Court partially allowed tort claim for non-pecuniary damages and state legal aid costs against farm workers.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court overturned the first-instance dismissal and ordered partial compensation for the plaintiff's non-pecuniary damages and legal costs. The plaintiff, a farmhand, suffered a severe leg injury when a cow kicked him while working with other defendants at a farm. The court found the defendants negligent for failing to ensure the animals posed no threat to human safety, warranting a reduced award of 3,000 euros. Additionally, the court ordered the defendants to pay the plaintiff's state legal aid expenses and court fees.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniai; Civilinio kodekso 6.201 straipsnis: The court partially upheld a tort claim where the defendant's failure to ensure animal safety constituted negligence, entitling the victim to non-pecuniary damages and reimbursement of state legal aid costs.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 CivilinÄ byla Nr. e2A-861-513/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02150-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.7; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkriÄio 17 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Irmos Äuchraj (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Erikos MisiÅ«nienÄs ir Almanto Padvelskio, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.
A. apeliacinį skundÄ dÄl TauragÄs apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo M. A. ieÅ¡kinį atsakovams J. K., A. K., A. G. dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas M. A. ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. K., A. K. ir A. G. 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 2. TauragÄs apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas.
3. Teismas nurodÄ, kad, ieÅ¡kovo teigimu, 2019 m. liepos 23 d. apie 23 val. jam paskambino atsakovas J. K. praÅ¡ydamas nuvažiuoti į ganyklÄ , nes iÅ¡ aptvaro pasileido jauÄių banda. Ä® ganyklÄ jį ir kitÄ Å«kio darbininkÄ nuveÅ¾Ä atsakovas A. K., kurio jauÄiai taip pat buvo tame bendrame aptvare. Ganykloje buvo ir A. G., kuris buvo atvykÄs patikrinti netoliese buvusios savo galvijų bandos. Suvarant galvijus buvo tamsu, vienas jautis užpakaline koja staiga spyrÄ jam į deÅ¡inÄ kojÄ ir sulauÅ¾Ä blauzdikaulį bei Å¡eivikaulį.
IeÅ¡kovas argumentavo, kad atsakovai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s, neužtikrino, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grÄsmÄs žmonių gyvybei, sveikatai. DÄl kojos sužalojimo patiria labai skaudžius ir ilgalaikius padarinius, jis sužlugdytas moraliÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai, nuolat jauÄia stiprius kojos skausmus, sunkiai susitaiko su gydytojų prognozÄmis, jog negalÄs normaliai vaikÅ¡Äioti ateityje, iÅ¡gyvena didelį stresÄ , nežinodamas, ar galÄs vaikÅ¡Äioti ir dirbti ateityje.
Patirti kojos sužalojimai sÄ lygojo nepatogumus buityje, apribojo judÄjimo laisvÄ, sumažino bendravimo su aplinkiniais galimybes. DÄl patirtų sužalojimų tapo neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, neturtinÄ Å¾alÄ vertina 10 000 Eur, jos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų.
4. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. gegužÄs 8 d. dirbo pagalbiniu darbininku atsakovo Å«kininko J. K. pienininkystÄs ir mÄsinių galvijų Å«kyje. Nors darbo sutartis buvo nutrÅ«kusi, J. K. leido ieÅ¡kovui gyventi savo Å«kyje, kol susiras kitÄ bÅ«stÄ . TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutÄs rajono policijos komisariatas 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. nutarimu atsisakÄ pradÄti ikiteisminį tyrimÄ pagal M. A. 2019 m. rugpjÅ«Äio 1 d. pareiÅ¡kimÄ .
Nutarime nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2019 m. liepos 23 d. apie 23.30 val. patyrÄ traumÄ dÄl savo galbÅ«t neatsargių veiksmų, kadangi jis ankÅ¡Äiau yra dirbÄs su galvijais ir turÄjo įvertinti jų keliamÄ grÄsmÄ, laikytis atstumo bei imtis kitų atsargumo priemonių. Galvijų tyÄia niekas neerzino, negÄ sdino ir neprovokavo gintis, tai buvo nelaimingas atsitikimas, todÄl nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.
ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos KlaipÄdos skyriaus ekspertizÄs akto Nr. EG 1700/2020(03) iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovui padarytas atviras skeveldrinis deÅ¡inÄs blauzdos kaulų lūžis, trauma atitinka teismo nutartyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes â bÅ«dinga tiesioginiam smÅ«giui, galÄjo įvykti į deÅ¡inÄ blauzdÄ Ä¯spyrus jauÄiui, labiausiai tikÄtina, kad blauzdos kaulų lūžis padarytas M. A. stovint ar esant artimoje stovimoje padÄtyje, atviras blauzdikaulio kÅ«no lūžis sukÄlÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
Teismas nustatÄ, kad Å«kininko J. K. bandoje iÅ¡ viso yra 87 galvijai, A. K. bandoje yra 56 galvijai.
5. Teismas nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovÄs ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Å ilutÄs rajono naminių gyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros taisyklÄse (toliau â TaisyklÄs) įtvirtinta savininkų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grÄsmÄs žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. Teismas vertino, kad galvijų savininkai savo pareigas vykdÄ tinkamai, t. y. savo galvijų bandas ganÄ tam skirtose teritorijose, elektriniu piemeniu aptvertose aptvaruose, taigi, buvo pakankamai rÅ«pestingi ir ÄmÄsi pakankamų priemonių ir adekvaÄių garantijų, kad iÅ¡trÅ«kÄ iÅ¡ aptvaro galvijai nepadarytų žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei nuosavybei, todÄl ir siekÄ juos suvaryti atgal į aptvarÄ .
Teismas pažymÄjo, kad, pagal Taisykles, galvijų bandų laikymas, ganymas, gynimas nereglamentuotas, o byloje nenustatyta, dÄl kokių priežasÄių galvijai iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ aptvertos teritorijos. Teismas vertino, jog nenustatyta, kad atsakovai bÅ«tų pažeidÄ draudimų, įpareigojimų ar elgesio saugumo reikalavimus.
6. Teismas nurodÄ, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esanÄių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybÄs. Kaip nukentÄjusiojo asmens didelis neatsargumas gali bÅ«ti įvertintas rizikingas, pakankamai aiÅ¡kus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentÄjusiojo elgesys, paprasÄiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas.
7. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas privalomas sÄ lygas: atsakovo neteisÄtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisÄtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltÄ (CK 6.246â6.249 straipsniai). NeteisÄtais veiksmais, dÄl kurių atsiranda civilinÄ atsakomybÄ, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymÄjo, jog atsakovai iÅ¡ esmÄs neginÄija, kad, jauÄius ginant į aptvarÄ , vienas iÅ¡ jauÄių įspyrÄ ieÅ¡kovui į kojÄ ir ji lūžo, dÄl to atsakovui buvo padaryta žala.
8. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas, sutikdamas padÄti suvaryti iÅ¡trÅ«kusius jauÄius tamsiu paros metu, nebuvo pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas, nes neturÄjo žibintuvÄlio bei lazdos, nesilaikÄ saugaus atstumo nuo genamo jauÄio. Teismas vertino, kad jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų laikÄsis atsargumo priemonių, žala nebÅ«tų kilusi. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisÄtų veiksmų ir kilusios žalos, t. y. žala kilo dÄl ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, kuris paÅ¡alina atsakovų civilinÄ atsakomybÄ.
9. Teismas konstatavo, kad neegzistuoja visos deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos (bÅ«tent priežastinis ryÅ¡ys), kurias įrodyti turÄjo ieÅ¡kovas ir kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei kilti, todÄl ieÅ¡kinį atmetÄ. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 10. IeÅ¡kovas M. A. (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o TauragÄs apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti.
11. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, neteisingas, nes neteisingai pritaikytos materialiosios teisÄs normos, teismo padarytos iÅ¡vados paremtos neįrodytais atsakovų teiginiais ir subjektyviais sarqprotavimais, todÄl teismo sprendimas byloje negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisÄtu, priimtu tinkamai atskleidus bylos esmÄ. Nors ieÅ¡kinys atmestas grindžiant jo paties dideliu neatsargumu, taÄiau jo didelis neatsargumas byloje nebuvo įrodytas, o teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo netaikydamas griežtosios deliktinÄs atsakomybÄs taisyklių, nelaikÄ atsakovų didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojais, kuriems taikomi didesni reikalavimai, susijÄ tiek su prisiimama veiklos rizika bei jos valdymu, tiek su atsakomybe už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ .
12. Taip pat teismas padarÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų veiksmai (neveikimas), dÄl kurių nebuvo užtikrintas saugus jauÄių laikymas pasirÅ«pinant, kad jauÄiai iÅ¡ aptvaro neturÄtų galimybÄs iÅ¡trÅ«kti, nÄra neteisÄti. Pažymi, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabÄgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Nurodo, kad pats atsakovas J. K. pripažino, kad problema dÄl iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kstanÄių jauÄių jam yra gerai žinoma, jauÄiai ne kartÄ buvo pabÄgÄ ir jam tenka juos parginti, nors ir nusprendÄ savo Å«kyje laikyti daug jauÄių, taÄiau neturi galimybÄs užtikrinti, kad jo jauÄiai neiÅ¡trÅ«ks iÅ¡ aptvaro ir nepadarys žalos, nes bet kada iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡bÄgusi stirna gali suardyti jo naudojamÄ jauÄių aptvarÄ ir tada jauÄiai gali laisvai ir nevaržomai judÄti po apylinkes.
Pažymi, kad ir jo darbo pas šį Å«kininkÄ metu jauÄiai iÅ¡ aptvaro yra ne kartÄ iÅ¡trÅ«kÄ, taÄiau Å«kininkas nesiÄmÄ jokių priemonių, kad tai nepasikartotų. Mano, kad visiÅ¡kai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
13. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, kad nÄra įrodyti atsakovų neteisÄti veiksmai, dÄl to civilinÄ atsakomybÄ nekyla, ir kad atsakovai atleidžiami nuo deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs dÄl jo paties didelio neatsargumo. Pažymi, kad atsakovai nematÄ Ä¯vykio ir nepateikÄ jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo didelį neatsargumÄ , kad jis pavojingai ar neatsargiai artinosi prie jauÄio nepaisydamas, kad tuo metu jauÄiai buvo agresyvÅ«s, susierzinÄ, taip pat turÄtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad laukti, kol jauÄiai visiÅ¡kai nurims, nebuvo laiko, juos reikÄjo parginti atgal į aptvarÄ , nes tokie stambÅ«s gyvÅ«nai neabejotinai gali pridaryti žalos ir kelia pavojų kitiems asmenims.
14. Pažymi, kad CK 6.267 straipsnio l dalis ir 6.270 straipsnio l dalis pareigÄ Ä¯rodyti nukentÄjusio asmens didelį neatsargumÄ numato naminio gyvÅ«no savininkui, o byloje atsakovai nepateikÄ jokių įrodymų. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo jo paties didelį neatsargumÄ , o atsakovai neįrodÄ, kad jis bÅ«tų elgÄsis neprotingai ar pernelyg savimi pasitikÄdamas. AplinkybÄ, kad jis nesilaikÄ saugaus atstumo nuo jauÄio ar kažkÄ jam padarÄ, todÄl jautis įspyrÄ, atsakovų buvo tiesiog preziumuojama, taÄiau byloje nebuvo nustatyta, kokie konkretÅ«s jo veiksmai buvo nepateisinamai neatsargÅ«s, o teismas rÄmÄsi tik aplinkybe, kad nelaimingo atsitikimo metu jis neturÄjo su savimi žibintuvÄlio ir lazdos.
Mano, kad tokia neiÅ¡sami ir neargumentuota teismo iÅ¡vada esminiu klausimu byloje tik įrodo, kad byla buvo iÅ¡nagrinÄta itin pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinus į esmÄ. Pažymi, kad jautis nebuvo supanÄiotas, bet, prieÅ¡ingai, laisvai ir nevaržomai judÄjo, todÄl galÄjo prisiartinti prie jį parginanÄio žmogaus ir nei lazda, nei žibintuvÄlis, nei saugaus atstumo laikymasis nebÅ«tų sulaikÄs jauÄio, jei Å¡is naktį bÅ«tų pasibaidÄs ir netikÄtai puolÄs žmogų.
15. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad į Å¡iÄ situacijÄ jis buvo įtrauktas atsakovų iniciatyva, bÅ«tent jie papraÅ¡Ä pagalbos ir nuveÅ¾Ä ganyklÄ , be to, jauÄių bandai parginti pakvietÄ tik du žmones â jį ir R. V. Jis, daug metų dirbÄs pas Å«kininkÄ J. K., tuo metu pas jį gyveno, J. K. nepraÅ¡Ä už tai jokio užmokesÄio, dÄl to normalu, kad jautÄ pareigÄ padÄti.
16. Teismas taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad atsakovai vertÄsi Å«kine veikla â augino mÄsinius jauÄius, kurie yra dideli, stambÅ«s gyvÅ«nai, dÄl to atsakovams turÄtų bÅ«ti taikomi didesni atsakomybÄs ir saugumo užtikrinimo reikalavimai, prilyginant juos didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojams pagal CK 6.270 straipsnį, kurie atsako solidariai, esant kelių didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikai (nagrinÄjamos bylos atveju vieno Å«kininko pabÄgÄ jauÄiai suardÄ kito Å«kininko jauÄių aptvarus, todÄl abiejų Å«kininkų jauÄiai iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ savo aptvarų ir nevaržomi vaikÅ¡tinÄjo, vienas jautis, kurį padÄjo ginti atgal į aptvarÄ , sulauÅ¾Ä jam kojÄ ). Teismas atsakovų veiksmų kritiÅ¡kai nevertino ir jiems aukÅ¡tesnių atsargumo ir rizikos valdymo standartų netaikÄ.
17. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo, kodÄl reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmetÄ, o ne proporcingai sumažino įvertinÄs jo paties veiksmus ir atsakovų prisiimtÄ rizikÄ . Ūkininkai neginÄijo fakto, jog vienas iÅ¡ jų jauÄių sužalojo kojÄ , sužalojimo faktas buvo įrodytas teismo ekspertizÄs metu, taip pat buvo įrodyta, kad sužalojimas yra ne atsitiktinio griuvimo pasekmÄ, o smÅ«gio į kojÄ stovint, todÄl bÅ«tų protinga, teisinga ir sÄ Å¾ininga ne atmesti reikalavimÄ , bet jį sumažinti įvertinus, kiek jo paties neatsargumas lÄmÄ nelaimingo atsitikimo metu padarytÄ Å¾alÄ .
18. Atsakovas A. G. atsiliepimu ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
19. Nurodo, kad jo sutuoktinÄ L. G. turi įregistravusi Å«kininko Å«kį, įvykio metu jų Å¡eima augino apie 30 karvių ir 1 jautį, kuriuos laikÄ savo elektrinio piemens aptvare. Ä®vykio naktį apie 23 val. jam paskambino kaimynas D. B., jis praneÅ¡Ä, kad iÅ¡ savo aptvaro yra iÅ¡trÅ«kÄ atsakovo J. K. jauÄiai ir pastarasis su pagalbininkais jauÄius gina atgal į savo aptvarÄ . Jis su sutuoktine nuvažiavo prie savo aptvaro, įsitikino, kad jo aptvaras nepažeistas ir jo jauÄiai neiÅ¡trÅ«kÄ, taigi, niekaip negalÄjo prisidÄti prie ieÅ¡kovo sužalojimo, apie tai, kad tÄ naktį buvo sužalotas žmogus, sužinojo tik praÄjus dvejiems metams po įvykio, jis jokių gyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros reikalavimų nepažeidÄ. KitÄ dienÄ nuvykÄs prie aptvaro pamatÄ, kad du J. K. jauÄiai yra įšokÄ Ä¯ jo jauÄių aptvarÄ , juos iÅ¡ginÄ, o J. K. suvarÄ Ä¯ savo aptvarÄ , be to, du J. K. jauÄiai keliu vaikÅ¡Äiojo laisvi.
20. Argumentuoja, kad reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kovas privalo įrodyti civilinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygas: neteisÄtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos) (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), kaltÄ Å¡iuo atveju preziumuojama, o CK 6.267 straipsnio 1 dalis numato, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esanÄių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybÄs; asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabÄgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ .
Taigi, pareiga įrodyti aplinkybes, sudaranÄias pagrindÄ netaikyti asmeniui civilinÄs atsakomybÄs, t. y. kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusiojo asmens tyÄios ar didelio neatsargumo, Å¡iuo atveju teko ne jam, o J. K. ir A. K., kurie įrodinÄjo, kad dÄl jiems priklausanÄių jauÄių pabÄgimo iÅ¡ aptvaro nÄra jų neteisÄtų veiksmų (netinkamos savo gyvulių priežiÅ«ros).
21. Nurodo, kad teisÄs aktuose įtvirtinta bÅ«tent gyvÅ«no savininkų pareiga garantuoti, kad gyvÅ«no auginimas ir laikymas nekels grÄsmÄs žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, apima ir galvijų (karvių) savininko pareigÄ užtikrinti, jog pievoje gyvÅ«nas bÅ«tų pririÅ¡tas ar ganykla aptverta taip, kad savarankiÅ¡kai, be pagalbos iÅ¡ Å¡alies neturÄtų galimybÄs iÅ¡trÅ«kti. Jo nuomone, atsakovams J. K. ir A. K., kaip iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kusių galvijų savininkams, kilo pareiga pasirÅ«pinti, kad tai nesikartotų. Mano, kad netinkamas gyvÅ«no laikymas, t. y. netinkamas gyvÅ«no pririÅ¡imas, nepriklausomai nuo jo elgesį nulÄmusių aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip neiÅ¡vengiama, gyvÅ«no savininko nekontroliuojama bei nepaÅ¡alinama aplinkybÄ (CK 6.253 straipsnio 2 dalis), sudaranti sÄ lygas riboti civilinÄ atsakomybÄ.
22. NagrinÄjamu atveju nÄra jokių duomenų ar įrodymų, kad kitiems atsakovams priklausantys jauÄiai bÅ«tų pabÄgÄ iÅ¡ aptvaro dÄl jo kaltÄs. Atsakovas J. K., bandydamas jam perkelti atsakomybÄ, praÄjus dvejiems metams po įvykio teisme iÅ¡kÄlÄ versijÄ , kad neva dÄl jam (A. G.) priklausanÄių galvijų kaltÄs sugadintos J. K. aptvaro elektros apsaugos linijos, atsiradusiame laisvame plote atsakovams J. K. ir A. K. priklausanÄių 50 jauÄių banda siekÄ susikergti su A.
G. sklype besigananÄiomis jo karvÄmis. Pažymi, kad jis pats su sutuoktine įvykio naktį buvo atvažiavÄ prie savo gyvulių aptvaro ir matÄ, kad jam priklausantys gyvuliai nebuvo iÅ¡trÅ«kÄ ir jokio kito aptvaro nesugadino. Teigia, kad J. K. iÅ¡galvota versija neįrodyta jokiomis priemonÄmis, o jam už tariamÄ gyvulių iÅ¡trÅ«kimÄ nebuvo taikytos jokios atsakomybÄs priemonÄs ir net dvejus metus neužsiminta bei nereikalauta žalos atlyginimo. Apie tai ieÅ¡kovas nebuvo paminÄjÄs ir savo pirminiame ieÅ¡kinyje, tokiÄ J.
K. versijÄ paneigÄ ir liudytojai â jo sutuoktinÄ ir kaimynas D. B. Pažymi ir tai, kad bÅ«tent J. K. pakvietÄ ieÅ¡kovÄ padÄti suvaryti iÅ¡trÅ«kusius galvijus, į įvykio vietÄ ieÅ¡kovÄ atveÅ¾Ä J. K. sÅ«nus atsakovas A. K.
23. Mano, kad pats ieÅ¡kovas galÄjo bÅ«ti nepakankamai atsargus, kai varydamas į aptvarÄ iÅ¡trÅ«kusius jauÄius neturÄjo priemonių tamsoje pasiÅ¡vieti ir atbaidyti / atsiginti nuo savÄs palaidai lakstanÄius tokius didelius gyvÅ«nus, be to, jis, tikÄtina, nesilaikÄ visuotinai žinomos taisyklÄs nestovÄti už Å¡ių stiprių gyvulių, nes jie gali įspirti. Pats ieÅ¡kovas nurodÄ, kad daug laiko dirbo pienininkystÄs ir mÄsinių galvijų Å«kyje, turÄjo pakankamai patirties ir žinojo, kaip reikia elgtis dirbant Å¡alia tokių galvijų, pats nurodÄ, kad jie neprognzuojami.
Pats ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodÄ, kad nebuvo laiko laukti, kol jauÄiai nurims ar atsiguls, juos reikÄjo greitai parginti atgal į aptvarÄ , nes, bÅ«dami stambÅ«s gyvÅ«nai, neprižiÅ«rimi jie gali pridaryti žalos ir kelia pavojų kitiems asmenims. Taigi, pats ieÅ¡kovas pasirinko veikti tokioje rizikingoje aplinkoje, kai tamsoje pro Å¡alį lakstÄ agresyviai nusiteikÄ jauÄiai, kurių vieno spyrio ieÅ¡kovas nepamatÄ, o sutikdamas padÄti suvaryti iÅ¡trÅ«kusius jauÄius tamsiu paros metu nebuvo pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas.
Mano, kad labiausiai tikÄtina, jog žala buvo padaryta dÄl paties ieÅ¡kovo didelio neatsargumo. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas tenkintinas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai 24. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis.
26. NagrinÄjamu atveju ginÄas kilo dÄl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, teisÄtumo ir pagrįstumo.
27. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priÄmimui. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais.
28. CivilinÄ atsakomybÄ yra vienas iÅ¡ pažeistos teisÄs gynybos bÅ«dų, kaip turtinÄ prievolÄ, atsirandanti esant civilinÄs teisÄs pažeidimui. PagrindinÄ deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs funkcija yra kompensacinÄ. Jos tikslas â grÄ Å¾inti nukentÄjusį asmenį į ankstesnÄ (iki delikto padarymo) padÄtį (restitutio in integrum), kompensuoti nukentÄjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padÄtį, buvusiÄ iki teisÄs pažeidimo.
29. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, deliktinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sÄ lygas: atsakovo neteisÄtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisÄtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltÄ (CK 6.246â6.249 straipsniai). NeteisÄtais veiksmais, dÄl kurių atsiranda civilinÄ atsakomybÄ, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, iÅ¡skyrus skolininko kaltÄ, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
30. Remiantis  6.246 straipsniu, civilinÄ atsakomybÄ atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisÄtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi neteisÄtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais â ir neturtinÄ Å¾alÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinÄs atsakomybÄs norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmÄ yra užtikrinti pagrindinÄ civilinÄs atsakomybÄs funkcijÄ â kompensuoti nukentÄjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Pagal generalinio delikto taisyklÄ atsakomybÄs pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukÄlÄs kitam asmeniui žalos (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. lapkriÄio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). CivilinÄs atsakomybÄs institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginÄ civilinÄ atsakomybÄ), kyla prievolÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .
31. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dÄl teisinÄ pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, taÄiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidÄti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nÄra vienintelÄ Å¾alos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . NustaÄius, kad teisinÄ pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidÄjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinÄ atsakomybÄ pagal deliktinÄ prievolÄ.
Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dÄl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti.
32. BylÄ nagrinÄjantis teismas turi įvertinti reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu â ar yra įrodytos reikÅ¡mingos civilinÄs atsakomybÄs prievolei konstatuoti faktinÄs aplinkybÄs.
33. CivilinÄ atsakomybÄ už naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuojama CK 6.267 straipsnio 1 dalyje, nustatanÄioje, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esanÄių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybÄs, t. y. žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iÅ¡ jo pabÄgusių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostata dÄl naminių gyvÅ«nų savininkų atsakomybÄs be kaltÄs (t. y. griežtosios atsakomybÄs) yra specialioji norma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-133/2012).
34. Nustatyta, kad atsakovai J. K., A. K. ir A. G. yra Å«kininkai, auginantys galvijus. VÄ® ŽemÄs Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro 2021 m. spalio 6 d. duomenimis, J. K. deklaruotų galvijų bandÄ sudarÄ 87 galvijai, iÅ¡ jų 81 mÄsinių veislių ir 6 pieninių veislių, A. K. deklaruotų galvijų bandÄ sudarÄ iÅ¡ viso 56 galvijai, iÅ¡ jų 42 mÄsinių veislių ir 14 pieninių veislių. A. G. duomenų apie deklaruotus galvijus nepateikÄ, taÄiau procesiniuose dokumentuose nurodÄ, kad jo bandoje buvo apie 30 karvių ir 1 jautis.
IeÅ¡kovas M. A. daug metų yra dirbÄs Å«kiuose, taip pat ir atsakovo J. K. Å«kyje, įvykio metu Å«kyje nebedirbo, taÄiau J. K. leido jam nemokamai likti gyventi Å«kyje, kol susiras kitÄ bÅ«stÄ . Nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir J. K. santykiai buvo Å¡ilti, J. K. jam padÄdavo ir materialiai, teigÄ vežÄs ieÅ¡kovÄ Ä¯ gydymo įstaigas, kad padÄtų atsikratyti priklausomybÄs nuo alkoholio, ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neneigÄ, o kaime J. K. vadindavo seneliu.
35. Nustatyta, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 23 val. iÅ¡ elektriniu piemeniu aptverto galvijų aptvaro iÅ¡trÅ«ko atsakovų J. K. ir A. K. kartu laikomi galvijai. IeÅ¡kovas, nors tuo metu jau nebedirbÄs Å«kyje, taÄiau jame toliau gyvenÄs su J. K. leidimu, kartu su A. K. ir Å«kio darbuotoju R. V. vyko įvertinti situacijos ir suvaryti galvijų atgal į aptvarÄ . Nors atsakovas A. G. proceso metu laikÄsi pozicijos, kad jo aptvaras tÄ naktį pažeistas nebuvo ir jo galvijai neiÅ¡trÅ«ko, taÄiau J. K. ir A.
K. teigÄ, jog bÅ«tent A. G. jautis galÄjo nutraukti jų aptvaro elektrinį piemenį, taip pat tÄ galÄjo padaryti ir laukiniai žvÄrys, ypaÄ stirnos, taip yra ne kartÄ atsitikÄ, o jie negali kontroliuoti valstybei priklausanÄių laukinių žvÄrių, taÄiau atsakovas A. G. tvirtino, kad patys K. jauÄiai nutraukÄ elektrinį piemenį ir įšoko į jo karvių aptvarÄ . J. K. įvykio naktį į ganyklÄ nevyko ir įvykio pats nematÄ, taÄiau A. K. tarp pabÄgusių galvijų teigÄ matÄs bÅ«tent A.
G. jautį âsu lenciÅ«guâ (grandine). Kadangi Å¡is jautis buvo arÅ¡us, o su juo buvo pabÄgÄ dar du K. jauÄiai, jų tÄ naktį negaudÄ ir į aptvarÄ nevarÄ, nes buvo nesaugu. PažymÄtina, kad nors ieÅ¡kovas 2022 m. gegužÄs 23 d. teismo posÄdžio metu teigÄ pretenzijų A. G. neturintis ir reikalavimo jam nereiÅ¡kiantis, taÄiau ieÅ¡kinio nepatikslino ir reikalavimo Å¡iam atsakovui neatsisakÄ, prieÅ¡ingai, tarp pabÄgusių galvijų tvirtino tÄ naktį matÄs ir A. G. jautį âsu lenciÅ«guâ.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovas A. G. pripažino, kad jo jautis âsu lenciÅ«guâ taip pat buvo pabÄgÄs, nes ryte atvykÄs mežti karvių savo aptvare rado du K. jauÄius, o jo paties jautis âsu lenciÅ«guâ su dar dviem K. jauÄiais buvo iÅ¡trÅ«kÄs ir vaikÅ¡Äiojo keliu. TeisÄjų kolegija pažymi, jog nustatytas faktas, kad A. G. jautis taip pat buvo iÅ¡trÅ«kÄs, ir nors nÄra neginÄijamai nustatyta, kuriuo metu jis iÅ¡trÅ«ko, faktinių bylos aplinkybių kontekste labiau tikÄtina ir logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad įvykio naktį buvo iÅ¡trÅ«kÄ visų trijų atsakovų laikomi galvijai.
36. Beginant iÅ¡trÅ«kusius galvijus ieÅ¡kovas buvo sužalotas, jo teigimu, įspyrÄ jautis ir sulauÅ¾Ä blauzdikaulį bei Å¡eivikaulį. Nors atsakovai neigÄ, kad traumÄ ieÅ¡kovas patyrÄ Ä¯spyrus jauÄiui, teigdami, kad jautis bÅ«tų pataikÄs aukÅ¡Äiau â į Å¡launį arba krÅ«tinÄ, teisÄjų kolegija pažymi, kad nÄ vienas iÅ¡ atsakovų nematÄ ieÅ¡kovo sužalojimo aplinkybių, o 2020 m. spalio 6 d. atliktos ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos KlaipÄdos skyriaus ekspertizÄs akto Nr. EG 1700/2020(03) iÅ¡vadoje nurodyta, kad:
M. A. padarytas atviras skeveldrinis deÅ¡inÄs blauzdos kaulų kÅ«nų lūžis; blauzdos kaulų lūžis atitinka nutartyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes â bÅ«dingas tiesioginiam smÅ«giui, galÄjo įvykti į deÅ¡inÄ blauzdÄ Ä¯spyrus jauÄiui; sprendžiant iÅ¡ sužalojimo, labiausiai tikÄtina, kad blauzdos kaulų lūžis padarytas M. A. stovint ar esant artimoje stovimoje padÄtyje; M. A. padarytas atviras blauzdikaulio kÅ«no lūžis sukÄlÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dÄl sužalojimo ieÅ¡kovas 2019 m. liepos 24 d. operuotas, 2020 m. rugpjÅ«Äio 6 d. nustatyta, kad blauzdikaulio lūžis sugijÄs, o Å¡eivikaulio dar nesugijÄs, rekomenduotas operacinis gydymas â paÅ¡alinti metalines konstrukcijas iÅ¡ blauzdikaulio ir atnaujinti nesugijusio Å¡eivikaulio lūžio vietas (osteoperfiracija).
DÄl deÅ¡inÄs blauzdos kaulų lūžio pasekmių M. A. tapo neįgalus, nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (55 proc. darbingumas), todÄl sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad 55 proc. darbingumas ieÅ¡kovui ir Å¡iuo metu yra nustatytas iki 2023 m. sausio 26 d. Taip pat pažymÄta, kad byloje nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų buvÄs neįgalus ar silpnos sveikatos iki byloje aptariamo įvykio.
37. Pripažįstama, kad ekspertizÄs akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dÄl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esanÄius duomenis. TaÄiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinÄs galios, teismui ji nÄra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esanÄiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dÄl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esanÄius įrodymus.
Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizÄs akte ir eksperto iÅ¡vadoje esanÄias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudaranÄias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai sprÄsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).
KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti) tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija pažymi, kad byloje nÄra jokių teismo ekspertizÄs iÅ¡vadas paneigianÄių įrodymų, o atsakovai, neigdami, kad ieÅ¡kovas buvo sužalotas buliaus, nepateikÄ jokių savo teiginius pagrindžianÄių įrodymų.
TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nÄra ginÄo dÄl aplinkybÄs, jog ieÅ¡kovas buvo sužalotas bÅ«tent tuo metu, kai padÄjo ginti iÅ¡trÅ«kusius iÅ¡ aptvaro atsakovų galvijus.
38. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nÄra nustatyta, dÄl kokios priežasties iÅ¡trÅ«ko atsakovų galvijai, taÄiau nesutinka, kad atsakovų veiksmai (neveikimas) nebuvo neteisÄti. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.41 straipsnį gyvÅ«nų savininkas, įgyvendindamas nuosavybÄs teisÄ, privalo laikytis gyvÅ«nų apsaugÄ ir jų laikymÄ reglamentuojanÄių įstatymų, kitų teisÄs aktų reikalavimų. GyvÅ«nų gerovÄs ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose aiÅ¡kiai nurodyta, jog gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grÄsmÄs žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų.
Taigi, teisÄs aktuose įtvirtinta gyvÅ«nų savininkų pareiga garantuoti, kad gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekels grÄsmÄs žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, apima ir galvijų savininkų pareigÄ užtikrinti, kad pievoje jie bÅ«tų pririÅ¡ti ar ganykla aptverta taip, kad galvijai neturÄtų galimybÄs iÅ¡trÅ«kti. BÅ«tent atsakovams, kaip galvijų savininkams, kurių galvijai iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ aptvaro, kilo pareiga užtikrinti, kad to nebÅ«tų atsitikÄ.
NepasirÅ«pindami tinkamu aptvaru bÅ«tent atsakovai buvo nepakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi, neužtikrino, kad iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kÄ galvijai nepadarytų žalos, ypaÄ, kai patys atsakovai pripažino žinantys, kad atklydusi stirna gali bet kada nutraukti elektrinį priemenį, taip pat patys galvijai gali pralįsti arba perÅ¡okti aptvarÄ ir jo nesugadinti. PažymÄtina, Å¡ios atsakovams žinomos aplinkybÄs negali bÅ«ti vertinamos kaip neiÅ¡vengiamos, gyvÅ«no savininko nekontroliuojamos bei nepaÅ¡alinamos aplinkybÄs, pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį sudaranÄios sÄ lygas riboti ar netaikyti civilinÄs atsakomybÄs. Pripažintina, kad bÅ«tent atsakovo neteisÄti veiksmai, t. y. nepakankama gyvulių kontrolÄ ir priežiÅ«ra, lÄmÄ tai, kad jie iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ aptvaro, dÄl to juos reikÄjo suginti atgal, kaip pažymÄjo patys atsakovai, kad galvijai nepadarytų žalos, o gynimo metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas, t. y. iÅ¡trÅ«kÄ iÅ¡ aptvaro galvijai sukÄlÄ Å¾alÄ â sužalojo ieÅ¡kovÄ .
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos delktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti atsakovų veiksmai, žala ieÅ¡kovui ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos.
39. Atsakovai argumentavo ir pirmosios instancijos teismas pritarÄ atsakovų argumentams, kad ieÅ¡kovas, sutikdamas padÄti suvaryti iÅ¡trÅ«kusius mÄsinius jauÄius tamsiu paros metu, nebuvo pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas ir žala atsirado dÄl ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, kuris paÅ¡alina atsakovų civilinÄ atsakomybÄ. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir konstatuoja, kad byloje neįrodytos aplinkybÄs, kad deliktinÄ atsakomybÄ gyvÅ«nų savininkams netaikoma.
Sutiktina, kad ieÅ¡kovas naktį, kaip pats teigia, kai buvo didelis rÅ«kas ir nieko nesimatÄ, vykdamas ginti iÅ¡ aptvaro iÅ¡trÅ«kusių galvijų ir neturÄdamas žibinto, lazdos, kitokių apsaugos priemonių, nors suvokdamas, kad galvijai yra stambÅ«s ir, ieÅ¡kovo teigimu, sveriantys apie 600â700 kg bei auginami iki tonos svorio, taigi, neabejotinai pavojingi, be to, iÅ¡trÅ«kÄ iÅ¡ aptvaro neramÅ«s, pats elgÄsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, juo labiau kad turÄjo darbo su galvijais patirties. TeisÄjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo neapdairumas sudaro teisinį pagrindÄ mažinti atlygintinos žalos dydį, taÄiau faktinių bylos aplinkybių kontekste nÄra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo neapdairumas ir nerÅ«pestingumas nagrinÄjamu atveju visiÅ¡kai paÅ¡alina atsakovų atsakomybÄ.
Kaip pagrįstai akcentuoja apeliantas, atsakovai yra ne tik galvijų savininkai, bet ir profesionalÅ«s Å«kininkai, kurių veikla yra galvijų auginimas, todÄl jie privalÄjo užtikrinti, kad jų auginami galvijai nekeltų grÄsmÄs, taip pat pažymÄtina, kad atsakovai, kaip profesionalÅ«s Å«kininkai, turi galimybÄ apdrausti savo civilinÄ atsakomybÄ, taÄiau byloje nÄra duomenų, kad Å¡ia teise bÅ«tų pasinaudojÄ. Be to, pažymÄtina ir tai, kad atsakovas A. K., veždamasis ieÅ¡kovÄ Ä¯ ganyklÄ , kaip vienas iÅ¡ iÅ¡trÅ«kusių galvijų savininkų, taip pat nepasirÅ«pino, kad ieÅ¡kovas turÄtų kokias nors apsaugos priemones.
Byloje taip pat nÄra nustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų ÄjÄs prie galvijų be reikalo, juos erzinÄs, muÅ¡Äs ar pan. ir pats savo veiksmais sÄ moningai sukÄlÄs grÄsmÄ savo gyvybei ar sveikatai. Taigi pirmosios instancijos teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisÄtų veiksmų ir kilusios žalos, o atsakovų siekis paneigti ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ nÄra suderinamas su bendrai įstatyme numatyta asmens teise reikalauti iÅ¡ kalto asmens neturtinÄs žalos atlyginimo, kai ji padaryta asmens sveikatai (tiek fizinei, tiek psichinei) (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
40. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo dydis nÄra asmens patirtų kanÄių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinÄ Å¾alÄ galima tik sÄ lyginai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiÅ¡kas neturtinÄs žalos atlyginimas materialiomis priemonÄmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginÄs iÅ¡raiÅ¡kos neturinÄioms vertybÄms. Kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ paskirtis â sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybÄ naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikianÄiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo, sprendžianÄio nukentÄjusiajam padarytos neturtinÄs žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų ir suÅ¡velnintų nukentÄjusiojo neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus.
41. NeturtinÄs žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, tai teismas sprendžia dÄl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinÄs žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkreÄiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.
Fiziniam asmeniui neturtinÄ (moralinÄ) žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kanÄias ir iÅ¡gyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis, jis yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai fizinio asmens yra vertinami ne vien dÄl jau įvykusio fakto, bet neiÅ¡vengiamai vertinama ateities požiÅ«riu â kaip skausmo sukÄlimas ar kÅ«no sužalojimas paveiks tolesnÄ jo sveikatÄ , nes fizinis asmuo yra nuolat susirÅ«pinÄs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.
Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis kÅ«no sužalojimu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dÄl to vertinami kaip darantys neturtinÄ Å¾alÄ . Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmÄs, tai, be iÅ¡gyvenimų dÄl sužalojimo fakto, prie neturtinÄs žalos priskirtini iÅ¡gyvenimai dÄl susirÅ«pinimo bÅ«simomis pasekmÄmis â kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti.
42. NagrinÄjamu atveju nustatant ieÅ¡kovui padarytos neturtinÄs žalos dydį atsižvelgtina į nustatytas faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovu J. K. siejo geri ir Å¡ilti santykiai, ieÅ¡kovas neatlygintinai gyveno atsakovo Å«kyje, todÄl normalu ir natÅ«ralu, kad, papraÅ¡ytas pagalbos suginti iÅ¡trÅ«kusius galvijus, sutiko pagelbÄti, į tai, kad atsakovai yra profesionalÅ«s Å«kininkai, auginantys galvijus ir žinojÄ bei turÄjÄ numatyti galimybÄ, kad galvijai iÅ¡ elektriniu piemeniu saugomo aptvaro gali bet kada iÅ¡trÅ«kti, žinojo, kad tokia situacija yra ne kartÄ pasikartojusi, taÄiau nesiÄmÄ pakankamų veiksmų užtikrinti, kad taip neatsitiktų, turÄjÄ galimybÄ neapsidraudÄ savo civilinÄs atsakomybÄs, atsižvelgtina ir į tai, atsakovas A.
K., kaip iÅ¡trÅ«kusių galvijų savininkas, nepasirÅ«pino, kad iÅ¡trÅ«kusių galvijų ginti bÅ«tų vykstama tik apsirÅ«pinus apsaugos priemonÄmis, kad ginant galvijus ieÅ¡kovas buvo sunkiai sužalotas, ne kartÄ operuotas, lÅ«Å¾Ä kaulai gijo ilgiau kaip metus, patyrÄs atvirÄ kaulo lūžį neabejotinai iÅ¡gyveno didžiulius fizinius skausmus, ilgam laikui tapo nedarbingas bei neįgalus, Å¡io procesinio sprendimo priÄmimo metu vis dar yra tik 55 proc. darbingas, taigi, turi ribotas galimybes dirbti ir užsidirbti, užsiimti įprasta ir laisvalaikio veikla, neabejotina, kad sužalojimas ieÅ¡kovui sukÄlÄ neigiamų dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų, žala padaryta pakenkimu vienai iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių â ieÅ¡kovo sveikatai, taÄiau vertintina ir tai, kad jis ir pats savo neatsargiu ir neapdairiu elgesiu iÅ¡ dalies prisidÄjo prie žalos kilimo.
43. Atsakovas J. K. teigÄ, kad dÄl sunkios sveikatos bÅ«klÄs ir ilgo gijimo proceso ieÅ¡kovas kaltas pats, nes nesirÅ«pino savo sveikata ir nesilaikÄ gydytojų rekomencijų bei tausojanÄio režimo. Å iems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikÄ TauragÄs apylinkÄs teismo 2021 m. lapkriÄio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-612-750/2021, įsiteisÄjusį 2022 m. vasario 17 d., priimtÄ dÄl to, kad ieÅ¡kovas 2021 m. lapkriÄio 13 d. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,42 promilÄs neblaivumas).
IÅ¡ nuosprendyje ir apeliacinÄs instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių (informacinÄs teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieÅ¡kovas iki skundžiamo nuosprendžio priÄmimo buvo net 15 kartų teistas už padarytas nusikalstamas veikas, iÅ¡ jų ne vienÄ kartÄ ir už analogiÅ¡ko tyÄinio nusikaltimo padarymÄ . TeisÄjų kolegija pažymi, jog byloje nÄra detalių duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klÄ, susijusiÄ su patirtu sužalojimu, nurodyto nuosprendžio priÄmimo metu, taÄiau nuosprendyje nurodytos ieÅ¡kovÄ charakterizuojanÄios aplinkybÄs bei konkretaus nusikaltimo â vairavimo apsvaigus nuo alkoholio â padarymas iÅ¡ dalies sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo gyvenimo bÅ«das nÄra visai tinkamas, o svaiginimasis alkoholiu nÄra suderinamas su siekiu kuo greiÄiau pasveikti po patirtos sunkios traumos.
Taip pat, nors byloje nÄra nustatyta, kokio dydžio įsiskolinimų turi ieÅ¡kovas, vertinant Å¡ias aplinkybes, daugiau tikÄtina, jog atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡Äjo iÅ¡ darbo argumentuodamas tuo, kad didžiÄ jÄ darbo užmokesÄio dalį iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai, todÄl neapsimoka dirbti, yra pagreįsti. Taigi, į Å¡ias aplinkybes atsižvelgtina vertinant ieÅ¡kovo teiginius, kad dÄl patirto sužalojimo ilgÄ laikÄ jis negali susirasti darbo. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad nustatytos aplinkybÄs, susijusios su ieÅ¡kovo gyvenimo bÅ«du, elgesiu ir charakteristika, nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovo sveikata buvo sunkiai sužalota ir jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Taip pat pažymÄtina, kad byloje nÄra duomenų, kad sužalojimo metu ieÅ¡kovas bÅ«tų buvÄs neblaivus.
44. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad neturtinÄ Å¾ala ieÅ¡kovui kilo dÄl atsakovų neteisÄtų veiksmų netinkamai prižiÅ«rint galvijus, kurie iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ elektriniu piemeniu saugomo aptvaro ir iÅ¡ kurių vienas įspyrÄ ieÅ¡kovui bandant juos suginti atgal į aptvarÄ . DÄl to ieÅ¡kovas patyrÄ sunkų sveikatos sužalojimÄ , turÄjo ilgai gydytis ir liko tik iÅ¡ dalies darbingas. Byloje neįrodytos aplinkybÄs, kad deliktinÄ atsakomybÄ gyvÅ«nų savininkams netaikoma.
45. TeisÄjų kolegija, atsižvelgusi į kompensacinÄ neturtinÄs žalos atlyginimo instituto paskirtį, iÅ¡analizavusi byloje esanÄių duomenų visumÄ ir įvertinusi ieÅ¡kovo sveikatos pažeidimo mastÄ , taip pat aplinkybes, nurodytas Å¡io sprendimo 42 ir 43 punktuose, daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymo nustatytus neturtinÄs žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitiktų 3 000 Eur neturtinÄs žalos dydis, kuris priteistinas ieÅ¡kovui.
46. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ visų atsakovų. Kaip minÄta, CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolÄ nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis; solidarioji prievolÄ atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolÄs dalykas yra nedalus, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolÄ susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje (bendrai padarÄ Å¾alos asmenys nukentÄjusiam asmeniui atsako solidariai). 47.
Situacijų, kuriose keli asmenys vienu ar kitu bÅ«du dalyvauja sukeliant nukentÄjusiajam žalÄ , yra įvairių. Tokie atvejai galÄtų bÅ«ti skirstomi pagal neteisÄtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ saistanÄio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį į dvi grupes, t. y. bendrininkavimo atvejus siaurÄ ja prasme bei skolininkų daugeto atvejus nesant bendrininkavimo siaurÄ ja prasme. Bendrininkavimo atvejai siaurÄ ja prasme gali bÅ«ti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimÄ . Subjektyvusis bendrininkavimas â tai atvejai, kai keli pažeidÄjai veikia bendrai, t. y. turÄdami bendrÄ ketinimÄ sukelti žalÄ . Objektyvusis bendrininkavimas â tai atvejai, kai žala atsiranda tik dÄl kelių atskirų, pavienių priežasÄių sÄ veikos, t. y. keli pažeidÄjai veikia atskirai neturÄdami ketinimo sukelti žalÄ , vienas apie kito neteisÄtus veiksmus dažniausiai nežinodami, taÄiau žala atsiranda tik dÄl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis. Susitarimo sukelti žalÄ ar dalyvauti atliekant neteisÄtus veiksmus nÄra. Vis dÄlto kiekvienas iÅ¡ pažeidÄjų prisideda prie žalos atsiradimo iÅ¡ esmÄs. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, taÄiau priklausomos viena nuo kitos, tai galima konstatuoti žalos nedalomumÄ bei veiksmų bendrumÄ objektyviÄ ja prasme. Paprastai solidarioji atsakomybÄ deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:
1) asmenis sieja bendri veiksmai dÄl padarinių;
2) asmenis sieja bendri veiksmai dÄl neteisÄtų veiksmų, t. y. solidarioji atsakomybÄ galima, net jei neteisÄtai veikÄs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisÄtumÄ ;
3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iÅ¡ esmÄs juos sieja bendra kaltÄ, nesvarbu, tai padaryta tyÄia ar dÄl neatsargumo;
4) asmenų nesieja bendri neteisÄti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidÄjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dÄl jų abiejų veiksmų;
5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinÄs ir deliktinÄs atsakomybÄs pagrindais);
6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).
48. NagrinÄjamu atveju neįmanoma nustatyti, kiek kiekvienas iÅ¡ atsakovų prisidÄjo prie žalos ieÅ¡kovui padarymo, taip pat kurio konkreÄiai atsakovo jautis įspyrÄ ieÅ¡kovui, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs taip pat nesudaro pagrindo Å¡alinti atsakovų atsakomybÄ. PrieÅ¡ingai, nustatyta, kad visų trijų atsakovų galvijai buvo iÅ¡trÅ«kÄ iÅ¡ aptvaro, t. y. visi trys atsakovai nevykdÄ Å¡iame sprendime nurodytų gyvÅ«nų savininkų ir laikytojų pareigų, o galvijus ginant atgal vienas iÅ¡ jauÄių spyrÄ ieÅ¡kovui ir jį sunkiai sužalojo.
Taigi, individualizuoti, dÄl kieno konkreÄiai kaltÄs ar neteisÄtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrÄ Å¾alÄ , nÄra įmanoma, juo labiau kad atsakovai žinojo apie realiÄ galimybÄ galvijams iÅ¡trÅ«kti, patys pripažino, kad taip ne kartÄ yra buvÄ užklydus stirnoms ir nutraukus elektrinį priemenį, taÄiau atsakovai nesiÄmÄ papildomų atsargumo priemonių, kad tokios situacijos nesikartotų, prieÅ¡ingai, nevertina tokių situacijų kaip galvijų nepriežiÅ«ros. DÄl to, teisÄjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas neturtinÄs žalos atlyginimÄ priteisti solidariai iÅ¡ visų atsakovų.
49. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). TeisÄjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plÄtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dÄl įrodinÄjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybÄs buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esanÄių įrodymų;
įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklÄs pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gegužÄs 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra taip pat yra nurodÄs, kad įrodinÄjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonÄs dÄl fakto buvimo iÅ¡lieka, taÄiau byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikÄtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. rugsÄjo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.).
50. Už laiku neįvykdytÄ piniginÄ prievolÄ ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinÄs palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (3 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2020 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). DÄl procesinÄs bylos baigties 51. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidÄ bylos esmÄ, netinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias deliktinÄ atsakomybÄ, todÄl priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , jis panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ atsakovų solidariai priteistinas 3 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos nuo priteistos 3 000 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2020 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
52. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas dÄl jų nepasisako. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 53. Å ioje byloje priÄmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeistinas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų, Å¡alių patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
54. IeÅ¡kovui pirmosios instancijos teisme buvo teikta valstybÄs garantuojama antrinÄ teisinÄ pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesÄio ir kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinÄjimosi iÅ¡laidas) mokÄjimo. BylinÄjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokÄjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybÄs biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93, 96 straipsniai).
55. Nors, patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovų turÄtų bÅ«ti priteistos bylinÄjimosi iÅ¡laidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, taÄiau Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad žala buvo padaryta vienai iÅ¡ svarbiausių teisÄs saugomų vertybių â asmens sveikatai, į tai, kad ieÅ¡kovas įrodÄ neteisÄtus veiksmus, dÄl kurių patyrÄ Å¾alÄ , taip pat į tai, kad neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimas yra iÅ¡imtinai teismo diskrecijos teisÄ, teisÄjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo M.
A. reikalavimas iÅ¡ esmÄs yra patenkintas, t. y. apginta jo pažeista teisÄ, pripažinta, kad jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nepaisant aplinkybÄs, kad nÄra priteistas visas praÅ¡ytos neturtinÄs žalos atlyginimo dydis. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos nuomone, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo mažinti ieÅ¡kovui priteistino bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydį. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28963/10, konstatavo teisÄs į teisminÄ gynybÄ pažeidimÄ , nes kitos Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų prisidÄjimo prie paties pareiÅ¡kÄjo atstovavimo iÅ¡laidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visÄ jam priteistÄ kompensacijÄ : tenkinus ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, pareiÅ¡kÄjas buvo įpareigotas padengti kitos Å¡alies atstovavimo iÅ¡laidas, ir galutinÄ jo gauta suma buvo sumažinta dÄl priteistų bylinÄjimosi iÅ¡laidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendÄ, jog jis turi teisÄ Ä¯ kompensacijÄ dÄl patirtos neturtinÄs žalos.
IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų priteistinos visa apimtimi, atitinkamai atsakovams bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.
56. ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos KlaipÄdos skyriaus 2022 m. gegužÄs 10 d. pažymoje nurodyta, kad antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos ieÅ¡kovui sudarÄ 1 616,62 Eur, todÄl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovų valstybÄs biudžetui, t. y. po 537,87 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.
57. Taip pat ieÅ¡kovas buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2019 m. gruodžio 27 d., byla ne elektroninÄ, todÄl mokÄtinas ir iÅ¡ atsakovų valstybÄs biudžetui priteistinas žyminis mokestis už ieÅ¡kinį sudaro 300 Eur, t. y. po 100 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.
58. NagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patirta 23,18 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu. Å ios iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovų valstybei, t. y. po 7,73 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme 59. Apeliantui apeliacinÄs instancijos teisme taip pat buvo teikta valstybÄs garantuojama antrinÄ teisinÄ pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesÄio ir kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Apeliantas už apeliacinį skundÄ , įvertinus tai, kad jis pateiktas elektroniu bÅ«du, bÅ«tų turÄjÄs sumokÄti 225 Eur, taÄiau nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo yra atleistas, todÄl žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovų valstybei, t. y. po 75 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.
60. Susumavus už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo mokÄtinÄ Å¾yminį mokestį, nuo kurio mokÄjimo jis atleistas, iÅ¡ atsakovų valstybei priteistina po 175 Eur žyminio mokesÄio.
61. ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos KlaipÄdos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. pažymoje nurodyta, kad antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos ieÅ¡kovui sudarÄ 140 Eur, todÄl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovų valstybÄs biudžetui, t. y. po 46,67 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.
62. Susumavus antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas pirmojoje ir apeliacinÄje instancijoje iÅ¡ atsakovų valstybÄs biudžetui priteistina po 584,54 Eur.
63. Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovui A. G. apeliacinÄje instancijoje patirtos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ neatlygintinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326â331 straipsniais, teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i a : TauragÄs apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui M. A. solidariai iÅ¡ atsakovų J. K., A.
K. ir A. G. priteisti 3 000 Eur (trijų tÅ«kstanÄių eurų) neturtinÄs žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2020 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ J. K., A. K. ir A. G. po 584,54 Eur (po penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 54 centus) už valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos suteikimÄ ieÅ¡kovui M. A. Priteista suma turi bÅ«ti sumokÄta į pasirinktÄ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â 188659752, įmokos kodÄ â 5630, mokÄjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ ).
Priteisti iÅ¡ J. K., A. K. ir A. G. po 175 Eur (po vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesÄio. Priteista suma turi bÅ«ti sumokÄta į pasirinktÄ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â 188659752, įmokos kodÄ â 5660. Priteisti iÅ¡ J. K., A. K. ir A. G. po 7,73 Eur (po septynis eurus 73 centus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteista suma turi bÅ«ti sumokÄta į pasirinktÄ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â188659752, įmokos kodÄ â 5662. TeisÄjai Irma Äuchraj Erika MisiÅ«nienÄ Almantas Padvelskis