2013-02-21 Nr. AB-20-3-62-3-00164-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-334/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-62-3-00164-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 22.; 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. T. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. T. A. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 5) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 26 d. raštą Nr. 20-S-324 ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti pareiškėjai prašomą informaciją (notaro patvirtintą sutartį) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, trečiojo asmens užvaldymo pagrįstumo, kuriuo remiantis ji (reikalui esant) galėtų kreiptis į teismą dėl atstatymo galimai pažeistų teisių į pirmumą įsigyjant bendro turto parduodamą dalį (b. l. 21).

Skunde nurodė, jog jai priklausančiame bendrasavininko teisėmis name (duomenys neskelbtini) viename iš butų (duomenys neskelbtini) apsigyvenęs asmuo neprisistatė ir nepateikė buto ir bendro naudojimo palėpės užvaldymo teisėtumą pagrindžiančio dokumento. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas į pareiškėjos skundus atsiuntė biurokratinio pobūdžio atsirašinėjimus. Neturint žinių apie bendraturčio teisėmis valdomo turto dalies pardavimą trečiajam asmeniui, pareiškėja neturi pagrindo ginti savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisme. Policija, nepateikdama skundu prašomo įrodymo (notaro patvirtinto dokumento), pažeidė Viešojo administravimo įstatymą bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymą.

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atstovas nurodė, jog patikrinimo metu objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados pareigūnai būtų pažeidę pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, negauta. Apie patikrinimo rezultatus 2012 m. sausio 26 d. pareiškėja informuota raštu Nr. 20-S-324 bei papildomai informuota, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvena R. P., kuriai minėtas butas priklauso nuosavybės teise (b. l. 32, 33).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriuje (toliau – ir VTV PS) 2012 m. sausio 3 d. gautas A. T. A., gyvenančios, Kaune, (duomenys neskelbtini), skundas Nr. 20-AP-2, kuriuo skundžiamas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados (toliau – ir Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN) viršininkas A. Š. dėl atlikto formalaus, šališko ir jokiais teisiniais dokumentais nepagrįsto tyrimo pagal pareiškėjos 2011 m. spalio 11 d. prašymą Nr. 20-23-2-AP-287.

Minėtame prašyme nurodyta, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), neseniai apsigyveno nepažįstami žmonės, kurie neprisistatė, vengia bendrauti, neleidžia naudotis bendraturčių teisėmis priklausančia palėpe. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN 2011 m. spalio 11 d. gautas analogiško turinio A. T. A., gyvenančios Kaune, (duomenys neskelbtini), prašymas (pasirašytas pagal įgaliojimą jos sūnaus A. K.). Patikrinimą atliko Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN tyrėja D.

N. Patikrinimas pagal kompetenciją atliktas iki galo, o pareiškėja apie patikrinimo rezultatus 2011 m. lapkričio 22 d. informuota raštu Nr. 20-23-2-S-3956, jai nurodyta apskundimo tvarka. Į pareiškėjos 2012 m. sausio 3 d. skundą Nr. 20-AP-2 Kauno apskrities VPK atsakė 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. 20-S-324, kuriame nurodė jog, atliekant patikrinimą nustatyta, jog 2011 m. spalio 11 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN gautas A. T. A. analogiško turinio prašymas. Patikrinimą atliko Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN tyrėja D.

N. Patikrinimas pagal kompetenciją atliktas iki galo, o pareiškėja apie patikrinimo rezultatus 2011 m. lapkričio 22 d. informuota raštu Nr. 20-23-2-S-3956, jai nurodyta apskundimo tvarka. Taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN pareigūnai būtų pažeidę pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, negauta. Pakartotinai pateikta informacija, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvena R. P., kuriai minėtas butas priklauso nuosavybės teise.

Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniuose, bet pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (Taisyklių 5 p.). Taisyklių 41.2 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Teismas iš pareiškėjos 2011 m. spalio 11 d. prašymo Nr.20-23-2-AP-287, 2012 m. sausio 3 d. skundo Nr. 20-AP-2 turinio nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN gauti informaciją apie Kaune, (duomenys neskelbtini) gyvenančių asmenų teises į šį butą ir pareiškėjos bendraturčio teisėmis turimą palėpę. Jau minėta, jog ginčijamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. 20-S-324 pareiškėja informuota apie tai, jog atliekant patikrinimą nustatyta, kad patikrinimas pagal kompetenciją atliktas iki galo, o pareiškėjai apie patikrinimo rezultatus 2011 m. lapkričio 22 d. informuota raštu Nr. 20-23-2-S-3956, jai nurodyta apskundimo tvarka, taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN pareigūnai būtų pažeidę pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, negauta bei pakartotinai pateikta informacija, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvena R. P., kuriai minėtas butas priklauso nuosavybės teise, ir tai patvirtina patikrinimo medžiagoje Nr. 20-AP-2 esantis 2011 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (jame duomenų apie palėpes, kaip ir pareiškėjos pateiktoje VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012 m. liepos 30 d. pažymoje Nr.(3.7.2)S-3920493, duomenų nėra). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 41 punkto nuostata, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, bei informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principai, nebuvo pažeisti.

Pripažinta, kad atsakovas Kauno apskrities VPK, tinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus – suteikti administracinę paslaugą dėl informacijos suteikimo ar pateikti papildomą atsakymą į pareiškėjo skundą, t. y. įpareigoti Kauno apskrities VPK pateikti pareiškėjai A. T. A. prašomą informaciją (notaro patvirtintą sutartį) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, trečiojo asmens užvaldymo pagrįstumo, kuriuo remiantis (reikalui esant) pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl atstatymo galimai pažeistų teisių į pirmumą, įsigyjant bendro turto parduodamą dalį, nes atsakovas pareiškėjos prašomu dokumentu nedisponuoja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 90 str.).

III. Pareiškėja A. T. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti tinkamai tyrimą, kad būtų nustatyta ar teisėtai parduota bendro turto dalis, neinformavus bendraturčio, bei užvaldyta bendro naudojimo palėpė, bei įpareigoti atsakovą pateikti bendro turto dalies pardavimo notarinę sutartį arba nurodyti konkretų notarą, kuris tą sutartį sudarė, bei sutarties registravimo numerį.

Apeliaciniame skunde (b. l. 48) nurodoma, kad:

1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes neatsakyta į pagrindinius pareiškėjos reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.), ar teisėtai buvo atsisakyta suteikti prašomą informaciją – notaro patvirtintą sutartį dėl bendrai valdomo turto dalies pardavimo, bendro naudojimo palėpės užvaldymo ir sanitarinio mazgo joje įrengimo.

2. Mano, jog bendrasavininkas pardavė trečiajam asmeniui bendro turto dalį, nepranešęs kitam bendrasavininkui (pareiškėjai A. T. A.), kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 2 ir 3 dalyse (pirmumo teisė įsigyti parduodamą bendro turto dalį). Kadangi trečiasis asmuo atsisako pateikti tai patvirtinantį dokumentą, pareiškėja kreipėsi į teisėsaugą. Neturint notarinės sutarties dėl bendro turto dalies pardavimo (bent jau nesusipažinus su ja), apsunkinama teisė dėl pažeistų nuosavybės teisių kreiptis į teismą.

3. Skundžiamame 2012 m. sausio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo komisariato informaciniame rašte teigiama, kad „patikrinimo metu objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad Šančių PN būtų pažeidusi Jūsų teises ir teisėtus interesus negauta“. Tačiau Šančių PN 2012 m. gegužės 8 d. rašte pareiškėjos sūnui ir jos atstovui A. K. nurodo: „policija nekompetentinga Jums pateikti informacijos apie leidimą įsirengti sanitarinį mazgą minėtoje valdoje bei notaro patvirtintą sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, užvaldymo, kadangi policija nėra tokios informacijos valdytoja ir duomenų neadministruoja“. Tai reiškia, kad Šančių PN pripažįsta faktą, jog duomenų pagal pareiškėjos ir jos sūnaus prašymą nerinko, nes, neva yra nekompetentingi – nesugeba pasinaudoti Šančių PN suteiktomis policijai Lietuvos Respublikos teisės aktais galiomis bei išreikalauti reikiamą informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų. Todėl darytina išvada, kad Šančių PN neatliko tinkamai tyrimo dėl pareiškėjos pažeistų teisių į bendro naudojimo turtą (patalpas), neišreikalavo reikiamos informacijos (dokumentų), reikalingų tinkamam tyrimui, pagal pareiškėjos skunde nurodytus faktus. Be to, Šančių PN siūlymas kreiptis į kitas organizacijas, institucijas, galimas informacijos valdytojas, tikrai neatitinka „vieno langelio“ informacijos gavimo principo.

Atsakovas Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 53) nurodoma, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra išsamiai išnagrinėtos pirmosios instancijos teismo, todėl sprendimas yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, bei teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėja skundžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 26 d. raštą Nr. 20-S-324 ir prašo įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti tinkamai tyrimą ir pateikti pareiškėjai prašomą informaciją – bendro turto dalies (palėpės) pardavimo notarinę sutartį arba nurodyti konkretų notarą, kuris tą sutartį sudarė, bei sutarties registravimo numerį, kuria remiantis ji galėtų kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jos teisių gynimo.

Byloje nustatyta, jog 2011 m. spalio 11 d. pareiškėja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovadai pateikė prašymą Nr. 20-23-2-AP-287, kuriame nurodė, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), neseniai apsigyveno nepažįstami žmonės, kurie neprisistatė, vengia bendrauti, neleidžia naudotis pareiškėjai bendraturčių teisėmis priklausančia palėpe. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN viršininkas A. Š., išnagrinėjęs šį pareiškimą, informavo, jog atlikus patikrinimą, nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena R. P., kuriai šis butas priklauso nuosavybės teise, o patikrinimo metu nenustatyta jokių pareiškėjos teisių pažeidimų. Dėl šio rašto pareiškėja 2012 m. sausio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriui pateikė skundą Nr. 20-AP-2, motyvuodama tuo, jog Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN atliko formalų, šališką ir jokiais teisiniais dokumentais nepagrįstą tyrimą pagal jos pareiškimą. Skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 26 d. raštu pareiškėjai nurodyta, jog pagal pareiškėjos skundą buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN 2011 m. spalio 11 d. gautas analogiško turinio A. T. A., gyvenančios Kaune, (duomenys neskelbtini), prašymas (pasirašytas pagal įgaliojimą jos sūnaus A. K.). Patikrinimą atliko Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN tyrėja D. N. Patikrinimas pagal kompetenciją atliktas iki galo, o pareiškėja apie patikrinimo rezultatus 2011 m. lapkričio 22 d. informuota raštu Nr. 20-23-2-S-3956, jai nurodyta apskundimo tvarka. Taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN pareigūnai būtų pažeidę pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, negauta. Pakartotinai pateikta informacija, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvena R. P., kuriai minėtas butas priklauso nuosavybės teise.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, teisingai pažymėjo, jog asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme Nr. VIII-1524 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). Šiame įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012). Asmens prašymas suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniuose, bet pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles. Pagal šių Taisyklių 6 punktą, teikdami asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Remdamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovas Kauno apskrities VPK tinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas – atsakymas į pareiškėjos priminį prašymą bei skundą parengtas atsižvelgiant į prašymo turinį, bei informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principus, ir šie principai nebuvo pažeisti (Taisyklių 41 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus – pateikti pareiškėjai notaro patvirtintą sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, trečiojo asmens užvaldymo pagrįstumo, bei bendro turto dalies (palėpės) pardavimo notarinę sutartį arba nurodyti konkretų notarą, kuris tą sutartį sudarė, bei sutarties registravimo numerį. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, nustatantis Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, organizacinę struktūrą, policijos bendradarbiavimo su gyventojais, visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybių ir kitomis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, kitų užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis ar tarptautinėmis organizacijomis pagrindus, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, Europos Sąjungos ir asocijuotų Šengeno valstybių narių teisėsaugos pareigūnų teises ir pareigas vykdant bendras operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje, policijos įstaigų finansavimo šaltinius ir formas, be kita ko nustato ir pagrindinius policijos uždavinius – žmogaus teisių ir laisvių apsauga; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas; saugaus eismo priežiūra.

Kaip matyti, šie uždaviniai išimtinai susiję su saugumu visuomenėje ir valstybėje bei nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimu ir tyrimu. Pareiškėjos prašoma suteikti informacija bei dokumentai yra susiję su nuosavybės teisiniais santykiais bei jų reguliavimu ir apsauga. Nuosavybės, kaip pagrindinės daiktinės teisės, apsauga reguliuojama civilinės teisės (tiksliau – Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų) nuostatomis, kurios nesusijusios su saugumu visuomenėje ir valstybėje, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų bendrąja prasme prevencija, atskleidimu ir tyrimu.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog Lietuvos Policija (nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) nekompetentinga apginti pareiškėjos teisės į nuosavybę, galimai pažeistos dėl neteisėto buto, palėpės ar kito nekilnojamojo turto užvaldymo, juo labiau pateikti (išreikalauti iš kitų asmenų) dokumentus, pagrindžiančius buto pirkimo-pardavimo ar kitą sandorį. Sutartis ir duomenis apie jas, informaciją apie nekilnojamąjį turtą ir kitą informaciją, kurie gali būti panaudojami kaip įrodymai savininko (šiuo atveju pareiškėjos) teisių gynimo procese, kaupia ir registruoja atitinkami registrai bei institucijos (VĮ Registrų centras, atitinkamas notarų biuras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija).

Todėl nei atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymus ir skundą, nei šiuo atveju administracinis teismas negali įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato suteikti informaciją ir pateikti dokumentus, kuriuos gauti ir pateikti ši institucija neturi galimybių, kadangi jais nedisponuoja.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos A. T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas