sverti maistą. Be to, nuo 2017m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. ir nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. pusryčiams vietoj margarino buvo išduodami palmių aliejaus hidrinti riebalai, kurie uždrausti daugelio Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių, kadangi kenkia sveikatai ir sukelia vėžį. Pareiškėjas pabrėžė, kad Departamento 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4107-117 (toliau – ir Įsakymas) 1 priedas draudžia keisti margariną hidrintais riebalais. Lukiškių TI-K pateiktas išduodamo „margarino“ atitikties sertifikatas Nr. 161012-1 neįrodo, kad pareiškėjui buvo išduotas sertifikate nurodomas margarinas. Atsakovas neiškvietė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT), kad ji paimtų išduotus hidrintus riebalus sudėčiai nustatyti. 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjui buvo išduota neatitinkanti gamybos reikalavimų makaronų košė, praskiesta vandeniu. Pareiškėjas nesupranta, kaip jo skundą dėl košės nagrinėjęs pareigūnas galėjo nustatyti, kad jam buvo pateikta tinkamai pagaminta košė, kai minėtas pareigūnas tos košės negamino ir neišdavė.

1.2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 7 d. jam pietus atnešė po 13.30 val., maistas buvo atvėsęs ir pateiktas iš purvinų plastmasinių kibirų, nors pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 1-213 5 punktą pietų metas – nuo 12.30 val. iki 13.30 val., o pagal to paties įsakymo 24 punktą maistas turėjo būti pristatomas termosuose. Toks maitinimas neatitiko reikalavimų ir pažeidė higienos normas. 2017 m. balandžio 8 d. pareiškėjas vakarienei gavo supelijusią duoną, kurios galiojimo laikas pasibaigęs. 2017 m. balandžio 2 d. vakarienei ir kitos dienos pietums bei 2017 m. gegužės 3 d. gavo prarūgusių agurkų, nuo kurių pareiškėjui pasidarė bloga (skaudėjo skrandį, pykino), todėl dėl pilvo skausmų kreipėsi į medikus ir gėrė vaistus. Pareiškėjas teigė, kad gaudavo neaiškios kilmės, sugedusį, su pasibaigusiu galiojimu maistą, kurį turėdavo išmesti. 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 16 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. vakarienei negavo 30 g spirgučių padažo kaip nurodyta valgiaraštyje ir mažesnę bulvių košės porciją, praskiestą vandeniu košę, 2017 m. balandžio 16 d. pietums vietoj žirnių sriubos gavo sultinį be žirnių. Atsakovas neapklausė kitų asmenų dėl išduotos sriubos, taip siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus. 2017 m. balandžio 16 d. maisto davinys buvo sukeistas su 2017 m. balandžio 10 d. maisto daviniu.

1.3. Pareiškėjas akcentavo, kad Įsakymo 15 punktas draudžia bet kokį kryžminį patiekalų užterštumą ir įpareigoja griežtai laikytis gamybos technologijų, o to paties Įsakymo 3 priedas nustato atitinkamų patiekalų gamybos reikalavimus, tačiau nei atsakovas, nei maistą tiekianti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB „Pontem“) jų nesilaikė. Departamentas 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. 2S-4220 nurodė, kad esant prašymui, maisto porcijos turi būti sveriamos.

1.4. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl netinkamo, nepilnaverčio maitinimo negavo visos dienos maistinės bei energinės vertės normos, o tai žalojo ir alino jo organizmą, sveikatą. Dėl tokio maitinimo jis patyrė dideles kančias.

1.5. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. kovo 27 d. apie 10.23 val. ir 2017 m. balandžio 10 d. apie 9.02 val. buvo pažeistas jo privatumas, kai jam atliekant gamtinius reikalus tualete į kamerą užėjo Lukiškių TI-K darbuotojas, kuris pareiškėją vedė pasivaikščioti, o maistą iš parduotuvės jam atnešė tuo metu, kai jis buvo pasivaikščiojime. Dėl darbuotojų neteisėtų veiksmų, trukdymo tinkamai pasinaudoti tualetu pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyveno emocinę bei dvasinę depresiją. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis.

1.6. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas pagal jo 2017 m. kovo 22 d. prašymą 2017 m. kovo 27 d. ir 2017 m. kovo 28 d. neišvedė jo pakartotinai skambinti telefonu vaikams po to, kai 2017 m. kovo 27 d. buvo iškviestas paskambinti ir jam nepavyko prisiskambinti. Nors tokia galimybė nustatyta Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 1-252 23 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 5 dalyje, 102 straipsnyje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 124 punkte. Pareiškėjas nurodė, kad tokiu būdu buvo apribota jo teisė į šeimos gyvenimo ryšių palaikymą. Dėl neteisėtų darbuotojų veiksmų jis patyrė dideles kančias, išgyvenimus, nepatogumus, emocinę bei dvasinę depresiją, sukrėtimus.

1.7. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas jo skundus išnagrinėjo netinkamai, neobjektyviai ir šališkai, nesutiko su Departamento sprendime pateikta pozicija, jog visi pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti anksčiau ir į juos pateikti atsakymai, nes atsakovo neteisėti veiksmai yra naujo pobūdžio ir anksčiau nebuvo nagrinėti.

1.8. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo darbuotojai neteisėtais veiksmais jį žemino, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, apribojo jo galimybę bendrauti su šeimos nariais bei vaikais, todėl jis tapo dirglus, irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad nuteistieji (suimtieji) Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, o pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį. Pagamintą maistą tikrino Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Išduoti maistą be sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai patikrinami atsakingų asmenų. Pagamintas maistas dalijamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitiko reikalingą svorį. Visas maistas buvo sveriamas, taip pat buvo tikrinamos porcijos. Priešingai, negu teigė pareiškėjas, pagamintas maistas buvo išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalijimui, buvo laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriuose laikomas paruoštas maistas, atidaromi tik tada, kai maistas dalijamas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada paduodamas šiltas. Visi patiekalai, kurie gaminami Lukiškių TI-K, ruošiami griežtai laikantis technologinių ir gaminimo gamybinių reikalavimų. Į pagamintą maistą nebuvo pilamas vanduo ar dedami kiti produktai, kurie nenumatyti gamybiniuose reikalavimuose.

2.2. Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija neturėjo duomenų apie tai, kada pareiškėjui buvo pateikta prie skundo pridėta duonos etiketė. Duona į Lukiškių TI-K atvežama kas antrą dieną tiesiai iš kepyklos pagal nustatytas normas, esamam Lukiškių TI-K nuteistųjų bei suimtųjų asmenų kiekiui. Duonos vartojimo terminas yra penkios paros, atvežtos duonos partija visiškai suvartojama per dvi dienas. Maisto produktai, kurių vartojimo terminas yra pasibaigęs, Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems neteikiami.

2.3. Atsakovas pabrėžė, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2 punktą kamerų duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Minėtose taisyklėse nenumatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsakovas pabrėžė, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai, vadovaudamiesi pareigūnų etikos taisyklių principais. Lukiškių TI-K pareigūnai gyvenamosios kameros duris atidaro tik prieš tai įsitikinę, kad tai padaryti yra saugu. Aplinkybės, kurios susijusios su suimtųjų ir nuteistųjų stebėjimų jų kamerose bei su galimu pareiškėjo privatumo sanitariniame mazge pažeidimu 2017 m. kovo 27 d. ir 2017 m. balandžio 10 d., buvo išsamiai išnagrinėtos ir dėl jų buvo pasisakyta Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 21 d. raštuose Nr. 96-1696 ir 96-1697.

2.4. Dėl skambinimo telefonu, atsakovas paaiškino, kad pareigūnas, atsakingas už telefoninių pokalbių organizavimą, nurodė, jog pareiškėjas nepageidavo, kad būtų išvestas paskambinti tą pačią dieną eilės pabaigoje. Remdamasis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252, 23 punktu, atsakovas nurodė, kad neprisiskambinusio telefonu suimtojo ar nuteistojo raštiško prašymo vykdymas, šiam suimtajam arba nuteistajam pageidaujant, perkeliamas į skambinančiųjų tą pačią dieną eilės pabaigą, o toks pakartotinis suimtųjų ir nuteistųjų išvedimas paskambinti ir kalbėti telefonu organizuojamas tik esant galimybei ir atsižvelgiant į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, APS pareigūnų vykdomas funkcijas.

2.5. Lukiškių TI-K paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3.1 . Departamentas nurodė, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Lukiškių TI-K sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą.

3.2 . Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog agurkai ir margarinas turėjo kokybės sertifikatą, maistas dalijamas pagal patvirtintą grafiką, maisto dalintojai į korpusus įleidžiami tik nustatytu laiku, maistas dalijamas kalibruotais samčiais, kiekviena porcija negali būti sveriama, išduodamo maisto temperatūrą matavo Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad negalimas žalių maisto produktų kryžminimas su termiškai apdorotais maisto produktais ir patiekalais, todėl virtoms trintoms bulvėms ir spirgučių padažui kryžminimo taisyklė negalioja. Be to, ūkio subjektus, teikiančius maitinimo paslaugas, kontroliuoja atitinkamos institucijos, todėl pareiškėjas, norėdamas įsitikinti maitinimo paslaugų kokybiškumu, turėtų kreiptis į jas. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai 2017 m. balandžio 20 d. tikrino maitinimo kokybės atitikimą teisės aktų reikalavimams, pažeidimų nebuvo nustatyta (Departamento 2017 m. birželio 1 d. raštas Nr. 2S-3726). Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-3167 pažymėta, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos sukėlė galbūt sugedę agurkai, nesikreipė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į privatumą 2017 m. kovo 27 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. buvo pažeista, o kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. prašymu ir 2017 m. balandžio 7 d., 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. balandžio 11 d., o taip pat 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. balandžio 28 d. bei 2017 m. gegužės 3 d. skundais dėl netinkamo maitinimo (kelis kartus neišduoto spirgučių padažo, mažesnių maisto porcijų, vandeniu skiesto maisto ir jo sukeitimo (vietoj žirnių sriubos – sultinys, vietoj margarino – hidrinti riebalai) bei maisto su pasibaigusiu galiojimu išdavimo) kreipėsi į Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. raštuose (sprendimuose) Nr. 96-1576 ir Nr. 96-1996 atsakė į pareiškėjo skundus, informavo jį apie tiekiamą maistą, jo gaminimo, išdavimo tvarką ir išsamiai atsakė į kitas pareiškėjo skunduose nurodytas su maistu susijusias aplinkybes. Pareiškėjas 2017 m. kovo 27 d. ir 2017 m. balandžio 11 d. su skundais kreipėsi į atsakovą dėl privatumo pažeidimo pareiškėjui naudojantis tualetu, tačiau Lukiškių TI-K, apklausęs pareiškėjo nurodytus pareigūnus ir peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, nenustatė privatumo pažeidimo atvejų, 2017 m. balandžio 21 d raštuose Nr. 96-1696 ir Nr. 96-1697 inter alia (be kita ko) pažymėdamas, kad kamerose įrengtomis užuolaidomis galima atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios kameros durų. Teismas konstatavo, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. kovo 28 d ir 2017 m. kovo 29 d. skundus dėl galimybės paskambinti telefonu, 2017 m. balandžio 26 d. rašte Nr. 96-1780 paaiškino pokalbių telefonu tvarką, atkreipdamas dėmesį, kad pareiškėjas nepageidavo tą pačią dieną paskambinti eilės pabaigoje, o pagal 2017 m. kovo 29 d. naują prašymą leisti paskambinti telefonu jam buvo sudaryta galimybė paskambinti tą pačią dieną ir pokalbis įvyko (trukmė – apie 14 min.). Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsakymais, 2017m. balandžio 19 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. pateikė skundus Departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus ikiteismine tvarka, 2017 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2S-3726 nenustatė jokių Lukiškių TI-K teisės aktų pažeidimų, konstatavo, kad dėl tam tikrų pareiškėjo minimų pažeidimų jau buvo pasisakyta ankstesniuose Departamento sprendimuose.

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundus, susijusius su netinkamu maitinimu, pažymėjo, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį, bei vadovavosi BVK 173 straipsnio 4 dalimi. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (toliau – 2014 m. kovo 28 d. Įsakymas), Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-156 (toliau – 2015 m. balandžio 16 d. Įsakymas) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, įvertino atsakovo argumentus dėl maitinimo: spirgučių padažas prieš išdavimą buvo sumaišomas su bulvių koše, o negalimas tik termiškai neapdoroto maisto kryžminimas su termiškai apdorotu ir termiškai apdorotiems produktams kryžminimo taisyklė negalioja; tiekiamo maisto kokybę patvirtino Maisto kokybės įvertinimo (patikrinimo) žurnalas, kuriame nurodyta, kokie maisto produktai kuriomis dienomis buvo pateikti; buvo pateikta produkto (raugintų agurkų) specifikacija, bei margarino 2016 m. spalio 12 d. atitikties sertifikatas Nr. 161012-1; maistas buvo sveriamas bei tikrinamos porcijos, o pagamintas maistas dalijamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitiko reikalingą svorį; atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrino maisto davinio svorį bei kokybę; pagamintas maistas buvo išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų; maistas, skirtas dalyti, buvo laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose, o termosai, kuriuose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai dalijamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas; visi patiekalai, kurie gaminami Lukiškių TI-K, ruošiami griežtai laikantis technologinių ir gamybinių gaminimo reikalavimų;

į pagamintą maistą vanduo, nei kiti pašaliniai elementai nebuvo dedami; duona į Lukiškių TI-K atvežama kas antrą dieną tiesiai iš kepyklos, kurią į Lukiškių TI-K pristato UAB „Pontem“ dvejoms dienoms, pagal nustatytas normas, duonos vartojimo terminas yra penkios paros, o partija suvartojama per dvi dienas ir jokie maisto produktai, kurių vartojimo terminas yra pasibaigęs, Lukiškių TI-K neteikiami ir konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto ir mažesnių maisto porcijų yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje nebuvo įrašų, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus dėl apsinuodijimo maistu.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu 2017 m. kovo 27 d. apie 10.32 val. ir 2017 m. balandžio 10 d. apie 9.02 val., pažymėjo, kad ši pareiškėjo skundo dalis nėra kartotinė, pareiškėjas skundė galimus privatumo pažeidimo atvejus, kurie vyko 2016 metais.

8. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrintas, vadovavosi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 punktu ir nustatė, kad sanitariniai mazgai Lukiškių TI kamerose įrengti pagal nustatytus reikalavimus, o Lukiškių TI-K prižiūrėtojų 2017 m. balandžio 14 ir 20 d. tarnybiniai pranešimai patvirtino, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai, stebėdami pareiškėją, teisės aktų nepažeidė. Tačiau, teismo nuomone, Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas atliekantis gamtinius reikalus. Nors teismas sutiko, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų / nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais. Teismas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, susijusia su minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrinta.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, ar buvo pažeista jo teisė skambinti telefonu, vadovavosi Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23 punktu ir atmetė pareiškėjo teiginius šiuo aspektu, nes iš byloje esančio Skambučių registro nustatė, kad pareiškėjui pakankamai dažnai, atsižvelgiant į jo prašymus, buvo suteikiama galimybė paskambinti telefonu. Nepavykus prisiskambinti 2017 m. kovo 27 d., pareiškėjas nepageidavo, kad būtų išvestas paskambinti tą pačią dieną eilės pabaigoje arba kitą dieną. Net ir esant tokiam pageidavimui, jis negalėjo būti įvykdytas dėl didelio telefoninių skambučių kiekio tą dieną, kurie buvo baigti 21.55 valandą, nors paprastai yra organizuojami iki 21.30 valandos, todėl pareiškėjui buvo suteikta galimybė paskambinti telefonu remiantis jo nauju 2017 m. kovo 29 d. prašymu apie 18.25 valandą, pokalbis truko apie 14 minučių.

10. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti sprendimus, teismas konstatavo, kad tiek skundžiami Lukiškių TI-K, tiek Departamento sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jie yra aiškūs ir motyvuoti, priimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas konstatuotas kitu apsektu, nei pareiškėjas buvo nurodęs Lukiškių TI-K pateiktuose skunduose, ir pareiškėjo teisės apgintos kitu būdu, todėl Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 96-1696, 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 96-1697 naikinti nėra pagrindo. Be to, minėtų sprendimų panaikinimas pareiškėjui iš esmės jokių teisinių pasekmių nesukeltų. Teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 96-1576, 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 96-1696, 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 96-1697, 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96-1780, 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 96-1996, taip pat Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2S-3726 iš esmės tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo skundus, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

11. Teismas, nenustatęs Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nepagrįstu ribojimu skambinant telefonu, netinkamo maisto patiekimu, t.y. vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atlyginti, atmetė šį pareiškėjo reikalavimą.

12. Pripažinęs Lukiškių TI-K pažeidus pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, teismas sprendė neturtinės žalos, kilusios dėl šio pažeidimo, atlyginimo klausimą. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, kad šis pažeidimas pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, tačiau pažeidimas siejamas tik su dviem konkrečiomis dienomis (2017 m. kovo 27 d. ir 2017 m. balandžio 10 d.) bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, konstatuojant, kad teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

III. 13. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas negavo tinkamo ir pilnaverčio maitinimo, asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais tualetais, taip pat buvo ribojama teisė skambinti telefonu. Dėl to buvo grubiai pažeidinėjamos pareiškėjo visos teisės bei pažeisti Konvencijos 1, 3, 8 ir 14 straipsniai.

13.2. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais grubiai, nuolatos buvo pažeidžiami Lietuvos Respublikos įstatymai, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino pinigais, todėl jam tūrio būti atlyginta žala pinigais. teismo funkcija yra teisingai nustatyti padarytos žalos dydį.

13.3. Teismas, nors ir buvo prašomas, tačiau neatliko pareiškėjo prašomų veiksmų ir kuriuos atlikus būtų nustatyti atsakovo padaryti pažeidimai ir neteisėti veiksmai, kuriuos pareiškėjas išvardijo skunde. teismas tyčia neatliko prašomų veiksmų, kad nuslėptų atsakovo neteisėtus veiksmus.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio. Atsakovas mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

14.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo J. S. skundas (pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniais įrenginiais, o kiti skundo reikalavimai atmesti), pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už Lukiškių TI-K atliktus neteisėtus veiksmus, būtų panaikinti Lukiškių TI-K sprendimai: 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 96-1576, 2017 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 96-1696, 2017 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 96-1697, 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 96-1780, 2017 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 96-1996; panaikintas Departamento 2017 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 2S-3726.

17. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtais veiksmais pažeidė jo teisę skambinti telefonu ir bendrauti su šeimos nariais, neužtikrino tinkamo maitinimo ir pažeidė teisę į privatumą naudojantis tualetu.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nes nustatė, kad atsakovo veiksmai neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis tualetu, yra neteisėti. Atsižvelgus į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepasitvirtino, sprendime padaryta išvada, kad teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, o pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė aplinkybes, kurios susijusios su atsakovo neteisėtas veiksmais, todėl nepagrįstai padaryta žala neįvertinta pinigais. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad įstatymai nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą dvasinį ir fizinį skausmą, o teismo funkcija ir yra tai teisingai nustatyti.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami, tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visų būtiniausių veiksmų, kuriuos buvo prašoma teismo atlikti, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus teismas turėjo atlikti, jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teisme turėtų būti atliekami papildomi veiksmai ar priimami papildomi įrodymai ir jie tiriami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo skundo aplinkybių, susijusių su teisės skambinti telefonu neužtikrinimu, tinkamo maitinimo nesuteikimu, turėtų būti pripažintos neteisingomis.

23. Šiuo aspektu primintina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

24. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Nagrinėjamu pareiškėjas abstrakčiais ir deklaratyviais argumentais ginčija pirmosios instancijos teismo minėtas išvadas, kurios buvo padarytos išnagrinėjus pareiškėjo ir atsakovo argumentus, byloje surinktus įrodymus.

25. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

26. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių atitinkamos pareiškėjo skundo dalys nebuvo tenkintos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nebuvo pažeista pareiškėjo teisė skambinti telefonu bei jam buvo užtikrintas tinkamas maitinimas. Pažymėtina, kad byloje nepaneigti atsakovo duomenys, jog maistas gaminamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, Maitinimo organizavimo taisykles bei maisto receptūras, pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais. Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas atliekantis gamtinius reikalus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tuo, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų / nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais, todėl konstatavo pažeidimą. Atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (2017 m. kovo 27 d. apie 10.32 val. ir 2017 m. balandžio 10 d. apie 9.02 val.) bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui neatsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais ir konstatavo, kad teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

29. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013; kt.). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; kt.).

30. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

31. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, atsakovo atstovo įvykdyti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018; kt.).

32. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais (tualetu), kuris truko 2 dienas, nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju turėtų būti apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis pareiškėjui už tokio pat pobūdžio pažeidimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1912-520/2018 buvo priteistas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o Lukiškių TI-K sprendimai, susiję su tuo, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, buvo panaikinti. Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. A-1912-520/2018 buvo nustatyta, jog 3 kartus buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.

33. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; kt.).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų pobūdį, jų mastą ir trukmę, į ginamų vertybių (žmogaus orumas) turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju 33 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, t. y. priteisiama pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti 33 Eur suma, panaikinami Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 96-1696 ir 2017 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 96-1697, kuriais nebuvo nustatyti pareiškėjo privatumo pažeidimai, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis jo prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 96-1696 ir 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 96-1697.

Pareiškėjui J. S. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 33 Eur (trisdešimt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė