f57b428e-3de5-4ce8-b769-4730f7e5bd2d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6149-739/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01412-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 1 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus pataisos namai), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad jis atliko bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. sausio 1 d., o atsikirtime (b. l. 37–38) į atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ patikslino, kad bausmę Alytaus pataisos namuose jis atliko nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nurodytu laikotarpiu atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, jam nebuvo iÅ¡duodamos higienai palaikyti bÅ«tinos priemonės(toliau - higienos priemonės): dantų pasta, dantų Å¡epetėlis, skutimosi peiliukai ir skalbimo milteliai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į Alytaus pataisos namų administracijÄ dėl Å¡ių higienos priemonių iÅ¡davimo, bet jam bÅ«davo atsakoma neigiamai.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nurodytas higienos priemones jis gaudavo Kauno tardymo izoliatoriuje, kai tam tikrais laikotarpiais bÅ«davo iÅ¡vykęs iÅ¡ Alytaus pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių, todėl grįžęs dar galėdavo naudotis Kauno tardymo izoliatoriuje iÅ¡duotomis higienos priemonėmis, kol jos susidėvėdavo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dėl tos priežasties, jog negaudavo Alytaus pataisos namuose higienos priemonių, jis negalėjo laikytis asmens higienos ir buvo psichologiÅ¡kai gniuždomas, patyrė pažeminimÄ , diskomfortÄ , stresÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų – higienos priemonių neiÅ¡davimo jam teko kreiptis į odontologÄ , kadangi jis negalėjo tinkamai prižiÅ«rėti dantų ir jie pradėjo gesti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patikslino, kad kiek prisimena, 2015 ir 2016 metais dėl dantų gydymo jis pas odontologÄ nesikreipė, bet dėl dantų gedimo į odontologÄ jis kreipėsi 2017 metais ir tada reikėjo dantis traukti. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas skunde įvertino 2000 Eur.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundÄ . Atsikirtime į atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų atsiliepimÄ (b. l. 37–38) ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jo skundo esmė yra dėl diskriminacija, nes jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, jam nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės ir teisės aktuose nebuvo numatytas jų iÅ¡davimas nuteistiesiems. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Alytaus pataisos namams praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 47).

Byla išnagrinėta nedalyvaujant Alytaus pataisos namų atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis). Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę Alytaus pataisos namuose atliko nuo 2015 m. spalio 7 d., o ne nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. Alytaus pataisos namai neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Nuteistųjų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šiame teisės akte nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gavo 1227,15 Eur pajamų, todėl higienos priemones galėjo įsigyti pats. Jis ginčo laikotarpiu taip pat gavo pinigines išmokas iš valstybės biudžeto. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, nes rašytinių prašymų neteikė. Nurodė, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., nuteistiesiems yra išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt. vienam mėnesiui.), dantų pasta (75 ml. kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt. vienam mėnesiui.).

Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia valstybės institucijos kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Teigė, kad nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra nuteistas asmuo, atliko laisvės atėmimo bausmę ir buvo laikomas Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. su pertraukomis: nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. vasario 10 d., nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. kovo 23 d., nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 6 d., nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 28 d.

PareiÅ¡kėjas atvykdavo į Alytaus pataisos namus iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir iÅ¡vykdavo į jį, o paskutinę nurodytÄ datÄ (2017 m. balandžio 28 d.) buvo paleistas (b. l. 16–18). Byloje esant duomenims, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d., sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos, kuriÄ jis patyrė nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.271 (toliau – CK) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai ginčo laikotarpiu jam neiÅ¡davė higienos priemonių – dantų pastos, dantų Å¡epetėlio, skutimosi peiliukų ir skalbimo miltelių. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė dantų pastos, dantų Å¡epetėlio ir skutimosi peiliukų iÅ¡davimo nuteistiesiems (b. l. 11–12), taigi ir pareiÅ¡kėjui. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurios numatė, kad nuteistiesiems vyrams, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodamos Å¡ios higienos priemonės: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau teismas pažymi, kad tuo pačiu laikotarpiu galiojusios, patvirtintos tuo pačiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos normos (2010 m. vasario 25 d.

įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), jų 7 punktas numatė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems šios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos. Minėti teisės aktai ginčo laikotarpiu nenumatė skalbimo miltelių išdavimo nei nuteistiesiems, nei nuteistiesiems.

Skalbimo miltelių iÅ¡davimas nuteistiesiems ir suimtiesiems (jei jie yra nemokÅ«s ir pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ) numatytas tik nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 naujai redakcijai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (iÅ¡dėstytas nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. d.

įsakymu Nr. 1R-132), jo 4 ir 5 punktai numato, kad higienos reikmenys, drabužiai ir avalynė išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės normų (galiojusių iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padarytas Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų Å¡epetėlis, skutimosi peiliukai), į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

– konstatuoti neteisėtÄ Alytaus pataisos namų neveikimÄ CK 6.271 straipsnio prasme, pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinus dantų pasta, dantų Å¡epetėliu ir skutimosi peiliukais. Nustatęs neteisėtÄ neveikimÄ , teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalÄ ir priežastinį ryšį. Jau minėta, kad ginčo laikotarpiu teisės aktai nenumatė skalbimo miltelių iÅ¡davimo nei nuteistiesiems, nei nuteistiesiems. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtÄ valstybės valdžios institucijos neveikimÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo aprÅ«pintas skalbimo milteliais.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, Å¡iuo aspektu (dėl pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinimo skalbimo milteliais) valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo bÅ«do, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, jog byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti trÅ«kstamas higienos priemones.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad į pareigÅ«nus kreipdavosi, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ teismui abejoti pareiÅ¡kėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto dvasines ir fizines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovės atstovo neteisėti veiksmai. Nesant asmenų praÅ¡ymų, pareigÅ«nai negali žinoti apie pareiÅ¡kėjo patiriamÄ diskomfortÄ bei tam tikrų higienos priemonių trÅ«kumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Melnitis prieÅ¡ LatvijÄ pabrėžė, kad įvertinus valstybės pareigÄ užtikrinti, jog asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios bÅ«tų suderinamos su asmens orumu, nacionalinės valdžios atsainus požiÅ«ris – aiÅ¡kus atsisakymas patenkinti pareiÅ¡kėjo teisėtÄ praÅ¡ymÄ aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas.

Toks nepagrįstas atsisakymas taikomas suimtiems asmenims, neiÅ¡vengiamai lemia visiÅ¡kos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmÄ , bejėgiÅ¡kumÄ ir galiausiai pažeminimÄ (2012 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Melnitis prieÅ¡ Latvija, § 76, pareiÅ¡kimo Nr. 30779/05). Tuo tarpu nagrinėjamoje pareiÅ¡kėjo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas tokį praÅ¡ymÄ bÅ«tų pateikęs atsakovo atstovui, o Å¡is bÅ«tų atsisakęs jį patenkinti. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu raÅ¡ytinių praÅ¡ymų dėl minėtų higienos priemonių neteikė (b. l. 12).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 priteisė pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, tačiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, tačiau jo praÅ¡ymas buvo netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas tokį praÅ¡ymÄ bÅ«tų pateikęs Alytaus pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams, nagrinėjamos bylos faktinė situacija nelaikytina analogiÅ¡ka nurodytai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylai.

Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neiÅ¡duotų higienos priemonių) pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei atsakovės atstovas jį bÅ«tų aprÅ«pinęs Å¡iomis priemonėmis. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gaudavo pajamų (b. l. 19–22), iÅ¡ viso gavo 1227,15 Eur, pajamų negavo tik tris mėnesius: 2016 m. balandžio mėn. gavo 0,02 Eur pajamų, tačiau beveik visÄ Å¡Ä¯ mėnesį pareiÅ¡kėjas buvo ne Alytaus pataisos namuose, o Kauno tardymo izoliatoriuje (b. l. 16, 17), 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. negavo pajamų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu beveik visada gaudavo pajamų, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis visÄ ginčo laikotarpį negalėjo valytis dantų ir nusiskusti, kelia pagrįstas abejones. Be to, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, tai yra 2016 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. bÅ«davo iÅ¡vykęs iÅ¡ Alytaus pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 16–18), o Kauno tardymo izoliatoriuje, jo paaiÅ¡kinimu, jis gaudavo dantų Å¡epetėlius, dantų pastÄ . Todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas dalį ginčo laikotarpio gaudavo dantų Å¡epetėlius ir turėjo galimybę valyti dantis.

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į odontologÄ kreipėsi tik 2017 m. spalio 12 d. (b. l. 44–45), t. y. praėjus deÅ¡imčiai mėnesių po ginčo laikotarpio pabaigos. Å i aplinkybė kelia pagrįstas abejones, jog pareiÅ¡kėjui, kaip nurodoma jo skunde, ginčo laikotarpiu dėl dantų neprižiÅ«rėjimo pradėjo skaudėti dantis. Be to, pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje pripažino, kad ginčo laikotarpiu į odontologÄ jis nesikreipė ir dantų negydė.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus pusantrų metų nuo paskutinio atsakovės atstovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos bei praėjus beveik trejiems metams nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 2, 11, 16, 38). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Barbulescu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimÄ Hansen prieÅ¡ NorvegijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimÄ O’Keeffe prieÅ¡ AirijÄ , § 202, pareiÅ¡kimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , § 33, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-601/2013).

Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas, jo neaprÅ«pinus dantų pasta, dantų Å¡epetėliu ir skutimosi peiliukais, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista P. D. teisė į jo aprÅ«pinimÄ dantų pasta, dantų Å¡epetėliu ir skutimosi peiliukais Alytaus pataisos namuose. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalia Pranckienė