f577f41b-80f9-4ef3-9a92-aad729d53cab · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3763-965/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01777-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.12; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų Erika TamoÅ¡aitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. S., jo atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovei A. S., jos atstovui advokatui Irmantui BalčiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, ir pagal atsakovės A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, uzufrukto nustatymo, kompensacijos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nutraukti (duomenys neskelbtini) registruotÄ Å¡alių santuokÄ dėl atsakovės A. S. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove, nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ su vaikais, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti vaikų iÅ¡laikymui po 200 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 37 574 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį; taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovė, bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovu, ne kartÄ buvo jam neiÅ¡tikima, turėjo ilgalaikius artimus santykius su kitais vyrais, todėl yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo. 2020 m. ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykiai nutrÅ«ko galutinai, ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė gyventi kitur, tačiau nuolat prisidėjo prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir auklėjimo. IeÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad atsakovė liktų gyventi sutuoktiniams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove.

Konkrečios bendravimo tvarkos su vaikais nustatyti nepraÅ¡o, kadangi atsakovė tam kliūčių nedaro. IeÅ¡kovas mano, kad 200 Eur iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui yra pakankamas, atsižvelgiant į Å¡alių pajamas ir vaikų poreikius. Santuokos metu įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o padalinti lygiomis dalimis kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių priteisiant turtÄ , kuriuo kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių naudojasi iki santuokos nutraukimo ir naudosis nutraukus santuokÄ .

2. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Nurodo, kad ginčo tarp Å¡alių dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su jais nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo nėra, sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio vaikams priteisimo klausimÄ , praÅ¡o vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, atsakovės raÅ¡oma priteisti 250 Eur suma kiekvienam vaikui neprieÅ¡tarauja jų interesams. Å alių Å¡eima skyriui dėl vaikų teisių pažeidimo nėra žinoma. Nurodo, kad iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis labiau atitiktų vaikų interesus, nes vaikų poreikiai turi bÅ«ti tenkinami nuolatos.

3. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, po santuokos palikti santuokines pavardes, atsakovės siÅ«lomu bÅ«du padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir pinigines lėšas, iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti turtu ir vienkartine iÅ¡moka arba nustatyti uzufruktÄ po santuokos nutraukimo – palikti gyventi atsakovę su nepilnamečiais vaikais iki jų pilnametystės ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame bute; bei priteisti po 250 Eur kiekvienam vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 9 400 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį; priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Nurodo, kad ieÅ¡kovo pateikta informacija dėl atsakovės kaltės yra iÅ¡sigalvota ir klaidinga, ieÅ¡kovas žemina atsakovę ir klaidina teismÄ . Atsakovė neigia kaltinimus neiÅ¡tikimybe ir kt. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas dėl psichologinių ar kitų vidinių problemų įsisÄ monino neegzistuojančiÄ atsakovės neiÅ¡tikimybę, prie tokios ieÅ¡kovo bÅ«senos prisidėjo ir tai, kad jis nuolat dideliais kiekiais vartoja alkoholį. Atsakovė praÅ¡o pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas girtaudavo, ne kartÄ prieÅ¡ atsakovę vartojo fizinį bei psichologinį smurtÄ (žiauriai su ja elgėsi).

Atsakovė taip pat kaltina ieÅ¡kovÄ neiÅ¡tikimybe su kita moterimi, girtavimu, neadekvačiu elgesiu jos ir vaikų atžvilgiu. Pažymi, kad psichologo iÅ¡vada patvirtina, kad vaikams ieÅ¡kovas kelia baimę, nesaugumo jausmÄ , stiprų pykti dėl jo veiksmų. Vaikai su ieÅ¡kovu bendrauti nenori. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas savo noru iÅ¡sikraustė 2020 m. spalio 1 d. Nuo to laiko vaikų auklėjimu ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nesirÅ«pina. Mano, kad jo teikiamas iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui po 200 Eur nėra pakankamas.

PraÅ¡o taikyti miÅ¡rų vaikams teiktino iÅ¡laikymo bÅ«dÄ â€“ dalį turtu, dalį vienkartine konkrečia suma, arba leisti ieÅ¡kovei su vaikais uzufrukto teise gyventi Å¡alims priklausančiame bute. Nesutinka su ieÅ¡kovo nustatyta buto ir garažo verte, taip pat pažymi, kad į dalintino turto balansÄ neįtrauktos Å¡alių santaupos, kurias ieÅ¡kovas iÅ¡sinešė iÅ¡ namų.

4. IeÅ¡kovas R. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas neigia buvęs neiÅ¡tikimas atsakovei, tvirtina, kad tik dėl atsakovės santykių su kitais vyrais paÅ¡lijo jų Å¡eimyniniai santykiai, prasidėjo konfliktai, barniai, nesutarimai. Neneigia, kad siekdamas atsipalaiduoti dėl Å¡eimoje esančios įtampos, vartodavo alkoholį, tačiau tvirtina, kad atsakovė taip pat nevengė to daryti.

Nurodo, kad 2019 m. Å¡alių santykiai buvo paÅ¡liję visiÅ¡kai, normalaus sutuoktinių bendravimo nebeliko, atsakovė gyveno savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , todėl, ieÅ¡kovo nuomone, jo bendravimas su kitais asmenimis, tame tarpe ir moterimis, neperaugęs į jokius artimesnius santykius, nelaikytinas pagrindu konstatuoti buvus santuokinę neiÅ¡tikimybę. Tvirtina, kad niekada nepersekiojo, nežemino, neįžeidinėjo, neprovokavo atsakovės, jos atžvilgiu fizinio ir psichologinio smurto nenaudojo, todėl neigia atsakovės kaltinimus dėl netinkamo elgesio su ja.

IeÅ¡kovas nesutinka su iÅ¡laikymo vaikams priteisimu turtu, kadangi priteisiamo turto vertė virÅ¡ytų iÅ¡laikymo dydį, tokia iÅ¡laikymo forma neužtikrintų vaikų interesų. Sutinka, kad butas bÅ«tų priteistas atsakovei, nes Å¡io turto padalijimas natÅ«ra ir bendrosios jungtinės nuosavybės modifikavimas į bendrÄ jÄ dalinę negalimas. Kadangi ieÅ¡kovo pajamos yra pakankamos iÅ¡laikymui nepilnamečiams vaikams teikti, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡laikymÄ turtu. Taip pat mano, kad atsakovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas vaikams yra per didelis, nepagrįstas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, vaikų poreikius bei proporcingumo principÄ .

Nesutinka su atsakovės nurodoma dalintino turto – buto ir garažo verte. PaaiÅ¡kino, kad atsakovės nurodytų santaupų grynaisiais pinigais jų Å¡eima niekada neturėjo, todėl, nesant įrodymų, toks neegzistuojantis turtas negali bÅ«ti traukiamas į bendro dalintino turto balansÄ .

5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. S. palaikė ieÅ¡kinį, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nesutinka mokėti daugiau nei po 200 Eur kiekvienam vaikui iÅ¡laikymo, kadangi gyvenant kartu, taip pat panaÅ¡iÄ sumÄ skirdavo abiejų vaikų iÅ¡laikymui. Patvirtino, kad sÅ«nus T. Å¡okių bÅ«relį lanko apie 10 metų, o sÅ«nus V. lanko baseinÄ apie 3 mėn. Gyvenant kartu, ieÅ¡kovo pajamos buvo apie 1 000 Eur, o atsakovės 600-800 Eur per mėnesį, Å¡ių pajamų užteko Å¡eimai pragyventi.

Butas įsigytas 2003 m., dalį pinigų skolinantis iÅ¡ giminių ir iÅ¡ banko. Paskola bankui sumokėta 2011-2013 m. iÅ¡ sutaupytų lėšų. Ä®monėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovas dirbo tik po kelias valandas per dienÄ , kokios buvo jo pajamos, nepamena. Taip pat dirbo ir kitose įmonėse, be to, tuo metu užsiimdavo durų gamyba. Bute atliktas remontas 2016 m. iÅ¡ Å¡alių bendrų santaupų, padaryti konstrukciniai pakeitimai, sudėti kokybiÅ¡ki langai, pakeistos durys, atliktų darbų kaina buvo apie 10 000 - 12 000 Eur. 2018 m. buvo įsigytas VOLVO automobilis už 9 500 Eur dydžio Å¡alių santaupų.

Nors atsakovė nuo 2011 m. vedė dvigubÄ gyvenimÄ , tačiau ieÅ¡kovas toliau gyveno su atsakove, nes jÄ mylėjo. Dėl atsakovės elgesio ieÅ¡kovas jautė santykių atÅ¡alimÄ , atsakovės nepalaikymÄ , ypač vaikų akivaizdoje.

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas Linas Žukauskas papildomai paaiÅ¡kino, kad byloje nustatytos aplinkybės, liudytojų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo Å¡eimos žmogus, jÄ iÅ¡laikė, materialiai aprÅ«pino sutuoktinę. 2018 m. Å¡alių santykiai pablogėjo dėl pasikeitusio atsakovės elgesio su ieÅ¡kovu. Atsakovė, rodydama dėmesį kitiems vyrams, bendraudama su jais internetiniuose portaluose, iÅ¡reiÅ¡kė nepagarbÄ sutuoktiniui. IeÅ¡kovas pripažįsta ir tai, kad įrodymų dėl tiesioginio atsakovės bendravimo su kitais vyras, jis neturi, tačiau atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė ir tuo, kad su jai priklausančiomis prisijungimo priemonėmis buvo registruojamasi pažinčių portaluose, susiraÅ¡inėjama su nepažįstamu vyru, kuris patvirtino atsakovės artimus ryÅ¡ius su kitu vyriÅ¡kiu.

Jos neištikimybę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovės prašoma vaikų išlaikymui priteisti suma nepagrįsta, iki šiol dėl ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio po 200 Eur atsakovė pretenzijų nereiškė, jį priėmė, didesnės išlaikymo sumos neįrodė.

7. Atsakovė A. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su kalte dėl santuokos iÅ¡irimo nesutinka. Jos pateikti atsakymai iÅ¡ internetinių puslapių administratorių patvirtina, kad ji niekada nebuvo užsiregistravusi pažinčių svetainėse. Apie jai diagnozuotÄ ligÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas žinojo dar iki santuokos, ji atsakovei diagnozuota po sudėtingos stomatologinės operacijos. Atsakovės nuomone, kai ieÅ¡kovo gyvenime atsirado kita moteris, tada ir prasidėjo kaltinimai atsakovei neiÅ¡tikimybe.

Atkreipia dėmesį, kad ieškovas neneigia pokalbių, susitikimų su kitomis moterimis. Jau 2017 m., ieškovui išgėrus, prasidėjo kaltinimai nebūtais dalykais. Atsakovė patvirtino, kad nuolat su ieškovu kalbėjo dėl nepagrįstų kaltinimų ir įtarinėjimo, tačiau ieškovas netikėjo, kad atsakovė nieko neleistino nedaro. Dėl santuokos nutraukimo atsakovė nesikreipė, nes vis tikėjosi, kad pavyks išspręsti kylančius nesutarimus, be to, ieškovo pavydo priepuoliai nebuvo nuolatiniai, tačiau palaipsniui dažnėjo.

Atsakovė siÅ«lė kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau ieÅ¡kovas tik vienÄ kartÄ prieÅ¡ skyrybas buvo pas psichologÄ . Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovui atitenkančių garažo ir automobilio vertės atitinka jai atitenkančio automobilio vertę. Galimybių iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ už turtÄ atsakovė neturi.

8. Atsakovės atstovas advokatas Irmantas BalčiÅ«nas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuolat įtarinėdamas atsakovę neiÅ¡tikimybe, ieÅ¡kovas elgėsi neadekvačiai. Atsakovė pateikė įrodymus ir medicininiais dokumentais paneigė ieÅ¡kovo teiginius, kad liga užsikrėtė lytiniu keliu plintančiu bÅ«du. Å alių dukra paliudijo, kad apie mamos ligÄ , kuri diagnozuota iki santuokos, jai buvo žinoma nuo vaikystės. IeÅ¡kovas apie atsakovę skleidžia labai privačius duomenis.

Vaikų susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad Å¡eimoje konfliktai vyko ir tai vaikams kėlė didelį susirÅ«pinimÄ , jie iÅ¡gyveno dėl mamos. Garso pokalbis su nežinoma moterimi pikantiÅ¡kas, o pokalbių iÅ¡klotinė patvirtina, kad ieÅ¡kovas sistemingai ir nuolat bendraudavo su kita moterimi, tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas atsakovei. Atstovo nuomone, ieÅ¡kovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia, slepia pajamas, todėl mano, kad jis gali vaikams teikti ir didesnį iÅ¡laikymÄ .

9. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra ieÅ¡kovo sesuo. Nurodė, kad prieÅ¡ dvejus metus ieÅ¡kovas jai skundėsi, kad atsakovė yra neiÅ¡tikima, parodė kažkokio vyro patvirtinimÄ , jog atsakovė artimai bendrauja su jo draugu. IeÅ¡kovas liudytojai pasakojo, kad atsakovė registruota pažinčių portaluose, liudytojai yra tekę girdėti Å¡alių ginčus, konfliktus, be to, darbo metu atsakovė naudojosi socialinio tinko Mesenger programėle. Liudytoja tvirtina, kad brolis visada daug ir sunkiai dirbo, aprÅ«pino Å¡eimÄ , buvo paÅ¡lijusi jo sveikata, vartojo raminamuosius vaistus.

10. Liudytojas A. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra ieškovo pažįstamas. Su ieškovu susipažino apie 2010 m. prie garažų (duomenys neskelbtini). Ieškovas prieš 1,5 - 2 metus minėjo liudytojui, kad jo moteris galimai turi nesantuokinių santykių. Liudytojas tvirtina, kad ieškovas alkoholiu nepiktnaudžiauja, liudytojas pastebėjo jo nuotaikų kaitas.

11. Liudytoja G. T. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra atsakovės sesuo. Liudytojai žinoma, kad sesers Å¡eima gyveno pasiturinčiai, tvarkingai, darniai. 2019 m. sesers draugė A. paskambino ir pasakė, kad Å¡alių Å¡eimoje kilo nesutarimai, smurtaujama. A. Å¡iÄ informacijÄ sužinojo iÅ¡ Å¡alių pilnametės dukters. Liudytojai nuvykus pas atsakovę į namus, atsakovę rado apsiverkusiÄ , mėlynių nebuvo matyti. 2020 m. vasario mėn. vyko giminių vestuvės, kuriose dalyvavo ir ieÅ¡kovas su atsakove, jų santykiai atrodė geri, tačiau vėliau atsakovė liudytojai papasakojo, kad Å¡alių santykiai nepasikeitė. Apie atsakovės galimÄ neiÅ¡tikimybę liudytoja nieko nebuvo girdėjusi, atsakovė papasakojo, kad ieÅ¡kovas bendrauja su kita moterimi.

12. Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra artima Å¡alių Å¡eimos draugė, jie pažįstami 22 metus, bendraudavo dažnai, Å¡eimomis, kartu su Å¡eimomis keliavo į užsienį. Liudytoja tvirtina, kad Å¡alių Å¡eimÄ laikė idealia, nebuvo girdėjusi apie jokius vykstančius barnius Å¡eimoje. 2019 m. gruodžio 8 d. Å¡alių dukra paskambino ir pasakė, kad tėvas smurtauja prieÅ¡ mamÄ . Liudytoja pranešė atsakovės seseriai, su vyru nuvyko pas atsakovę į namus, atsakovė buvo apsiverkusi, sunkiai valdė emocijas, pasakė, kad ieÅ¡kovas smurtavo.

IeÅ¡kovas tuo metu buvo neblaivus, jis tvirtino, kad atsakovė turi meilužių, smurto naudojimÄ neigė, liudytoja smurto pasekmių nematė. Po Å¡ios situacijos liudytoja vaikus pamokė, kad esant reikalui, kviestų policijÄ . Bendraujant Å¡eimomis, pastebėjo, kad ieÅ¡kovas yra pasikeitęs, visus kaltina atsakovės neiÅ¡tikimybės slėpimu. Liudytojos nuomone, Å¡alių Å¡eimos finansinė padėtis buvo labai gera, Å¡alys turėjo santaupų, daugiau uždirbo ieÅ¡kovas.

13. Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra Å¡alių dukra, iki 2019 m. pavasario liudytoja gyveno kartu su tėvais. Liudytoja pamena, kad 2016 m. vyko tėvų barnis dėl to, kad tėtis turėjo susiraÅ¡inėjimo draugę, su ja susitikinėjo, tuo metu smurto, alkoholio vartojimo nebuvo. Iki tol Å¡eima gyveno labai gražiai, nesipyko, buvo draugiÅ¡ki, vaikai jautė tėvų palaikymÄ , finansiÅ¡kai Å¡eima gyveno labai gerai, tėtis visada labai daug dirbo ir uždirbo, rÅ«pinosi Å¡eima, Å¡eima dažnai keliavo į užsienį.

Vėliau tėtis vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, o iÅ¡gėręs pasikeisdavo neatpažįstamai, bÅ«davo piktas, kaltino mamÄ nebÅ«tais dalykais, mėtė daiktus į vaikus. Liudytojai buvo neramu ir dėl brolių, ir dėl mamos saugumo. Liudytoja neigia kaltinimus mamai neiÅ¡tikimybe. Pykčiui praėjus, ieÅ¡kovas tapdavo normalus žmogus. Smurto protrÅ«kių metu policijos nekviesdavo, nes tikėjosi, kad situacija Å¡eimoje iÅ¡sispręs. Liudytojai atsakovė 2019 m. papasakojo, kad ieÅ¡kovas jai yra trenkęs į pilvÄ , veidÄ .

Liudytoja iÅ¡sigando, paskambino Å¡eimos draugams, atsakovės seseriai, visi kalbėjo su ieÅ¡kovu dėl fizinio smurto naudojimo. 2018 m. gale ir 2019 m. pradžioje ieÅ¡kovas labai stipriai pradėjo vartoti alkoholį, o 2020 m. spalio mėn. ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, Å¡eima pradėjo gyventi ramiai. Nors Å¡eimos draugai patarė prasidėjus barniams kviesti policijÄ , tačiau liudytoja, kaip dukra, nenorėjo imtis kraÅ¡tutinių priemonių, taip pat nenorėjo apie Å¡iuos įvykius pasakoti giminėms.

Teismas konstatuoja : ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

14. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Å¡alių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ir atsakovas augina du nepilnamečius vaikus T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Å alių duktė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu jau yra pilnametė. Pagal Registrų centro duomenis Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2004 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, vidutinė turto rinkos vertė 47 400 Eur. 2016 m. gruodžio 30 d. atlikta žyma apie kapitalinį buto remontÄ . 2020 m. rugpjūčio 21 d. nurodyto buto Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad buto rinkos vertė 66 000 Eur.

UAB „OBER HAUS“ 2021 m. rugsėjo 10 d. parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje ginčo buto rinkos vertė nustatyta – 72 000 Eur. Taip pat Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso garažas adresu, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis 2 352 Eur. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieÅ¡kovas ir atsakovė įgijo lengvuosius automobilius Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį Volvo V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl santuokos nutraukimo pagrindo 15.

Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukÅ«rimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu.

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

16. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt.

17. IeÅ¡kovė ir atsakovas Å¡iuo metu kartu negyvena, bendro Å«kio neveda nuo 2020 m. spalio 1 d., kai ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ ir pradėjo gyventi atskirai, Å¡alys sutinka nutraukti santuokÄ , tačiau nesutaria dėl kaltės. IeÅ¡kovo nuomone, santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovės kaltės, o atsakovė ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl Å¡eimos iÅ¡irimo priežasčių ginčija, jos nuomone, Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės.

18. Sutuoktinio neištikimybę santuokos nutraukimo byloje galima įrodinėti bet kokiais faktiniais duomenimis, t. y. šalių paaiškinimais, rašytiniais ir daiktiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ar garso įrašais, liudytojų parodymais ir kt.

19. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, nepaisė Å¡eimos interesų, elgėsi netinkamai, kadangi, jo įsitikinimu, po santuokos sudarymo praėjus vos keliems metams, ėmė aiÅ¡kėti kad atsakovė, bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovu, yra jam neiÅ¡tikima, menkino ir žemino ieÅ¡kovÄ , jo savivertę, nedėjo pastangų atkurti tarpusavio Å¡alių pasitikėjimÄ . Atsikirsdama į ieÅ¡kovo kaltinimus dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir reikalaudama nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo kaltė pasireiÅ¡kė ilgalaikio fizinio ir psichologinio smurto prieÅ¡ atsakovę naudojimu, jo santuokine neiÅ¡tikimybe, kadangi ieÅ¡kovas 2016 m. galimai turėjo artimus santykius su kita moterimi. IeÅ¡kovo kaltę atsakovė sieja tiek su CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytu sutuoktinio pareigų esminiu pažeidimu, tiek su 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta kaltės prezumpcija dėl žiauraus elgesio.

20. IeÅ¡kovas tvirtina, kad po dukters gimimo jam tapo žinoma, kad atsakovė serga (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovo žiniomis, Å¡i liga plinta lytiniu keliu. Kadangi ieÅ¡kovas Å¡ia liga neserga, todėl tvirtina, kad atsakovės užsikrėtimo Å¡ia liga Å¡altiniu galėjo tapti tik jos artimi bei intymÅ«s santykiai su kitais vyrais. Kadangi atsakovė tuo metu dažnai iÅ¡eidavo į vakarėlius su drauge, barÄ , pristatymus, todėl įtaria, kad atsakovė Å¡ia liga užsikrėtė bÅ«dama jam neiÅ¡tikima.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos atsakovės 1999 m. kovo 31 d. epikrizės nustatyta, kad prieÅ¡ 4 metus, t. y. 1995 metais, jai buvo diagnozuota nurodyta liga. Liga atsakovei diagnozuota dar iki Å¡alių santuokos sudarymo, todėl atsakovės pateikti logiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai ir įrodymai paneigia ieÅ¡kovo svarstymus dėl jos užsikrėtimo Å¡ia liga aplinkybių. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad anksčiau atsakovė niekada nebuvo minėjusi Å¡ios ligos, tačiau liudytoja apklausta jų dukra patvirtino, kad mama yra sirgusi (duomenys neskelbtini), apie tai Å¡eimoje visada buvo kalbama, Å¡eimoje buvo aiÅ¡kinamos saugumo priemonės, todėl tėtis be abejo apie tai žinojo.

Liudytojos žiniomis, Å¡ia liga mama užsikrėtė po stomatologinės procedÅ«ros. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡alims gyvenant santuokinį gyvenimÄ , ieÅ¡kovui vis tik niekada nebuvo nustatyta aukščiau nurodyta liga, kas patvirtina, kad ji plinta ne tik lytiniu keliu, pagrindo netikėti atsakovės ir jų dukters paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie paneigia ieÅ¡kovo teiginius, teismas neturi pagrindo. Atsakovė logiÅ¡kai paaiÅ¡kino ir pagrindė užsikrėtimo Å¡ia liga aplinkybes, todėl teismas atmeta ieÅ¡kovo argumentus dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai įtaria atsakovę dėl neiÅ¡tikimybės.

21. Duomenų, kad nuo santuokos pradžios Å¡alys konfliktavo dėl atsakovei nustatytos ligos ar kitais klausimais, nepateikta. Nors ieÅ¡kovas tvirtina, kad jau tuo metu jam kilo įtarimų dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės, tačiau byloje apklausti liudytojai – Å¡alių dukra, Å¡eimos draugė ir Å¡alių seserys patvirtino, kad tai buvo draugiÅ¡ka ir pavyzdinė Å¡eima, neigia buvus konfliktų ar netinkamo Å¡alių elgesio, todėl atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad ilgÄ laikÄ dėl netinkamo atsakovės elgesio jis patyrė nuoskaudas, dvasinius iÅ¡gyvenimus bei pažeminimÄ . PrieÅ¡ingai, artimi Å¡eimai asmenys, davę paaiÅ¡kinimus teisme, patvirtino atsakovės dėstomas aplinkybes, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eima iki 2016 m. gyveno sklandų Å¡eimyninį gyvenimÄ .

22. IeÅ¡kovas taip pat tvirtina, kad apie dvejus metus iki sÅ«naus T. S. gimimo iÅ¡ artimų pažįstamų jam tapo žinoma, kad atsakovė buvo užmezgusi artimus santykius su kitu vyru, o 2011 m. įrodymų ir aplinkybių apie atsakovės vedamÄ dvigubÄ gyvenimÄ gausa ieÅ¡kovui tapo nebepakeliama, tačiau Å¡ių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad neturi ir negali pateikti įrodymų dėl nurodytų ar kitų galimų atsakovės neiÅ¡tikimybės faktų.

23. Ieškovas taip pat atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja neva jo išgirstais atsakovės pokalbiais su draugėmis. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. jis vakarėlio metu išgirdo, kaip draugėms atsakovė gyrėsi, kad ja domisi kiti vyrai, kurie ieško pažinčių, intymių santykių. Liudytoja A. B. patvirtino, kad ieškovas mini vakarėlį, kuriame jie kartu dalyvavo, tačiau nei šio vakarėlio metu, nei kitu laiku tarp liudytojos ir atsakovės niekada nebuvo pokalbio apie kitus vyrus ar atsakovės neištikimybę. Liudytojos teigimu, tai tėra ieškovo išsigalvojimai.

24. IeÅ¡kovui įtarimų kėlė atsakovės išėjimas į kirpyklÄ ir pan. IeÅ¡kovas neneigia, kad nuolatos tikrino atsakovės mobilaus telefono duomenis. Teikia duomenis dėl atsakovės elektroninių prisijungimo priemonių registracijos, lankymosi pažinčių portaluose ir kt., kas tik patvirtina, jog ieÅ¡kovas, siekdamas patenkinti savo asmeninius interesus, neva tai iÅ¡sklaidyti abejones dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės, nuolat domėjosi atsakovės veikla internete, tikrino asmeninius duomenis – įtarinėjo jÄ ieÅ¡kant pažinčių. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas neblaivus, imdavo jos telefonÄ , pats galėjo prisiregistruoti pažinčių portale, o vėliau nieko neprisimindavo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas neneigia, kad žinojo atsakovės prisijungimo slaptažodžius.

25. Teismas, susipažinęs su Å¡alių pateiktais įrodymais, atsikirtimais procesiniuose dokumentuose bei iÅ¡klausęs paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė sutuoktinės neiÅ¡tikimybės fakto, kadangi asmenų registracija ar susiraÅ¡inėjamas socialiniame tinkle Facebook nepatvirtina nei konkretaus asmens realaus buvimo fakto, nei ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimo su nurodytu asmeniu, nei nurodytos informacijos tikrumo. Siekdama paneigti ieÅ¡kovo argumentus dėl registracijos pažinčių portaluose, atsakovė kreipėsi į policijÄ dėl jos elektroninio paÅ¡to neteisėto naudojimo, ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta pradėti, kadangi nustatyta, jog iÅ¡ atsakovės elektroninio paÅ¡to paskyros niekas nesusiraÅ¡inėjo, anketos pažinčių portale neužpildė.

Pažinčių portalo www.draugas.lt atsakymas patvirtina ir tai, kad Å¡ioje svetainėje buvo registruotasi galimai tam, kad pažaistų žaidimus, o anketa nebuvo naudojama. Tai patvirtina atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad sÅ«nus V., norėdamas žaisti žaidimus, sukÅ«rė anketÄ atsakovės vardu. Taigi minėti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia ieÅ¡kovo dėstomas aplinkybes. Asmens, kuris ieÅ¡kovo teigimu, patvirtintų atsakovės neiÅ¡tikimybę, ieÅ¡kovas neidentifikavo, apklausti neprašė, todėl savo teiginių neįrodė.

26. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad namie buvo ne viena telefono SIM kortelė, kurios vaikams nepriklausė, o atsakovė slėpdavo savo telefonÄ , įjungdavo begarsį režimÄ , todėl mano, kad ji susiraÅ¡inėjo su kitais vyrais. IeÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad niekada neslėpė savo telefono, jo nerakindavo, nes neturėjo, kÄ jame slėpti, taip pat matė, kad ieÅ¡kovas nuolat tikrina jos telefonÄ ir jame narÅ¡o, tikėjosi, kad jai nekreipiant dėmesio, Å¡is jo perdėtas tikrinimas atslÅ«gs.

27. Teismo posėdžio metu Å¡alių dukra patvirtino, kad brolis žaisdavo žaidimus prisijungdamas per puslapį www.draugas.lt, o tam kad prisijungtų, reikėjo mamos elektroninio paÅ¡to, kaip patvirtinimo. Liudytoja patvirtino ir tai, kad atsakovė niekada nerakindavo savo telefono, o tėvas nuolat tikrino mamos paÅ¡tÄ , Facebook paskyrÄ , kitus prisijungimus. Liudytoja taip pat nurodė, kad ne atsakovė, o ji turėjo du telefonus ir net keletÄ SIM kortelių. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų ieÅ¡kovo įtarimų ne tik nepatvirtina, bet ir paneigia atsakovės bei liudytojų nuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai bei raÅ¡ytiniai įrodymai, paneigiantys atsakovės registracijas pažinčių portaluose.

IeÅ¡kovas neįrodė, o atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai paneigia atsakovės artimus santykius su kitais vyrais. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja apklausta ieÅ¡kovo sesuo I. S. patvirtino, kad apie atsakovės galimÄ susiraÅ¡inėjimÄ su kitais vyrais ar galimÄ neiÅ¡tikimybę sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kovo, pati nėra mačiusi atsakovės neiÅ¡tikimybės ar kito netinkamo elgesio faktų, todėl Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimai, kuriuos ji girdėjo tik iÅ¡ ieÅ¡kovo pasakojimų, nepatvirtina ieÅ¡kovo dėstomų aplinkybių.

28. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad dėl atsakovės netinkamo elgesio jis jai atleido, toliau gyveno Å¡eimyninį gyvenimÄ , nuoskaudas pamirÅ¡o, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovas nuolat ir vis dažniau, ypač nuo 2016 m., nepagrįstai įtarinėjo atsakovę, dėl ko Å¡alių konfliktai tik dažnėjo.

29. Situacijos blogėjimÄ patvirtina ir tas faktas, kurio ieÅ¡kovas neneigia, kad ieÅ¡kovas vartojo alkoholį, 2020 m. net kreipėsi į psichiatrÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pas psichologÄ lankėsi vienintelį kartÄ atsakovės praÅ¡ymu, kadangi alkoholio vartojimas buvo nebekontroliuojamas. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2020 m. liepos mėn. dėl savo psichologinės bÅ«senos kreipėsi į psichologÄ , ieÅ¡kovas eiti kartu atsisakė, todėl situacija tik blogėjo. IeÅ¡kovo nenoras kreiptis pagalbos į psichologÄ patvirtina, kad jis nedėjo pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

30. IeÅ¡kovas neigia fizinio ar psichinio smurto vartojimÄ prieÅ¡ atsakovę, tvirtina, kad tai atsakovė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ vartojo psichologinį smurtÄ , jį gÄ sdino, kad prisigers ir pasikars, o vienÄ kartÄ net teko ieÅ¡kovui kviesti policijÄ dėl tokių jos gÄ sdinimų. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad, nebepakeldama psichologinio smurto, ji tiesiog iÅ¡eidavo pasivaikščioti ar iÅ¡važiuodavo pabÅ«ti pas dukrÄ . Atsakovė nurodo, kad per 2020 m. per Velykas ieÅ¡kovas jau ne pirmÄ kartÄ fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ jÄ â€“ jai buvo suduotas smÅ«gis per veidÄ , nepagrįsti kaltinimai, ieÅ¡kovas mėtė daiktus į atsakovę ir vaikus.

Ieškovas nurodo, kad įvyko eilinis barnis. Atsakovės dėstomas aplinkybes, kad konfliktas per Velykas buvo išprovokuotas ieškovo, patvirtina liudytojomis apklaustos šalių pilnametė dukra V., atsakovės sesuo ir šeimos draugė, kurios atvyko palaikyti atsakovės ir vaikų. Atsakovės teigimu, situacijai prastėjant, ieškovas atsakovę prikeldavo net naktimis ir įvairiais būdais žemindavo, tyčiodavosi. Kadangi ieškovo elgesys tiek atsakovės, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu tapo netoleruotinas, atsakovė dėl pagalbos sau ir vaikams kreipėsi į psichologus.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nustatyta ir tai, kad ieškovo pykčio protrūkiai dažnėjo, šiuos atsakovės paaiškinimus iš dalies patvirtina byloje pateiktas vaikų susirašinėjimas tokių konfliktinių situacijų šeimoje metu.

31. Atsakovė pateikė susiraÅ¡inėjimÄ Å¾inutėmis tarp jų dukters ir ieÅ¡kovo, iÅ¡ kurio turinio galima spręsti apie galimÄ smurto atvejį, tačiau teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų iÅ¡vadų dėl fizinio smurto panaudojimo ar jo pasekmių teismas negali padaryti, kadangi nei dėl Å¡io, nei dėl galimai ankstesnių atvejų atsakovė nei į policijÄ , nei į medikus nesikreipė, ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Nesant užfiksuotų atvejų, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl galimo smurto jos atžvilgiu panaudojimu, neįrodytos. Dėl nurodyto įvykio Å¡alių dukra į butÄ pakvietė jų Å¡eimos draugę, atsakovės seserį, kad padėtų iÅ¡spręsti sutuoktinių ginÄÄ . Atvykę tÄ dienÄ liudytojai nurodė, kad kalbos dėl smurto panaudojimo nebuvo, smurto požymių nebuvo matyti. Atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo (fizinio smurto naudojimo) prezumpcijÄ .

32. Nors įrodymų dėl smurto naudojimo prieÅ¡ atsakovę nepateikta, tačiau tiek Å¡i, tiek kitos konfliktinės situacijos Å¡eimoje, kurių neneigia abi Å¡alys, vaikų susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad padėtis Å¡eimoje tik blogėjo, Å¡alims vis sunkiau sekėsi jÄ valdyti. Nors ieÅ¡kovas mano, kad vaikai prieÅ¡ jį yra nuteikinėjami, tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia vaikų siųstų žinučių pilnametei seseriai turinys – vaikai mato blogÄ tėvo elgesį su mama ir jais. Psichologo iÅ¡vada patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai dėl pasikeitusio ir netinkamo tėvo elgesio Å¡eimoje patiria labai didelį stresÄ , pergyvena dėl savęs ir atsakovės, palaiko mamÄ . 33. 2020 m. gruodžio 10 d. psichologo iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovas vaikams kelia baimę, nesaugumo jausmÄ , stiprų pyktį dėl jo veiksmų.

Vyresnysis sÅ«nus T. nurodė, kad tėvų nesutarimai prasidėjo daugiau nei prieÅ¡ metus laiko, iki tol vaikas jautė tėvo meilę, jų santykiai buvo geri, tačiau tėvas vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį. Pavartojus alkoholio, jo elgesys pasikeisdavo – jis tapdavo piktas, agresyvus, neprognozuojamas, konfliktiÅ¡kas, su vaikais ir mama elgdavosi nepagarbiai, yra pakėlęs rankÄ prieÅ¡ atsakovę ir TadÄ , metė į jį telefonÄ , todėl T. pyksta ant tėvo, vengia ir atsisako bendrauti su tėvu, kad neįsiveltų į konfliktines situacijas.

Dėl situacijos Å¡eimoje T. vakare bijo eiti miegoti, jaučia įtampÄ , stiprų nerimÄ , patiria kitus neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimas, kadangi bijo, jog tėvas atvyks naktį į butÄ ir sukels konfliktinę situacijÄ , panaudos prieÅ¡ juos fizinį smurtÄ , o T. nebegalės iÅ¡gelbėti mamos. Vaikas taip pat įvardino, kad bijo tėvo, kad jis jam nesukeltų fizinio skausmo. Abu vaikai palaiko mamÄ dėl skyrybų, nes tėvo elgesio nepateisina, Å¡iuo metu iÅ¡gyvena stiprų pyktį tėvo atžvilgiu, nenori su juo bendrauti ir susitikti.

Å ie vaikų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovo elgesys Å¡eimoje kėlė didelę psichologinę įtampÄ , nesaugumo jausmÄ , baimę, Å¡ie paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina galimus smurto protrÅ«kius (nors pasekmės ir neužfiksuotos), o pagrindo, dėl ko vaikai galėtų apkalbėti tėvÄ , nenustatyta.

34. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina ieÅ¡kovo psichologinio smurto naudojimÄ atsakovės ir vaikų atžvilgiu, kadangi ieÅ¡kovas, iki jam iÅ¡sikraustant gyventi atskirai, piktnaudžiavo alkoholiu, grubiai elgėsi, žemino, niekino atsakovę nepilnamečių vaikų akivaizdoje, dėl ko vaikai neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl pačių artimiausių jiems žmonių konfliktų arba net galimo smurto atvejų bei pagrįstos baimės jį patirti. Todėl pagrindo netikėti vaikų nurodytomis aplinkybėmis apsilankymo pas psichologÄ metu nėra, pagrindas kilti vaikų baimei buvo.

35. Teismui įvertinus bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo niekuo nepagrįsti ir perdėti atsakovės įtarinėjimai neiÅ¡tikimybe yra sÄ lygoti jo paties perdėto atsakovės sekimo ir kontroliavimo, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, kas tam tikru bÅ«du sÄ lygojo psichologinio smurto panaudojimÄ ir jų Å¡eimos iÅ¡irimÄ . Byloje nustatytų aplinkybių visuma dėl ieÅ¡kovo elgesio atsakovės atžvilgiu patvirtina, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepasitikėjo atsakove, nors, prieÅ¡ingai nei atsakovė, pats neneigia savo ilgai trukusio telefoninio bendravimo su kita moterimi.

Nors atsakovė kiekvienu atveju, kai tik ieÅ¡kovui kildavo įtarimai, logiÅ¡kai ir kantriai įtarimus paneigdavo, siekė atkurti ieÅ¡kovo pasitikėjimÄ , tačiau ieÅ¡kovas, kaip pats nurodo, bÅ«davo dar labiau atsargesnis ir atidesnis, tai yra įtaresnis, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo. Tokiu savo elgesiu ieÅ¡kovas pats rodė nepagarbÄ atsakovei ir jų Å¡eimai, žemino jÄ , siekdamas patenkinti savo interesus, nepaisė atsakovės interesų. Atsakovės elgesys ir susitaikymas su nuolatiniu ieÅ¡kovo įtarinėjimu, sekimu, kreipimasis pagalbos į specialistus patvirtina, kad ji dėjo pastangas Å¡eimai iÅ¡saugoti, tačiau ieÅ¡kovas moraliai nepalaikė atsakovės, ir nors po nesutarimų tam tikrais periodais bandė susitaikyti, tačiau jau nuo 2016 m.

Å¡alims vis sunkiau pavykdavo rasti abiem priimtinas iÅ¡eitis, vis labiau trÅ«ko ieÅ¡kovo tolerancijos ir moralinės pagarbos, nesutarimai peraugo į psichologinį smurtÄ . Akivaizdu, kad nuolatinis ir niekuo nepagrįstas ieÅ¡kovo įtarumas kėlė nuolatinę įtampÄ Å¡eimoje, iÅ¡provokuodavo konfliktus, barnius, dėl ko Å¡alių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas neneigia dažno alkoholio vartojimo, kas tik dar labiau sunkino situacijÄ Å¡eimoje, taip pat bendravimo su kita moterimi.

Aplinkybių atsakovės kaltei dėl iÅ¡irusios santuokos pagrįsti ieÅ¡kovas neįrodė – savo paaiÅ¡kinimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės atmestinas.

36. Atsakovė taip pat kaltina ieÅ¡kovÄ neiÅ¡tikimybe, kadangi ieÅ¡kovas 2016 m. vasarÄ susiraÅ¡inėdavo su kita moterimi, kuriÄ pažinojo nuo jaunystės. Nors ieÅ¡kovas neiÅ¡tikimybės faktÄ neigia, tačiau Å¡ios aplinkybės neabejotinai kėlė įtampÄ Å¡eimoje. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2020 m. vasarÄ paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovas susirado kitÄ moterį, t. y. buvo neiÅ¡tikimas atsakovei. IeÅ¡kovas vėlai grįždavo namo, Å¡eÅ¡tadieniais pasipuoÅ¡davo ir iÅ¡važiuodavo ryte, o grįždavo tik vakare. KartÄ , kai atsakovė paskambino ieÅ¡kovui, skambutis buvo sujungtas, tačiau ieÅ¡kovas su atsakove neÅ¡nekėjo, tuo tarpu atsakovė galėjo girdėti kaip ieÅ¡kovas bendrauja su kita moterimi. Byloje pateiktas Å¡io pokalbio garso įraÅ¡as, patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas pokalbio neginčija.

37. IeÅ¡kovas neigia buvęs neiÅ¡tikimas atsakovei, tvirtina, kad tik dėl atsakovės santykių su kitais vyrais, paÅ¡lijo jų Å¡eimyniniai santykiai, prasidėjo konfliktai, barniai, nesutarimai, tačiau teismas susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas artimai palaikė ryÅ¡ius ir bendravo su tam tikromis moterimis. Pavyzdžiui, iÅ¡klausius atsakovės pateikto garso įraÅ¡o, kuriame ieÅ¡kovas bendrauja su kita moterimi, girdėti, kad tarp asmenų vyksta pakankamai ilgas, artimas, privatus ir asmeninis pokalbis, be kita ko pokalbininkai aptarinėja ir Å¡alių Å¡eimos gyvenimÄ , skyrybų klausimus ir kt.

Nors ieÅ¡kovo pokalbiai su kita moterimi, kad kokie jie bebÅ«tų asmeniÅ¡ki, ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės fakto nepagrindžia, tačiau pripažintina, kad toks ieÅ¡kovo elgesys neabejotinai darė neigiamÄ Ä¯takÄ poros Å¡eimyniniam gyvenimui, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas tokiu elgesiu iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir taip pat ir dėl Å¡ios priežasties yra kaltas dėl iÅ¡irusios santuokos. IeÅ¡kovas neneigia buvus tam tikrus santykius su kitomis moterimis santuokos metu.

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo patyrė ilgalaikį psichologinį smurtÄ , ieÅ¡kovas, bendraudamas su kitomis moterimis, pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl pripažintina, kad dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo kaltas ieÅ¡kovas, kadangi iÅ¡imtinai jo elgesys dėl nepagrįsto įtarumo, nepagarbos atsakovei sukeldavo nuolatinius konfliktus Å¡eimoje.

39. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad iki problemų Å¡eimoje pradžios Å¡alių santykiai buvo darnÅ«s, jie vienas kitÄ mylėjo, atsakovė ieÅ¡kovÄ apibÅ«dina, kaip gerÄ ir rÅ«pestingÄ Å¾mogų, tėtį ir sutuoktinį, ji mano, kad tai buvo tobula Å¡eima, aplinkinių nuomonė taip pat buvo tokia pati. Vedant Å¡eimyninį gyvenimÄ , tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė visada dirbo, tačiau ieÅ¡kovas visada uždirbdavo daugiau, jo pajamos buvo pastovios ir pakankamos Å¡eimos gyvenimui, Å¡eima visada turėjo santaupų, vyko į keliones užsienyje, nejautė finansinio stygiaus ir buityje.

Dėl ieÅ¡kovo užimtumo darbe ieÅ¡kovei teko didesnė dalis rÅ«pesčių, auginant ir rÅ«pinantis vaikais bei buitimi. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad abi Å¡alys Å¡eima rÅ«pinosi, prisidėjo prie Å¡eimos ir Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir auginimo, tačiau byloje nustatytas netinkamas ieÅ¡kovo elgesys bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ padarė negalimu ir lėmė jų santuokos iÅ¡irimÄ . IeÅ¡kovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis su atsakove elgėsi nepagarbiai, nerodė lojalumo, dažnai vartojo alkoholį, atsakovės bei vaikų atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ , dėl ko vaikai taip patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus.

40. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad toliau Å¡alims bendrai gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ neįmanoma, Å¡alių Å¡eima yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovo kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnio 1 dalis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

41. Å alys nereikalauja viena kitai priteisti iÅ¡laikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Dėl ieÅ¡kovės pavardės po santuokos nutraukimo 42. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys turi bendrų vaikų, ieÅ¡kovas praÅ¡o nutraukus santuokÄ atsakovei palikti santuokos metu turėtÄ pavardę, todėl nesant ginčo dėl atsakovės pavardės, Å¡alims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės – S., S. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 43. Sprendžiant, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ , tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

44. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų T. S. ir V. S. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Atsakovė praÅ¡o vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, mano, kad vaikų gyvenamoji vieta neturi bÅ«ti blogesnė ar pasikeisti dėl Å¡alių santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad sÅ«nÅ«s gyventų su mama. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė neprieÅ¡taravo, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡iuo metu vaikai gyvena su mama, psichologo iÅ¡vadoje nurodyta, kad vaikai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama, nuolatinėje savo gyvenamojoje vietoje, ieÅ¡kovas pažymi, kad neketina reikÅ¡ti pretenzijų dėl asmeninės nuosavybės teisių į jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį butÄ , todėl neprieÅ¡taraus, kad atsakovė su vaikais liktų gyventi Å¡iame bute.

45. Atsižvelgiant į vaikų santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, psichologo iÅ¡vadoje pateiktÄ vaikų nuomonę, į tai, kad atsakovės ir sÅ«nų santykiai Å¡iuo metu yra labai artimi, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama, atsakovė užtikrina ir sudaro sÅ«nums tinkamas sÄ lygas augti, vystytis bei tobulėti; ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad sÅ«nums geriau gyventi su mama.

46. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomonę, sprendžiant bylÄ vaikų interesais, nepilnamečių vaikų T. S. ir V. S. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieÅ¡kove A. S. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo 47. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai yra sukakę amžiaus, kai patys sugeba įvertinti bendravimo su tėčiu apimtį ir poreikį, pažymi, kad jis, nutraukus faktinius santykius su atsakove, nuo vaikų iÅ¡laikymo ir bendravimo nenusiÅ¡alino, todėl tarp ieÅ¡kovo ir vaikų formuojasi laisvas, netrukdomas bendravimas, kuriam atsakovė kliūčių nedaro.

IeÅ¡kovas nepraÅ¡o nustatyti konkretaus bendravimo su vaikais laiko, tačiau praÅ¡o nustatyti, kad jis laisvai, neribojamai dalyvauja nepilnamečių sÅ«nų auklėjime ir bendrauja su jais. Ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ , ieÅ¡kovas privalo informuoti atsakovę apie numatomÄ , ilgiau kaip pusę dienos trunkantį, ieÅ¡kovo buvimo su sÅ«numis laikÄ , o atsakovė įsipareigoja netrukdyti laisvam ir neribojamam ieÅ¡kovo ir nepilnamečių sÅ«nų bendravimui ir kt. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad bendravimas vyksta kol kas tik su V., o T. yra nuteiktas prieÅ¡ tėvÄ , tačiau problemų dėl bendravimo su vaikais Å¡iuo metu nekyla.

Todėl ieškovo nuomone, konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas neigiamai atsilieptų vaikų ir tėvo santykiams. Su ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės sutinka ir atsakovė.

48. Atsakovė nepraÅ¡o nustatyti konkrečios ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkos, neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovas bendrautų su vaikais, nurodo, kad ginčo tarp Å¡alių Å¡iuo klausimu nėra. Pažymi, kad ji vaikų prieÅ¡ tėvÄ nenuteikinėja, tačiau vaikai psichologei papasakojo, kaip jie jautėsi tuo metu, kai tėvai pykosi, psichologė taip pat atkreipė atsakovės dėmesį, kad vienas iÅ¡ vaikų, pradėjus kalbėti apie tėvÄ , pradeda stipriai mirksėti. Nuo 2020 m. vasaros vyresnysis sÅ«nus su tėvu nebendrauja, kadangi turi nuoskaudų, ieÅ¡kovas buvo sÅ«nų pastÅ«męs, metęs telefonÄ Ä¯ sienÄ , nebendrauti su tėvu nusprendė pats sÅ«nus. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas vaikais Å¡iuo metu nesirÅ«pina, siekiant sukurti ir iÅ¡laikyti artimÄ ryšį, vien aplankyti vaikus nepakanka, jos nuomone, ieÅ¡kovas nors du kartus per savaitę po dvi valandas turėtų bendrauti su vaikais, jie turi kartais likti nakvoti su juo.

49. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovas su vaikais galėtų bendrauti bei dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų pagal poreikį ir galimybes, taip pat į tai, kad pagrindų riboti maksimalų ieÅ¡kovo bendravimÄ su savo nepilnamečiais vaikais nenustatyta, nesant tarp Å¡alių ginčo Å¡iuo klausimu, nustatytina, kad ieÅ¡kovas turi teisę laisvai ir nekliudomai, vaikams priimtinu laiku, bendrauti su nepilnamečiais sÅ«numis T. S. ir V. S. bei dalyvauti vaikų auklėjime, jei tokiu bÅ«du netrukdoma nepilnamečių vaikų užimtumui, sveikatos bÅ«klei, nepilnamečių vaikų ir mamos A.

S. numatytam kartu praleisti laikui. IeÅ¡kovo susitikimų ir buvimo kartu su vaikais laikas, vieta ir trukmė neribojama. IeÅ¡kovas iÅ¡ anksto – ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ â€“ apie numatomÄ , ilgiau kaip pusę dienos trunkantį, jo buvimo su sÅ«numis laikÄ , praneÅ¡a atsakovei, o atsakovė įsipareigoja netrukdyti laisvam ir neribojamam ieÅ¡kovo ir nepilnamečių sÅ«nų bendravimui, jo dalyvavimui sÅ«nų auklėjime ir ugdyme. Dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo 51. Å alys nurodo, kad santuokos metu kreditorių neįgijo.

Kadangi byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo klausimas nespręstinas. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo 52. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsniai).

53. IeÅ¡kovas nurodo, kad įvertinus atsakovės galimybes skirti vienodÄ pajamų nepilnamečių sÅ«nų iÅ¡laikymui sumÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kovo tiesiogiai sÅ«nums ir jų iÅ¡laidų apmokėjimui skiriamų lėšų sumÄ , nutraukiant santuokÄ , turėtų bÅ«ti nustatyta 200 Eur dydžio suma vaikų iÅ¡laikymui. Tvirtina, kad prisideda prie jau pilnametystės sulaukusios dukters V. S. iÅ¡laikymo, taip pat ieÅ¡kovas ketina ir planuoju tokiomis pat sÄ lygomis ateityje remti bei iÅ¡laikyti ir Å¡iuo metu nepilnamečius sÅ«nus. Atsakovė nurodo, kad po bendro Å¡alių gyvenimo kartu pabaigos, ieÅ¡kovas finansiÅ¡kai prisideda po 200 Eur per mėnesį kiekvienam iÅ¡ vaikų. Tačiau tokia suma nepakankama vaikų poreikių ir interesų patenkinimui.

54. Be to, prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė reiÅ¡kia reikalavimÄ iÅ¡laikymÄ vaikams priteisti turtu – butu, adresu (duomenys neskelbtini), ir jei turto nepakanka – vienkartine iÅ¡moka, įvertinus tai, kiek ieÅ¡kovas turėtų teikti iÅ¡laikymo savo nepilnamečiams vaikams, kadangi nepilnamečiai vaikai dar ilgÄ laikÄ gyventų Å¡alių bute. T. iki pilnametystės liko 21 pilnas mėnuo, V. iki pilnametystės liko 104 pilni mėnesiai. IÅ¡ viso 125 kalendoriniai mėnesiai. Taip pat siekiant iÅ¡spręsti klausimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo, atsakovė praÅ¡o taikyti miÅ¡rų vaikams teiktino iÅ¡laikymo bÅ«dÄ , priteisus vaikams po ¼ buto, iÅ¡ viso ½ dalį, papildomai priteistina vienkartinė konkreti pinigų suma, atsižvelgiant į nustatytÄ buto vertę.

Netenkinus tokio atsakovės praÅ¡ymo, tenkinti alternatyvų reikalavimÄ â€“ leisti uzufrukto teise gyventi bute bei priteisti po 250 Eur kiekvienam iÅ¡ vaikų jų iÅ¡laikymui per kalendorinį mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas turi galimybę teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovas nesutinka su reikalavimu iÅ¡laikymÄ vaikams priteisti turtu, kadangi jis savo pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ vaikams vykdo, be to, priteisiamo turto vertė virÅ¡ytų iÅ¡laikymo dydį ir atsakovė turėtų ieÅ¡kovui sumokėti kompensacijÄ dėl jai atitenkančio didesnės vertės turto, tokia iÅ¡laikymo forma neužtikrintų vaikų interesų.

55. Pagal teisinį reguliavimÄ teismas gali priteisti iÅ¡laikymÄ Å¡iomis formomis:

1) periodinėmis išmokomis;

2) vienkartine pinigų suma;

3) tam tikru turtu. Nė vienai Å¡ių iÅ¡laikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau iÅ¡laikymo forma turi bÅ«ti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į iÅ¡laikymÄ Ä¯gyvendinimÄ vaikui naudingiausiu bÅ«du. Teismas gali priteisti iÅ¡laikymÄ ir keliomis įstatyme nustatytomis iÅ¡laikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis iÅ¡mokomis. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas Å¡alių pateiktų reikalavimų dėl iÅ¡laikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokiÄ iÅ¡laikymo formÄ , kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

56. IÅ¡laikymo formos parinkimo kriterijai yra įvairÅ«s: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos bÅ«klė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktÅ«ra, gaunamų pajamų dydis, periodiÅ¡kumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtÄ ir gauti iÅ¡ jo pajamas vaikų iÅ¡laikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iÅ¡ priteisto turto. Teismas, parinkdamas iÅ¡laikymo formÄ , turi atsižvelgti į tai, kad iÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, bÅ«stui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt.

Parenkant iÅ¡laikymo formÄ , atsižvelgtina į tai, kad nustatomu iÅ¡laikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimÄ kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, bÅ«tų ugdomas, bÅ«tų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017, 20 punktas).

57. Teismų praktikoje iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia iÅ¡laikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam bÅ«stui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimÄ . IÅ¡laikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, paÅ¡alpas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos iÅ¡laikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia iÅ¡laikymÄ kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu.

58. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl iÅ¡laikymo formos, nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikymÄ vaikams teikė visada ir sutinka jį teikti ateityje, atsakovė to neginčija, bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė gauna pastovias ir pakankamas pajamos iÅ¡laikymo prievolės vykdymui užtikrinti. Minėta, kad paprastai iÅ¡laikymas yra priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus jo poreikiams patenkinti nustatytÄ sumÄ , todėl įvertinus, kad Å¡alys turi realias galimybes teikti iÅ¡laikymÄ tokia forma, pagrindo taikyti iÅ¡laikymo formÄ turtu nagrinėjamu atveju nėra, labiausiai vaikų interesus atitiktų iÅ¡laikymo jiems teikimas periodinėmis iÅ¡mokomis realiu laiku.

59. Be to, priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ (kaip iÅ¡laikymo formÄ ) turi bÅ«ti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiÅ¡kia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali bÅ«ti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iÅ¡ tikrųjų naudinga turtÄ gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų ir kt.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, patenkinus atsakovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ turtu, atsakovei kiltų pareiga ne tik užtikrinti kasdienius vaikų poreikius, bet ir prisiimti turto savininko prievoles, mokėti mokesčius ir kt.). Vaikams priteistos turto dalies nėra ir nebus galimybės panaudoti pajamoms gauti (nuomoti, parduoti). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ vaikams turtu atmestinas, kaip nepagrįstas.

60. Dėl atsakovės alternatyvaus reikalavimo nustatyti uzufrukto teisę į ieÅ¡kovui priklausančiÄ turto dalį, teismas pasisakys sprendimo dalyje turto padalinimo.

61. Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

62. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, sprendžiant dėl vaikų iÅ¡laikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur, neatskaičius mokesčių, arba apytiksliai 468 Eur, atskaičius mokesčius, taigi iÅ¡laikymo orientacinis dydis turėtų bÅ«ti pusė bÅ«tent Å¡ios sumos – 234 Eur, Å¡ios sumos atsakovė neprivalo įrodinėti. Atsakovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡ atsakovo po 250 Eur iÅ¡laikymo kiekvienam vaikui dydis virÅ¡ija teismų praktikoje pripažįstamÄ orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų.

63. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ â€“ tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, iÅ¡laikytinių skaičių.

64. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas vaikams yra per didelis. Teismo posėdžio metu jis paaiÅ¡kino, kad 2020 m. jo pajamos buvo vidutiniÅ¡kai po 631 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Pažymėjo, kad kiekvieno mėnesio pajamos bÅ«na skirtingos, bÅ«na, kad uždirba ir po 1 000 Eur per mėnesį, pajamų dydis priklauso nuo užsakymų kiekio, kadangi ieÅ¡kovas vykdo individualiÄ veiklÄ . Å iuo metu ieÅ¡kovo iÅ¡laidas sudaro mokamas iÅ¡laikymas vaikams po 200 Eur, jis gyvena bute, už kurį nei nuomos, nei komunalinių mokesčių nemoka, kitų iÅ¡laidų nenurodė. IeÅ¡kovui kas mėnesį pragyvenimui reikalinga 300 Eur, kadangi jo darbo užmokestis nepakankamas, jis pragyvenimui papildomai gauna iÅ¡ metalo pardavimo, taip pat turi santaupų, kurios buvo saugomos banko sÄ skaitoje.

65. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo klausimÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Jos pajamos Å¡iuo metu yra apie 1 000 Eur, ji dirba mokytoja 1,08 etato, jai pragyvenimui pakanka po 600 Eur. Pagrįsdama 500 Eur sumÄ , reikalingÄ vaikų iÅ¡laikymui, atsakovė nurodo, kad rugsėjo mėn. abiejų vaikų maitinimui ir higienos priemonėms iÅ¡leido 400 Eur, prisidėjimas prie bÅ«sto iÅ¡laikymo sudaro 100 Eur, telefonai – 14 Eur, iÅ¡laidos visuomeniniam transportui kiekvienam vaikui po 5 Eur kas mėnesį, pratybos V.

– 47 Eur, iÅ¡laidos stomatologui – 50 Eur, Tadui po 2,5 Eur maitinimui mokykloje, iÅ¡ viso 48 Eur, jo treniruotės 120 Eur, kirpykla abiems vaikams po 15 Eur, iÅ¡ viso 30 Eur, V. sirgo, jam vaistai kainavo 20 Eur, Tado pratybos kainavo 25 Eur, testas dėl Covid-19 infekcijos – 30 Eur, striukė – 50 Eur, iÅ¡ viso per mėnesį vaikų iÅ¡laidos sudaro apie 924 Eur. Atsakovė pažymi ir savo indėlį visokeriopai rÅ«pinantis vaikais. Taip pat nurodė, kad jaunesnysis berniukas lanko baseinÄ , kuris kainuoja kas mėnesį 50 Eur, Å¡okių bÅ«relis ir papildomos Å¡okių pamokos atskirai apmokamos, vienų varžybų kaina apie 50 Eur.

Pastaruoju metu, siekiant užtikrinti sklandų vaikų mokymÄ si nuotoliniu bÅ«du ir kt., buvo pirkti kompiuteriai abiems vaikams, pakeisti telefonai, tačiau ieÅ¡kovas kita forma prie nurodomų iÅ¡laidų neprisideda, nors, atsakovės nuomone, tokiÄ galimybę tikrai turi. Specialiųjų poreikių ar tam tikrų ligų, dėl ko vaikams bÅ«tų reikalingos didesnės iÅ¡laidos nei įprasta, nėra nustatyta. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovo oficialus darbo užmokestis visada buvo mažesnis, nei realiai gaunamos pajamos, jos žiniomis, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu užsiima gelžbetoninių laiptų montavimu.

PaaiÅ¡kino ir tai, kad nuo 2010 m. ieÅ¡kovas visada uždirbo gerai ir daugiau už atsakovę, po 2 000 – 3 000 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat visada dirbo, nuolat rÅ«pinasi vaikais, kadangi ieÅ¡kovas visada daug dirbo, atsakovei nuolat vienai teko rÅ«pintis visa namų ruoÅ¡a, buities rÅ«pesčiais. Atsakovė laikosi nuomonės, kad iki Å¡iol vaikai gyveno labai gerai, todėl vien todėl, kad jų tėtis išėjo iÅ¡ namų, jie neturėtų gyventi blogiau. Vaikų tėvas yra sveikas, darbingas, todėl gali uždirbti ir teikti jos praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ .

66. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos specialistai lankėsi ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad ieÅ¡kovas gyvena vieno kambario bute su patogumais, jo nurodytos gaunamos pajamos apie 1 000 Eur. Apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ji su dviem nepilnamečiais vaikais ir pilnamete dukterimi gyvena trijų kambarių su patogumais bute, kuriame sudarytos sÄ lygos vaikams gyventi, mokytis ir ilsėtis, vaikai aprÅ«pinti mokslui reikalingais ir namų apyvokos daiktais. Atsakovė dirba pradinės mokyklos mokytoja, savo darbo užmokesčio atsakovė specialistams nenurodė.

Sūnus T. lanko šokių, o V. matematikos būrelius. Anksčiau ši šeima skyriui nebuvo žinoma, nebuvo gauta pranešimų dėl vaikų teisių pažeidimų. Skyriaus nuomone, atsakovės prašomo priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja vaikų interesams, dėl išlaikymo turtu ar vienkartine išmoka, skyrius nepasisakė, tačiau mano, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis labiau atitiktų vaikų interesus.

67. Sprendžiant klausimÄ dėl tėvų galimybės teikti atsakovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ vaikams, pažymėtina, kad atsakovė nurodomų iÅ¡laidų kasdienių vaikų poreikių tenkinimui raÅ¡ytiniais įrodymais negrindžia. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. buvo 1 080 Eur. IeÅ¡kovas nuo 2018 m. birželio mėn. vykdo individualiÄ veiklÄ , 2020 m. pajamų mokesčio deklaracija už 2020 m. nustatyta, kad ieÅ¡kovo pajamos vidutiniÅ¡kai sudarė apie 650 Eur, neatskaičius mokesčių.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tvirtino, kad jo pajamos nedidelės, artimos minimalioms. Tačiau šias aplinkybes paneigia šalių dėstomos aplinkybės apie turėtas santaupas, turto įsigijimas, paskolos bankui išmokėjimas, bei galimybės tenkinti ne tik būtinuosius šeimos poreikius, bet ir pragyvenimui išleisti pakankamai reikšmingas sumas, keliauti ir t.t. Šalių dukra ir kiti liudytojai taip pat patvirtino, kad ieškovo pajamos visada buvo pakankamai didelės, šeima nepatyrė nepritekliaus.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas neatspindi jo realiai gaunamų pajamų ir tikrosios jo turtinės padėties, ieÅ¡kovas galimai nenurodo visų jo disponuojamų ir gaunamų pajamų, be to, byloje pateikti jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose sÄ skaitos likutis nenurodomas (užtuÅ¡uotas), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nesuinteresuotas pateikti visos informacijos apie realiÄ savo finansinę situacijÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iuo metu gyvena iÅ¡ santaupų, tačiau nei jų kilmės, nei dydžio nenurodo.

Kaip jau minėta, vaikų teisių specialistams nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra apie 1 000 Eur, tačiau teisme tvirtino, kad tik apie 600 Eur, neatskaičius mokesčių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, ieškovo pajamos nėra mažesnės už atsakovės, o gal net ir didesnės, todėl šalys abi turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

68. T. Å¡iuo metu yra 16 metų, V. 9 metai, jie lanko mokyklÄ , ieÅ¡kovas neneigia, kad vaikai lanko papildomus užsiėmimus, todėl akivaizdu, kad dėl to patiriamos ne tik bÅ«tinosios bet ir papildomos iÅ¡laidos. Atsakovė apibendrintai nurodo iÅ¡laidas, kurias ji patiria vaikų iÅ¡laikymui, nurodo, kad patiria bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas vaikų poreikių tenkinimui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymu, bÅ«sto iÅ¡laikymui ir kt., todėl nesant objektyvių įrodymų ir detalių skaičiavimų, nėra pagrindo spręsti dėl didesnių iÅ¡laidų, nei bÅ«tinosios iÅ¡laidos vaikų iÅ¡laikymui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmiausia turi bÅ«ti tenkinami bÅ«tinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali bÅ«ti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos išlaidos, kurios nepagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt.

69. Bylos duomenys patvirtina, jog abi Å¡alys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Å alys neturi įsipareigojimų kreditoriams, kitų iÅ¡laikytinių. Å alių vardu lygiomis dalimis yra registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl bÅ«tent atsakovei tenka didesnė vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡ta užtikrinant sÅ«nums gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo.

Nustatyta, kad ieškovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra be teikiamo išlaikymo, jokio kito ieškovo prisidėjimo prie vaikų poreikių tenkinimo nėra, todėl jo materialiai skiriamas išlaikymas vaikams turėtų būti didesnis nei atsakovės.

70. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį, nors ieškovas tvirtina, kad jam kartu gyvenant su šeima jis taip pat skirdavo po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį ir to pakako, tačiau natūralu, kad vaikams augant jų poreikiai taip pat didėja, reikšminga aplinkybė ir ta, kad kainos ir mokesčiai šalyje nuolat kyla, todėl pripažintina, kad ieškovo nurodyta suma nagrinėjamu metu neatitinka vaikų poreikių, todėl turėtų būti didesnė.

IeÅ¡kovas pageidauja savarankiÅ¡kai remti ir tiesiogiai prisidėti prie sÅ«nų iÅ¡laikymo, lėšas skiriant ir tiesiogiai sÅ«nums, ne vien per atsakovę, tvirtina, kad nustačius nepagrįstai didelį iÅ¡laikymÄ vaikams, ieÅ¡kovas tokios galimybės neturėtų. Å ie ieÅ¡kovo teiginiai patvirtina, kad galimybę teikti didesnį iÅ¡laikymÄ jis turi, į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio.

71. Kadangi atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti kas mėnesį po 500 Eur iÅ¡laikymo abiems vaikams, laikytina, kad ir ji pati turėtų teikti tokį patį ar panašų iÅ¡laikymÄ sÅ«nums, iÅ¡ viso abu tėvai 1 000 Eur. Teismo nuomone, atsižvelgiant į Å¡alių finansinę padėtį, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino iÅ¡laikymo dydžio, siekiant iÅ¡laikyti lygiateisiÅ¡kumo principÄ , atsakovės nurodytos 500 Eur kiekvienam vaikui abiejų tėvų teikiamos iÅ¡laikymo iÅ¡laidos per mėnesį yra pagrįstos ir pakankamos.

Atmetus iÅ¡ savivaldybės administracijos gaunamÄ 70 Eur iÅ¡mokÄ vaikui, bendra tėvų vienam vaikui teikiama iÅ¡laikymo suma sudarytų 430 Eur. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaikų amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turimÄ turtÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat įvertinus tai, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai lanko papildomus užsiėmimus, rimtų sveikatos problemų ar iÅ¡skirtinių poreikių, reikalaujančių papildomų didelių iÅ¡laidų, neturi, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose, įvertinus tai, kad atsakovei tenka didesnė vaikų kasdienės priežiÅ«ros naÅ¡ta, todėl ieÅ¡kovas turi prisiimti didesnę finansinę naÅ¡tÄ ir yra pagrindas priteisti vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovo po 230 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Toks iÅ¡laikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo, 230 Eur suma iÅ¡ ieÅ¡kovo yra pakankama iÅ¡imtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio iÅ¡laikymas, įvertinus tai, jog Å¡alių sÅ«nÅ«s kas mėnesį iÅ¡ savivaldybės administracijos gauna 70 Eur iÅ¡mokÄ vaikui (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinės bylos Nr. e3K-3-164-687/2020;

IÅ¡mokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), kuri taip pat skirta vaikų poreikiams patenkinti, visiÅ¡kai pakankamas ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo Å¡alių teises, interesus. Pažymėtina ir tai, kad priteista iÅ¡laikymo suma tik nežymiai virÅ¡ija minimaliosios mėnesinės algos orientaciniu laikomÄ iÅ¡laikymo dydį.

72. Atsakovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies – iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams T. S. ir V. S. periodinėmis iÅ¡mokomis po 230 Eur kas mėnesį. IÅ¡laikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis).

73. Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko iÅ¡laikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui iÅ¡laidų sumÄ , kuri virÅ¡ija jo poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kitas iÅ¡ tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių iÅ¡laidų padengimo.

74. Vaiko iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieÅ¡kovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Dėl santuokoje įgyto turto balanso sudarymo 75. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrÄ santuokinį turtÄ , nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga.

Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi bÅ«ti sudarytas turto balansas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

76. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, tačiau pagal ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes nėra pagrindo teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, o teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigÄ pateikti visÄ informacijÄ apie Å¡alių turimÄ ir dalijamÄ turtÄ (jo kiekį, vertę) ir pareikÅ¡ti reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). 77.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 3 kambarių, 77,15 kv. m. bendro ploto butÄ , adresu (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä , kurio bendras plotas - 21,31 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini); taip pat du lengvuosius automobilius. Santuokos metu ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo bÅ«du) įgijo žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuris nutraukiant santuokÄ nėra dalintinas ir jo vertė nėra trauktina į bendro dalintino turto balansÄ .

78. Byloje Å¡alys pareiÅ¡kė reikalavimus dėl dalijamo turto ir skirtingai nurodė jų vertes, tokiais atvejais, dalintino turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008), kaip pvz. VÄ® Registrų centro duomenimis, nepriklausomų turto vertintojų nustatyta turto verte ar kitais leistinais, objektyviais duomenimis.

79. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alims priklausančio buto vertė yra 72 000 Eur, garažo vertė 2 352 Eur, automobilio Volkswagen Caravelle, vidutinė rinkos vertė pagal vieÅ¡ai publikuojamus skelbimus apie tokių pat transporto priemonių pardavimÄ â€“ 2 500 Eur ir automobilio Volvo V60, vidutinė rinkos vertė – 8 000 Eur.

80. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. dalintino buto vertinimas atliktas jai nežinant, yra netikslus, šis vertinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jis nepaneigia VĮ Registrų centre nurodytos vidutinės rinkos kainos. Šalys neneigė, kad butas buvo pagerintas. Atsakovė nesutinka su ieškovo pateikiamu garažo vertinimu, kadangi garaže yra atnaujinti vartai, stogas, įvesta ventiliacija, todėl ieškovo nurodyta kaina neatitinka realios situacijos. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodoma dalintino turto – buto ir garažo verte.

81. Atsakovė pateikė duomenis, kad paprastas metalinis garažas be jokių pagerinimų, kainuoja 1 500 Eur, o Å¡iek tiek pagerintas, su automatiniais vartais - kainuoja 20 000 Eur. Atsakovė pateikė skelbimus apie panaÅ¡aus garažo Klaipėdos mieste kainas 2021 m. gegužės ir birželio mėn., iÅ¡ kurių matyti, jog jų kainos vyrauja nuo 7 000 iki 13 000 Eur, todėl atsakovė šį garaÅ¾Ä vertina 6 000 Eur, mano, kad Å¡i kaina atitinka Å¡iuo metu faktinę vidutinę rinkos kainÄ ir bÅ«tent Å¡i suma turėtų bÅ«ti įtraukta į Å¡alių bendro dalintino turto balansÄ .

IeÅ¡kovas, siekdamas paneigti atsakovės reikalavimÄ dėl garažo vertės, papildomų įrodymų neteikė, savo iniciatyva turto vertinimo neatliko. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas tvirtino, kad garažo vertė turėtų bÅ«ti nustatyta remiantis registro duomenimis, nes jis yra senas, atjungta elektra, kaimynai toje vietoje garaÅ¾Ä taip pat įsigijo už panaÅ¡iÄ 4000-5000 Eur kainÄ , todėl mano, kad garažo rinkos vertė yra apie 3 000 Eur.

82. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės pateikti duomenys apie panaÅ¡aus turto aktualias vertes, geriau atspindi vertinamo turto realiÄ rinkos vertę yra objektyvÅ«s, todėl laikytina, kad dalintino garažo vertė yra 6 000 Eur 83. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prieÅ¡taravimų dėl automobilių vertės nepareiÅ¡kė, su ja sutiko, todėl automobilių vertės, nurodytos ieÅ¡kinyje, įtrauktinos į Å¡alių bendro dalintino turto balansÄ .

84. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė teismo praÅ¡o į dalintino turto balansÄ Ä¯traukti 42 000 Eur sumÄ , kuriÄ iÅ¡eidamas iÅ¡ namų su savimi pasiėmė (iÅ¡sinešė) ieÅ¡kovas. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Å¡alims gyvenant kartu, jos turėjo piniginių santaupų, kurias laikė namuose. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad nurodytÄ sumÄ pinigų grynaisiais ji rado namie baltame voke, juos iÅ¡dėliojo ir nufotografavo, iÅ¡skirtinių kupiÅ«rų ženklų nepadarė, nes nesitikėjo, kad reikės kažkÄ Ä¯rodinėti, todėl ir užraÅ¡o ant voko nenufotografavo.

Už tuos pinigus buvo planuojama įsigyti namÄ Slengiuose jau 2018 m. Pasiskolinti tokios sumos pinigų ji neturėjo iÅ¡ kur, kadangi turtingų giminaičių Å¡alys neturi. IeÅ¡kovas neigia pasisavinęs nurodytÄ sumÄ , kadangi atsakovės nurodytų santaupų grynaisiais pinigais jų Å¡eima niekada neturėjo, todėl nesant įrodymų, toks neegzistuojantis turtas negali bÅ«ti traukiamas į bendro dalintino turto balansÄ . Pažymi, kad Å¡eimos santaupos buvo iÅ¡leistos buto remontui, maÅ¡inos pirkimui.

Fotonuotraukoje esančių pinigų kilmė ieÅ¡kovui nežinoma, mano, kad atsakovė tuos pinigus pasiskolino. Teismo posėdžio metu Å¡alių dukra paliudijo, kad paskutinį kartÄ su broliu V., kai jam buvo 6 metai, namie suskaičiavo apie 1 000 Eur sumÄ , bet tai buvo tik dalis buvusių santaupų. Liudytojai žinoma, kad tėvai taupė pinigus namo įsigijimui, netgi vyko apžiÅ«rėti konkrečių pasiÅ«lymų. Apie voke esančiÄ pinigų sumÄ liudytoja sprendžia iÅ¡ užraÅ¡o ant voko, nes suma visada buvo tikslinama, pinigus iÅ¡imant ar įdedant.

Kada suma ant voko buvo užraÅ¡yta, nurodyta nebuvo. Tvirtina, kad baltame voke tėčio spintelėje grynaisiais buvo laikoma apie 40 000 Eur, tėtis tų pinigų neslėpė, didžiavosi, kad gerai uždirba, iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Liudytoja tvirtina, kad tai buvo bendri tėvų pinigai, kuriuos jie kartu planavo.

85. Nors Å¡alys neneigia, kad turėjo santaupų grynaisiais, Å¡alių dukra tai patvirtino, tačiau tai nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės nurodyta pinigų suma buvo saugoma namuose ir atsakovas juos pasisavino. Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad Å¡eimos sukauptos lėšos grynaisiais vis buvo panaudojamos, pvz. 2011-2012 m. iÅ¡ sukauptų lėšų buvo visiÅ¡kai padengta paskola už butÄ bankui. 2016 m. daugiau nei 10 000 Eur panaudota buto remontui, nuo 2016 m. iki 2018 m. sukaupta pinigų suma buvo panaudota atsakovės Volvo automobilio įsigijimui, visa Å¡eima nuolat keliavo ilsėtis į užsienį ir kt.

86. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Ä¯ dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu praÅ¡antis padalyti bendrÄ turtÄ sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

87. Atsižvelgiant į Å¡eimos gaunamas pajamas ir iÅ¡laidas, į tai, kad santuokos metu, abiejų Å¡alių sukauptos sumos grynaisiais vis buvo panaudojamos didelės vertės asmeninių poreikių tenkinimui, o duomenų apie kitokius, pavyzdžiui, paveldėjimo, dovanojimo ar kt., sandorius jų Å¡eimoje, dėl ko Å¡eimos santaupos galėjo žymiai pagerėti, nepateikta, taip pat atsižvelgiant į Å¡alių nurodomas aplinkybes dėl jų oficialiai gaunamų pajamų, teismas atmeta atsakovės reikalavimÄ dėl nurodytos sumos įtraukimo į dalintino turto balansÄ , kaip neįrodytÄ .

IeÅ¡kovas neneigia, kad pinigų nuotrauka padaryta jų namuose, tačiau jų kilmė jam nežinoma, įrodymų apie galimÄ pinigų kilmę nepateikta ir į bylÄ . IeÅ¡kovui neigiant pinigų sumos egzistavimÄ , nesant kitų įrodymų, teismas sprendžia, kad pateiktos nuotraukos nepatvirtina atsakovės nurodomos pinigų sumos buvimo jų namuose. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«do 88. Nutraukiant santuokÄ , bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus tuos atvejus kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

89. Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti.

Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; kt.). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ , atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

90. IeÅ¡kovas praÅ¡o turtÄ padalinti lygiomis dalimis – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 72 000 vertės butÄ , bei lengvÄ jį automobilį Volvo V60, kurio vertė 8 000 Eur. IeÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garaÅ¾Ä , kurio teismo nustatyta vertė 6 000 Eur, bei lengvÄ jį automobilį Volkswagen Caravelle, kurio vertė 2 500 Eur. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisti kompensacijÄ už atitenkančiÄ didesnę turto dalį.

91. Turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, tačiau spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

92. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavimÄ dėl automobilių ir garažo padalinimo prašė spręsti tokiu pat bÅ«du kaip ir ieÅ¡kovas, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iki teisminio proceso Å¡alys buvo susitarusios, kad jai atitenkančio automobilio vertė atitinka ieÅ¡kovui atitenkančio automobilio ir garažo vertę, su tokia padalinimo tvarka atsakovė sutinka, todėl teismas sprendžia, kad tokia nurodyto turto padalinimo tvarka bÅ«tų protinga ir teisinga. Pažymėtina ir tai, kad automobiliai yra ne nauji, akivaizdu, kad daiktai naudojami per tam tikrÄ laikÄ praranda įsigijimo metu buvusiÄ vertę, be to, atsakovė neneigė ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo finansinis indėlis Å¡eimoje visada buvo didesnis, taip pat į tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu bÅ«sto padalinimo klausimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra, todėl remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, automobilis Volvo V60 priteistinas atsakovei, automobilis Volkswagen Caravelle ir garažas priteistinas ieÅ¡kovui, kurių vertė, įvertinus teismo nustatytas kilnojamojo turto vertes (sprendimo 81-82 punktai), atitinka automobilio Volvo vertę, todėl kompensacijos klausimas nespręstinas.

93. IeÅ¡kovas nurodo, kad ginčo buto padalijimas natÅ«ra ir bendrosios jungtinės nuosavybės modifikavimas į bendrÄ jÄ dalinę, negalimas. Pirmenybę teiktų kompensacijos priteisimui, sutinka, kad atsakovė jÄ iÅ¡mokėtų dalimis per 5-8 metus. Padalinus turtÄ , ieÅ¡kovas gyventų atskirai, kaip ir Å¡iuo metu, nuomojasi butÄ , ateityje planuoja įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ . Pažymėtina ir tai, kad atsakovė dalinant turtÄ natÅ«ra neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, kaip alternatyvų reikalavimÄ reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ leisti atsakovei su vaikais uzufrukto teise gyventi Å¡alims priklausančiame bute.

Atsakovė taip pat nurodė, kad neturi galimybės sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijos už atitenkančiÄ didesnę turto dalį, kadangi neturi galimybės pasiskolinti didesnės sumos, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, taip pat į jos amžių ir gaunamas pajamas. Teismo vertinimu, priteisus ieÅ¡kovo turto dalį atsakovei, neturint jai galimybės iÅ¡mokėti kompensacijos, ji bÅ«tų priversta šį vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ parduoti, o vaikai liktų be pastovios gyvenamosios vietos.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, bylos įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, jog Å¡alims santuokoje įgytas butas dalintinas natÅ«ra lygiomis dalimis po ½ dalį. Padalijus tarp Å¡alių turtÄ natÅ«ra, turto vertės klausimas tampa nebeaktualus.

94. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, suteikiantį teisę atsakovei ir nepilnamečiams vaikams gyventi ir naudotis ginčo buto ½ dalimi negalimas pagal įstatymÄ , kadangi turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, be to, ½ dalį buto paliekant ieÅ¡kovo nuosavybėje ir nustatant atsakovės teisę Å¡ia turto dalimi naudotis, ieÅ¡kovas netektų teisės į piniginę kompensacijÄ , kuri galėtų bÅ«ti skiriama kaip pradinis įnaÅ¡as kito gyvenamojo bÅ«sto įsigijimui.

95. Tuo atveju, kai gyvenamoji patalpa (namas, butas) nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui ir po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tuo iÅ¡ tėvų, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, užtikrinant vaiko teisę į bÅ«stÄ , teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas (CK 3.71 straipsnio 1 dalis, 3.86 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismui padalinus ginčo butÄ ir priteisus ieÅ¡kovui ½ buto, atsakovei gali bÅ«ti suteikiama teisė naudotis ieÅ¡kovo buto dalimi (uzufruktas), kadangi su atsakove lieka gyventi vaikai.

Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės (3.86 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014). Kadangi atsakovė neturi kitos galimybės užtikrinti vaikų teisės į bÅ«stÄ , kaip tik suvaržant ieÅ¡kovo nuosavybės teisę nustatant uzufruktÄ jo nepilnamečių sÅ«nų naudai, Å¡alių gyvenimas kartu jiems priklausančiose buto dalyse neįmanomas, atsakovei priklausančios buto dalies nepakanka užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sÄ lygas, todėl siekiant užtikrinti vaikų teisės į bÅ«stÄ tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , taip pat kitus jų interesus iki jų pilnametystės, atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo į ieÅ¡kovui priklausančiÄ buto dalį tenkintinas.

Toks teismo sprendimas neužkerta kelio Å¡alims pakeisti sÄ lygas dėl uzufrukto, tai yra iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms. Uzufrukto nustatymas ieÅ¡kovo nuosavybės nepaneigia, padalijus turtÄ lygiomis dalimis, kompensacijos klausimas nebespręstinas, todėl nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad jis netenka kompensacijos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 96. Jeigu ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinis) patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

97. IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 891 Eur, o už patikslintÄ ieÅ¡kinį 46 Eur, iÅ¡ viso 940 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su dalintino nekilnojamojo turto vertės nustatymu, 41,39 Eur iÅ¡laidas už duomenų iÅ¡ registrų gavimÄ , ieÅ¡kovo iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ sudaro 2 360,38 Eur.

98. Atsakovė už suteiktas advokato teisines paslaugas patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Šalys pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

99. Atsakovės reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės patenkintas (100 proc.), atitinkamai ieÅ¡kovo reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės atmestas. Atsakovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo patenkintas iÅ¡ dalies (92 proc.), o atsakovo atmestas. Atsakovės reikalavimas dėl turto padalinimo bÅ«do patenkintas (100 proc.), ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestas. Atsakovės reikalavimas dėl santaupų grynaisiais pinigais priteisimo atmestas. Laikytina, kad byloje atsakovės pareikÅ¡ti 4 materialinio pobÅ«džio reikalavimai, kurie patenkinti 73 procentais ((292/400) x 100). 100.

Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo Å¡alims paliktinų pavardžių, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo priskirtini prie reikalavimų, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuokÄ klausimų ratÄ , todėl kvalifikuotini kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovės reikalavimas Å¡ioje dalyje patenkintas, jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl turto padalinimo patenkinta, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo už neturtinį reikalavimÄ valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio. 101. Bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis žyminis mokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal bendrÄ iÅ¡mokų už vienerius metus sumÄ (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl iÅ¡laikymo priteisimo mokėtinas 62 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista.

IÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 137 Eur žyminio mokesčio ir 1 095 Eur (1 500 Eur x 73 procentai) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ bei 75 Eur žyminio mokesčio atsakovei. 102. 300 Eur ieÅ¡kovo reikalavimas, priteisti iÅ¡laidas dėl ginčo turto (buto) vertinimo, atmestinas, kadangi nuspręsta turtÄ Å¡alims padalinti po ½, nepriteisiant kompensacijų, atitinkamai, klausimas dėl Å¡io turto vertės byloje nebuvo sprendžiamas. 2021 m. vasario 25 d. advokato Lino Žukausko darbo ataskaitoje be kita ko nurodytos 293,33 Eur iÅ¡laidos už pareiÅ¡kimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties parengimÄ .

Å ių iÅ¡laidų klausimas Å¡ioje byloje nenagrinėtas, kadangi jos patirtos ikiteisminėje stadijoje, Å¡alys ginčo taikiai nebaigė, teismui patvirtintos sutarties nepateikė, todėl ieÅ¡kovo iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ mažintinos Å¡ia suma. 103. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos toje dalyje, kurioje atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis – 485 Eur ((2 067,05Eur + 41,39 Eur = 2 108,44 Eur) x 23 procentai). 104. Kadangi Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo yra vienarÅ«Å¡iai, taikant jų įskaitymÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 685 Eur (1 170 Eur - 485 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , įregistruotÄ tarp R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieÅ¡kovo R. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokines pavardes:

S., S.. Nustatyti nepilnamečių vaikų T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove A. S.. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. nepilnamečių vaikų T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui, kiekvienam vaikui po 230 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2021 m. kovo 9 d.) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę A. S.. Nustatyti atsakovo R. S. bendravimo su sÅ«numis T. S. ir V. S. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja, dalyvauja jų auklėjime laisvai ir nekliudomai, vaikams priimtinu laiku, jei tokiu bÅ«du netrukdoma nepilnamečių vaikų užimtumui, sveikatos bÅ«klei, nepilnamečių vaikų ir mamos A. S. numatytam kartu praleisti laikui. IeÅ¡kovo susitikimų ir buvimo kartu su vaikais laikas, vieta ir trukmė neribojama.

IeÅ¡kovas iÅ¡ anksto – ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ â€“ apie numatomÄ , ilgiau kaip pusę dienos trunkantį jo buvimo su sÅ«numis laikÄ , praneÅ¡a atsakovei, o atsakovė įsipareigoja netrukdyti laisvam ir neribojamam ieÅ¡kovo ir nepilnamečių sÅ«nų bendravimui, jo dalyvavimui sÅ«nų auklėjime ir ugdyme. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti garaÅ¾Ä , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvÄ jį automobilį Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo atsakovei A.

S. priteisti lengvÄ jį automobilį Volvo V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priteisti atsakovei A. S. ir ieÅ¡kovui R. S. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyti atsakovei A. S. ir nepilnamečiams vaikams T. S. ir V. S. uzufruktÄ Ä¯ ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ ieÅ¡kovui R. S., iki vaikų pilnametystės. Atsakovei A. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S. priteisti 685 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S. į valstybės biudžetÄ 137 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis mokėjimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Erika TamoÅ¡aitienė