2013-07-24 Nr. AB-3911-3-61-3-02014-2010-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1558/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02014-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. (V. Č.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. Č. 2010 m. liepos 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-4746-(2); 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ir Lietuvos valstybę išmokėti per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visą susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką; 3) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti visą paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Skunde (b. l. 1-4, 13-17, 59-62) pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis pensija jam buvo sumažinta 3 kartus: kaip pensininkui apskritai, kaip dirbančiam pensininkui, ir kaip dirbantis pensininkas jis negauna 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo. Laikinojo įstatymo taikymas yra neproporcingas ir neprotingas, diskriminacinis, pažeidžia asmens konstitucines teises.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 39-41, 76-77) paaiškino, kad Lietuvos teisėje laikomasi įstatymo teisėtumo prezumpcijos, todėl tol, kol Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjui mokama valstybinė pensija, nepripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Taigi šiuo atveju nėra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota ir mokama remiantis galiojančiais įstatymais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui (b. l. 32-33).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo V. Č. skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 8 730,76 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (b. l. 87-93).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimus, nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 1D-4746-(2) priėmimo metu Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiškėjui buvo perskaičiuota valstybinė pensija, buvo galiojančios, taip pat įvertinant tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas minėtomis teisės aktų nuostatomis, nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis buvo neteisėtas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui 2007 m. vasario 21 d. sprendimu nuo 2007 m. vasario 6 d. buvo paskirta 983,51 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareiškėjui paskirtos pensijos dydis per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. buvo sumažintas, atitinkamai iš viso neišmokėta 2999,13 Lt pagrįstai. Pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo išmokėta 8 730,76 Lt.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 suformuota praktika minėta suma priteista iš Lietuvos valstybės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį iki sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokėti visą paskirtą pensiją.

Kadangi pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių galiojimas tokiai pensijai pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., ribojama pagrįstai, o Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, todėl pareiškėjui apskaičiuojant ir išmokant valstybinę pensiją, jo nuostatos ir nėra taikomos, tenkinti šio pareiškėjo reikalavimo nėra pagrindo.

III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 96-97) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., o Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Taigi ne Konstitucinio Teismo nutarimu, o vadovaujantis įstatymu išnyko teisinis pagrindas mažinti pareiškėjui pensiją.

2. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Tai reiškia, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas iki jo priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 27 d. prašymu prisidėjo prie atsakovų apeliacinio skundo (b. l. 102).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 1D-4746-(2) bei atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų argumentai patvirtina, jog Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, V. Č. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. 11D(P)-6428 (b. l. 75) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį V. Č. negavo 8 730,76 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo apskųstoji dalis atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje be kita ko išsamiai pasisakyta atsakovų apeliaciniame skunde keliamu Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz.: 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, todėl apeliacinį skundą atmeta tais pačiais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius