f575064e-d698-4e17-8b3f-eef81b9a4190 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-215-967/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34670-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditoriaus A. F. (A. F.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. F. (A. F.) pareiÅ¡kimÄ skolininkui A. P. dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Kreditorius A. F. (toliau – kreditorius) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuriuo prašė:

1) priteisti iÅ¡ skolininko A. P. (toliau – skolininkas) 1 697,12 Eur skolÄ , 5,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 469,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

2) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti kilnojamuosius daiktus, esančius bute, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡davė 2020 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymÄ Nr. eL2-40737-936/2020, kuriuo nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko 1 697,12 Eur skolÄ , 5,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 431,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-40737-936/2020 kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad skolininko vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismÄ ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nors reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

5. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, skolininkui 2020 metais civilinės bylos neiškeltos, areštas – netaikytas.

6. Teismas pabrėžė, kad kreditorius nepateikė:

1) faktinių duomenų apie skolininko veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtÄ paslėpti ar perleisti;

2) kitų įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas;

3) duomenų apie skolininko turimÄ turtÄ , kitus įsipareigojimus, kurie sudarytų pagrindÄ teismui manyti, jog teismo įsakymo įvykdymas bÅ«tų iÅ¡ esmės apsunkintas ar neįmanomas. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 7. Kreditorius atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-40737-936/2020 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Skolininkas nuolat turėjo įsiskolinimų kreditoriams (nors ir nedidelėmis sumomis), kas leidžia teigti, jog kreditoriaus praÅ¡oma priteisti 1 697,12 Eur skola jam, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. 7.2. Skolininkas savo vardu neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto. IÅ¡ nuomojamo buto skolininkas iÅ¡sikraustė neįspėjęs kreditoriaus ir neapmokėjęs nuomos, komunalinių paslaugų, kas įrodo jo nesÄ Å¾iningumÄ bei piktnaudžiavimÄ .

Å ios aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad reikalaujama suma skolininkui yra didelė, skolininko atžvilgiu pradėta ne viena vykdomoji byla, padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . 7.3. IÅ¡sikraustęs iÅ¡ nuomojamo buto, skolininkas paliko daiktus ir dėl jų grÄ Å¾inimo į kreditorių nesikreipė. Dėl skolininko daiktų – rÅ«bų, buitinės technikos, baldų saugojimo kiekvienÄ dienÄ kreditorius patiria tiesioginius nuostolius. PraÅ¡ydamas skolininko atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kreditorius siekia Å¡ių daiktų areÅ¡to, pavedant antstoliui juos apraÅ¡yti ir realizuoti iÅ¡ varžytynių, kad bÅ«tų sumažinti kreditoriaus patiriami nuostoliai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikus jokių duomenų, kad skolininkas sieks paslėpti savo turtÄ ar perleisti. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ byloje susiklosčiusios situacijos kontekste. Dėl naujų įrodymų prijungimo 11. Kreditorius pirmosios instancijos teismui pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaitÄ ir VÄ® „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä .

12. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ ribotÄ apeliacijÄ , kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių bÅ«tinybę priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus – UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaitÄ ir VÄ® „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , nenustatyta, kreditoriui nepateikus racionalaus paaiÅ¡kinimo, kodėl minėti raÅ¡ytiniai įrodymai negalėjo ir nebuvo pateikti laiku, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jie yra nevertintini.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo 14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

15. Kadangi kartu su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kreditorius preliminariai pagrindė pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo reikalavimus, o apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčo dėl to, jog kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo – prima facie pagrįstas, nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako iÅ¡imtinai tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, t. y. grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

16. Kreditorius teigė, kad egzistuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymo Nr. eL2-40737-936/2020 neįvykdymo rizika, nes: 1) 1 697,12 Eur skola skolininkui, kaip fiziniam asmeniui, – didelė;

2) skolininkas savo vardu neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto;

3) iš gyvenamųjų patalpų išsikraustyta neįspėjus kreditoriaus ir neapmokėjus nuomos, komunalinių paslaugų.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų išvadai daryti, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

18. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikÅ¡minga ne tik ieÅ¡kinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

19. TikėtinÄ grėsmę, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ .

20. Todėl, kaip pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikÅ¡to jam ieÅ¡kinio sumos reikÅ¡mingumÄ , bet jo elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

21. Nors kreditorius ir akcentuoja skolininko turtinę padėtį, kuri, jo vertinimu, yra sudėtinga (skolininkas neturi jokio nekilnojamojo turto, jo atžvilgiu pradėtos vykdyti vykdomosios bylos), Å¡i savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimÄ ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu bÅ«tų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobÅ«džio ribojimus iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų Å¡io procesinio instituto paskirties bei jo taikymo iÅ¡imtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

22. Pagal civiliniame procese taikomÄ rungimosi principÄ ir bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareigÄ Ä¯rodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sÄ lygas turi ta Å¡alis, kuri praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimÄ , perleidimÄ , įkeitimÄ ar jo apsunkinimÄ bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

23. Å iuo atveju kreditorius į bylÄ nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie skolininko ketinimÄ sumažinti savo turimÄ turtÄ ar atlikti kitus nesÄ Å¾iningus veiksmus. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir kreditoriaus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorius nepagrindė skolininko nesÄ Å¾iningumo, jo ketinimo perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Neįrodžius grėsmės kreditoriui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra ir teisėto pagrindo skolininko turto areÅ¡tui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Priešingu atveju, pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.

24. Kiti kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-40737-936/2020 palikti nepakeistÄ . Teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė