Legislator Case Law & Legislation
f57adf19-a128-4e7c-95af-3201c5c94bb2 AI generated

Court partially allowed tort claim for non-pecuniary damages and state legal aid costs against farm workers.

Case Number f57adf19-a128-4e7c-95af-3201c5c94bb2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court overturned the first-instance dismissal and ordered partial compensation for the plaintiff's non-pecuniary damages and legal costs. The plaintiff, a farmhand, suffered a severe leg injury when a cow kicked him while working with other defendants at a farm. The court found the defendants negligent for failing to ensure the animals posed no threat to human safety, warranting a reduced award of 3,000 euros. Additionally, the court ordered the defendants to pay the plaintiff's state legal aid expenses and court fees.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniai; Civilinio kodekso 6.201 straipsnis: The court partially upheld a tort claim where the defendant's failure to ensure animal safety constituted negligence, entitling the victim to non-pecuniary damages and reimbursement of state legal aid costs.

Keywords

AI generated
non-pecuniary damages negligence in agriculture cow injury liability state legal aid partial compensation award

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniai
Civilinio kodekso 6.201 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-861-513/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02150-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.7; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos MisiÅ«nienės ir Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

A. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. A. ieÅ¡kinį atsakovams J. K., A. K., A. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. A. ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. K., A. K. ir A. G. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3. Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovo teigimu, 2019 m. liepos 23 d. apie 23 val. jam paskambino atsakovas J. K. praÅ¡ydamas nuvažiuoti į ganyklÄ , nes iÅ¡ aptvaro pasileido jaučių banda. Ä® ganyklÄ jį ir kitÄ Å«kio darbininkÄ nuvežė atsakovas A. K., kurio jaučiai taip pat buvo tame bendrame aptvare. Ganykloje buvo ir A. G., kuris buvo atvykęs patikrinti netoliese buvusios savo galvijų bandos. Suvarant galvijus buvo tamsu, vienas jautis užpakaline koja staiga spyrė jam į deÅ¡inę kojÄ ir sulaužė blauzdikaulį bei Å¡eivikaulį.

IeÅ¡kovas argumentavo, kad atsakovai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s, neužtikrino, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai. Dėl kojos sužalojimo patiria labai skaudžius ir ilgalaikius padarinius, jis sužlugdytas moraliÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai, nuolat jaučia stiprius kojos skausmus, sunkiai susitaiko su gydytojų prognozėmis, jog negalės normaliai vaikščioti ateityje, iÅ¡gyvena didelį stresÄ , nežinodamas, ar galės vaikščioti ir dirbti ateityje.

Patirti kojos sužalojimai sÄ lygojo nepatogumus buityje, apribojo judėjimo laisvę, sumažino bendravimo su aplinkiniais galimybes. Dėl patirtų sužalojimų tapo neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, neturtinę žalÄ vertina 10 000 Eur, jos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. dirbo pagalbiniu darbininku atsakovo Å«kininko J. K. pienininkystės ir mėsinių galvijų Å«kyje. Nors darbo sutartis buvo nutrÅ«kusi, J. K. leido ieÅ¡kovui gyventi savo Å«kyje, kol susiras kitÄ bÅ«stÄ . Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal M. A. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiÅ¡kimÄ .

Nutarime nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2019 m. liepos 23 d. apie 23.30 val. patyrė traumÄ dėl savo galbÅ«t neatsargių veiksmų, kadangi jis ankščiau yra dirbęs su galvijais ir turėjo įvertinti jų keliamÄ grėsmę, laikytis atstumo bei imtis kitų atsargumo priemonių. Galvijų tyčia niekas neerzino, negÄ sdino ir neprovokavo gintis, tai buvo nelaimingas atsitikimas, todėl nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 1700/2020(03) iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovui padarytas atviras skeveldrinis deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis, trauma atitinka teismo nutartyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes – bÅ«dinga tiesioginiam smÅ«giui, galėjo įvykti į deÅ¡inę blauzdÄ Ä¯spyrus jaučiui, labiausiai tikėtina, kad blauzdos kaulų lūžis padarytas M. A. stovint ar esant artimoje stovimoje padėtyje, atviras blauzdikaulio kÅ«no lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Teismas nustatė, kad ūkininko J. K. bandoje iš viso yra 87 galvijai, A. K. bandoje yra 56 galvijai.

5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Å ilutės rajono naminių gyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtinta savininkų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. Teismas vertino, kad galvijų savininkai savo pareigas vykdė tinkamai, t. y. savo galvijų bandas ganė tam skirtose teritorijose, elektriniu piemeniu aptvertose aptvaruose, taigi, buvo pakankamai rÅ«pestingi ir ėmėsi pakankamų priemonių ir adekvačių garantijų, kad iÅ¡trÅ«kę iÅ¡ aptvaro galvijai nepadarytų žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei nuosavybei, todėl ir siekė juos suvaryti atgal į aptvarÄ .

Teismas pažymėjo, kad, pagal Taisykles, galvijų bandų laikymas, ganymas, gynimas nereglamentuotas, o byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių galvijai ištrūko iš aptvertos teritorijos. Teismas vertino, jog nenustatyta, kad atsakovai būtų pažeidę draudimų, įpareigojimų ar elgesio saugumo reikalavimus.

6. Teismas nurodė, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Kaip nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas gali bÅ«ti įvertintas rizikingas, pakankamai aiÅ¡kus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas.

7. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas privalomas sÄ lygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog atsakovai iÅ¡ esmės neginčija, kad, jaučius ginant į aptvarÄ , vienas iÅ¡ jaučių įspyrė ieÅ¡kovui į kojÄ ir ji lūžo, dėl to atsakovui buvo padaryta žala.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, sutikdamas padėti suvaryti iÅ¡trÅ«kusius jaučius tamsiu paros metu, nebuvo pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas, nes neturėjo žibintuvėlio bei lazdos, nesilaikė saugaus atstumo nuo genamo jaučio. Teismas vertino, kad jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų laikęsis atsargumo priemonių, žala nebÅ«tų kilusi. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, t. y. žala kilo dėl ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, kuris paÅ¡alina atsakovų civilinę atsakomybę.

9. Teismas konstatavo, kad neegzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (bÅ«tent priežastinis ryÅ¡ys), kurias įrodyti turėjo ieÅ¡kovas ir kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 10. IeÅ¡kovas M. A. (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

11. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, neteisingas, nes neteisingai pritaikytos materialiosios teisės normos, teismo padarytos iÅ¡vados paremtos neįrodytais atsakovų teiginiais ir subjektyviais sarqprotavimais, todėl teismo sprendimas byloje negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, priimtu tinkamai atskleidus bylos esmę. Nors ieÅ¡kinys atmestas grindžiant jo paties dideliu neatsargumu, tačiau jo didelis neatsargumas byloje nebuvo įrodytas, o teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo netaikydamas griežtosios deliktinės atsakomybės taisyklių, nelaikė atsakovų didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojais, kuriems taikomi didesni reikalavimai, susiję tiek su prisiimama veiklos rizika bei jos valdymu, tiek su atsakomybe už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ .

12. Taip pat teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų veiksmai (neveikimas), dėl kurių nebuvo užtikrintas saugus jaučių laikymas pasirÅ«pinant, kad jaučiai iÅ¡ aptvaro neturėtų galimybės iÅ¡trÅ«kti, nėra neteisėti. Pažymi, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabėgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Nurodo, kad pats atsakovas J. K. pripažino, kad problema dėl iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kstančių jaučių jam yra gerai žinoma, jaučiai ne kartÄ buvo pabėgę ir jam tenka juos parginti, nors ir nusprendė savo Å«kyje laikyti daug jaučių, tačiau neturi galimybės užtikrinti, kad jo jaučiai neiÅ¡trÅ«ks iÅ¡ aptvaro ir nepadarys žalos, nes bet kada iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡bėgusi stirna gali suardyti jo naudojamÄ jaučių aptvarÄ ir tada jaučiai gali laisvai ir nevaržomai judėti po apylinkes.

Pažymi, kad ir jo darbo pas šį Å«kininkÄ metu jaučiai iÅ¡ aptvaro yra ne kartÄ iÅ¡trÅ«kę, tačiau Å«kininkas nesiėmė jokių priemonių, kad tai nepasikartotų. Mano, kad visiÅ¡kai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

13. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, kad nėra įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, dėl to civilinė atsakomybė nekyla, ir kad atsakovai atleidžiami nuo deliktinės civilinės atsakomybės dėl jo paties didelio neatsargumo. Pažymi, kad atsakovai nematė įvykio ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo didelį neatsargumÄ , kad jis pavojingai ar neatsargiai artinosi prie jaučio nepaisydamas, kad tuo metu jaučiai buvo agresyvÅ«s, susierzinę, taip pat turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad laukti, kol jaučiai visiÅ¡kai nurims, nebuvo laiko, juos reikėjo parginti atgal į aptvarÄ , nes tokie stambÅ«s gyvÅ«nai neabejotinai gali pridaryti žalos ir kelia pavojų kitiems asmenims.

14. Pažymi, kad CK 6.267 straipsnio l dalis ir 6.270 straipsnio l dalis pareigÄ Ä¯rodyti nukentėjusio asmens didelį neatsargumÄ numato naminio gyvÅ«no savininkui, o byloje atsakovai nepateikė jokių įrodymų. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo jo paties didelį neatsargumÄ , o atsakovai neįrodė, kad jis bÅ«tų elgęsis neprotingai ar pernelyg savimi pasitikėdamas. Aplinkybė, kad jis nesilaikė saugaus atstumo nuo jaučio ar kažkÄ jam padarė, todėl jautis įspyrė, atsakovų buvo tiesiog preziumuojama, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kokie konkretÅ«s jo veiksmai buvo nepateisinamai neatsargÅ«s, o teismas rėmėsi tik aplinkybe, kad nelaimingo atsitikimo metu jis neturėjo su savimi žibintuvėlio ir lazdos.

Mano, kad tokia neišsami ir neargumentuota teismo išvada esminiu klausimu byloje tik įrodo, kad byla buvo išnagrinėta itin paviršutiniškai, neįsigilinus į esmę. Pažymi, kad jautis nebuvo supančiotas, bet, priešingai, laisvai ir nevaržomai judėjo, todėl galėjo prisiartinti prie jį parginančio žmogaus ir nei lazda, nei žibintuvėlis, nei saugaus atstumo laikymasis nebūtų sulaikęs jaučio, jei šis naktį būtų pasibaidęs ir netikėtai puolęs žmogų.

15. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad į Å¡iÄ situacijÄ jis buvo įtrauktas atsakovų iniciatyva, bÅ«tent jie paprašė pagalbos ir nuvežė ganyklÄ , be to, jaučių bandai parginti pakvietė tik du žmones – jį ir R. V. Jis, daug metų dirbęs pas Å«kininkÄ J. K., tuo metu pas jį gyveno, J. K. neprašė už tai jokio užmokesčio, dėl to normalu, kad jautė pareigÄ padėti.

16. Teismas taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai vertėsi Å«kine veikla – augino mėsinius jaučius, kurie yra dideli, stambÅ«s gyvÅ«nai, dėl to atsakovams turėtų bÅ«ti taikomi didesni atsakomybės ir saugumo užtikrinimo reikalavimai, prilyginant juos didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojams pagal CK 6.270 straipsnį, kurie atsako solidariai, esant kelių didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikai (nagrinėjamos bylos atveju vieno Å«kininko pabėgę jaučiai suardė kito Å«kininko jaučių aptvarus, todėl abiejų Å«kininkų jaučiai iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ savo aptvarų ir nevaržomi vaikÅ¡tinėjo, vienas jautis, kurį padėjo ginti atgal į aptvarÄ , sulaužė jam kojÄ ). Teismas atsakovų veiksmų kritiÅ¡kai nevertino ir jiems aukÅ¡tesnių atsargumo ir rizikos valdymo standartų netaikė.

17. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo, kodėl reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, o ne proporcingai sumažino įvertinęs jo paties veiksmus ir atsakovų prisiimtÄ rizikÄ . Ūkininkai neginčijo fakto, jog vienas iÅ¡ jų jaučių sužalojo kojÄ , sužalojimo faktas buvo įrodytas teismo ekspertizės metu, taip pat buvo įrodyta, kad sužalojimas yra ne atsitiktinio griuvimo pasekmė, o smÅ«gio į kojÄ stovint, todėl bÅ«tų protinga, teisinga ir sÄ Å¾ininga ne atmesti reikalavimÄ , bet jį sumažinti įvertinus, kiek jo paties neatsargumas lėmė nelaimingo atsitikimo metu padarytÄ Å¾alÄ .

18. Atsakovas A. G. atsiliepimu ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

19. Nurodo, kad jo sutuoktinė L. G. turi įregistravusi Å«kininko Å«kį, įvykio metu jų Å¡eima augino apie 30 karvių ir 1 jautį, kuriuos laikė savo elektrinio piemens aptvare. Ä®vykio naktį apie 23 val. jam paskambino kaimynas D. B., jis pranešė, kad iÅ¡ savo aptvaro yra iÅ¡trÅ«kę atsakovo J. K. jaučiai ir pastarasis su pagalbininkais jaučius gina atgal į savo aptvarÄ . Jis su sutuoktine nuvažiavo prie savo aptvaro, įsitikino, kad jo aptvaras nepažeistas ir jo jaučiai neiÅ¡trÅ«kę, taigi, niekaip negalėjo prisidėti prie ieÅ¡kovo sužalojimo, apie tai, kad tÄ naktį buvo sužalotas žmogus, sužinojo tik praėjus dvejiems metams po įvykio, jis jokių gyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros reikalavimų nepažeidė. KitÄ dienÄ nuvykęs prie aptvaro pamatė, kad du J. K. jaučiai yra įšokę į jo jaučių aptvarÄ , juos iÅ¡ginė, o J. K. suvarė į savo aptvarÄ , be to, du J. K. jaučiai keliu vaikščiojo laisvi.

20. Argumentuoja, kad reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas privalo įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos) (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), kaltė Å¡iuo atveju preziumuojama, o CK 6.267 straipsnio 1 dalis numato, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės; asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabėgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi, pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindÄ netaikyti asmeniui civilinės atsakomybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, Å¡iuo atveju teko ne jam, o J. K. ir A. K., kurie įrodinėjo, kad dėl jiems priklausančių jaučių pabėgimo iÅ¡ aptvaro nėra jų neteisėtų veiksmų (netinkamos savo gyvulių priežiÅ«ros).

21. Nurodo, kad teisės aktuose įtvirtinta bÅ«tent gyvÅ«no savininkų pareiga garantuoti, kad gyvÅ«no auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, apima ir galvijų (karvių) savininko pareigÄ užtikrinti, jog pievoje gyvÅ«nas bÅ«tų pririÅ¡tas ar ganykla aptverta taip, kad savarankiÅ¡kai, be pagalbos iÅ¡ Å¡alies neturėtų galimybės iÅ¡trÅ«kti. Jo nuomone, atsakovams J. K. ir A. K., kaip iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kusių galvijų savininkams, kilo pareiga pasirÅ«pinti, kad tai nesikartotų. Mano, kad netinkamas gyvÅ«no laikymas, t. y. netinkamas gyvÅ«no pririÅ¡imas, nepriklausomai nuo jo elgesį nulėmusių aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip neiÅ¡vengiama, gyvÅ«no savininko nekontroliuojama bei nepaÅ¡alinama aplinkybė (CK 6.253 straipsnio 2 dalis), sudaranti sÄ lygas riboti civilinę atsakomybę.

22. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad kitiems atsakovams priklausantys jaučiai bÅ«tų pabėgę iÅ¡ aptvaro dėl jo kaltės. Atsakovas J. K., bandydamas jam perkelti atsakomybę, praėjus dvejiems metams po įvykio teisme iÅ¡kėlė versijÄ , kad neva dėl jam (A. G.) priklausančių galvijų kaltės sugadintos J. K. aptvaro elektros apsaugos linijos, atsiradusiame laisvame plote atsakovams J. K. ir A. K. priklausančių 50 jaučių banda siekė susikergti su A.

G. sklype besiganančiomis jo karvėmis. Pažymi, kad jis pats su sutuoktine įvykio naktį buvo atvažiavę prie savo gyvulių aptvaro ir matė, kad jam priklausantys gyvuliai nebuvo iÅ¡trÅ«kę ir jokio kito aptvaro nesugadino. Teigia, kad J. K. iÅ¡galvota versija neįrodyta jokiomis priemonėmis, o jam už tariamÄ gyvulių iÅ¡trÅ«kimÄ nebuvo taikytos jokios atsakomybės priemonės ir net dvejus metus neužsiminta bei nereikalauta žalos atlyginimo. Apie tai ieÅ¡kovas nebuvo paminėjęs ir savo pirminiame ieÅ¡kinyje, tokiÄ J.

K. versijÄ paneigė ir liudytojai – jo sutuoktinė ir kaimynas D. B. Pažymi ir tai, kad bÅ«tent J. K. pakvietė ieÅ¡kovÄ padėti suvaryti iÅ¡trÅ«kusius galvijus, į įvykio vietÄ ieÅ¡kovÄ atvežė J. K. sÅ«nus atsakovas A. K.

23. Mano, kad pats ieÅ¡kovas galėjo bÅ«ti nepakankamai atsargus, kai varydamas į aptvarÄ iÅ¡trÅ«kusius jaučius neturėjo priemonių tamsoje pasiÅ¡vieti ir atbaidyti / atsiginti nuo savęs palaidai lakstančius tokius didelius gyvÅ«nus, be to, jis, tikėtina, nesilaikė visuotinai žinomos taisyklės nestovėti už Å¡ių stiprių gyvulių, nes jie gali įspirti. Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad daug laiko dirbo pienininkystės ir mėsinių galvijų Å«kyje, turėjo pakankamai patirties ir žinojo, kaip reikia elgtis dirbant Å¡alia tokių galvijų, pats nurodė, kad jie neprognzuojami.

Pats ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo laiko laukti, kol jaučiai nurims ar atsiguls, juos reikėjo greitai parginti atgal į aptvarÄ , nes, bÅ«dami stambÅ«s gyvÅ«nai, neprižiÅ«rimi jie gali pridaryti žalos ir kelia pavojų kitiems asmenims. Taigi, pats ieÅ¡kovas pasirinko veikti tokioje rizikingoje aplinkoje, kai tamsoje pro Å¡alį lakstė agresyviai nusiteikę jaučiai, kurių vieno spyrio ieÅ¡kovas nepamatė, o sutikdamas padėti suvaryti iÅ¡trÅ«kusius jaučius tamsiu paros metu nebuvo pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas.

Mano, kad labiausiai tikėtina, jog žala buvo padaryta dėl paties ieÅ¡kovo didelio neatsargumo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais.

28. Civilinė atsakomybė yra vienas iÅ¡ pažeistos teisės gynybos bÅ«dų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo.

29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, deliktinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sÄ lygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

30. Remiantis  6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

31. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti.

32. BylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikÅ¡mingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.

33. Civilinė atsakomybė už naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuojama CK 6.267 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabėgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostata dėl naminių gyvÅ«nų savininkų atsakomybės be kaltės (t. y. griežtosios atsakomybės) yra specialioji norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

34. Nustatyta, kad atsakovai J. K., A. K. ir A. G. yra Å«kininkai, auginantys galvijus. VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro 2021 m. spalio 6 d. duomenimis, J. K. deklaruotų galvijų bandÄ sudarė 87 galvijai, iÅ¡ jų 81 mėsinių veislių ir 6 pieninių veislių, A. K. deklaruotų galvijų bandÄ sudarė iÅ¡ viso 56 galvijai, iÅ¡ jų 42 mėsinių veislių ir 14 pieninių veislių. A. G. duomenų apie deklaruotus galvijus nepateikė, tačiau procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jo bandoje buvo apie 30 karvių ir 1 jautis.

IeÅ¡kovas M. A. daug metų yra dirbęs Å«kiuose, taip pat ir atsakovo J. K. Å«kyje, įvykio metu Å«kyje nebedirbo, tačiau J. K. leido jam nemokamai likti gyventi Å«kyje, kol susiras kitÄ bÅ«stÄ . Nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir J. K. santykiai buvo Å¡ilti, J. K. jam padėdavo ir materialiai, teigė vežęs ieÅ¡kovÄ Ä¯ gydymo įstaigas, kad padėtų atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neneigė, o kaime J. K. vadindavo seneliu.

35. Nustatyta, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 23 val. iÅ¡ elektriniu piemeniu aptverto galvijų aptvaro iÅ¡trÅ«ko atsakovų J. K. ir A. K. kartu laikomi galvijai. IeÅ¡kovas, nors tuo metu jau nebedirbęs Å«kyje, tačiau jame toliau gyvenęs su J. K. leidimu, kartu su A. K. ir Å«kio darbuotoju R. V. vyko įvertinti situacijos ir suvaryti galvijų atgal į aptvarÄ . Nors atsakovas A. G. proceso metu laikėsi pozicijos, kad jo aptvaras tÄ naktį pažeistas nebuvo ir jo galvijai neiÅ¡trÅ«ko, tačiau J. K. ir A.

K. teigė, jog bÅ«tent A. G. jautis galėjo nutraukti jų aptvaro elektrinį piemenį, taip pat tÄ galėjo padaryti ir laukiniai žvėrys, ypač stirnos, taip yra ne kartÄ atsitikę, o jie negali kontroliuoti valstybei priklausančių laukinių žvėrių, tačiau atsakovas A. G. tvirtino, kad patys K. jaučiai nutraukė elektrinį piemenį ir įšoko į jo karvių aptvarÄ . J. K. įvykio naktį į ganyklÄ nevyko ir įvykio pats nematė, tačiau A. K. tarp pabėgusių galvijų teigė matęs bÅ«tent A.

G. jautį „su lenciÅ«gu“ (grandine). Kadangi Å¡is jautis buvo arÅ¡us, o su juo buvo pabėgę dar du K. jaučiai, jų tÄ naktį negaudė ir į aptvarÄ nevarė, nes buvo nesaugu. Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas 2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu teigė pretenzijų A. G. neturintis ir reikalavimo jam nereiÅ¡kiantis, tačiau ieÅ¡kinio nepatikslino ir reikalavimo Å¡iam atsakovui neatsisakė, prieÅ¡ingai, tarp pabėgusių galvijų tvirtino tÄ naktį matęs ir A. G. jautį „su lenciÅ«gu“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas A. G. pripažino, kad jo jautis „su lenciūgu“ taip pat buvo pabėgęs, nes ryte atvykęs mežti karvių savo aptvare rado du K. jaučius, o jo paties jautis „su lenciūgu“ su dar dviem K. jaučiais buvo ištrūkęs ir vaikščiojo keliu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatytas faktas, kad A. G. jautis taip pat buvo ištrūkęs, ir nors nėra neginčijamai nustatyta, kuriuo metu jis ištrūko, faktinių bylos aplinkybių kontekste labiau tikėtina ir logiška išvada, kad įvykio naktį buvo ištrūkę visų trijų atsakovų laikomi galvijai.

36. Beginant iÅ¡trÅ«kusius galvijus ieÅ¡kovas buvo sužalotas, jo teigimu, įspyrė jautis ir sulaužė blauzdikaulį bei Å¡eivikaulį. Nors atsakovai neigė, kad traumÄ ieÅ¡kovas patyrė įspyrus jaučiui, teigdami, kad jautis bÅ«tų pataikęs aukščiau – į Å¡launį arba krÅ«tinę, teisėjų kolegija pažymi, kad nė vienas iÅ¡ atsakovų nematė ieÅ¡kovo sužalojimo aplinkybių, o 2020 m. spalio 6 d. atliktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 1700/2020(03) iÅ¡vadoje nurodyta, kad:

M. A. padarytas atviras skeveldrinis deÅ¡inės blauzdos kaulų kÅ«nų lūžis; blauzdos kaulų lūžis atitinka nutartyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes – bÅ«dingas tiesioginiam smÅ«giui, galėjo įvykti į deÅ¡inę blauzdÄ Ä¯spyrus jaučiui; sprendžiant iÅ¡ sužalojimo, labiausiai tikėtina, kad blauzdos kaulų lūžis padarytas M. A. stovint ar esant artimoje stovimoje padėtyje; M. A. padarytas atviras blauzdikaulio kÅ«no lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl sužalojimo ieÅ¡kovas 2019 m. liepos 24 d. operuotas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nustatyta, kad blauzdikaulio lūžis sugijęs, o Å¡eivikaulio dar nesugijęs, rekomenduotas operacinis gydymas – paÅ¡alinti metalines konstrukcijas iÅ¡ blauzdikaulio ir atnaujinti nesugijusio Å¡eivikaulio lūžio vietas (osteoperfiracija).

Dėl dešinės blauzdos kaulų lūžio pasekmių M. A. tapo neįgalus, nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (55 proc. darbingumas), todėl sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad 55 proc. darbingumas ieškovui ir šiuo metu yra nustatytas iki 2023 m. sausio 26 d. Taip pat pažymėta, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų buvęs neįgalus ar silpnos sveikatos iki byloje aptariamo įvykio.

37. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti) tada, kai jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių teismo ekspertizės išvadas paneigiančių įrodymų, o atsakovai, neigdami, kad ieškovas buvo sužalotas buliaus, nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovas buvo sužalotas būtent tuo metu, kai padėjo ginti ištrūkusius iš aptvaro atsakovų galvijus.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra nustatyta, dėl kokios priežasties iÅ¡trÅ«ko atsakovų galvijai, tačiau nesutinka, kad atsakovų veiksmai (neveikimas) nebuvo neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.41 straipsnį gyvÅ«nų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvÅ«nų apsaugÄ ir jų laikymÄ reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose aiÅ¡kiai nurodyta, jog gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Taigi, teisės aktuose įtvirtinta gyvÅ«nų savininkų pareiga garantuoti, kad gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, apima ir galvijų savininkų pareigÄ užtikrinti, kad pievoje jie bÅ«tų pririÅ¡ti ar ganykla aptverta taip, kad galvijai neturėtų galimybės iÅ¡trÅ«kti. BÅ«tent atsakovams, kaip galvijų savininkams, kurių galvijai iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ aptvaro, kilo pareiga užtikrinti, kad to nebÅ«tų atsitikę.

NepasirÅ«pindami tinkamu aptvaru bÅ«tent atsakovai buvo nepakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi, neužtikrino, kad iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kę galvijai nepadarytų žalos, ypač, kai patys atsakovai pripažino žinantys, kad atklydusi stirna gali bet kada nutraukti elektrinį priemenį, taip pat patys galvijai gali pralįsti arba perÅ¡okti aptvarÄ ir jo nesugadinti. Pažymėtina, Å¡ios atsakovams žinomos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip neiÅ¡vengiamos, gyvÅ«no savininko nekontroliuojamos bei nepaÅ¡alinamos aplinkybės, pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį sudarančios sÄ lygas riboti ar netaikyti civilinės atsakomybės. Pripažintina, kad bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. nepakankama gyvulių kontrolė ir priežiÅ«ra, lėmė tai, kad jie iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ aptvaro, dėl to juos reikėjo suginti atgal, kaip pažymėjo patys atsakovai, kad galvijai nepadarytų žalos, o gynimo metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas, t. y. iÅ¡trÅ«kę iÅ¡ aptvaro galvijai sukėlė žalÄ â€“ sužalojo ieÅ¡kovÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos delktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti atsakovų veiksmai, žala ieÅ¡kovui ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos.

39. Atsakovai argumentavo ir pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovų argumentams, kad ieškovas, sutikdamas padėti suvaryti ištrūkusius mėsinius jaučius tamsiu paros metu, nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas ir žala atsirado dėl ieškovo didelio neatsargumo, kuris pašalina atsakovų civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, kad byloje neįrodytos aplinkybės, kad deliktinė atsakomybė gyvūnų savininkams netaikoma.

Sutiktina, kad ieÅ¡kovas naktį, kaip pats teigia, kai buvo didelis rÅ«kas ir nieko nesimatė, vykdamas ginti iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kusių galvijų ir neturėdamas žibinto, lazdos, kitokių apsaugos priemonių, nors suvokdamas, kad galvijai yra stambÅ«s ir, ieÅ¡kovo teigimu, sveriantys apie 600–700 kg bei auginami iki tonos svorio, taigi, neabejotinai pavojingi, be to, iÅ¡trÅ«kę iÅ¡ aptvaro neramÅ«s, pats elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, juo labiau kad turėjo darbo su galvijais patirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo neapdairumas sudaro teisinį pagrindÄ mažinti atlygintinos žalos dydį, tačiau faktinių bylos aplinkybių kontekste nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo neapdairumas ir nerÅ«pestingumas nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai paÅ¡alina atsakovų atsakomybę.

Kaip pagrįstai akcentuoja apeliantas, atsakovai yra ne tik galvijų savininkai, bet ir profesionalÅ«s Å«kininkai, kurių veikla yra galvijų auginimas, todėl jie privalėjo užtikrinti, kad jų auginami galvijai nekeltų grėsmės, taip pat pažymėtina, kad atsakovai, kaip profesionalÅ«s Å«kininkai, turi galimybę apdrausti savo civilinę atsakomybę, tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡ia teise bÅ«tų pasinaudoję. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovas A. K., veždamasis ieÅ¡kovÄ Ä¯ ganyklÄ , kaip vienas iÅ¡ iÅ¡trÅ«kusių galvijų savininkų, taip pat nepasirÅ«pino, kad ieÅ¡kovas turėtų kokias nors apsaugos priemones.

Byloje taip pat nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų ėjęs prie galvijų be reikalo, juos erzinęs, mušęs ar pan. ir pats savo veiksmais sÄ moningai sukėlęs grėsmę savo gyvybei ar sveikatai. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, o atsakovų siekis paneigti ieÅ¡kovo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ nėra suderinamas su bendrai įstatyme numatyta asmens teise reikalauti iÅ¡ kalto asmens neturtinės žalos atlyginimo, kai ji padaryta asmens sveikatai (tiek fizinei, tiek psichinei) (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

40. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalÄ galima tik sÄ lyginai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiÅ¡kas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės iÅ¡raiÅ¡kos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų ir suÅ¡velnintų nukentėjusiojo neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus.

41. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Fiziniam asmeniui neturtinė (moralinė) žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis, jis yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai fizinio asmens yra vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neiÅ¡vengiamai vertinama ateities požiÅ«riu – kaip skausmo sukėlimas ar kÅ«no sužalojimas paveiks tolesnę jo sveikatÄ , nes fizinis asmuo yra nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis kÅ«no sužalojimu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmės, tai, be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskirtini iÅ¡gyvenimai dėl susirÅ«pinimo bÅ«simomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti.

42. Nagrinėjamu atveju nustatant ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į nustatytas faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovu J. K. siejo geri ir Å¡ilti santykiai, ieÅ¡kovas neatlygintinai gyveno atsakovo Å«kyje, todėl normalu ir natÅ«ralu, kad, papraÅ¡ytas pagalbos suginti iÅ¡trÅ«kusius galvijus, sutiko pagelbėti, į tai, kad atsakovai yra profesionalÅ«s Å«kininkai, auginantys galvijus ir žinoję bei turėję numatyti galimybę, kad galvijai iÅ¡ elektriniu piemeniu saugomo aptvaro gali bet kada iÅ¡trÅ«kti, žinojo, kad tokia situacija yra ne kartÄ pasikartojusi, tačiau nesiėmė pakankamų veiksmų užtikrinti, kad taip neatsitiktų, turėję galimybę neapsidraudė savo civilinės atsakomybės, atsižvelgtina ir į tai, atsakovas A.

K., kaip iÅ¡trÅ«kusių galvijų savininkas, nepasirÅ«pino, kad iÅ¡trÅ«kusių galvijų ginti bÅ«tų vykstama tik apsirÅ«pinus apsaugos priemonėmis, kad ginant galvijus ieÅ¡kovas buvo sunkiai sužalotas, ne kartÄ operuotas, lūžę kaulai gijo ilgiau kaip metus, patyręs atvirÄ kaulo lūžį neabejotinai iÅ¡gyveno didžiulius fizinius skausmus, ilgam laikui tapo nedarbingas bei neįgalus, Å¡io procesinio sprendimo priėmimo metu vis dar yra tik 55 proc. darbingas, taigi, turi ribotas galimybes dirbti ir užsidirbti, užsiimti įprasta ir laisvalaikio veikla, neabejotina, kad sužalojimas ieÅ¡kovui sukėlė neigiamų dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų, žala padaryta pakenkimu vienai iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių – ieÅ¡kovo sveikatai, tačiau vertintina ir tai, kad jis ir pats savo neatsargiu ir neapdairiu elgesiu iÅ¡ dalies prisidėjo prie žalos kilimo.

43. Atsakovas J. K. teigė, kad dėl sunkios sveikatos bÅ«klės ir ilgo gijimo proceso ieÅ¡kovas kaltas pats, nes nesirÅ«pino savo sveikata ir nesilaikė gydytojų rekomencijų bei tausojančio režimo. Å iems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-612-750/2021, įsiteisėjusį 2022 m. vasario 17 d., priimtÄ dėl to, kad ieÅ¡kovas 2021 m. lapkričio 13 d. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,42 promilės neblaivumas).

IÅ¡ nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieÅ¡kovas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo net 15 kartų teistas už padarytas nusikalstamas veikas, iÅ¡ jų ne vienÄ kartÄ ir už analogiÅ¡ko tyčinio nusikaltimo padarymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra detalių duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, susijusiÄ su patirtu sužalojimu, nurodyto nuosprendžio priėmimo metu, tačiau nuosprendyje nurodytos ieÅ¡kovÄ charakterizuojančios aplinkybės bei konkretaus nusikaltimo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio – padarymas iÅ¡ dalies sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo gyvenimo bÅ«das nėra visai tinkamas, o svaiginimasis alkoholiu nėra suderinamas su siekiu kuo greičiau pasveikti po patirtos sunkios traumos.

Taip pat, nors byloje nėra nustatyta, kokio dydžio įsiskolinimų turi ieÅ¡kovas, vertinant Å¡ias aplinkybes, daugiau tikėtina, jog atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ darbo argumentuodamas tuo, kad didžiÄ jÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai, todėl neapsimoka dirbti, yra pagreįsti. Taigi, į Å¡ias aplinkybes atsižvelgtina vertinant ieÅ¡kovo teiginius, kad dėl patirto sužalojimo ilgÄ laikÄ jis negali susirasti darbo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo gyvenimo bÅ«du, elgesiu ir charakteristika, nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovo sveikata buvo sunkiai sužalota ir jis patyrė neturtinę žalÄ .

Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad sužalojimo metu ieškovas būtų buvęs neblaivus.

44. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad neturtinė žala ieÅ¡kovui kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų netinkamai prižiÅ«rint galvijus, kurie iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ elektriniu piemeniu saugomo aptvaro ir iÅ¡ kurių vienas įspyrė ieÅ¡kovui bandant juos suginti atgal į aptvarÄ . Dėl to ieÅ¡kovas patyrė sunkų sveikatos sužalojimÄ , turėjo ilgai gydytis ir liko tik iÅ¡ dalies darbingas. Byloje neįrodytos aplinkybės, kad deliktinė atsakomybė gyvÅ«nų savininkams netaikoma.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, iÅ¡analizavusi byloje esančių duomenų visumÄ ir įvertinusi ieÅ¡kovo sveikatos pažeidimo mastÄ , taip pat aplinkybes, nurodytas Å¡io sprendimo 42 ir 43 punktuose, daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitiktų 3 000 Eur neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas ieÅ¡kovui.

46. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ visų atsakovų. Kaip minėta, CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis; solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje (bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai). 47.

Situacijų, kuriose keli asmenys vienu ar kitu bÅ«du dalyvauja sukeliant nukentėjusiajam žalÄ , yra įvairių. Tokie atvejai galėtų bÅ«ti skirstomi pagal neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ saistančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį į dvi grupes, t. y. bendrininkavimo atvejus siaurÄ ja prasme bei skolininkų daugeto atvejus nesant bendrininkavimo siaurÄ ja prasme. Bendrininkavimo atvejai siaurÄ ja prasme gali bÅ«ti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimÄ . Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrÄ ketinimÄ sukelti žalÄ . Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sÄ veikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalÄ , vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis. Susitarimo sukelti žalÄ ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iÅ¡ pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iÅ¡ esmės. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai galima konstatuoti žalos nedalomumÄ bei veiksmų bendrumÄ objektyviÄ ja prasme. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

48. Nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, kiek kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie žalos ieškovui padarymo, taip pat kurio konkrečiai atsakovo jautis įspyrė ieškovui, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo šalinti atsakovų atsakomybę. Priešingai, nustatyta, kad visų trijų atsakovų galvijai buvo ištrūkę iš aptvaro, t. y. visi trys atsakovai nevykdė šiame sprendime nurodytų gyvūnų savininkų ir laikytojų pareigų, o galvijus ginant atgal vienas iš jaučių spyrė ieškovui ir jį sunkiai sužalojo.

Taigi, individualizuoti, dėl kieno konkrečiai kaltės ar neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , nėra įmanoma, juo labiau kad atsakovai žinojo apie realiÄ galimybę galvijams iÅ¡trÅ«kti, patys pripažino, kad taip ne kartÄ yra buvę užklydus stirnoms ir nutraukus elektrinį priemenį, tačiau atsakovai nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad tokios situacijos nesikartotų, prieÅ¡ingai, nevertina tokių situacijų kaip galvijų nepriežiÅ«ros. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimÄ priteisti solidariai iÅ¡ visų atsakovų.

49. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.).

50. Už laiku neįvykdytÄ piniginę prievolę ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (3 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl procesinės bylos baigties 51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , jis panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ atsakovų solidariai priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 3 000 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 53. Å ioje byloje priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡alių patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

54. IeÅ¡kovui pirmosios instancijos teisme buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas) mokėjimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93, 96 straipsniai).

55. Nors, patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovų turėtų bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad žala buvo padaryta vienai iÅ¡ svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatai, į tai, kad ieÅ¡kovas įrodė neteisėtus veiksmus, dėl kurių patyrė žalÄ , taip pat į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra iÅ¡imtinai teismo diskrecijos teisė, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo M.

A. reikalavimas iÅ¡ esmės yra patenkintas, t. y. apginta jo pažeista teisė, pripažinta, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , nepaisant aplinkybės, kad nėra priteistas visas praÅ¡ytos neturtinės žalos atlyginimo dydis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti ieÅ¡kovui priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydį. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybÄ pažeidimÄ , nes kitos Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų prisidėjimo prie paties pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visÄ jam priteistÄ kompensacijÄ : tenkinus ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas padengti kitos Å¡alies atstovavimo iÅ¡laidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensacijÄ dėl patirtos neturtinės žalos.

Ieškovo patirtos išlaidos iš atsakovų priteistinos visa apimtimi, atitinkamai atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

56. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovui sudarė 1 616,62 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovų valstybės biudžetui, t. y. po 537,87 Eur iš kiekvieno atsakovo.

57. Taip pat ieškovas buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas 2019 m. gruodžio 27 d., byla ne elektroninė, todėl mokėtinas ir iš atsakovų valstybės biudžetui priteistinas žyminis mokestis už ieškinį sudaro 300 Eur, t. y. po 100 Eur iš kiekvieno atsakovo.

58. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patirta 23,18 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu. Å ios iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovų valstybei, t. y. po 7,73 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 59. Apeliantui apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantas už apeliacinį skundÄ , įvertinus tai, kad jis pateiktas elektroniu bÅ«du, bÅ«tų turėjęs sumokėti 225 Eur, tačiau nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, todėl žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovų valstybei, t. y. po 75 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

60. Susumavus už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, nuo kurio mokėjimo jis atleistas, iÅ¡ atsakovų valstybei priteistina po 175 Eur žyminio mokesčio.

61. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovui sudarė 140 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovų valstybės biudžetui, t. y. po 46,67 Eur iš kiekvieno atsakovo.

62. Susumavus antrinės teisinės pagalbos išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje iš atsakovų valstybės biudžetui priteistina po 584,54 Eur.

63. Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovui A. G. apeliacinėje instancijoje patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ neatlygintinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui M. A. solidariai iÅ¡ atsakovų J. K., A.

K. ir A. G. priteisti 3 000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ J. K., A. K. ir A. G. po 584,54 Eur (po penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 54 centus) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimÄ ieÅ¡kovui M. A. Priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Priteisti iÅ¡ J. K., A. K. ir A. G. po 175 Eur (po vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660. Priteisti iÅ¡ J. K., A. K. ir A. G. po 7,73 Eur (po septynis eurus 73 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“188659752, įmokos kodÄ â€“ 5662. Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis