2013-12-20 Nr. AB-10547-3-61-3-01046-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-2823/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01046-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. O. L. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. O. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, VAAT), prašydama: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7 448,55 Lt; 2) panaikinti 2013 m. kovo 22 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-3116-(11).

Skunde pareiškėja nurodė, jog 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas), jai kiekvieną mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Vadovavosi 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu, kuriame konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, pagal kurias dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Kadangi galiojant Laikinajam įstatymui pareiškėja dirbo, t. y. turėjo draudžiamųjų pajamų, jai paskirta pensija buvo sumažinta ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, bet ir pagal 5 straipsnio nuostatas. Dėl susidariusios pensijos nepriemokos išmokėjimo 2013 m. vasario 20 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1D-3116-(11) paaiškino, kad neišmokėta pensijos dalis nebus grąžinta. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis jai neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Seimas buvo nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris vėliau pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtą pensijos dalį prašė priteisti iš Lietuvos valstybės.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu (b. l. 13) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir svarstant 2014 m. valstybės biudžeto projektą. Dėl to prašė atidėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014 m. vasario 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 33-38), pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 1D-3116(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo; įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjai 7 448,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais; likusią skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Byloje esanti Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. kovo 22 d. pažyma Nr. 11PP(P)-2161 patvirtina apie pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. mokėtą valstybinę pensiją.

Remiantis šia pažyma buvo nustatyta, kad pareiškėjai paskirta 350,78 Lt pensija, atsižvelgus į tai, kad ji 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Taigi pritaikius Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais (įskaitytinai), kai pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jai mokėta sumažinta pensija, atsižvelgus į turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Teismas konstatavo, kad pritaikius Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą pareiškėjai nepagrįstai neišmokėta 7 448,55 Lt. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėja atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka, ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimas, todėl taikė įstatymo analogiją, t. y. vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normomis, ir pažymėjo, kad sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

VAAT atkreipė dėmesį, jog, pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjai išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėja kreipėsi 2013 m. vasario 20 d. (b. l. 27-28), dėl to teismas sprendė, kad pareiškėja turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka. Pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 1D-3116(11), kurį prašo panaikinti pareiškėja, yra pateikiama informacija apie jai mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis ši pensija buvo apskaičiuojama.

Be to, šiame sprendime išreikšta ir atsakovo valia atsisakyti mokėti pareiškėjai jos pageidaujamo dydžio pensiją bei išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1D-3116(11), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad yra pagrindas panaikinti tik tą Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 1D-3116(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Dėl atsakovų prašymo atidėti neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimą nurodė, jog remiantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje, nagrinėjamu atveju atsakovai tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo bei kad taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra tikslinga.

III. Atsakovai apeliaciniu skundu (b. l. 42) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti – nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliantai nurodo, kad pareiškėjos teisės į priteistą sumą neginčija, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimu negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non nogit ad impossibilia). Lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą, todėl pagal dabartinę faktinę padėtį Vidaus reikalų ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 11 d. prašymu prisidėjo prie atsakovų apeliacinio skundo (b. l. 46-47).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Pareiškėja skundu prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7 448,55 Lt, bei panaikinti 2013 m. kovo 22 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-3116-(11).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 1D-3116(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, ir įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjai 7 448,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Iš atsakovų apeliacinio skundo matyti, jog jie iš esmės prašo tik pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatant, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino visą bylą ir pasisako dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamai bylai yra aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateiktos teisės aiškinimo taisyklės bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 sprendė klausimą dėl terminų reikalavimams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos skaičiavimo. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pakitusį teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 prieitas išvadas, pažymėjo, kad nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. Nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų numatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Teismas taip pat pažymėjo, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia yra pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje A444-2232/2013, pažymi, kad sprendžiant, ar pareiškėja, siekdama savo galbūt pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka administraciniuose teismuose, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą, svarbi ne kreipimosi į instituciją, o kreipimosi į teismą data, t. y. kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas, skaičiuojamas nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.

Remiantis Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos bei Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (redakcija galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) 24 punktu, pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmoji sumažinta pensija (už 2010 m. sausio mėnesį) pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėja apie pensijos sumažinimą atitinkamai sužinojo gavusi pensiją už 2010 m. sausio mėnesį, t. y. vėliausiai – 2010 m. vasario mėnesį. Tačiau į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėja kreipėsi tik 2013 m. balandžio 5 d. (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kreipimosi į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo terminų skaičiavimo tvarkos ir nepagrįstai nenustatė, kad šiuo atveju buvo praleistas terminas tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Dėl to nagrinėjamoje byloje nebuvo įvertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, galinčios pagrįsti pareiškėjos delsimą kreiptis į teismą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 dalimi, teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukia. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus administracinę bylą ir nepasiūlius pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, suinteresuotiems asmenims nepagrįstai apribojama teisė ginti galbūt pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-75/2009).

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti ir įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybės, susijusias su priežastimis, dėl kurių pareiškėja delsė kreiptis į teismą, o vien apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, t. y. tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas pareiškėjai turėtų išaiškinti jos teisę teikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Tik įgyvendinus šią teismui tenkančią pareigą bus nustatytos visos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės ir bus galima priimti teisingą sprendimą byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys